socialinės išmokos

Mažas pajamas turintys gyventojai arba tie, kurių būtas jau nusidėvėjo, gali gauti nuomos kompensaciją, kuri asmeniui siekia apie 100 eurų, o šeimai – 600 eurų. Savivaldybių specialistai skaičiuoja, kad daugiausiai kompensacijų skiriama pabėgusiems nuo karo ukrainiečiams. „Vilniaus miesto būsto“ veiklos palaikymo grupės komunikacijos koordinatorė Gražina Petrušauskienė skaičiavo, kad šiuo metu būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija sostinėje yra paskirta daugiau nei 4 tūkst.

Vyriausybė dar nepristatė kitų metų valstybės ir „Sodros“ biudžetų, kuriuose numatomos lėšos pensijoms ir kitoms išmokoms. Tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerija jau paskelbė, kiek pinigų nuo 2024 m. pradžios pridės pensininkams ir kitų išmokų gavėjams.  Apie tai, kiek kitais metais augs pensijos, kokios išmokos didės, atsako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Valstybei jau ketvirtus metus nevertinant kompensacijų už šildymą bei kitų socialinių išmokų gavėjų turto, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo šią tvarką atšaukti ir turto vertinimą grąžinti prieš prasidedant 2023-2024 metų šildymo sezonui.  Seimas ketvirtadienį po pateikimo priėmė svarstyti tai numatančias Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisas: už balsavo 87 Seimo nariai, prieš buvo du, o susilaikė 15. Toliau jos bus svarstomos jau rudenį.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Vilniaus savivaldybe skaičiuoja, kad pernai ir šiemet dvigubai daugiau gyventojų prašė finansinės pagalbos, t. y. įvairų išmokų ir kompensacijų už šildymą. Tačiau padidėjusio išmokų ir kompensacijų skaičiaus valdininkai neskubėjo sieti su infliacija ar išaugusiomis kainomis. Anot jų, pavyzdžiui, kompensacijų už šildymą gyventojai prašė dažniau, nes buvo išplėstas jų gavėjų sąrašas.

Nuo 2023 metų pradžios didės baziniai socialinių išmokų dydžiai, o kartu ir piniginė socialinė parama nepasiturintiems žmonėms, šalpos pensijos, mokamos žmonėms su negalia, našlaičiams ar minimalaus socialinio draudimo stažo nesukaupusiems senjorams, tikslinės kompensacijos neįgaliesiems su specialiaisiais poreikiais. Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktiems bazinių socialinių išmokų dydžiams ateinantiems metams, rašoma pranešime žiniasklaidai.

 Daugiau nei trečdalis – 37 proc. Lietuvos žmonių mano, kad socialinės išmokos yra per mažos ir neapsaugo nuo skurdo, rodo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atlikta apklausa.  „21 procentai gyventojų mano, kad socialinės paramos išmokos yra subalansuotos ir jų pakanka, tačiau 37 procentai teigia, kad išmokos yra mažos ir neapsaugo jų nuo skurdo“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė ministrė Monika Navickienė.  Pasak jos, 50 proc.

Vyriausybė dešimčia dienų anksčiau pateikė visuomenei planą, kaip gyvensime kitais metais. Jau dabar aišku, kad minimali alga kitąmet paaugs nuo 550 iki 633 eurų „į rankas“, viešajame sektoriuje dirbantiems žmonėms pareiginės algos bazinis dydis padidės nuo 181 iki 186 eurų, taip pat bus indeksuojamos visos socialinės išmokos, bet ne tiek, kad padengtų metinę infliaciją, kuri šių metų rugpjūtį Statistikos departamento duomenimis, sudarė 22,4 proc.

Nuo vasaros pradžios didėja pensijos ir socialinės išmokos. Kadangi dalis jų skaičiuojamos už einamąjį, o kita dalis – už praėjusį mėnesį, tai padidėjimą gyventojai realiai pajus skirtingu laiku – vieni jau birželio mėnesį, o kiti liepos mėnesį. Bazinių socialinių išmokų dydžiai šiemet padidėja 15 proc., šalpos pensijų bazė – 21 proc., palyginti su 2021 metais, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Nuo 2022 metų pradžios didėja baziniai socialinių išmokų dydžiai, o kartu ir piniginė socialinė parama nepasiturintiems žmonėms, šalpos pensijos, mokamos neįgaliesiems, našlaičiams ar minimalaus socialinio draudimo stažo nesukaupusiems senjorams, tikslinės kompensacijos neįgaliesiems su specialiaisiais poreikiais. „Kitąmet didėja baziniai socialinių išmokų dydžiai.