„Pirmiausia, prieš išgyvenimo krepšį, reikia turėti planą, ką tu darytum, jeigu ką: lieku namuose, važiuoju pas tėvus į kaimą, į kažkokią atokesnę vietovę, nelieku mieste. Arba važiuoju į užsienį, jei yra tokia galimybė. Nors jeigu visi tuo metu važiuotų į tą užsienį ar per sieną, tai turbūt daugiau sunkumų būtų negu likus“, – teigia R. Kanapeckaitė.
Jei to dar nežinote ir nemokate, pats laikas susiimti
Kalbėdama apie įgūdžius, kurių trūkumas šiuo metu pastebimas visuomenėje, atsargos majorė pateikia labai paprastus, kasdienius pavyzdžius, ir nurodo dalykus, kuriuos privalu gebėti atlikti savo buityje.
„Tu niekada negali žinoti, kada tau kažkokių tai įgūdžių prireiks, kurie padėtų kiek įmanoma nepanikuojant ir ramiau tvarkytis krizinėje situacijoje. Jeigu išmoksi pasižiūrėti, kur yra tavo elektros skaitiklis arba kur yra saugikliai, kurie iššoko ir nebėra elektros, ir dar kiti dalykai, tai niekam dar tai nepakenkė bei pravers ne tik karo atveju“, – rekomenduoja profesionalė.
R. Kanapeckaitė taip pat priduria, kad svarbu nepamiršti ir savo kūno – treniruotis ar bent jau pradėti aktyviau judėti, vaikščioti:
„Tai nei verkimas, nei skundimasis, nei nenorėjimas karo, atsparumui taškų neduoda ir būtent, kai ruošiesi, įgauni tam tikrų įgūdžių ir gali būti ir veikti, funkcionuoti daug efektyviau. Fizinis pasirengimas visą laiką yra susiję su geresniu ir efektyvesniu streso valdymu ir didesniu atsparumu. Tai kuo tu turi daugiau raumenų ir ištvermės, tai tuo geriau tvarkaisi įvairiose sudėtingose stresinėse situacijose“, – pataria pašnekovė.
Atsarga gėdos nedaro: scenarijai, kuriuos būtina apgalvoti
Ruošiantis galimoms grėsmėms, R. Kanapeckaitė išskiria konkretaus plano ir aiškių veiksmų svarbą, jų apmąstymą:
„Būtų labai gerai su artimaisiais aptarti konkretų planą. Gali būti, kad neveiks telefono ryšys kažkurį laiką, arba nebus elektros. Tai reikėtų nepulti į pasimetimą, kaltų ieškojimą. Geriau sugalvoti scenarijus kas būtų, jeigu būtų. Ir net jei to scenarijaus nepavyks išpildyti šimtu procentų kaip sumanei, vis tiek jau tuos žingsnius bent jau galvoj būsi praėjęs, šnekėjęs su savo artimaisiais, kaip toje situacijoje veikti“, – nurodo atsargos majorė.
Dalindamasi savo patirtimi, psichologė sako, kad labiausiai koją kiša ir tinkamai pasirūpinti savimi bei artimaisiais neleidžia baimė ir situacijos rimtumo nuvertinimas. Pasak R. Kanapeckaitės, reikėtų nenumoti ranka ir objektyviai pažvelgti į esamą padėtį:
„Kas labiausiai kenkia, tai nenoras, kad tai nutiktų ir kad tas karas kiltų. Tai niekas nenori. Bet nenoras gilintis ir domėtis ir vat, kad „ai nu ką čia mes kalbėsim dabar apie tai, nu kam tas planas, nieko čia nebus“. Neigimas, kad tai gali nutikti, labai labai nepadeda, kadangi tuomet neįmanoma susitarti, ką reiktų daryt.
Tai geriau pafantazuoti ir tos fantazijos tegul lieka fantazijomis, bet žinoti, kaip gali elgtis, jeigu nėra elektros, nėra ryšio, neturi kontakto su kažkokiu tai žmogum, galbūt su kaimynais sukontaktuoti, kad galima būtų gauti kažkokią informaciją, arba jeigu tavo tėvai už 150 km, tai galbūt kaimynų numerius turėti, kad jie pasižiūrėtų, kaip ten kas vyksta“, – dalijasi R. Kanapeckaitė.
Daugiau apie tai, kaip teisingai susidėti išgyvenimo krepšį, nepulti į paniką, kur iškilus pavojui slėptis bei ką daryti akis į akį susidūrus su priešu, sužinokite naujienų portalo tv3.lt laidoje „Verta žinoti“, kurią rasite straipsnio pradžioje.
Apie ką kalbėjome:
00:00 Temos ir pašnekovės pristatymas
00:56 Įgūdžiai, kuriuos būtina prisijaukinti
01:48 Išgyvenimo krepšys: prisikrauti nereikia tiek, tarsi vyktumėte atostogų
07:44 Kaip užtikrinti vaikų psichologinę gerovę
11:41 Svarbiausi žingsiai, kuriuos būtina apgalvoti
13:16 Neignoruokite grėsmės
15:39 Kur slėptis esant patalpoje ir lauke
17:37 Patarimas besilaukiančioms ir vienišoms moterims
18:42 Moterų fizinės parengties svarba
19:32 Kaip elgtis, jei neįmanoma evakuotis
22:39 Ką reikėtų turėti rūsyje
23:43 Ką daryti, susidūrus akis į akį su priešu
24:58 Ar į visuotinį šaukimą turėtų būti įtrauktos ir moterys?
25:34 Atsargos majorės linkėjimas
„Verta žinoti“ žiūrėkite kiekvieną trečiadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play. Laidą šeštadieniais 19 val. rasite TV3 televizijos YouTube kanale.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
