Šį sezoną Europos taurės varžybose lietuvės klubas pasiekė ketvirtfinalį, o jame G. Petronytė vidutiniškai pelnydavo po 14,6 taškų ir atkovodavo po 9,5 atšokusių kamuolių.
Ilgą laiką svajojo apie gyvenimą gimtinėje
Nors 197 cm vidurio puolėjai parako užtektų ir dar keliems klubiniams sezonams, krepšininkė tikina, kad sprendimas baigti karjerą yra priimtas gerai viską pasvėrus.
Prie sprendimo trauktis labiausiai prisidėjo ir didžiulis namų ilgesys.
„Sprendimas nebuvo priimtas spontaniškai, aš jau vis tiek paskutinis kelius metus svarsčiau apie tai ir pernai žaisdama „Kibirkštyje“ galvojau, kad gal dar sezoną liksiu ir pabaigsiu karjerą Lietuvoje <...> Man po metų Lietuvoje buvo dar sunkiau iš čia išvažiuoti, nes aš visą karjerą žaidžiau užsienyje ir atrodė viskas savaime suprantama, viskas normalu, bet ta gimtinė visada traukė ir pernai pajaučiau, kaip gera žaisti Lietuvoje prie savų žmonių, su savo visa komanda ir buvo tada dar sunkiau išvažiuoti... Būdama taip toli užsienyje aš nusprendžiau, kad užtenka, daugiau žaisti užsienyje nebenoriu“, – TV3 žinių sporto žurnalistui Viliui Stalgaičiui apie sprendimą baigti kelis dešimtmečius trukusią karjerą papasakojo G. Petronytė.
Naują gyvenimo etapą pasitinkanti Lietuvos krepšinio legenda teigė dabar norinti labiausiai pailsėti ir apie naujas profesijas ar iššūkius gyvenime per daug negalvojanti.
„Nelabai turiu planų, noriu tiesiog pailsėti, pakeliauti, pagalvoti. Tiesiog manau, kad viskas turi ateiti organiškai... Turiu įvairių minčių, kur norėčiau toliau būti ar ką norėčiau daryti, bet tikrai nieko konkrečiai ir visiškai dabar savęs nespaudžiu. Visada sakiau, kad noriu ir galėsiu pasiilsėti, tiek kiek norėsiu ir tai sau leisiu. Jei norėsiu ir matysiu, kad to reikės, leisiu sau pasiilsėti ir dvejus metus bei stebėsiu viską iš šalies“, – sakė viena rezultatyviausių visų laikų Lietuvos rinktnės žaidėjų.
Ryškiausias prisiminimas – debiutas rinktinėje
Ne vieną įsimintiną karjeros pergalę pasiekusi panevėžietė iki šiol negali pamiršti vieno ryškiausio savo karjeros epizodo, kuris įvyko dar pačioje ilgos krepšinio kelionės pradžioje.
Būdama septyniolikos ji sulaukė kvietimo į Lietuvos moterų krepšinio rinktinę, kuri rengėsi pasaulio pirmenybėms Brazilijoje.
Už pakvietimą ir tikėjimą ja krepšininkė tikina iki šiol esanti dėkinga tuomečiam rinktinės treneriui Algirdui Paulauskui.
„Tuo metu man tai buvo kaip perkūnas iš giedro dangaus, nes visiškai nesitikėjau būdama tokio jauno amžiaus ten pakliūti. Tuo metu buvo tokia stipri Lietuvos moterų krepšinio rinktinė, bet treneris Algirdas Paulauskas mane tokioje jaunoje įžvelgė perspektyvą, patikėjo ir paėmė tuo metu būtent į Pasaulio čempionatą, kuris ir buvo vienintelis man. Tuo metu man davė tai labai daug papildomos motyvacijos ir tada tikrai supratau, ko aš noriu ir kad kiti manimi labiau tiki, nei aš pati. Tai buvo pirmieji rimtos karjeros žingsniai, bet iki šiol jie man labiausiai įstrigę“, – šypsojosi 2006-ųjų debiutą rinktinėje prisiminui G. Petronytė.
Per beveik 20 metų trukusią karjerą aukštaūgė net 7 kartus buvo išrinkta geriausia šalies krepšininke, taip pat buvo pripažinta geriausia jauna (iki 21 metų) FIBA Europos krepšininke. Taip pat net 9 sezonus atstovavo moterų Eurolygos klubams.
Didelį pėdsaką ji paliko ir Lietuvos moterų krepšinio lygoje, kurioje su legendiniu Vilniaus TEO klubu čempione tapo 2007, 2008 ir 2009 metais, o 2023-iais taurę į viršų kėlė vilkėdama ir Vilniaus „Kibirkšties“ marškinėlius.
Visgi didžiausi jos pasiekimai buvo iškovoti su klubinėmis komandomis žaidžiant užsienyje: 2010 atstovaudama Atėnų „Sony Athinaikos“ ji laimėjo Europos taurę, o tą patį pasiekimą pakartojo ir 2018 metais su Stambulo „Galatasaray“ ekipa.
Prieš baigdama krepšininkės karjerą G. Petronytė buvo minėjusi, kad jos ir kitų rinktinės žaidėjų didžiausias tikslas – pagaliau nutraukti nuo 2015 metų trunkantį Europos čempionatų badą.
Tai, kad didelių ir itin skambių pergalių nepasiekė atstovaudama nacionalinę rinktinę, G. Petronytė sako dar ilgai jausianti nuoskaudą ir kartėlį.
„Man žaidimas užsivilkus Lietuvos marškinėlius visada buvo neįkainojamas ir niekada negalėsiu palyginti su klubiniu krepšiniu. Tų pergalių tikrai visada labai norėjosi ir dėl to tikrai labai liūdna, nes tiek pergalės saldžiausios su Lietuvos rinktine, tiek pralaimėjimai vienareikšmiškai yra patys skaudžiausi“, – apgailestavo ji.
Norėjo karjerą užbaigti žaisdama Lietuvoje
Ne viename interviu ilgametė Lietuvos rinktinės kapitonė taip pat yra minėjusi, kad dėl meilės krepšiniui jai netgi teko atidėti motinystės planus.
Sportininkė tikina didelių sveikatos problemų neturinti ir dabar, tačiau baiminasi, kad nuolatiniai fiziniai krūviai gali turėti neigiamų pasekmių ateityje.
„Kažkokių labai didelių traumų aš neturiu, bet su metais tas kūnas vis sunkiau ir sunkiau pasiduoda krūviams, reikalauja žymiai daugiau priežiūros. Tikrai žinojau, kad ta karjera nebus amžina ir niekada nenorėjau, kad mane jau su greitąja išvežtų ar ant rankų išneštų iš aikštelės, – savo ilgai brendusį sprendimą motyvavo ji.
Ji taip neslepia jaučianti nuoskaudą dėl savo grįžimo į Lietuvą praėjusiais metais.
Krepšininkės teigimu, Vilniaus „Kibirkšties“ klubo vadovybės pažaidai ilgainiui išsiskyrė su realiais darbais. Sezono viduryje po pasitraukimo iš Europos taurės klubą paliko viena „Kibirkšties“ lyderių Laura Juškaitė, o pati G. Petronytė po sezono net nesulaukė oficialaus klubo pasiūlymo likti.
„Tai kas buvo man šnekama ir žadama prieš sezoną man labai patiko, aš labai norėjau tai girdėti, nors suprantu, kad galbūt naiviai tuo patikėjau. Mes kalbėjome apie tai, kad bus augimas ir čia bus tik tramplinas į viršų ir aš norėjau būti to dalimi. Ir tikrai tie metai buvo labai gražūs ir sakyčiau stiprūs moterų krepšinio gaivinimo prasme, man buvo gera, bet kai po sezono mačiau, kad viskas dingsta, visi pažadai, tiesiog niekas nevyksta arba vyksta labai blogai, tai man tiesiog užvirė pyktis <...> Norėjau būti rimto projekto, rimto kilimo dalimi, o tai kas buvo daroma, tiksliau nebuvo daroma niekas, tai aš tiesiog nusprendžiau išvažiuoti“, – prisipažino ji.
Apie ilgai lauktą sugrįžimą į Lietuvą ir pasiilgtą rungtyniavimą gimtinėje krepšininkė pasakojo ir portalo tv3.lt tinklalaidėje „Trys nuo lentos“:
Moterų krepšiniui reikia daugiau dėmesio
Europos čempionato atrankoje šiuo metu kovojanti Lietuvos moterų krepšinio rinktinė dabar yra vienvalde C grupes lydere.
Rimanto Grigo auklėtinėms pavyko ir be traumuotos Justės Jocytės iškovoti pergales prieš Lenkiją ir Azerbaidžaną. Kalbėdama apie Lietuvos rinktinės ateitį G. Petronytė pabrėžė tolimesnio moterų krepšinio augimo svarbą.
Matau perspektyvų, bet to neužtenka, moterų krepšiniui reikia labai daug pajėgų, reikia labai daug žmonių, labai daug norų ir neužtenka, kad mes turime Justę Jocytę. Taip mes turime Jocytę, bet neužmirškime, kad ji kątik gulėjo ant operacinės stalo būdama tokio amžiaus ir turėdama tokio rimtumo traumą. Mes negalime dabar visų vilčių ir viso spaudimo sudėti ant tos merginos pečių. Tai yra neeilinis talentas, mes juo labai didžiuojamės ir džiaugiamės, bet vienas žmogus nieko nepadarys“, – sakė 25 taškus į Lenkijos krepšį paskutinėse savo karjeros rungtynėse vilkint rinktinės aprangą įmetusi G. Petronytė.
Vienas Lietuvos krepšinio federacijos žingsnių, kuriuo ji sieks dar labiau populiarinti moterų krepšinį Lietuvoje – 2027 m. Europos moterų krepšinio čempionatas, kuris vyks Lietuvoje ir Suomijoje.
Nors krepšininkė neslėpė, kad rungtyniauti savo sirgalių akivaizdoje jai būtų didžiulis malonumas ir papildoma motyvacija, tačiau apie tokią karjeros pabaigą sakė niekada rimtai nesvarsčiusi.
„Man nereikia fanfarų, kad mane išlydėtų ar kažkokių atsisveikinimų. Aš tiesiog norėjau tyliai ramiai ir prieš priimant šį sprendimą stengiausi labai daug apie tai niekam nesakyti, nenorėjau, kad kažkas čia įtakotų ar būtų skiriamas tam kažkoks papildomas dėmesys. Buvo svarbu, kaip aš jausiuosi pati ir tikrai nebandysiu pritempinėti iki to, kas atrodytų labai gražiai“, – šypsojosi rinktinės senbuvė.
G. Petronytė pernai metais tapo antra rezultatyviausia visų laikų Lietuvos rinktinės žaidėja (1844 taškai per 158 rungtynes), o ją lenkia tik kita legenda – Jurgita Štreimikytė (2101 taškai per 157 rungtynes).
