Pamatykite, kokie pajamų šaltiniai yra skirtinguose regionuose:
Nėra motyvacijos dirbti
„Nordea“ vyriausias ekonomistas Žygimantas Mauricas tikina, kad lyginant su Skandinavijos šalimis, Lietuvoje darbo užimtumas yra gerokai mažesnis.
„Tarkim Švedijoje virš 80 proc. darbingo amžiaus žmonių dirba ir didesnė dalis dirba būtent samdomą darbą, dėl to tose šalyse didesnis procentas žmonių gauna pagrindines pajamas iš samdomo darbo“ – teigė ekonomistas.
Pasak Ž. Maurico Lietuvoje procentas mažesnis, nes turime vis dar nemažą bedarbių skaičių – apie 150 tūkstančių. O antroji priežastis yra ta, kad nemaža dalis gyventojų, kurie norėtų įsilieti į darbo rinką nėra motyvuoti arba neturi galimybių įsidarbinti už juos tenkinantį atlyginimą.
Statistikos departamento duomenimis namų ūkiai, kurių pagrindinės pajamos yra iš darbo santykių 11 proc. viršijo vidutines pajamas. Senatvės pensiją kaip pagrindinį pajamų šaltinį nurodė 30 proc. namų ūkių, jų pajamos sąlyginiam asmeniui sudarė 66 proc. vidutinių pajamų. Iš kitų socialinių išmokų gyveno 9 proc. namų ūkių, jų pajamos sąlyginiam asmeniui sudarė 47 proc. vidutinių pajamų.
Ekonomistas mano, kad 54 proc. galėtų padidėti, tačiau reikia stengtis, kad būtų didesnis darbo užmokesti ir kad daug daugiau piliečių būtų įtraukti į darbo rinką.
„Keista, kad didelė dalis lietuvių kaip pagrindines pajamas įvardina socialines išmokas, nors jos yra nedidelės. Gal dėl to, kad paskatos įsitraukti į darbo rinką nėra pakankamos ir mes vis dar esame labiau socialinių išmokų valstybė, o ne socialinio draudimo. Tarkim Šveicarijoje labai minimalus procentas žmonių gauna socialines išmokas, nes jie kitaip tai supranta. Paprasčiausiai pas juos tai yra socialinis draudimas: tu apsidraudi, o jeigu tau kažkas atsitinka ir netenki darbo, tada tau moka socialinį draudimą“ – tikino Ž. Mauricas. Pašnekovas priduria, kad iš darbo santykių mažai žmonių pajamas gauna Turkijoje, Graikijoje, bet joms tai nepadeda tapti turtingoms valstybėms ir turinčioms mažai šešėlio.
Palyginti su 2013 m., iš darbo pajamų gyvenančių namų ūkių lyginamoji dalis padidėjo 2 procentiniais punktais, o iš socialinių išmokų gyvenančių – sumažėjo 3 procentiniais punktais.
Ypač daug gyvenančių iš socialinių išmokų asmenų buvo vieno asmens ir dviejų suaugusių asmenų, iš kurių bent vienas buvo 65 metų ar vyresnis, namų ūkiuose. Socialinės išmokos senatvėje buvo pagrindinis piniginių pajamų šaltinis 75 proc. dviejų suaugusių asmenų, iš kurių bent vienas buvo 65 metų ar vyresnis, ir 55 proc. vieno asmens namų ūkių, kitos socialinės išmokos – atitinkamai 5 ir 10 proc. minėtų namų ūkių tipų.
Kadangi tarp kaimo gyventojų buvo daugiau vyresnio amžiaus žmonių, beveik trečdalio (32 proc.) kaimo namų ūkių pagrindinis pajamų šaltinis buvo senatvės pensija.
