žurnalistas

2014 m. birželio 19 d. Kultūros ministerijoje žurnalistui, publicistui, visuomenės veikėjui Laimonui Tapinui įteiktas Kultūros ministerijos Garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“. Aukščiausias Kultūros ministerijos apdovanojimas Laimonui Tapinui skirtas už Lietuvos kultūrai įžiebtas idėjas ir iniciatyvas, inspiruojančias bendruomenę pozityviai veiklai, asmeninę poziciją ir atsakomybę, kuriant kultūrinę ir dvasinę aplinką.

Serialo „Šerlokas“ žvaigždė, aktorius Benedictas Cumberbatchas, prisipažino smogęs žurnalistui. Tą patvirtino ir Holivudo žvaigždė Keira Knightley, kurios garbę gynė Cumberbatchas, filmo kritikui įžeidus aktorę. 2009 metais žurnalistui, kino kritikui Markui Kermode‘ui teko paragauti Benedicto kumšio, kuomet šis Knightley pavadino „Ikea Knightey“ dėl, pasak kritiko, sustabarėjusios jos vaidybos.

Šios savaitės pradžioje balsas.lt redakcija paskelbė konkursą, kuriame buvo galima užduoti klausimą žurnalistui Dailiui Dargiui, žinomam Lietuvos organizuoto nusikalstamumo istorijos specialistui. Kviečiame paskaityti, ko klausė skaitytojai ir ką jiems atsakė tris knygas apie organizuotą nusikalstamumą parašęs žurnalistas.

Iki Alytaus miesto gimtadienio šventės „Apkabinsiu tave, Alytau!“ likus savaitei Alytaus miesto savivaldybės vadovai pakvietė žiniasklaidos atstovus į spaudos konferenciją. Ji šį kartą surengta netradicinėje vietoje – prie Laisvės Angelo paminklo. Čia visiems žurnalistams miesto vadovai įteikė po Alytaus miesto simbolį – baltą rožę ir pakvietė „parepetuoti“ miesto šventės akcentą ir organizuojamą akciją „Apkabinsiu tave, Alytau!“– susikibti už rankų ir simboliškai apkabinti Laisvės Angelą.

LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt Krikščioniškas-katalikiškas jaunimas tiki dangumi ir pragaru, tačiau nenorėtų ten praleisti amžinybės. Tai rodo LRT žurnalisto Simono Bendžiaus atlikta apklausa. „Jie [respondentai] nurodė, kad krikščioniškas dangus yra nuobodus. [...] Kai kurie respondentai visai netiki dangumi ir pragaru. Arba tiki reinkarnacija“, – LRT radijo laidoje „60 minučių“ pasakojo apklausos autorius.

„Būk paprastesnis“ – iki gyvo kaulo įkyrėjusi frazė. Ją kasdien girdime vis dažniau. Esame žmonės. Esame nuodėmingi. Teatleidžia man dabar tie, kurie mano, kad nieko blogo gyvenime nėra padarę. Esame klystantys, bent kartą gyvenime esame numetę šiukšlę netinkamoje vietoje, apkalbėję kitą. Ar jus yra kada nors pavadinęs idiotu? Mane pradinių klasių mokytoja taip apibūdino pirmoje klasėje, kai aš paprašiau jos pagalbos sprendžiant matematikos uždavinį.

Šių metų gegužės 27-ąją kartu su (greičiausiai) antrąją pergalę Prezidento tinkimuose švęsiančia JE Dalia Grybauskaite minėsime leidinio „Laisvas laikraštis“ redaktoriaus Aurimo Drižiaus tragiškos avarijos metines. Itin keista, jog tiek apie avariją, tiek apie A. Drižiaus pergalę teismę prieš pilietį Alvydą Sadecką per visus metus laisvoji spauda taip ir neišspaudė nei vieno kritiško komentaro. Nei vienas „Nuomonių“ skilties darbininkas nesusidomėjo šita istorija.

Gegužės 7-ąją, minint spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, apie žiniasklaidos perspektyvas atvirai kalba tinklaraštininkas, naujienų portalo Etaplius.lt nuomonių rubrikos, taiklių ironiškų pastebėjimų autorius, humanitarinių mokslų daktaras, docentas Vigmantas Butkus. Jis imasi televizijos ir spaudos ateities prognozių, išsako, ko pasigenda šiuolaikinėje žiniasklaidoje ir įvardija, koks turi būti tikras žurnalistas.

Saulius Masalskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Pirmą kartą žurnalistams buvo parodyta šių metų „Eurovizijos“ konkurso scena Holmeno saloje. Teisę organizuoti konkursą laimėjo danai, jie pastatė įspūdingą sceną ir tribūnas, nebenaudojamoje laivų statykloje. Kadangi tai – pramoninis objektas, scenos apipavidalinimas kiek primena milžiniško okeaninio lainerio vidų.

 Rūta Klišytė Nesuklysiu šį žmogų pavadinusi diplomuotu ekonomistu, žurnalistu, TV laidų vedėju, vertėju, sportinio pokerio lošėju, rašytoju, knygos pardavėju, teniso žaidėju... Sakote, per riebu vienam jaunam vyrui, vedusiam ir turinčiam vaikų? Galbūt, jei tik šis nebūtų Andrius Tapinas. Tiesa, Andrius nėra prisiekęs nė vienai iš minėtų profesijų, nė vienai aistrai nėra pardavęs dūšios, tačiau jam velniškai, tiesiog pavydėtinai sekasi.

„Esame čia vieninteliai ne verslininkai. Apie verslą supratimą turime minimalų. Esame įdomus ir juokingas pavyzdys“, - savo patirtimi su „Verslas veža“ žiūrovais Šiaulių arenoje dalintis pradėjo keliautojai, žurnalistai Martynas Starkus ir Vytaras Radzevičius. „Idėja turi savybę išsipildyti. Mes sugalvojome projektą, kuris mus įtraukė. Netgi norėdami nutraukti savo idėją, negalime to padaryti, nes visi nuolat klausia „O kas bus toliau?“, - scenoje prieš minią jaunuolių šypsojosi M. Starkus.

Pastaruoju metu Rusija vis nesitraukia iš naujienų antraščių. Iš pradžių buvo olimpinės žaidynės Sočyje, o dabar - Rusijos prezidento Vladimiro Putino „raumenų demonstravimas“ Krymo pusiasalyje. Rusija taip pat negali būti ignouojama ir kaip ekonominė galia. Net neišeitų pamiršti, kokią reikšmę turi šios šalies vamzdynų tinklas, prisodrinto urano kiekis ir mažėjanti populiacija. Taigi, businessinsider.com siūlo pasidomėti 17 faktų apie Rusiją, kurie tikrai privers susimąstyti.

Kijevo sostinėje Ukrainoje maldos skamba ne tik protestuotojų užimtoje Maidano aikštėje ar ligoninių koridoriuose, kur gydoma keli šimtai sužeistųjų. Jau antra para kraupius vaidus iš Kijevo transliuojančios internetinės televizijos Hromadske.tv žurnalistas Danilas Janevskis transliacijos metu atsistojo ir pasakęs, kad jau nebeįsivaizduoja, į ką dar galėtų kreiptis pagalbos pradėjo melstis. Jis teigė, kad nori prisijungti prie tų, kurie šiuo metu širdimi yra su protestuotojais Maidane.

Holivudo žvaigždžių kantrybė nėra geležinė. Tą dar kartą patvirtino aktoriaus Samuelio L. Jacksono elgesys. Kanalo „KTLA“ žinių vedėjas Samas Rubinas aktoriaus pasiteiravo apie „Super Bowl“ reklamą, kurioje šis esą nusifilmavo. Tiesa, televizijos žinių vedėjas suklydo. Rubino minėtoje reklamoje filmavosi kita Holivudo žvaigždė, aktorius Lawrencas Fishburnas. Įsiutęs Jacksonas apkaltino žurnalistą rasizmu, šaukdamas, kad jis ir Fishburnas net nėra panašūs.

Besitęsiant diskusijoms, ar Sočis jau pasirengęs šį ketvirtadienį prasidėsiančioms olimpinėms žaidynėms, iš viso pasaulio į Rusiją sugužėję žurnalistai jau turi savo nuomonę. Kai kurie iš jų aprašinėja pasibaisėtinas apgyvendinimo sąlygas – tik 6 iš 9 žiniasklaidos atstovams numatytų viešbučių šiuo metu yra tinkami apsigyventi. Kiti viešbučiai vis dar konstruojami. Vanduo, jei jis tiekiamas, yra netinkamas gerti.

Lenkų žurnalistas pats įsitikino visais „Berkut“ puolimo smagumais, tačiau parodė stulbinantį šaltakraujiškumą ir nepabūgęs agresyvių pareigūnų bandė iš jų gauti komentarą.

Svarbiausi besibaigiančių 2013-ųjų metų įvykiai Lietuvoje buvo pirmininkavimas Europos Sąjungai (ES) ir nuosprendis Darbo partijos byloje, pasaulyje – popiežiaus Pranciškaus išrinkimas bei protestai Ukrainoje, mano Lietuvos žurnalistai ir redaktoriai. Tradicinėje naujienų agentūros BNS apklausoje tarp svarbiausių Lietuvos įvykių taip pat minėtas Valdovų rūmų atidarymas, JAV energetikos kompanijos „Chevron“ pasitraukimas iš skalūnų dujų konkurso ir teisėsaugos veiksmai prieš žiniasklaidą.

Maidano aikštėje esančiame protestuotojų užgrobtame pastate įsikūręs spaudos centras, kur kiaurą parą dirba žurnalistai. Čia sutiktas laisvai samdomas žurnalistas Kelvinas Karu pamatyti įvykius Ukrainoje savo akimis atvyko net iš Niujorko. Pašnekovas pasakojo, kad jau anksčiau norėjo atvykti – kaip prieš beveik dešimtmetį šalyje vyko Oranžinė revoliucija, bet tuomet to padaryti negalėjo.

Ukrainos sostinėje Kijeve jau antra savaitė nesiliauja protestai. Maidano aikštė šiuo metu yra virtusi palapinių miestu, kurį juosia padangų, lentų ir smėlio maišų barikados. Čia kūrenami laužai, skutamos bulvės ir, žinoma, aptariamos politinės batalijos. Protestuotojai savo reikmėms naudoja keletą administracinių pastatų pačioje Maidano aikštės širdyje. Į vieną tokių pastatų pavyko patekti ir naujienų portalo balsas.lt žurnalistams.

 Ukrainos Pirmojo nacionalinio kanalo žurnalistai piktinasi vadovybės reikalavimais platinti melagingą įvykių, kurie šiandien vyksta Ukrainoje, informaciją, praneša censor.net.ua. Dėl to televizijos darbuotojai masiškai išeina iš darbo. Apie tai savo „Facebook“ paskyroje pranešė Pirmojo kanalo žurnalistas Romanas Malko. „Taigi, draugai, kolegos... Ilgai tylėjau, kažko laukiau, tikėjausi.

Lietuvoje nuskambėjusios Specialiųjų tyrimų tarnybos kratos naujienų agentūros BNS darbuotojų atžvilgiu privertė įvertinti žodžio laisvės Lietuvoje perspektyvas – atrodo, kad pareigūnai dirba tik remdamiesi Baudžiamojo proceso kodeksu, sako Vilniuje vykusios žiniasklaidos ir teisininkų diskusijos dalyviai. Jurga Eivaitė: pareigūnų darbas – tik pagal Baudžiamojo proceso kodeksą „Teisingai pastebėta, kad tai nėra vien BNS atvejis.

Generalinė prokuratūra ketvirtadienį pranešė, kad ikiteisminiame tyrime dėl valstybės paslapties atskleidimo nustatyta, kaip įslaptinta informacija pateko į žiniasklaidos priemones ir kas iš valstybės tarnautojų tame dalyvavo. Įtarimai šiuo metu dar niekam nėra pateikti, tyrimas tęsiamas. "Gauti duomenys, kurie leidžia konstatuoti, kaip įslaptinta informacija pateko į žiniasklaidos priemones ir kas iš valstybės tarnautojų tame dalyvavo", - rašoma Generalinės prokuratūros pranešime.

Retai taip būna, kad vienu judesiu pavyktų nutraukti net kelis „gėdą dengiančius“ figos lapelius. Ypač jei tas įvyksta netyčia. Net ponui Bynui – žmogui, kuriam viskas nesiseka – tai būtų pernelyg sudėtinga užduotis. Bet Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) veiksmai prieš BNS žurnalistus pasiektu rezultatu perspjovė Byno nesėkmes. Trys figos lapeliai, kuriuos, vaizdžiai tariant, dabar rankose turėtų laikyti STT agentai, atidengė įsisenėjusias Lietuvos bėdas.

Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė sako besitikinti, kad teisėsaugos pareigūnai "turi stuburą" ir įvardins tikruosius Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymos nutekintojus. Anot Seimo vadovės, toje pažymoje adresatų buvo nedaug – iki dešimt. "Didžioji dalis adresatų medžiagą pasiėmė po pietų, gerokai po pietų.

Atsakydamas į žurnalistų klausimus, Vilniaus miesto apylinkės teismas informuoja, kad atliekant ikiteisminį tyrimą dėl valstybės paslapties atskleidimo ir piktnaudžiavimo, Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas Gediminas Viederis 2013 m. lapkričio 7 d. nutartimi patenkino Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro prašymą įpareigoti liudytoją atskleisti informacijos šaltinio paslaptį.

Jokia žala valstybei dėl BNS paskelbtos Valstybės saugumo departamento (VSD) informacijos apie galimas provokacijas nepadaryta, sako premjeras socialdemokratas Algirdas Butkevičius. Jis taip pat kaip neadekvačius įvertino teisėsaugos veiksmus ir stebėjosi, kodėl visų pirma imtasi žurnalistų. „Mes šiandien turėjome ir pokalbį pas prezidentę, aš manau, kad čia jokia žala valstybei nėra padaryta.

Specialioji tyrimų tarnyba (STT) turi atlikti tarnybinį patikrinimą dėl veiksmų prieš žurnalistus, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė. Naujienų portalas 15min.lt informuoja, kad šiandien STT pareigūnai toliau atlieka kratą BNS naujienų redaktorės Jūratės Damulytės namuose. „Nesupratau už ką jie čia atsiprašė. (...) Krata ar patikra atliekama jos namuose. Vėl ji negali dirbti. Be to, prokuratūra atsiuntė mums raštą su nurodymu visko neviešinti, kas daroma“, – teigė BNS vadovė.

 Tai naujas Balsas.lt publicistinių rašinių ciklas. Tai tikrai nebus įprastas svetur dirbančio ar laimės ieškančio žmogaus dienoraštis. Tai nebus ir svarstymai, kaip sumažinti lietuvaičių emigracijos mastus. Tiesiog toks dabar pasaulis – laisvas darbo jėgos judėjimas yra bene kiekvienos civilizuotos valstybės, visos šių dienų Vakarų civilazacijos dalis. Galime raudoti dėl to aiškindami, kad jau neliko Lietuvos, galime tuo džiaugtis atsivėrusiomis galimybėmis, tačiau kitaip jau nebus.

1993 metais nužudyto žurnalisto Vito Lingio byla sutelkė tuomet dar jauną nepriklausomą Lietuvos valstybę kovai su organizuotu nusikalstamumu. Šios bylos nagrinėjimas tapo rimtu išbandymu ne tik teisėsaugos sistemai, bet ir visai šalies demokratijai. B. Dekanidzės versija Daugiausia kaltinimų teisme buvo pateikta B. Dekanidzei, tačiau nė dėl vieno iš jų teisiamasis neprisipažino esąs kaltas.

Prieš 20 metų, 1993 metų spalio 12 dienos rytą, nušauto žurnalisto Vito Lingio bylos tyrimas atskleidė daugybę iki tol nežinomų faktų apie Lietuvos sostinę kontroliavusios nusikalstamos grupuotės veiklą. Bene plačiausiai nuskambėjęs Lietuvoje teismo procesas demaskavo „Vilniaus brigados“ struktūrą ir į dienos šviesą ištraukė nusikalstamo pasaulio garsenybes.

Vos kas nors užsienio spaudoje parašo, kad valgome arklieną, arba nupiešia lietuvių karikatūrą, Lietuvos diplomatai rašo notas, tačiau patys tarptautinėje žiniasklaidoje esame pasyvūs. Lietuva, kurianti brangias įvaizdžio koncepcijas, iš esmės išlieka provinciali ir uždara tiek Europos Sąjungai (ES), į kurią taip veržėsi, tiek kaimynams.

Žurnalistų etikos inspektorė Zita Zamžickienė pirmadienį nusprendė, kad Lietuvos radijas ir televizija, nusprendęs riboti seksualinių mažumų eitynių reklamą, įstatymų nepažeidė. Į inspektorę kreipėsi Lietuvos gėjų lyga - ji apskundė LRT sprendimą griežtai riboti vaizdo klipų, kuriais buvo reklamuojamos liepos pabaigoje vykusios eitynės, rodymą. Buvo pasiūlyta vieną jų rodyti tik po 23 val.

  Lietuvos premjeras Algirdas Butkevičius sako, kad Ispanijos protestą sukėlę jo žodžiai apie Kataloniją buvo iškraipyti, ir apkaltino dėl to vietos žiniasklaidą.   „Žurnalistas iš Katalonijos pasielgė labai negarbingai“, – LRT radijui antradienį sakė premjeras. „Ispanija yra NATO ir ES šalis, ir buvo aiškiai pasakyta, kad jeigu viduje Ispanijoje vyksta kažkokia diskusija, tai turi būti sprendžiama pagal tarptautinę teisę ir pagal Ispanijos Konstituciją.

Lietuvos ir britų teisėsaugos pradėta senosios Vilijampolės banditų gaujos medžioklė sėkmingai tęsiama Londone. Sparčiai retėja po užsienį išblaškytų Kauno Vilijampolės kiemuose prieš trejetą dešimtmečių susibūrusios Daktarų gaujos narių gretos. Neseniai visuomenei pranešta, kad į Lietuvą pargabentas daugiau kaip prieš metus Jungtinės Karalystės sostinėje areštuotas vienas iš kelių besislapstančių šios gaujos veteranų – Gintautas Liutavaras Kazlauskas, anuomet žinomas Vantinio pravarde.

Net 40,5 proc. lietuvių mano, kad labiausiai „nevirškinama“ žmonių kategorija yra politikai. Tai, pasitelkdama perkeltinę žodžio „virškinti“ prasmę, atskleidė UAB „Valentis“ užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa. Apklausoje dalyvavę respondentai buvo paprašyti nurodyti, kuriai kategorijai priskiriamų žmonių jie „nevirškina“ labiausiai. Iš karto po politikų labiausiai „nevirškinamoje“ žmonių kategorijoje atsidurė šou žvaigždės – juos sunkiai „virškina“ 29,3 proc. apklaustųjų.

Gegužės mėnesį Kaune viešėjęs garsus airių kelionių rašytojas Brendanas Hardingas kelionės įspūdžiais pasidalijo su savo tinklaraščio skaitytojais. Žurnalistas Kaune lankėsi pirmą kartą. Kauno miesto savivaldybės Turizmo ir plėtros skyriaus atstovai jam buvo parengęs specialią programą, kurios metu B. Hardingas apžiūrėjo gražiausias miesto vietas. Sausio mėnesį Airijoje vykusioje tarptautinėje turizmo parodoje „Holiday World Show 2013" buvo pristatytas Kauno miestas.

Buvęs bulvarinio dienraščio „Daily Mirror“ žurnalistui ir Rupertui Murdochui (Rupertui Merdokui) priklausančio laikraščio „Sun“ redakcijos vadovui veteranui bus pateikti kaltinimai dėl nelegalių išmokų valstybės pareigūnams, antradienį pranešė britų prokurorai.

Živilė Kropaitė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Vilniaus gatvėse šiuo metu ypač gausu turistų, bet vis daugiau ir čia gyventi atvykstančių užsieniečių. Vienas iš tokių – Raulis Kazanas, čia atsikėlęs mažiau nei prieš metus. Laisvai samdomas žurnalistas ir aplinkosaugos konsultantas iš Rumunijos pasakoja, kad Vilnius jam – vieta, kurioje itin gera gyventi dėl gryno, švaraus oro ir daugybės žalumos.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sukūrė CNN analogą – „Russia Today“ ( „Šiandienos Rusija“), rašo spiegel.de. Televizijos kanale daug propogandos, seksualumo apraiškų ir, atrodo neriboto pinigų kiekio, kurie plaukia iš Kremliaus. „Russia Today“ pranoksta kokurentus iš viso pasaulio. Politinė vakaro programa dažnai prasideda chaotiškai pateikiamomis bulvarinėmis naujienomis.

Edvardas Žičkus – ilgametis TV3 gyvenimo būdo žurnalo „Gyvenimas yra gražus“ kūrėjas ir vedėjas, mylimas žiūrovų ir laukiamas savo pašnekovų asmeninėse erdvėse, į kurias koją įkelia toli gražu ne kiekvienas.

Pomėgis anksti pradėti darbo dieną Premjerą Algirdą Butkevičių privertė trypčioti prie Vyriausybės pastato durų. Ne kartą žurnalistams kartojęs, kad į darbą ateina anksčiau už daugelį pavaldinių ir savo kabinete Vyriausybės rūmuose visada būna jau 7 valandą ryto, ketvirtadienį jis teigė kartą atėjęs dar anksčiau, tačiau negalėjęs patekti į darbo vietą. ,,Atėjau 6.40 val. ir negalėjau įeiti į pastatą.

Snieguolė Dovidavičienė, LRT televizijos laida „Stilius“, LRT.lt Nedirbti, nerašyti žurnalistas Algimantas Čekuolis negali, nes tuomet jam kyla kraujospūdis. O pasibaigus TV sezonui, žinomą žmogų užklumpa baisinga depresija. Šiuo metu Algimantas rašo autobiografiją, bet rašo tik stovėdamas prie lango, nes po traumos jam taip geriau. Savo knygoje gerbiamas ir mylimas žurnalistas žada pasakyti visą teisybę apie save.

Šiomis dienomis Vilniuje viešėjo Rusijos kriminalinės literatūros asas ir žurnalistinių tyrimų autorius Andrejus Konstantinovas (49 m.), parašęs milijoniniais tiražais išpirktus kriminalinius romanus. Jo kultinė knyga „Peterburgo banditai“ vėliau virto to paties pavadinimo televizijos serialu, kuris buvo pamėgtas ir mūsų žiūrovų. Vėliau A. Konstantinovas parašė knygas „Advokatas” ir „Advokatas 2” (abi jos išverstos į lietuvių kalbą), scenarijų ne vienam kriminaliniam serialui.

Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Viktoras Uspaskichas teigia, kad žurnalistų ir politologų interpretacijos dėl jo pasisakymo apie pasitraukimą iš Seimo ir galimą sandorį su teisėsauga yra nepagrįstos, neteisingos ir dezinformuojančios. „Jokio pareiškimo aš nedariau ir nesiruošiu daryti. Tai buvo tiesioginis žurnalisto klausimas ir mano, kaip sąžiningo politiko, atsakymas neišsisukinėjant“, – sako V. Uspaskich.

Visuomenės gyvenimą vis stipriau užvaldantis internetas leidžia išsakyti savo nuomonę kiekvienam norinčiajam. Tačiau kartais pasisakyti nusprendęs asmuo persistengia ir jo išreikšta nuomonė yra vertinama kaip garbės ir orumo įžeidimas arba šmeižtas. Padaugėjo dvigubai Ne veltui sakoma, kad skaičiai iškalbingi. 2008 m. dėl šmeižto teismuose buvo nagrinėjamos 139 bylos, o 2012-aisiais tokių bylų skaičius jau pasiekė 287 ribą.

Kriminologe save vadinanti Kovo 11-osios Akto signatarė Rūta Gajauskaitė bei žurnalistas Aurimas Drižius sėdo į teisiamųjų suolą už galimai šmeižikiškus straipsnius. Atsisakė paneigti Jie kaltinami apšmeižę buvusio Kauno apygardos teismo pirmininko Alberto Milinio sūnų Vaidą Milinį. Pradėti ikiteisminį tyrimą jų atžvilgiu paprašė V. Milinio mama Marija Milinienė. Ji ir jos vaikai šioje byloje yra pripažinti nukentėjusiaisiais.

Maskvos policija ieško samdomo žudiko, nušovusio čečėną Amirbeką Bisultanovą – nusikaltėlių šulą iš Toljačio. Jis turėjo būti apklausiamas kaip liudytojas žurnalo „Forbes“ rusiškos versijos redaktoriaus Polo Chlebnikovo nužudymo byloje. Jautėsi medžiojamas Kad A. Bisultanovo nužudymas susijęs su žurnalisto žūtimi, aišku jau dabar, nes daug žinantis penkiasdešimtmetis čečėnas buvo nušautas tuoj po to, kai tardytojai panoro su juo pasikalbėti.

 Penktadienį Tauragėje viešėjo svečių iš Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje, paskaitą žiniasklaidos atstovams skaitė Žurnalistikos instituto lektorius, žurnalo „Verslo klasė“ redaktorius Aurelijus Katkevičius. Vienas susitikimo organizatorių EK atstovybės Lietuvoje Spaudos ir informacijos skyriaus vadovas Giedrius Sudikas kalbėjo, kad lietuviai apie Europos Sąjungą (ES) vis dar žino nedaug.

Politikos apžvalgininkas Artūras Račas pareiškė, kad Panevėžio savivaldybės Viešųjų ryšių su visuomene skyrių derėtų išvaikyti. Žurnalistas, politikos apžvalgininkas, save vadinantis tinklaraštininku Artūras Račas Panevėžyje dalyvavo diskusijoje „Panevėžys 2013 metais: užimtumo ir verslo galimybės“. Nepamiršęs prisipažinti, kad yra kilęs iš Panevėžio, A. Račas diskusijų apie verslo galimybes Aukštaitijos sostinėje metu pasižvalgė miesto Savivaldybės tinklalapyje ir sukritikavo jį.