žygimantas mauricas

Nutekinti „Panamos popieriai“ bei viešinamos įtakingų asmenų pavardės sukelia atgarsius visame pasaulyje. Islandijos ministras pirmininkas buvo priverstas atsistatydinti, o lietuvis, buvęs bankininkas Liutauras Varanavičius, atsidūrė po padidinamuoju stiklu. Vis dėlto, ne visi tokie įsitikinę, kad šie viešinami dokumentai turės kokią reikšmę ir ką pakeis. Naujienų portalas tv3.lt domisi, ar viešinami dokumentai paskatins žmones tapti sąžiningesniais mokesčių mokėtojais.

Didžiajai Britanijai nutarus rengti referendumą dėl šalies narystės Europos Sąjungoje (ES), ėmė smukti svaro vertė. Toks valiutos kurso svyravimas kelia grėsmę ne tik investuojantiems Didžiojoje Britanijoje ar pačiai šalies ekonomikai, bet ir lietuviams dirbantiems Anglijoje. Ekonomistė Jekaterina Rojaka išskiria, kad kuo didesnis svaro kurso svyravimas, tuo turime mažiau perlaidų perskaičiuojant eurais. 2015 metais perlaidos sudarė 3,3 proc.

Daliai Europos Sąjungos valstybių nesutariant su Europos Komisija dėl biudžetų vertinimo metodikų, Lietuvos finansų ministras sako, jog problema kyla, Lietuvai ir kai kurioms šalims prognozuojant ketverių metų ekonomikos ciklus, o Komisijai - dvejų, todėl jų duomenys yra nepalyginami. Dėl to, anot Rimanto Šadžiaus, EK nepagrįstai kritikuoja šių metų Lietuvos biudžeto projektą. Tuo metu analitikai sako, kad skaičiavimo būdas yra susitarimo reikalas.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet augs 3,2 proc., o kitąmet - 3,6 proc., prognozuoja banko „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Baltijos šalims Žygimantas Mauricas. Jis banko internetinėje konferencijoje teigė, kad Latvijos ūkis šiemet augs 2,7 proc., kitąmet - 3,2 proc., o Estijos atitinkamai 2 proc. ir 2,7 procento. Anot Ž.Maurico, pagrindinis Baltijos šalių ūkio augimo variklis išliks vidaus vartojimas, mat užsidarius Rusijos rinkai, eksportas ir toliau bus žemas.

Greitėjant žmonių gyvenimo tempui, vis daugiau jų, taupydami savo laiką, buriasi arčiau darboviečių, miesto centro. Ši tendencija ryški jau daugelyje Europos sostinių, o po truputį plečiasi ir Vilniuje. Dėl to nekilnojamojo turto (NT) kainų atskirtis tarp skirtingų mikrorajonų auga. Vilniuje skirtumas tarp tam tikrų mikrorajonų siekia jau beveik 2 kartus.

Pernai ženkliai kritęs Lietuvos eksportas į Rusiją paliko pėdsakų ir ekonomikos augime. Jei ne stiprus vidaus vartojimas ir investicijos, būtume atsidūrę recesijos kelyje. Portalas tv3.lt domisi, kas šiais metais padės išlaikyti ekonomikos augimą. Pastebėjimais apie pernai metų ekonomikos augimą dalinosi banko „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Prieš tris metus lietuviai su nekantrumu laukė IKEA atidarymo. Lygiai taip pat dabar laukiame dar vieno mažmeninės prekybos žaidėjo LIDL. Atidarius IKEA Lietuvoje, tiek šalies vadovė, tiek gyventojau džiaugėsi didesne konkurencija ir žemesnėmis kainomis. Tačiau ar iš tiesų jos tokios mažos? Palyginkime jas su mūsų kaimyne Lenkija, į kurią lietuviai plūste plūsta apsipirkti, ir su Lietuvos emigrantų „Meka“ Anglija.

Rusijos rublis ir toliau krenta sukeldamas diskusijas ne tik tarp ekonomistų, bet ir verslininkų. Kadaise buvusi patraukli rinka, nebėra pelninga Lietuvos gamintojams ir vežėjams. Ekonomistai prognozuoja, kad situacija ir toliau negerės bei numato įvairius scenarijus Lietuvos eksportui.  Ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, jog Rusijos vidutinis darbo užmokestis dabar tapo mažesnis negu minimalus darbo užmokestis Estijoje.

  Savaitės pradžioje paskelbti sąrašai į privalomą karo tarnybą sukėlė karštas diskusijas ne tik tarp šalies gyventojų, bet ir tarp politikų, ekonomistų ir įvairių sričių specialistų. Kol Lietuvos jaunuoliai tikrino savo pavardes sąrašuose, socialiniuose tinkluose virė aistros dėl premjero Algirdo Butkevičiaus pastebėto šauktinių ir išaugusios emigracijos ryšio.

 Užsienyje gyvenantys ir dirbantys tautiečiai vis mažiau dėmesio skiria gimtinei. Tą akivaizdžiai rodo ir sumažėjusios piniginės perlaidos artimiesiems. Naujausiais turimais duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį jų buvo ketvirtadaliu mažiau nei pernai metais. Ekonomistai mano, kad tai nėra laikinas paramos svyravimas ir teigia, kad Lietuvoje formuojasi nauja tendencija.

Šiais metais Lietuvos ekonomika nors ir dėl įvairių geopolitinių situacijų negalėjo parodyti pačių geriausių rezultatų, tačiau skųstis negalime, nes atlyginimai augo, socialinė gyventojų padėtis gerėjo. Tad, tokie metai mūsų laukia ateityje? „Nordea“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia galintis lažintis, kad Lietuvos ekonomika augs sparčiausiai Baltijos šalyse ir pasieks apie 4 procentų augimą. „Lietuvos ekonomikos augimą 2015 metais „subjaurojo“ Rusija.

JAV centrinis bankas gruodžio 15–16 dienomis rengia posėdį, kuriame bus spendžiama, ar padidinti bazine palūkanų normą. Kaip teigia ekonomistai, tikimybės, kad palūkanų normos augs yra didelė, o tai darys poveikį valiutų kursams. „Kiek jis kels kainas nėra aišku, gali būti labai nedidėlis pakėlimas, tarkime 25 baziniais punktais. Taigi tikimybė finansų rinkose yra vertinama apie 80-90 proc.

Rusijos ir Turkijos konfliktas dėl numušto lėktuvo panašu nerimsta, o atvirkščiai, įgauna pagreitį. Praėjusią savaitę Vladimiras Putinas paskelbė, kad Turkijai bus taikomos sankcijos, uždraudžiama pardavinėti atostogų kelialapius į Turkiją. O šį antradienį Maskva pateikė ir daužiamų importuoti prekių sąrašą, kuriame dominuoja turkiški vaisiai. tv3.lt domisi, kaip tai pakeis iš Turkijos į Lietuvą importuojamų prekių kainas ir kaip tai atsilieps turizmui.

Pastarųjų mėnesių įvykiai kelia rimtus pokyčius turizmo srityje. Po „Airbus A321“ katastrofos, Rusija uždraudė skrydžius į Egiptą, o poincidento su Turkija, rusai pradėjo taikyti sankcijas ir nepardavinėti kelialapių į Turkiją.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, trečiąjį šių metų ketvirtį vidutinis mėnesinis darbo užmokestis į rankas šalies ūkyje sudarė 569 eurus. DNB banko vyriausia ekonomistė Baltijos šalims Jekaterina Rojaka, tikina, kad greitesnis vidutinio darbo užmokesčio augimas žada paspartinti infliaciją, stimuliuoti vartojimą ir migraciją link didesnių miestų. Trečiąjį šių metų ketvirtį atlyginimai ūgtelėjo 5,5 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Lietuvos laisvosios rinkos institutas praėjusią savaitę pateikė savivaldybių indekso tyrimą, kuriame vienas iš kriterijų buvo biudžetai. tv3.lt domisi, kurios savivaldybės yra labiausiai įsiskolinusios lyginant su jų metinėmis pajamomis. Lietuvos savivaldybių indekso tyrimo vadovė Aistė Čepukaitė, pasakoja, kad biudžeto kriterijus nėra sudarytas vien iš skolos dydžio. Į jį taip pat įeina skolos pokytis, pradelsti mokėjimai, vertinama, kaip vykdyti viešieji pirkimai.

Ne paslaptis, kad Kinija yra viena sparčiausiai augančių valstybių, kurios vyriausybė yra suplanavusi, kad jų ekonomika augs 7 procentais. Viskas būtų gražu, tačiau stojanti Kinijos ekonomika ir sparčiai besitraukiantis eksportas kelia nerimą pasauliui. „Swedbank“ vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis tikina, kad Kinijos nekilnojamo turto rinka yra žemiausiame lygyje nuo šio amžiaus pradžios. Tačiau pabrėžė, kad tikrasis burbulas formuojasi ne nekilnojamo turto rinkoje, o skolų ir paskolų.

Drastiškai mažėjantis mokinių skaičius, dabartinė Lietuvos aukštųjų mokyklų sistema ir valdžios neveiksnumas gali padaryti milžinišką žalą Lietuvos ekonomikai. Pasak Lietuvos pramonininkų prezidento Roberto Dargio, Lietuvoje tuoj neliks nei dirbančių, nei vartojančių. R. Dargio teigimu, per trejus metus nuo 2012 metų netekome daugiau nei 80 tūkst. gyventojų, o didžiausią nerimą kelia tai, kad tai yra darbingo amžiaus žmonės su vaikais.

Šią savaitę vidutinės Europos tarpbankinės rinkos palūkanų normos EURIBOR pasiekė 0 procentų. Tai puiki žinia turintiems būsto paskolas, nes jeigu ji yra susieta su 6 ar 3 mėnesių trukmės EURIBOR tai reiškia, kad palūkanų norma tą laikotarpį bus lygi 0. Tiesa 3 mėnesių EURIBOR jau daugiau nei pusė metų yra neigiamas, tačiau 6 mėnesių EURIBOR dar nebuvo tiek nukritęs.   Ekonomistas Žygimantas Mauricas tikino, kad tai nėra naujiena, jog tarpbankinių palūkanų norma pareina į neigiamą pusę.

Suomija planuoja dabartinę pašalpų sistemą pakeisti besąlyginėmis bazinėmis pajamomis. Jeigu naujasis modelis bus patvirtintas, tai sukels revoliuciją Suomijos socialinės rūpybos sferoje. Anot projekto, kuris bus pristatytas 2016-ųjų lapkritį, kiekvieną mėnesį Suomijos pilietis iš valdžios gaus 800 eurų. Ši suma nebus apmokestinama. Šie pinigai pakeistų visas galiojančias šalyje socialines išmokas.

Metai iš metų kalbama apie siekį subalansuoti valstybės biudžetą, tačiau tai nepavyksta ir atkeliama vis ateinantiems metams. Susidaro vaizdas, kad tai Lietuvos valdžiai yra nepasiekiama. Net ir ne ekonomistai pastebi, kad priešrinkiminiai metai yra laikotarpis, kada žmonės yra lepinami įvairiomis lengvatomis, pensijų ir algų didinimais, o tuo pačiu didinama ir biudžeto skylė.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Algirdas Šešelgis teigė, kad šiuo metu numatyta 265 eurų mėnesinė išmoka vienam asmeniui per mėnesį „į rankas“ yra nepakankama, kad pabėgėliai didžiuosiuose Lietuvos miestuose galėtų susimokėti už būsto nuomą, komunalinius mokesčius, pirkti maistą bei išsilaikyti neturėdami darbo. Dėl šios priežasties per pirminį trijų mėnesių integracijos laikotarpį darbo nesusiradę pabėgėliai neturės galimybių apsigyventi didžiuosiuose šalies miestuose.

Nors Lietuvoje vis dar nenumaldomai tęsiasi emigracija, tačiau anot ekonomisto Žygimanto Maurico, Vilnius gali tapti didžiausiu Baltijos šalių miestu. Vyriausias „Nordea“ ekonomistas Ž. Mauricas savo socialinio tinklo paskyroje dėsto priežastis dėl kurių Vilnius po 10-15 metų aplenks Rygą. „Geroji žinia: Vilnius jau po 10-15 metų aplenks Rygą ir taps didžiausiu miestu Baltijos šalyse. Kodėl? Pirma, Vilniuje jau dabar gyvena daugiau jaunimo nei Rygoje (žr.

„Lietuvoje yra didžiausi socialinio draudimo mokesčiai iš visų išsivysčiusių šalių, tad teoriškai mes turėtume jaustis itin socialiai saugūs ir apdrausti. Tačiau tarifų panašumas į mūsų rytinius kaimynus verčia nuogąstauti, kad socialinis draudimas Lietuvoje visų pirma „apdraudžia“ dirbančiuosius nuo pernelyg didelių atlyginimų, o ne nuo pernelyg mažų senatvės, nedarbo draudimo, ligos ar kitų išmokų netekus darbo“, – svarsto ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Galima pasidžiaugti, kad Lietuva pasaulio konkurencingumo indekse iš 41-os palypėjo į 36-ą vietą, tačiau pagal mokesčių poveikį skatinimui dirbti mes užimame 123 vietą iš 140 pasaulio valstybių.

Ne paslaptis, kad Lietuvoje didelė dalis žmonių gyvena iš socialinių išmokų, nors jos ir nėra tokios didelės. Lietuvoje praėjusiais metais 54 proc. namų ūkių pagrindinis pajamų šaltinis buvo samdomojo darbo pajamos, o 39 proc. namų ūkių pagrindinis pragyvenimo šaltinis buvo socialinės išmokos.

Jau kuris laikas Lietuvos verslininkai nerimauja dėl sparčiai didėjančių atlyginimų ir dėl to, kad tai juos pavers nekonkurencingais. Tokias verslininkų kalbas SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda socialiniame tinkle sulygino su vien tik iš tarkuotų bulvių pagamintais cepelinais. „Kai kurie verslininkai jau įjungė pavojaus sireną, teigdami, kad darbo našumo plėtrą aplenkiantis vidutinio darbo užmokesčio augimas ilgainiui palaidos mūsų prekių konkurencinį pranašumą.

 Gaunančiųjų minimalią algą šalyje mažėja, tačiau vis dar daug darbuotojų tenkinasi tokiu užmokesčiu. Neatmetama, kad pinigų jie gauna vokeliuose ar kaip arbatpinigius. Statistikos departamentas skelbia, kad praėjusių metų spalį 300 eurų ir mažesnį bruto darbo užmokestį gavusių darbuotojų šalyje buvo 19,4 procento. Daugiau nei pusė jų dirbo ne visą darbo laiką. Palyginti su 2013 metų laikotarpiu, minimalią algą gaunančiųjų sumažėjo 1,3 procento.

Tęsiantis neaiškiai geopolitinei situacijai Rytuose ir mažėjant eksportui į Rusiją, Baltarusiją, Kazachstaną ir iš dalies į Ukrainą, ekonomistai sako, kad Lietuvos ūkis šiemet augs ne tiek, kiek prognozuota 2014 metų pabaigoje. Bet finansų ministras ramina, kad, nors kovą teks mažinti BVP augimo prognozę, bendro biudžeto surinkimo tai nepaveiks, nes ir toliau laukiama vidaus vartojimo, atlyginimų augimo ir darbo rinkos plėtros.

 Lietuvos ekonomikos konferencijoje vykusioje diskusijoje apie investicijas į Lietuvos nekilnojamąjį turtą (NT) šalies ekonomikos ekspertai pateikė savo prognozes apie NT kainas šalyje. Ekspertai sutaria – būsto rinka išliks stabili, nors išlieka nedidelio kainų sumažėjimo tikimybė. SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda atkreipia dėmesį, kad spaudimas kainų mažėjimui yra dėl labai išaugusios pasiūlos.

Statistikos departamentui paskelbus, kad Lietuvoje užfiksuota tiek sausio mėnesio, tiek ir metinė defliacija, „Nordea“ banko vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas „Žinių radijui“ penktadienį nurodė, kad, nors vartotojai kainų mažėjimu ir džiaugiasi, Lietuvos ekonomikai tai nėra gera žinia.     „Vartotojams bet kuriuo atveju kainų mažėjimas yra tikrai teigiama žinia.

„Ukrainiečių šeima skubiai perka butą jūsų name. Kaina – iki 100 tūkst. eurų“, – tokį skelbimą savo pašto dėžutėje rado vienas portalo LRT.lt skaitytojų vilnietis Saulius. Nekilnojamojo turto (NT) ekspertai teigia, kad pirma kregždė – dar ne pavasaris, tačiau ekonomistas Žygimantas Mauricas aiškina, kad jei situacija Ukrainoje liks įtempta, emigrantų iš šios šalies į Lietuvą gali daugėti. Naujienų portalo LRT.lt skaitytojas atsiuntė laišką su skelbimo nuotrauka.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Įmonės Lietuvoje bankrutuoja skausmingai ir lėtai, nes savininkai delsia pripažinti liūdną realybę, gelbėdami savo interesus, susikuria papildomų problemų ir konfliktų su kreditoriais bei klientais. Taip LRT.lt sako bankroto administratorius Paulius Pacauskas. „Nordea“ ekonomisto Žygimanto Maurico teigimu, Lietuvos bendrovėms sektųsi geriau, jei jos remtųsi anglosaksų sistema ir prioritetą teiktų įmonių susijungimams, o ne bankrotams.

Apgailėtinas gimstamumas ir didžiulė emigracija reiškia, kad jau netolimoje ateityje Lietuvai kils rimtų problemų. Tačiau „Nordea“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas artėjančią dirbančių ir nedirbančių gyventojų disproporciją siūlo laikyti iššūkiu ir pateikia du sprendimo būdus: kurti daugiau darbo vietų, taip skatinant reemigraciją ir imigraciją, ir didinti pensinį amžių. Prognozuojama, kad šiemet gimstamumo rodiklis Lietuvoje sieks vos 1,29 ir bus vienas mažiausių pasaulyje.

 Edgaras Savickas, LRT.lt Iki ketvirtadienį vyksiančio Škotijos referendumo dėl nepriklausomybės likus kiek daugiau nei savaitei, Kensingtono rūmai pranešė, kad princo Williamo žmona Kate Middleton laukiasi antrosios atžalos. Socialiniuose tinkluose netruko pasklisti komentarai, esą po tokios aukos Škotija tikrai nebeišdrįs palikti sąjungos. Pati britų karalienė Elizabeth II laikosi pozicijos, kad karališkajai šeimai veltis į diskusijas apie Škotijos nepriklausomybę nereikėtų.

Vienareikšmiškai pasitikėti nereikėtų niekuo – nei Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumą pasirašiusiomis, nei nepasirašiusiomis įmonėmis, sako „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas. LRT.lt pašnekovų teigimu, įmones nuo pagundų euro įvedimu pasinaudoti kainų kėlimui atbaidys ne tiek simbolinis dokumentas, kiek nenoras prarasti vartotojų.

Net sėkmingiausiems Lietuvos verslininkams stinga kūrybiškumo ir netradicinio požiūrio į kasdienius verslo procesus, pastebi ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius dr. Vilius Kontrimas. Pasak jo, siekdamas sėkmingai vadovauti įmonei šiuolaikinis verslininkas bent kartą per mėnesį turėtų permąstyti savo veiklą ir jos principus, ieškoti naujų pažangių vadybos būdų atlikti darbą produktyviai bei pelningai.

 Praeitais metais į valstybės biudžetą surinkta beveik 2,2 mlrd. litų daugiau nei 2012-aisiais, o planas viršytas 186 mln. litų, pirmadienį pranešė Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Ekonomisto Žygimanto Maurico teigimu, tam daugiausiai įtakos turėjo gerėjanti Lietuvos ekonominė padėtis, augantis vidaus vartojimas. Taip pat yra prielaidų manyti, kad mokesčių surinkimas tampa efektyvesnis.

Sėkmingiausiai veikiantys pasaulio verslininkai vienbalsiai trimituoja, kad svarbiausia versle – gera idėja. Tačiau vien idėja sotus nebūsi, o norint šią paversti turtu neišvengiamai prireiks investicijų. Čia ir prasideda verslas. Nevertėtų stebėtis, kad vienas pagrindinių sveikos ekonomikos indikatorių – aktyvus verslo noras skolintis. Prekybos aktyvumui keliant sparnus, kyla ir noras plėsti veiklą, o norams apyvartinių lėšų pakanka ne visada.

Kornelija Bradaitė, geopolitika.lt Šį rudenį beveik tuo pačiu metu Lietuvos ūkio subjektai patyrė dvigubą Rusijos smūgį: pasienyje ir vidaus muitinėse ėmė strigti mūsų šalies vežėjų gabenami kroviniai, o pieno eksportuotojai išgirdo, kad jų tiekiamoje produkcijoje Rusijos tarnybos rado praktiškai visko, kas iškart lietuviškus sūrius ir varškę nuo prekystalių nustumia į šiukšlynus.

 430 mln. litų – pusę šios sumos sutaupytų verslas, o kita dalis atitektų valstybei. Anot N. Mačiulio, dėl valiutos keitimo išlaidų sumažėjimo, būtų galima sulaukti mažesnės skolinimosi kainos bei mažesnių išlaidų skolos aptarnavimui. Dar daugiau, „Swedbank“ analitiko teigimu, didžiausia euro nauda Lietuvai – išaugęs tiesioginių užsienio investicijų srautas, kurio iš anksto apskaičiuoti neįmanoma.

Sekmadienį prasideda Seimo pavasario sesija, kurioje bus svarstomi svarbūs verslui klausimai. Socialdemokratams naujoje sesijoje gresia įtakos sumažėjimas, o svarbiausia Seimui bus tiesiog apskritai ką nors nuspręsti, teigia specialistai. Svarbiausi ekonomikai reikalai, kuriuos bus bandoma išspręsti pavasario sesijoje – mokesčių ir pensijos reformos bei energetikos ateitis.

Interviu su „Nordea Bank Lietuva” vyriausiuoju ekonomistu Žygimantu Mauricu. Justas Gavėnas, EKT: Viešojoje erdvėje šiuo metu vyrauja dvi priešingos nuomonės, susijusios su ekonomikos vystymosi perspektyvomis. Vieni teigia, kad turime ruoštis antrajai recesijos bangai, tuo tarpu kiti neįžvelgia ekonomikos lėtėjimo požymių.

Nepatenkinti dabartiniais Lietuvos energetikos prioritetais verslininkų, energetikos konsultantų ir žaliųjų judėjimo atstovai ketina siūlyti naują Lietuvos energetikos strategiją be atominės elektrinės. Tiesa, savaitraščio kalbinti specialistai tvirtina, kad alternatyvūs planai – itin optimistiški.

Dviem trečdaliams balsavimo teisę turinčių Lietuvos piliečių referendume dėl Visagino atominės elektrinės (VAE) pasakius „ne“ ekonomistai, energetikos specialistai ir Lietuvos kaimynai projekto dar nelaidoja. „Nordea“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas mano, kad rimtai vertinti referendumo rezultatų nereikėtų. Ne tik dėl to, kad tai buvo tik patariamojo pobūdžio referendumas.

Euro zonos krizė jau palietė milijonus Europos Sąjungos gyventojų. Tačiau ne visiems ji sukelia tik sunkumų – kol investuotojai ir nekilnojamojo turto (NT) pirkėjai su nerimu laukia, eksportuotojams atsiveria naujų galimybių.

Jungtinę Karalystę (JK) ištikęs nuosmukis ir po pasiruošimo Londono olimpiadai prastesnius laikus išgyvenantis statybų sektorius Lietuvos emigrantus skatina rinktis naujas kryptis. Vis dažniau vykstama ne tik į Norvegiją ar Vokietiją, bet ir tolimas šalis – pavyzdžiui, Singapūrą. Emigrantų traukos centras vis dar išlieka JK. Į ją, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, pernai išvyko maždaug pusė iš 53, 9 tūkst. emigravusių gyventojų.

Finansų ministerija, siekdama stiprinti valdžios sektoriaus finansus ir skatinti ekonomikos augimą, siūlo kaupti atsargas galimam sunkmečiui ateityje. Sukauptos atsargos būtų naudojamos naujai krizės bangai atlaikyti, valstybės funkcijoms finansuoti, taip pat tai būtų papildomas svertas derantis su tarptautinėmis finansų institucijomis dėl pigesnių paskolų.

Dar 10–15 metų ir Lietuvoje nebeliks santechnikų, mechanikų, maisto technologų bei kitų žemesnės kvalifikacijos darbus atliekančių žmonių. Tokią Lietuvos ateitį piešia sociologai bei ekonomistai ir perspėja, kad universitetinių ir koleginių studijų populiarumas, vyraujanti nuomonė, kad kai kurios profesijos gėdingos, šalį veda į aklavietę: gerų specialistų, galinčių dirbti žemesnės kvalifikacijos darbus, Lietuvoje nebeliks, o jų vietas blogiausiu atveju turės užimti kitų sričių bakalauro ir ma...