„Šiais metais Lietuvoje nustatytas vienas paukščių gripo atvejis naminių paukščių laikymo vietoje, nors laukiniuose paukščiuose gripo atvejų dar nebuvo. Tačiau pasauliniame kontekste, Europoje apsčiausia ligos protrūkių bei židinių, ligos koncentracija čia didžiausia. Norime atkreipti visų dėmesį, šiuo metu vis daugiau laukinių paukščių pavasarį į Lietuvą sugrįžta perėti, todėl pasitikdami juos bei keldami inkilus, nepamirškime tykančio pavojaus.
Užkirskime viruso patekimą iš laukinės gamtos į naminių paukščių laikymo vietas, nuo kontakto su laukiniais paukščiais saugokime ne tik savo sparnuočius, bet ir jų lesalus ir kraiką, stebėkime kritusius ir liguistai atrodančius paukščius bei operatyviai keiskimės informacija. Apie kiekvieną rastą nugaišusį laukinį paukštį praneškite artimiausiam Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos departamentui“, – ragina VMVT Skubios veiklos skyriaus patarėja Vilija Grigaliūnienė.
Labai patogeniško paukščių gripo pagrindiniais platintojais ir pernešėjais yra kolonijas sudarantys jūriniai paukščiai, laukiniai vandens paukščiai, rečiau virusas nustatomas plėšriems paukščiams.
Laukinių paukščių rūšis, kuriai šiuo metu dažniausiais nustatomas paukščių gripas – juodagalvis kiras, tačiau tai gali būti susiję su aukštu šios rūšies mirtingumu nuo paukščių gripo. Kai tuo tarpu laukinės antys ar žąsys susirgusios paukščių gripu neturi klinikinių simptomų ar gaišta retai, todėl rečiau nustatomas jų užsikrėtimo faktas, o tai reiškia, kad sveikai atrodantis paukštis platina virusą tarp kitų laukinių paukščių ir gali pernešti užkratą į naminių paukščių laikymo vietas.
Paukščių gripu gali sirgti ir žinduoliai
Paukščių gripą sukelia influenza A virusas. Influenza A virusai nustatomi ne tik paukščiams, tačiau ir žmonėms, kiaulėms, arkliams, audinėms, ruoniams, banginiams, kitiems žinduoliams ir daugeliui paukščių rūšių. EFSA duomenimis žinduolių užsikrėtimus paukščių gripu nustatomas Šiaurės bei Pietų Amerikoje, Europoje ir pavienėse Azijos šalyse. Tarp laukinių žinduolių tai daugiausiai plėšrūnai, o naminių gyvūnų tarpe – kiaulės bei audinės. Todėl labai svarbu, kad paukščių gripo virusai kuo greičiau būtų eliminuojami iš laukinės aplinkos, ir visi rasti laukiniai paukščiai ištirti dėl paukščių gripo.
Paskutiniu metu Europoje dažniausiai nustatytas paukščių gripo viruso H5N1 potipis, kuris nustatytas ir Lietuvoje jau 2021 m. atskleidžia, kad šis viruso potipis keliauja su paukščių migracijos banga ir linkęs keisti molekulines savybės. Daugelis paukščių gripo viruso potipių padermės, prisitaikiusios prie klimato kaitos, kelia vis didesnį susirūpinimą, todėl EFSA ekspertų atliekamos analizės ir rizikos vertinimai laidžia įvertinti jau taikomas biologinio saugumo priemones ir inicijuoti papildomus apsaugos mechanizmus, siekiant apsaugoti paukščių laikymo vietas nuo užkrato patekimo.
VMVT primena, kad šiuo metu jau yra prasidėjusi intensyvi laukinių paukščių migracija, todėl naminių paukščių augintojai privalo laikytis biologinio saugumo priemonių:
- užkirsti bet kokį kelią naminių ir laukinių paukščių kontaktui (vengti išleisti paukščius į atviras erdves, atvirus vandens telkinius);
- sumažinti laukinių paukščių judėjimą aplink naminių paukščių aptvarus (lesalus ir vandenį paukščiams tiekti tik uždarose patalpose);
- griežtai kontroliuoti transporto priemonių, žmonių ir įrangos patekimą į paukščių laikymo patalpas;
- nuolatos valyti ir dezinfekuoti gyvūnų laikymo vietas ir naudojamą priežiūros įrangą, laikytis higienos reikalavimų, dažnai keisti darbo rūbus ir batus;
- nepirkti paukščių iš nepatvirtintų paukščių laikytojų ir neįsileisti į paukščių laikymo patalpas paukščių su ligos požymiais;
- pranešti VMVT arba privačiam veterinarijos gydytojui apie bet kokį paukščių gaištamumo ar sergamumo padidėjimą ūkyje;
- užtikrinti tinkamą mėšlo, kraiko ir nugaišusių gyvūnų šalinimą.
