žvejyba

Per visuotinį reidą, kurį aplinkosaugininkai surengė sausio 26–27 dienomis, visoje Lietuvoje aplankyta per 500 vandens telkinių. Patikrinta, kaip laikosi mėgėjiškos žūklės reikalavimų, ar yra įsigiję žvejybos leidimus, ar turi specialius smaigus, kurie žvejojant ant ledo yra privalomi, beveik 4 tūkstančiai žvejų. „Inspektoriams teko konfiskuoti draudžiamus žvejybos priemones ir įrankius – 164 skritulius, 3 grąžtus.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Kazys Starkevičius sako, kad aplinkos ministro Valentino Mazuronio patvirtintos naujos sugriežtintos "Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisykles" tarp žvejų sukėlė sumaištį.

Žvejojant žiemą ant storo ledo reikia ne tik kantrybės, bet ir tam tikrų žinių. Susidarius storam ledui, žuvys patiria savotišką šoką. Jos prisiglaudžia prie ledo ir taip gali išbūti iki trijų valandų. Tačiau ešeriai, kuojos, lydekos, karšiai ir kitos visų sezonų žuvys staiga tampa itin atsargios. Kaip jas lengviau prisivilioti? Ešeriai Žiemos sezono pradžioje ir vėlyvą rudenį ešerių elgsena beveik nesiskiria. Ešeriai dar laikosi seklumose, taip pat tose vietose, kur daugiau vandens augalijos.

Šiemet Aplinkos ministerija numato skirti daugiau kaip milijoną litų žuvims šalies vandens telkiniuose įveisti. Tam bus skirtos lėšos, gautos už parduotus mėgėjų žvejybos leidimus. "Priėmėme sprendimą apie milijoną litų skirti "įžuvinimui" vandens telkinių. Per pastaruosius metus tai padaryta pirmąkart. Tai yra lėšos, kurios, tikimės, bus surinktos už padidintą leidimų mėgėjiškai žūklei surinkimą", - trečiadienį po Vyriausybės posėdžio sakė aplinkos ministras Valentinas Mazuronis.

Lietus plauna ir tirpdo ledą, tačiau žvejai lipa ant vandens telkinių. Sako, ledas ir automobilį išlaikys. Bet po ledu jau nugrimzdo pirmosios aukos. Šiauliečiai rizikuoja dėl „kilbukų“, kuriais gaudys lydekas Latvijoje. Ledas suskilęs Šiauliuose ant Talkšos ežero vakar buvo galima suskaičiuoti apie tuziną žvejų. Dauguma jų būriavosi netoli krantinės. Ledas blizga nuo balų, tačiau neatrodo labai plonas.

Baltijos jūroje žvejojantys žvejai antrus metus iš eilės neišgaudė jiems skirtos menkių kvotos. Žvejai sako, kad dėl to kaltas pasenęs laivynas ir prievolė didžiąją dalį laimikio parduoti Lietuvoje, žuvininkystės produktų aukcione. Anksčiau itin gerai menkes gaudydavę ir dėl kiekvienos papildomos tonos pešdavęsi žvejai pastaruosius dvejus metus menkių limito neišgaudo. 2011-aisiais nesugauta apie 600 tonų, 2012-aisiais - daugiau nei du tūkstančiai - beveik pusė metų kvotos.

Šį savaitgalį žvejai mėgėjai dar galės žvejoti vėgėles, tačiau nuo pirmadienio, gruodžio 17-osios, įsigalios draudimas jas žvejoti, praneša Aplinkos ministerija. Nors pagal Mėgėjiškos žūklės taisykles vėgėles draudžiama žvejoti nuo gruodžio 15 iki sausio 15 dienos, šios taisyklės numato, kad tais atvejais, kai pirmoji žvejybos draudimo diena yra savaitgalis, draudimas įsigalioja kitą dieną po savaitgalio.

Nors iki metų pabaigos liko dar visas mėnuo, Baltijos jūroje dirbantys mūsų žvejai neabejoja, kad nesugebės išgaudyti šiais metais Lietuvai skirtos menkių kvotos ir taip praras 10 mln. litų, rašo "Respublika". Jei neįvyks stebuklas ir gamta nepasigailės, jos neišnaudoti liks ne kokie nors keli ar keliolika menkų procentų, o net pusė. Pasak pačių žvejų, to dar niekada nėra buvę.

Pagėgių pasieniečiai sulaikė teisėsaugai žinomą biržietį, kurio policija ieškojo kaip nuteistojo už nusikaltimo padarymą. Vyras įkliuvo, kai atėjo į Bardinų užkardą prašyti leidimo būti valstybės sienos apsaugos zonoje. Šeštadienį į sieną su Rusija saugančios Valstybės sienos apsaugos tarnybos Viešvilės užkardą atvyko 30-metis Biržų gyventojas ir du jo draugai. Vyrai norėjo gauti vienkartinius leidimus būti valstybės sienos apsaugos zonoje, mat savaitgalį norėjo žvejoti Nemune.

Lietuvos žvejų organizacijos skambina pavojaus varpais dėl naikinamo žvejybos laivyno. Nuo įstojimo į Europos Sąjungą (ES) Lietuvos žvejybos laivų sumažėjo perpus. Tuo metu lėšos, skirtos laivams atnaujinti, nėra panaudojamos dėl ES taikomų griežtų reikalavimų. Žemės ūkio ministerijos siūlymu, 11 milijonų litų, numatytų laivams modernizuoti, bus skiriami tvenkinių ir kitų vandens telkinių žuvininkystės projektams.

Lin­kai­čių kai­mo (Jo­niš­kio ra­jo­nas) gy­ven­to­jas Juo­zas Grei­čiū­nas sa­vo da­bar­ti­nį gy­ve­ni­mą da­li­na į dvi da­lis: pu­sę me­tų jis pra­lei­džia avi­nin­kys­tės ūky­je Nor­ve­gi­jo­je, ki­tą pu­sę – šal­tuo­ju me­tų lai­ku – Lie­tu­vo­je. Sa­vo­je ša­ly­je, gim­ta­ja­me kai­me jis dir­ba bib­lio­te­kos kū­ri­ku. Jau­nas vy­ras sa­ko, kad Nor­ve­gi­jo­je per sa­vai­tę ga­li už­dirb­ti dau­giau nei Lie­tu­vo­je per mė­ne­sį.

Į Lietuvos pajūrį žvejai atvyksta net iš užsienio, tačiau galimybės skatinti mėgėjišką žvejybą šalyje neišnaudojamos. Dėl painios tvarkos ir vietų, kur būtų galima išplaukti į jūrą, daugelis mėgėjų nesinaudoja šia galimybe. Vėjas Karklės pakrantėje – ne toks ir stiprus, tačiau po audros bangos dar gana grėsmingos. Bet jos negąsdina į Klaipėdą iš Rygos atvykusių žvejų mėgėjų. „Toliau nepavojinga, nes bangos mažesnės. Bandome išplaukti.

Laisvalaikiu Nemunykščio upėje pažvejoti susiruošęs Druskininkų pasienietis vandenyje aptiko kontrabandos krovinį – 12 dėžių baltarusiškų cigarečių. Įtariama, kad Lietuvą jos galėjo pasiekti Nemunu, o po to buvo tempiamos jo intaku Nemunykščiu. Šeštadienį laisvadienį turėjęs Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Varėnos rinktinės pasienietis susiruošė pažvejoti Nemunykštyje, tekančiame per Švendubrės kaimą Druskininkų rajone, netoli sienos su Baltarusija.

Baltijos jūroje be grėsmės populiacijai galima sugauti 70 tūkst. lašišų, rekomenduoja mokslininkai. Europos Sąjungos Taryba praėjusią savaitę regiono šalims leido 2013 m. Baltijoje sugauti 124 tūkst. lašišų. Dar apie 70 tūkst. lašišų sugaunama nelegaliai. Tris kartus mokslininkų rekomendacijas viršijantis žvejybos mastas – didžiausia grėsmė Baltijos lašišų populiacijos išlikimui.

Danės krantinėje, ties Pilies tiltu, pardavinėti šviežias, ką tik sugautas žuvis žvejai galės iki kitų metų pabaigos, nutarė Klaipėdos miesto savivaldybės Jūrinių ir vidaus reikalų komisija. Tačiau į AB „Smiltynės perkėla“ priklausantį pastatą žvejai nebus įleisti. Tą kategoriškai pasakė Darius Butvydas, perkėlos generalinis direktorius: „Esame akcinė bendrovė, siekianti pelno. Pastato veltui atiduoti tikrai negalime. Be to, turgaus veikla taip pat neužsiimsime.

Klaipėdos apskritis vienintelė, kurios krantus skalauja Baltijos jūra ir Kuršių marios. Tačiau žvejo profesija joje darosi vis retesnė. Užmiršti savo valstybės, žvejai vienas po kito džiauna tinklus krante ir gavę Europos Sąjungos išmokas pjausto savo laivus į metalo laužą. Svarbiausios šio rajono pramonės šakos buvo ir yra sutelktos Gargžduose. Labiausiai iš jų garsėjo vietos statybinių medžiagų kombinatas, žemės ūkio susivienijimas ir nuo 1960 metų veiklą vykdžiusi bendrovė Gargždų statyba.

Iki šiol Lietuvos žvejai išnaudojo tik 38 proc. šiems metams skirtų menkių gaudymo kvotų, todėl siūloma minėtas žuvis leisti gaudyti visiems Lietuvos žvejybiniams laivams, rašo dienraštis „Respublika“. Tačiau vargu ar visos kvotos bus išnaudotos, mat šalyje beliko vos 32 žvejybiniai laivai, o kiti – supjaustyti Briuseliui paliepus.

Baltijoje kasmet sugaunama apie 700 tūkst. tonų žuvies, bet jūros dugne tebetūno tūkstančiai iprito bombų, kurių apvalkalas baigia sudilti, iš laukų, miestų valymo įrenginių, pramonės įmonių upės į jūrą suneša daugiau kaip 0,5 mln. tonų azoto, fosforo ir kitų teršalų, o gydytojai primygtinai rekomenduoja nevalgyti Baltijos menkių kepenėlių.

Danas Vatsonas (Dan Watson), Glazgo menų koledžo absolventas, laimėjo Džeimso Daisono (James Dyson), garsaus britų išradėjo, premiją už naujoviško žvejybos tralo išradimą. Dabar Danas Vatsonas kartu su 17 kitų šalių finalistų varžysis dėl prestižinio didžiojo prizo, kurio laimėtojas bus paskelbtas lapkričio mėnesį. Jis pasiūlė tralo – tinklo, tempiamo paskui lėtai plaukiantį laivą, patobulinimą, kuris leistų išsaugoti mažesnes žuvis.

Liepą ir rugpjūtį dėl oro sąlygų dauguma Somalio piratų lieka namie, bet patys aršiausi tęsia veiklą vandenyse, laikomuose pavojingiausiais pasaulyje. Tačiau duomenys rodo, kad šį liūčių sezoną piratų elgesys pasikeitė. Nuo birželio 19 d. Somalio piratams nepasisekė paimti į nelaisvę nė vieno laivo, o nuo birželio 26 d. net nebuvo bandyta užgrobti laivų. Tai ilgiausias tylos laikotarpis Somalio piratavimo istorijoje nuo 2007 metų.

Neringa turistus vilioja ne tik unikalia gamta, bet ir rūkyta žuvimi. O norintiems šviežios žuvies neretai tenka nusivilti – Kuršių Nerijoje tokia žuvimi neprekiaujama. Į marias Juodkrantės žvejai dabar plaukia tik porą–trejetą kartų per savaitę, mat iki liepos vidurio žuvį galima gaudyti tik gaudyklėmis. Laimikiai nedideli – keliasdešimt kilogramų karšių, ešerių, viena kita lydeka, vėgėlė. Tačiau rūkytos žuvies pasiūla privilioja ne vieną poilsiautoją.

Pabrėždama, kad gamtos ištekliai priklauso visiems Lietuvos žmonėms, Prezidentė Dalia Grybauskaitė grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Mėgėjiškos žūklės įstatymo pakeitimo įstatymą. Šalies vadovės teigimu, šios įstatymų pataisos apsunkina mėgėjiškos žvejybos galimybes, neužtikrina tinkamos žvejybos plotų priežiūros ir dar labiau biurokratizuoja žvejybos tvarką. „Žuvys ir kiti gamtos ištekliai priklauso visiems Lietuvos žmonėms. Įstatymai turi ginti žmones nuo savivalės, o ne ją įteisinti.

2003 m. įvyko pirmosios žurnalo „Žvejys ir Žuvis“ ir žvejų klubo „Vienam gale kablys“ surengtos jūrinės žūklės nuo kranto varžybos. Šios Karklės kaimelio pakrantėje vykusios varžybos vadinosi „Karklė 2003“. Tada organizatoriai tik nedrąsiai svajojo, kad varžybos taps tradicinėmis, bet kiekvienais metais jūrinės žūklės varžybos plėtėsi, žvejų, susidomėjusių šiuo renginiu, daugėjo, prizinis fondas nuolat didėjo, perkopė 5 000 litų ribą.

Geram ekskavatorininkui meškerės nereikia. Filmuota Bulgarijoje.  ...

Visuotinio klimato atšilimo akivaizdoje tirpstantys Arkties ir Antarkties ledynai kelia vandens lygį visuose pasaulio vandenynuose. Švedijos Stokholmo aplinkos institutas paskaičiavo, kad vien dėl šių pokyčių gamtoje iki šio amžiaus galo pasaulio ekonomika patirs 2 trilijonų JAV dolerių nuostolį.

Tradicija prekiauti šviežia žuvimi Danės upėje tiesiai iš žvejų laivų niekaip neprigyja, bet uostamiesčio politikai nepraranda vilties.Prekiauti šviežia žuvimi tiesiai iš žvejų laivelių Danės upėje paskutinį kartą bandyta pernai birželį, per Tarptautinę žvejo dieną. Klaipėdiečiai būriais plūdo į krantinę, o žvejai per kelias valandas pardavė daugiau kaip 4 tonas žuvies. „Mūsų laivas didesnis, su aukštesniu antstatu, tad negalėjome praplaukti pro tiltą.

Išėjo žvejoti, o grįžo su... krokodilu. Taip atsitiko Lenkijoje 65-erių metų žvejui. Trečiadienį jis graibštu iš Vartos upės Dolanos vietovėje, šalia Slupcos, ištraukė negyvą krokodilą. Gyvūnas buvo 1,5 metro ilgio ir plačiausioje vietoje buvo 24 cm pločio, praneša tvn24.pl. Apie pribloškiantį laimikį vyras informavo policiją. „Budintis pareigūnas, gavęs pranešimą apie sugautą roplį, iš pradžių nenorėjo patikėti tuo, ką sako žvejys.

Beveik 4 mėnesius dėl prastų orų žvejoti negalėję pajūrio žvejai pastarosiomis dienomis prigaudė tiek menkių, kad neturi, kur jų dėti. O žuvies perteklius numušė jos kainas aukcione. Tačiau turguje menkė pirkėjams kainuoja beveik tiek pat, kiek ir anksčiau – iki šio didžiulio laimikio, praneša LTV „Panorama“. Menkes Baltijos jūroje žvejoja 25 laivai. Beveik keturis mėnesius jie prastovėjo uoste – išplaukti neleido prasti orai. Tris pastarąsias dienas laivai grįžo lūžtančiais triumais.

Mėgėjų žvejybai propaguoti du kartus per metus – liepos 6 d. ir rugpjūčio 15 d. – visuose valstybiniuose vandens telkiniuose (išnuomotuose ir neišnuomotuose), kuriuose mėgėjiška žūklė nėra draudžiama ir kuriuose neorganizuota limituota žvejyba, taip pat Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose visi asmenys turės teisę žvejoti nemokamai.

Sekmadienį Rusijos Tolimuosiuose Rytuose gelbėtojams nuo atskilusios ledo lyties teko vaduoti šimtus poledinės žūklės mėgėjų. Ledas su 675 žvejais atskilo nuo Sachalino salos ir dreifuodama ėmė tolti nuo kranto. Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerija pranešė, kad sudėtinga gelbėjimo operacija truko net kelias valandas, joje dalyvavo beveik 50 žmonių, buvo panaudoti aštuoni laivai bei du sraigtasparniai.

Rusnės sala šiandien kvepėjo stinta, žuviene, o į Šaktarpio šventę susirinkę gyventojai ir svečiai linksmai sukosi poromis ir traukė dainas. „Nei ledu, nei bradu, bet žuvies – su kaupu“ – tai išskirtinės ir bene vienintelės šalyje Šaktarpio šventės, kurią prieš devynerius metus atgaivino Rusnės salos gyventojai, šūkis. „Kažkada, senais laikais, mūsų krašto žmonės, tuo metu vokiečiai, Šaktarpiu vadindavo tą laiko metą, kai negalėdavo žmogus į kitą pusę papulti nei ledu, nei bradu.

Itin gausiais laimikiais Rusnėje prasidėjęs stintmetis kiršina žvejus. Įmonės piktinasi, kad pigių leidimų prisipirkę mėgėjai trukdo traukti tinklus.Žvejai mėgėjai sako turį tokias pat teises, kaip ir žvejybos įmonių darbuotojai. Beje, mėgėjai – galvos skausmas ir vietos valdžiai, kuriai, pasibaigus stintmečiui, tenka rūpintis, kaip surinkti tonas šiukšlių. Daugiau nei savaitę besItęsiantis stintmetis seniai bebuvo toks geras.„Žvejams šie metai be galo dosnūs, gamta motulė apdovanojo visus.

Net du vyriškius teko gelbėti įlūžus ledui ežere. Pirmas pranešimas gautas apie 15 val. iš Širvintų rajono, jog Stavarygalos ežere skęsta įlūžęs žmogus. Į įvykio vietą išsiųstos priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos, informacija apie įvykį perduota greitosios medicinos pagalbos stočiai ir Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Apie 15.08 val. atvyko Širvintų ugniagesių gelbėtojų pajėgos.

Kylant jūrų lygiui, aukštyn stiebiasi ir su tuo susiję kaštai. Vien klimato kaitos poveikis vandenynams iki šimtmečio pabaigos gali kainuoti 2 trilijonus JAV dolerių. Tokius skaičiavimus savo ataskaitoje pateikia Stokholmo aplinkos institutas Švedijoje, praneša Newscientist.com.

Poledinės žūklės mėgėjai savaitgalį vėl šokdino gelbėtojus – per dvi dienas net keturiskart teko gelbėti riziką mėgstančius žvejus, atsidūrusius Kuršių mariose ant atskilusių ledo lyčių stintų. Penktadienį apie pusę septynių vakaro pagalbos prireikė žvejams netoli Nidos. Juos nuo kranto atskyrė mariose atsivėrusi properša, rašo „Lietuvos rytas". Žvejus išgelbėjo Neringos priešgaisrinės tarnybos specialistai, atgabenę ilgas kopėčias.

Iki 700 litų bauda, dar keliasdešimt, keli šimtai ar net tūkstančiai litų papildomai priskaičuoti už žalą gamtai, įvertinant kiekvieną pagautą žuvį. Tai – kartais net kelis tūkstančius litų pasiekiančios išlaidos vietoje pelno – tokia brakonierių kasdienybė. Bet vyrai vis tiek rizikuoja, važiuoja į Pamarį iš visos Lietuvos ir tamsiu paros metu merkia tinklus į vandenį.Beveik kasdien – po reidą.

Pamario žvejai moka ne tik tinklus statyti, jais žuvį gaudyti, bet ir mašinas konstruoti. Tuo įsitikino LNK laidos „Ne vienas kelyje“ kūrybinė grupė, apsilankiusi Ventėje ir Kintuose. Pasakojimą apie auksarankius žiūrovai išvys sekmadienį 17 val. per LNK. Pasibaigus žiemos sezonui, vakarus žvejai praleidžia garažuose. Dirba po vieną, tylomis, slepia savo kūrinius, kad prasidėjus žiemai, ant ledo išvairuotų savo naują mašiną, nustebindamas ir konkurentus ir iš miestų atvykusius žvejus mėgėjus.

Nuo balandžio brangsta mėgėjiškos žūklės leidimai. Žvejai dėl to nesijaudina ir tikisi, kad už didesnius surinktus mokesčius bus įveista daugiau žuvies. Dzūkijos didieji Metelio ir Dusios ežerai, užšąlantys vėliausiai, traukia poledinės žūklės mėgėjus. Ledo storis siekia dvidešimt centimetrų. Žvejai, nesibijantys speigo, sako žvejojantys bet kokiu oru. Jie nesibaimina ir nuo kovo pabaigos brangstančių mėgėjiškos žūklės leidimų. Nuo trylikos litų už metus jie pabrangs keturis kartus.

Trečiadienį Lietuvos televizijos „Krašto spalvos“ tiesiogiai transliuos nuo Kuršmarių ledo. Jis šiemet ypatingas: lygus kaip stiklas. Ledrogininkai džiaugiasi,o štai žvejams – apsnigtas geriau. Beje, sklinda kalbos, kad trečiadienį vakare Neringos meras Antanas Vinkus pasikvietė Palangos merą Šarūną Vaitkų stintų pažvejoti. Jei tai tiesa, JurasJankevičius žada patikrinti merų laimikius. Tačiau ledas ir stintos – ne vienintelė „Krašto spalvų“ tema.

Kuršių marių poledinės žūklės žvejai sako, kad tokių laimikių, kokiais džiaugiasi šią žiemą, nebuvę mažiausiai porą dešimtmečių. Kuršių marias kaustantis ledas jau beveik savaitę, net ir darbo dienomis, mirguliuoja nuo poledinės žūklės mėgėjų gausybės, praneša LTV naujienų tarnyba. Kol kas jų dar tik šimtai, tačiau kaip ir kasmet, savaitgaliais į Neringą suvažiuoja tūkstančiai žvejų.

Apie penkis dešimtmečius Alytaus rajone Simno seniūnijoje Aleknonių kaime Žuvinto ežero pakrantėje gyvenantis 83-ejų Juozas Valūnas – dabar šiame krašte likęs vienas seniausių Žuvinto paežerės gyventojų. Žuvinto rezervatui priklausančiame ežere garbaus amžiaus vyras žvejojo kaip nustatyta pagal nurodymus – tik žiemą. Tuomet žuvies užteko visai jo šeimai, neretai ir su kaimynais pasidalydavo. Šiandien Juozas jau trejus metus dėl sveikatos nebeprašo Žuvinto rezervato direkcijos leidimų žvejoti.

Kylančios žuvies kainos atspindi ir pasaulines degalų brangimo tendencijas. Lietuvos žvejai pramanais vadina mokslininkų teiginius, kad žuvis brangsta dėl katastrofiškais tempais pasaulyje senkančių žuvies išteklių. Juk Baltijos jūroje menkių dabar jie sugauna daugiau, nei bet kada iki šiol. Tačiau neabejojama, kad žuvis ilgainiui taps prabangos preke. Kainas didina tiekėjai Pirkėjai pastebi, kad per pastaruosius 2 mėnesius žuvis ir jos produktai pabrango maždaug 15–20 proc.

Šiemet gan anksti prie Lietuvos krantų pasirodžiusi stinta į pajūrį mėgėjus traukia iš visos šalies, praneša LTV „Panorama“. Tačiau aplinkosaugininkai susirūpinę, kad ne visi žvejai laikosi taisyklių, o mėgėjiška žvejyba neretai virsta versline. Tuo metu, kai dauguma žmonių po dienos darbų jau ruošiasi poilsiui, ant Palangos tilto gyvenimas tik prasideda.

Suomijos narai po ledu Sarajarvi ežere surengė įspūdingą spektaklį, imituodami tikrą žvejybą. Apie Vaaloje vykusį šį įspūdingą spektaklį-žvejybą suomiai ekstremalai sukūrė vaizdo klipą, kurį jau peržiūrėjo daugiau nei trys milijonai žmonių. Klipe suomių narai pademonstravo visą tikrosios žvejybos procesą nuo pat pasirengimo pradžios. Ir visa tai jie atliko po ledu, „aukštyn kojomis", kaip tai vyksta ledo ritulyje po vandeniu. Ekstremalas.lt siūlo pasižiūrėti šį įspūdingą suomių spektaklį.

Tai, ką matote, nufilmuota Saarijärvi ežere Suomijoje. Tiesa, žiūrint šį vaizdo siužetą smegenys nebespėja paskui akis, ir reikia šiek tiek laiko, kad suprastum, kas čia vyksta. Stebėkite oro burbulus, bus lengviau. Fishing under ice from Juuso Mettälä on Vimeo.

Iš vienos pusės – marios, iš kitos – jūra, tačiau dalis neringiškių skundžiasi, kad šviežios žuvies didžiosioms metų šventėms tenka važiuoti į Klaipėdą. Žvejai neslepia, kad šviežią laimikį labiau apsimoka parduoti urmu, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. Pastarosiomis savaitėmis išplaukti į marias Neringos žvejams trukdė stiprūs vėjai. Tačiau šviežios žuvies per Kalėdas ir Naujųjų šventę sako tikrai nepritrūksią.

Metelių regioninis parkas įsikūręs nepakartojamoje didžiųjų pietų Lietuvos ežerų dubumoje, suformuotoje milžiniško ledyno liežuvio. Net jei leistumėtės iš kosmoso, nesunkiai pataikytumėte į šias vietas – jos labai skiriasi nuo kito kraštovaizdžio. Šių trijų didelių ežerų su niekuo nesupainiosi. O nusileidus ant žemės galima pasidairyti į tolius nuo įspūdingos kalvų grandinių virtinės, kuri tęsiasi Dusios ežero vakarinėmis ir Obelijos ežero rytinėmis pakrantėmis.

Politikai siūlo žvejams mėgėjams gyvenimą palengvinti, įvedant naują elektroninių leidimų išdavimo tvarką. Jei Seimas pritars įstatymo pataisoms, leidimą žvejoti bus galima įsigyti internetu arba mobiliuoju telefonu. „Panoramos“ kalbintas žvejys panevėžietis Valentinas Morkūnas sako prie vandens telkinių ir rudenį praleidžiantis daug laiko, o vasarą su meškere išvis nesiskiriantis.

Iš verslo pasitraukus daliai Kuršių marių žvejų, priešingai nei tikėtasi, likusių įmonių ir sugavimai, ir uždarbis krito. Žvejai sako, kad įvykdyta reforma naudinga tik Kaliningrado srities žvejams. O anksčiau šviežia žuvimi viliojusių mažų miestelių gyventojai teigia, kad dabar jų vieta jokiems turistams nebus įdomi. Dar prieš porą metų užsukus į nuo seno garsėjantį Pamario krašto žvejų miestelį Dreverną būdavo galima nusipirkti šviežių, Kuršių mariose sugautų žuvų.