socialinės išmokos

Seimas iki ateinančio antradienio nukėlė sumažintų pensijų atkūrimo klausimą. Pertraukos iki kito posėdžio paprašė Premjeras Andrius Kubilius. Jo teigimu, pirmadienį Vyriausybė bei Seimo Biudžeto ir finansų komitetas turės apsvarstyti pasiūlymus dėl pensijų atkūrimo šaltinių. Seimas, triskart balsavęs, ketvirtadienį patvirtino Etikos ir procedūrų komisijos išvadą, skelbiančią, kad svarstant Seime pensijų sumažinimo atšaukimą numatantį įstatymo projektą Seimo statutas nepažeistas.

Pensijų sumažinimo atšaukimas gali turėti neigiamos įtakos lito stabilumui, sako premjeras Andrius Kubilius, o Seime dėl šio klausimo vyksta procedūrinė kova. „Gal norime pabandyti ir sugriauti finansų sistemą? (...) Lito stabilumas yra labai trapus dalykas.

Ketvirtadienį Seimo plenariniame posėdyje gali įvykti galutinis balsavimas dėl to, ar turi būti priimta Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo pataisa, nustatanti, kad pensijų sumažinimas taikomas ne 2010–2011 m., bet tik šiais, 2010-aisiais. Jeigu toks įstatymas būtų priimtas ir įsigaliotų, nuo ateinančios sausio 1-osios visos pernai sumažintos pensijos ir kitos socialinės išmokos būtų grąžintos į prieškrizinį lygį.

„Sodrą“ galime palyginti su kaimo gyvenvietėse dažnai sutinkamu rūpintojėliu – toji tokiu pačiu susirūpinusiu veidu tiesia pagalbos ranką pensininkams ir dar begalei kitų reikalaujančių įvairių pašalpų. Tik esminis skirtumas – rūpintojėlis duonos iš mūsų neprašo, o „Sodros“ pagalba paremta mokesčių mokėtojų pinigais. Jau daugybę metų valdantiesiems nepavyksta suvaldyti „Sodros“ deficito – kitais metais jis turėtų siekti 2,6 mlrd. litų.

2009 m. pabaigoje Lietuvoje buvo 934,2 tūkst. asmenų, gaunančių bent vienos rūšies pensiją. Jie sudarė 28,1 procento šalies gyventojų. Beveik du trečdaliai pensijų gavėjų buvo moterys, praneša Statistikos departamentas. Daugėja gaunančiųjų Pensijų gavėjų skaičius didėja. 2009 m. pabaigoje 75 proc. pensijų gavėjų gavo su senatve susijusias pensijas, 20 proc.   darbingo amžiaus gavėjų – netekto darbingumo (invalidumo) pensijas ir beveik 1 proc.

Nedarbas, mažėjantys atlyginimai ir skurdžios šeimos pajamos vis daugiau šiauliečių priverčia su ištiesta ranka kreiptis į Šiaulių miesto savivaldybės Socialinės paramos skyrių. Nors pastarojo specialistai stengiasi kuo greičiau aptarnauti lankytojus, tačiau eilių išvengti nepavyksta. Kreipėsi pirmą kartą Prie Socialinės paramos skyriaus eilėje laukianti Danutė „Šiaulių kraštui“ papasakojo, kad čia atėjo pirmą kartą.

Neseniai Lietuvoje atliktas tyrimas parodė, kad moksleiviai visiškai neišmano, kaip elgtis su pinigais – toks dalykas mokyklose nedėstomas. Bet dabar jį dėsto pats gyvenimas. Pastarieji metai išmokė elementarios aritmetikos net tuos, kurie skaičiams ir jų operacijoms neturi jokių gabumų. Jau įtvirtinti įgūdžiai dėti centą prie cento niekur neprapuls ir kai sulauksime geresnių laikų. Dabar perkame apgalvotai ir taupiai iš būtinybės, bet tai pamažu tampa ir geru tonu.

Milijonai prancūzų praėjusią savaitę ėjo į gatves, protestuodami prieš pensinio amžiaus ilginimą dvejais metais. Mūsų Vyriausybė ir Seimas, nesulaukę didesnio pasipriešinimo, jau netrukus ketina pensijų mokėjimą atitolinti 5 metais. Valdžios atstovai tikina, kad lietuviai gyvena vis ilgiau, todėl tikimybė, kad kai kurie jų sulauks pensijos, išlieka. Kirtis iš peties Prancūzai sukilo išgirdę, kad pensinį amžių jų šalies vyriausybė žada ilginti dvejais metais.

Šiauliuose socialinės pašalpos per dvejus metus išaugo nuo vieno milijono litų iki 16 milijonų litų. 16 kartų daugiau. Ir tai tik socialinės pašalpos, be visų kitų išmokų. Rajonų savivaldybėse sunku surasti šeimą, kuri negauna socialinės paramos. „Mūsų valstybei, atleiskit už tokį žodį, jau „šakės“!“ – sakė vieno Socialinės paramos skyriaus darbuotoja. Tačiau nei Ministras Pirmininkas, nei Seimas iki šiol nemato socialinių pašalpų sprogimo, šalį stumiančio į bankrotą.

Išankstiniais duomenimis, „Sodros“ biudžeto 2010 metų birželio pajamos buvo 969,4 mln. litų, tai yra 96,8 mln. litų arba 11,1 proc. daugiau nei buvo planuota. Birželį, kaip ir buvo planuota, gauta 29 mln. litų asignavimų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir kitų valstybės piniginių išteklių. 2010 metų birželio priskaičiuotos išmokos buvo 1 mlrd. 129,3 mln. litų, tai yra 75,9 mln. litų arba 7,2 proc. daugiau nei planuota. Šių metų birželio išmokos buvo 159,9 mln.

Seimas, pritaręs pagrindinio Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadai, ketvirtadienį nusprendė nesikreipti į Konstitucinį Teismą dėl socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo.

Svarbiausiu praėjusios savaitės ekonominiu įvykiu derėtų vadinti ilgą ir sudėtingą, teisine kalba surašytą Konstitucinio Teismo sprendimą dėl pensijų ir kitų socialinių išmokų mažinimo.

Nesantuokiniai vaikai - mados klyksmas ar siekimas išpešti sau kuo daugiau materialinės naudos? Turbūt ir viena, ir kita. Kitaip argi pastaraisiais metais būtų taip išpopuliarėjusios krikštynos prieš vestuves ar net vietoj vestuvių. Oficialiai viena vaiką auginanti motina iš valstybės gali tikėtis svaresnės paramos nei nepriteklių kamuojama, bet turinti sutuoktinį moteris. Tuoktis neapsimoka Žemaitijoje gyvenanti Inga (redakcijai pavardė žinoma) oficialiai viena augina tris pametinukus.

Maži mokesčiai buvimą valdžioje pavers nebe pelningu verslu, bet sugrąžins prie valdžios esmės – tarnauti žmogui. Didelės socialinės išmokos ir lengvatos yra žmonių skurdinimo, o ne turtinimo strategija. Dar nė vienas žmogus nepraturtėjo iš valstybės išmokų ir lengvatų. Bet pusę savo atlyginimo atiduodami mokesčiams, o iš likusio mokėdami dar ir PVM, akcizus, muitus darbo žmonės realiai skurdinami. Dar kartą: dideli mokesčiai yra žmonių skurdinimo, o ne turtinimo strategija.

Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Gediminas Navaitis sumažintas socialines išmokas siūlo laikyti valstybės pasiskolintomis lėšomis ir už jas mokėti palūkanas. Tokias Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo pataisas parlamentaras jau įregistravo Seimo posėdžių sekretoriate. "Valstybė, priverstinai pasiskolinusi iš gyventojų pinigus, privalo mokėti mokestį už naudojimąsi jais. Nuosavybės apsauga yra svarbi pasitikėjimo valstybe prielaida.

Darbo biržos duomenimis, 2010 m. sausio 1 d. Lietuvoje buvo užregistruota 269 tūkst. bedarbių. Bedarbių skaičius per 2009 m. daugiau nei padvigubėjo - pernai sausio mėnesį bedarbių Darbo biržoje užfiksuota 125 tūkst. Lietuvos laisvosios rinkos instituto atliekamas ekonomikos tyrimas rodo, kad bloga šalies ekonominė padėtis lėmė 65 procentus nedarbo. Nedarbas galėjo būti 18 procentų mažesnis, jei valdžia būtų taikiusi lankstesnį darbo kodeksą, mažesnę minimalią algą ir bedarbio pašalpą.