Dviejuose mokyklose vaikų psichologu dirbantis Edvardas Šildauskas naujienų portalui tv3.lt sako, kad kiekvienas paauglys ieško būdų pritapti arba įsiprasminti kažkokioje kultūroje. Tačiau reiktų neatmesti ir to fakto, kad toks jaunuolių poelgis, ieškoti sau ligų gali būti jaunosios kartos mada.
„Čia aš matyčiau, kelias tokias prielaidas, šitam reiškiniui paaiškinti. Pirmas dalykas paauglystė, tai yra tokia raidos situacija, jau esi nebe vaikas, bet dar nesi suaugęs, todėl turi tokį rimtą iššūkį pritapti, tarsi prie naujo pasaulio, prie suaugusių pasaulio. Ir tos naujos atsakomybės, naujos pareigos, naujos socialinės rolės – yra sunku ir tada dažnai yra reaguojama dvejopai. Pavyzdžiui stengiamasi perdėtai pritapti arba ignoruojama, maištas, paauglių maištas, nieko naujo. Yra ten emo, pankų, hipių kultūros ir taip toliau. (...)
Vienas iš galimų paaiškinimų būtų, kad ta mada yra maišto forma. Paaugliams nebereikia stengtis, nes jis tampa tarsi nepakaltinamu: „aš netoleruoju laktozės, todėl aš nevalgau, ką daro mama, nes nemėgstu“.
Atsimenu, kaip kažkas pasakė „mūsų tėvas, visą gyvenimą teigė, kad buvo alergiškas šuniui, o paskui paaiškėjo po 20 metų, kad jis nemėgsta šunų“, – vardijo E. Šildauskas.
Neigiamą įtaką gali daryti nuomonės formuotojai
Pasak psichologo E. Šildausko, šis paauglių maištas gali atsirasti iš informacijos pertekliaus ir įvairiausių nuomonės formuotojų, kurie kalbėdami apie savo esamas arba nesamas psichologines problemas sieki pritraukti kuo daugiau sekėjų.
„Antras momentas, galėtų būti toks, kad vis dėl to yra didelė nuomonės formuotojų įtaka. Stipriai padažnėjo atvejų, kai įvairios žvaigždės, pradėjo kalbėti apie tai kad serga psichinėmis ligomis, tai iš principo, padeda padidinti auditoriją, tai tarsi toks prieskonis prie jų šarmo. Viena vertus, jie lyg ir kovoja su psichinių ligų distigmatizacija ir čia yra teigiama pusė, bet kadangi jie yra autoritetai, tai gaunasi santykis tarp paauglio ir to žvaigždės, kaip įtaiga“, – aiškina jis.
E. Šildauskas: „Aukos pozicija yra kažkokia antrinė nauda“
Vis tik psichologas sako, kad priežasčių, kodėl šitaip elgiasi paaugliai yra ne viena. Jis prideda, kad paaugliams gali patikti save pastatyti į aukos poziciją ir tokiu būdų atsitraukti nuo mokyklos keliamų reikalavimų.
„Aš manau, kad yra daug priežasčių, kodėl paaugliai pasirenka tokius dalykus, bet kita vertus aukos pozicija yra kažkokia antrinė nauda, galiu atsisakyti kažkokių pareigų, palengvinti sau gyvenimą, susilaukti rūpesčio, pasijusti kitokiu, unikaliu, šiandien yra vertybė būti kitokiam.
Kitas dalykas, kaip maišto forma atsisakant dalyvauti tose taisyklėse, dauguma mano konsultuojamų paauglių, aš dirbu dvejuose mokyklose psichologu, jie mokyklą mato vienareikšmiškai – „kalėjimu“. Iki 16 metų žmonės yra verčiami mokytis nori ar ne, pagal švietimo įstatymą, jeigu to nedaro, tada įsijungia visokie mechanizmai. Kitaip tariant tai yra prievarta, nori tu to ar ne, tu turi mokytis.
Tai paauglius spaudžia, todėl vienas iš variantų yra sirgti ir tu išeini iš tos sistemos, ir tai gali būti sąmoningas, ne tai, kad vien mada. Taigi mes visi simuliuodavome, kad nelaikyti kokio teksto, imituodavome temperatūrą dar kažką, kad tik neiti į mokyklą. Pas kiekvieną to buvo, tik manau, kad čia truputį yra stambesniu masteliu“, – pasakojo jis.
Paaugliai kopijuoja vieni kitus
Anot psichologo E. Šildausko, jaunuoliai daug negalvoja ir ima pavyzdį iš kitų. Psichologas priduria, kad šis naujas fenomenas, kuomet paaugliai susigalvoja sau ligas ir jomis įtiki, gal būti vadinamas, kaip kultūrine liga. E. Šildauskas aiškina, kad yra toks dalykas, kaip kultūrinės ligos, kurias turi tik tam tikros šalys.
„Čia susideda daug faktorių, bet nemanau, kad paaugliai mąsto taip giliai. Jie kopijuoja tai ką daro jų grupė, jų autoritetai. Be to tai jiems duoda kažkokią naudą ir viskas. Tai galbūt yra ir nauja liga, nes dauguma psichinių ligų yra lemiama kultūros. Yra tam tikrų ligų nulemtų kultūriškai, kur pavyzdžiui japonai, kinai turi, o mes neturime. Krikščionys turi bulimiją, anoreksiją, bet tokių ligų nėra nei Indijoje, nei Afrikoje, nei Azijoje, tokio tipo valgymo sutrikimo.
Tai galbūt čia naujas fenomenas, nauja liga, kaip tokia antihipochondrija, nes hipochondrija tai aš bijau susirgti kažkuo, o čia kažkokia, tarsi noriu, ieškau. Bet kokiu atveju po tuo slypi kažkoks nepasitenkinimas savimi. O kodėl sau netinku? Dėl to, kad nebuvo pakankamai rūpesčio, meilės, jausmo, kad aš vertingas ir svarbus, koks esu“, – sako psichologas.
Diržo negauna tai visokio šūdo prisigalvoja.
