živ

Kaunietė Dalia Grakulskytė (32) marketingo specialistė ir lektorė, daugiausia dėmesio skirianti duomenų analitikai ir duomenų panaudojimui skaitmeninėje rinkodaroje, sudidūrė su negailestingu likimu – moteris 2018-ų metų vasarą sužinojo, kad serga ŽIV (žmogaus imunodeficito virusu). Moteris gydosi kasdien išgerdama po tabletę antiretrovirusinių vaistų. Dalios tyrimai rodo, kad jos kraujyje CD4 ląstelėse, kurias naikina ŽIV virusas, jo nėra.

Išgyvenus koronaviruso pandemiją pastebėta, kad didelė dalis žmonių išvengė susidūrimo ir su kitais virusais, kurie iki tol aktyviai cirkuliavo visuomenėje.

Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) patvirtintus ŽIV ir AIDS bei lytiškai plintančių infekcijų veiksmų planą, daugiau žmonių bus tiriama nuo šių ligų. Kaip ketvirtadienį skelbė SAM, 2024-2030 metų profilaktikos bei kontrolės veiksmų plane taip pat numatyta gerinti naujai diagnozuotų asmenų integravimą į ŽIV ligos gydymą bei užtikrinti gydymo tęstinumą sergantiesiems.

Lietuvoje kone dvigubai padaugėjo ŽIV atvejų. Beveik visas šis padidėjimas siejamas su mūsų šalyje apsigyvenusiais užsieniečiais. Vienas ŽIV atvejis nustatytas ir Kėdainiuose. Kaip rodo Nacionalinis visuomenės sveikatos centro (NVSC)  duomenys, Lietuvoje 2022 metais buvo užregistruoti 252 nauji užsikrėtimo ŽIV infekcija atvejai. Iš viso iki 2023 m. sausio 1 d. Lietuvoje užregistruoti 3 835 ŽIV infekcijos atvejai, iš kurių didžioji dalis nustatyta vyrams – beveik 3 tūkst.

Žmogaus imunodeficino virusas (ŽIV) ir jo sukeliama galutinė ligos stadija – AIDS vis dar išlieka mitais visuomenėje apipintas sveikatos sutrikimas. Nors nuo užsikrėtimo šiuo virusu nėra apsaugotas nė vienas – serga net vaikai, gera žinia, kad visiems yra prieinamas efektyvus gydymas. Gydytojai gi apgailestauja, kad kelius prieiti iki to vis dar stabo stigmatizuotas požiūris į šią ligą.  Kaip aiškino VUL Santaros klinikų infekcinių ligų gydytoja prof.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) prisidėdamas prie Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (angl.

Minint Europos testavimo savaitę Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) ragina gyventojus įvertinti ŽIV, virusinių hepatitų B ir C bei lytiškai plintančių infekcijų (LPI) riziką ir pasitikrinti profilaktiškai. NVSC, prisidėdamas prie Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (angl.

Džiūstanti burna yra labai dažnas simptomas ir paprastai manoma, jog tai normalu, tačiau jei nepavyksta atsikratyti šio pojūčio, tai gali būti ženklas, kad turite rimtų sveikatos bėdų. Tad atkreipkite dėmesį į savo burną, nes ji gali išduoti pavojingas ligas. Džiūstanti burna yra neįtikėtinai dažnas simptomas, kurio daugelis paprastai nepastebi. Tačiau, pasak odontologo, tai gali būti net penkių rimtų ligų pavojaus signalas.

Lietuva pagal naujų užsikrėtimų ŽIV skaičių atitinka Europos Sąjungos (ES) vidurkį, tačiau pagal mirštamumą nuo ligų, susijusių su ŽIV, Europoje yra  paskutinė, pranešė LRT radijas. Gydytoja infektologė profesorė Raimonda Matulionytė sako, kad  didžiausia problema, su kuria susiduriama Lietuvoje, yra tai, jog nemaža dalis asmenų, kuriems nustatytas ŽIV, nesikreipia į specialistus ir nepradeda gydymo.

Neretai žmonės mano, kad oralinis seksas yra saugesnis nei vaginalinis ar oralinis, tačiau tiesa ta, kad bet koks seksas be apsaugos yra rizikingas. Ypač didelė rizika susirgti lytiškai plintančiomis ligomis, jei nesiimama tinkamų atsargumo priemonių.  Gydytojai papasakojo apie rizikas, kuri kyla užsiimant oraliniu seksu be prezervatyvų ar kitų apsaugos priemonių, rašo verywellhealth.com.

Gegužės 21 d. suėjo 40 metų, kai pasaulyje minima Tarptautinė mirusiųjų nuo AIDS diena. Nors per tą laiką gydant ŽIV pasiekta daug pozityvių pokyčių, Lietuva pagal mirštamumą nuo AIDS pirmauja Europoje. Kodėl taip yra, kalbamės su gydytoja infektologe prof. Raimonda Matulionyte.   „Nors nuo 2018 m. veiksmingas gydymas dėl ŽIV Lietuvoje yra prieinamas ir nemokamas visiems, daugiau nei pusė diagnozuotųjų nesigydo, – teigia gydytoja R. Matulionytė.

Daugybe klaidingų įsitikinimų apipinta žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) liga, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, 2021 metais Lietuvoje buvo diagnozuota 121 asmeniui. 76,9 proc. naujai užsikrėtusiųjų ŽIV buvo vyrai, 23,1 proc. – moterys. Dažnai pasitaiko atvejų, kad apie ligą sergantysis sužino dėl kitų būklių. Pavyzdžiui, jau 12 metų su ŽIV infekcija gyvenanti Akvilė (tikrasis moters vardas autoriui žinomas) apie ligą sužinojo tik pastojusi.

Pakilusi temperatūra, bendras nuovargis, padidėję limfmazgiai, apetito nebuvimas, sąnarių skausmai – simptomai, kuriuos galima susieti su daugybe skirtingų infekcijų: peršalimu, gripu, koronavirusu. Tačiau trumpu ūminės stadijos periodu, visa tai gali signalizuoti ir žmogaus imunodeficito virusą (ŽIV). Infekcinių ligų gydytoja prof. Raimonda Matulionytė paaiškina, kada į tokius organizmo pokyčius reikėtų atkreipti dėmesį.

121 – tiek žmonių Lietuvoje pernai išgirdo diagnozę, jog yra užsikrėtę ŽIV (žmogaus imunodeficito virusas), kone pusė jų – Vilniaus apskrityje, rodo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenys. Pasaulyje iš viso pernai patvirtinta per pusantro milijono naujų ŽIV atvejų, o nuo su AIDS (įgyto imunodeficito sindromo), kurį ir sukelia ŽIV, susijusių ligų mirė daugiau nei 600 tūkst. žmonių.

Žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) prevencijai vartojamo preparato gamintoja leido platinti šio vaisto pigią generinę versiją, siekiant kovoti su liga mažų pajamų šalyse, kur ji yra labiausiai išplitusi, ketvirtadienį pranešė tarptautinė medicinos iniciatyva „Unitaid“ ir Vaistų patentų bankas (Medicines Patent Pool, MPP). Pagal šį susitarimą Jungtinės Karalystės farmacijos milžinės GSK patronuojama įmonė „ViiV Healthcare“ leis pasirinktiems gamintojams gaminti preparato „Cabotegravir LA“ generi...

Dešimtmečius vykdyti tyrimai artėja prie finišo – pelno nesiekianti mokslinių tyrimų organizacija – Tarptautinė AIDS vakcinų iniciatyva (International AIDS Vaccine Initiative – IAVI) ir biotechnologijų bendrovė „Moderna“, pirmoji sukūrusi informacinės RNR (mRNR) gydymo metodus ir vakcinas, paskelbė, kad netrukus pradės dalyvių atranką į mRNR ŽIV vakcinos antigeno pirmojo etapo klinikinį tyrimą Ruandoje ir Pietų Afrikos Respublikoje.

Nuo priklausomybės kenčiantis Karolis atviras – sužinoti tokią diagnozę kaip hepatitas C ar ŽIV Lietuvoje yra labai traumuojanti patirtis. Nors medikai ir politikai įžvelgia gerėjančios situacijos daigus, ši tema ne tik išlieka stigmatizuota, bet ir stokojama realios pagalbos. Tuo metu Lietuva kartu su kitomis Baltijos šalimis vis dar išlieka tarp pirmaujančių pagal žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) plitimą.

XX a. antroje pusėje žmonėms, sergantiems hemofilija, viena didžiausių pasaulio farmacijos bendrovių „Bayer“ sąmoningai pardavinėjo ŽIV užkrėstus kraujo produktus, skelbė laikraštis „New York Times“. Daugelis užkrėstųjų vėliau mirė nuo AIDS.  Manoma, kad žmogaus imunodeficito virusas ŽIV atsirado Kamerūno džiunglėse, kai XX a. pradžioje SIV virusas, kuriuo buvo užsikrėtusios beždžionės, o per laukinių gyvūnų mėsą virusas perėjo žmonėms.

Paskutiniais Jungtinių Tautų kovos su AIDS programos duomenimis, 17 proc. žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV) užsikrėtusių asmenų Lietuvoje apie diagnozę dar net nežino – tai yra bent 190 lietuvių iš 6 mln. tokių asmenų pasaulyje. Specialistų teigimu, pastaruoju metu dominuojančiu ŽIV plitimo būdu tapo lytiniai santykiai, todėl reguliari patikra dėl ŽIV turėtų tapti tokia pat įprasta, kaip ir bendrieji kraujo tyrimai.

Tarptautinė AIDS vakcinų iniciatyva (IAVI) ir „Moderna“ oficialiai pradėjo savo eksperimentinės ŽIV vakcinos I fazės klinikinį tyrimą, o pirmosios dozės jau buvo pristatytos. Ši vakcina sukurta siekiant paskatinti sukurti plačiai neutralizuojančius antikūnus (bnAb), remiantis IAVI ir Scrippso instituto atliktu tyrimu, kuriam vadovavo profesorius Williamas Schiffas.

Prancūzų mokslininkas Lucas Montagnier, pelnęs Nobelio medicinos premiją už tai, kad drauge su kolege atrado AIDS sukeliantį žmogaus imunodeficito virusą (ŽIV), mirė būdamas 89 metų, ketvirtadienį naujienų agentūrai AFP pranešė Paryžiaus priemiesčio, kur vyras buvo gydomas, meras.

Remiantis nauju tyrimu, antibiotikams atsparios bakterijos tapo viena iš pagrindinių mirties priežasčių ir dabar yra atsakingos už daugiau mirčių nei ŽIV/AIDS ar maliarija. Medicinos žurnale „Lancet“ buvo pranešta, kad mokslininkai apskaičiavo, jog antibiotikams atsparios bakterinės infekcijos 2019 m. tiesiogiai nužudė 1,27 mln. žmonių ir buvo susijusios su maždaug 4,95 mln. mirčių. Palyginimui, apskaičiuota, kad nuo ŽIV/AIDS ir maliarijos 2019 m. mirė atitinkamai 860 000 ir 640 000 žmonių.

Statistika rodo, kad žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV) vis dažniau plinta lytinių santykių metu ir juo užsikrečia vis daugiau heteroseksualių asmenų, nepriklausančių rizikos grupėms. Daugelis žino, kad ŽIV infekcija yra besimptomė ir nieko neįtariančio žmogaus organizme tūnoti gali net iki dešimtmečio. Tačiau doc. Daivos Vėlyvytės teigimu, kartais ją anksčiau išduoda vienas požymis.

JT duomenys rodo, kad 2020 metais apie 38 milijonai žmonių visame pasaulyje gyveno su ŽIV, o 700 000 mirė nuo su AIDS susijusių ligų, kurios gali būti negydomo viruso pasekmė.  Vakar buvo minima Pasaulinė AIDS diena ir tarptautinė diena, skirta informuoti apie AIDS pandemiją, kurią sukelia ŽIV infekcijos plitimas. Ankstyvieji ligos simptomai pirmiausia pastebimi burnoje.

Gruodžio 1-oji, diena per kurią kasmet yra minima svarbi pasaulinė AIDS diena. Dažniausiai šios dienos minėjimui gydytojai dalinasi įvairiausia prevencija bei faktais, kurie paaiškina, kas yra žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV) ir jo sukelta AIDS liga. Šįkart, šios dienos minėjimui, tv3.lt naujienų portalui savo ŽIV istorija dalinasi vilnietė Julija.

Trečiadienį minima Pasaulinė AIDS diena. Šių metų minėjimo šūkis – „Įveikime netolygumus. Įveikime AIDS“. Šiuo šūkiu Pasaulio sveikatos organizacija siekia atkreipti šalių dėmesį į didėjančius pagrindinių ŽIV paslaugų prieinamumo netolygumus, teigia Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC). Jo duomenimis, pastaruosius penkerius metus, 2016–2020 metais, stebimas nuoseklus sergamumo šia liga mažėjimas – atitinkamai sergamumo ŽIV rodiklis sumažėjo nuo 7,5 iki 5 atvejų 100 tūkst. gyventojų.

Žmonės, kurie mėgsta „pasitikėti savo imunine sistema“, gali pasiguosti tuo, kad kažkoks žmogus visiškai pašalino ŽIV iš savo kūno, nenaudodamas antiretrovirusinių vaistų. Tai jau antras žinomas toks atvejis. Žmonės, kurie supranta statistiką, gali atkreipti daugiau dėmesio į tai, kad tai tik antrasis kartas, kai žinoma, kad taip atsitiko. Tačiau mokslininkai tikisi pritaikyti tai, ką sužinojo, ir padėti tiems, kurie neturi tokios itin geros kūno apsaugos sistemos.

Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, prasideda ŽIV ir hepatitų testavimo savaitė. „Visoje Europoje kasmet vykstančių Europos ŽIV ir hepatitų testavimo savaitės iniciatyvų tikslas – didinti visuomenės informuotumą apie ŽIV ir hepatitus bei skleisti svarbią žinutę visuomenei, koks svarbus šių infekcijų ankstyvas diagnozavimas, kuris leidžia asmeniui laikų pradėti veiksmingą gydymą bei pristabdyti ligų progresavimą arba pilnai išgydyti ligą (virusinį hepatitą C)“, – teigiama Užkrečiamųjų...

Pietų Afrikos Respublikos (PAR) sveikatos produktų priežiūros institucija pirmadienį pareiškė nepritarsianti gyventojų skiepijimui rusiška vakcina nuo COVID-19 „Sputnik V“, nes nerimaujama, kad ji gali padidinti riziką vyrams užsikrėsti žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV).    Šis sprendimas paremtas ankstesniais tyrimais, kurių metu tirtas modifikuoto adenoviruso saugumas.

Švarių švirkštų siūlymas narkomanams yra platesnės kampanijos už demokratines teises Rusijoje dalis. Narkotikų vartojimas padeda Rusijoje vis sparčiau plisti ŽIV. Reaguodama į tai, Pasaulio sveikatos organizacija pritaria vadinamosioms žalos mažinimo programoms, tokioms kaip švarių adatų platinimas. Tačiau Rusijos vyriausybė priešinasi žalos mažinimui, pirmenybę teikdama griežtesnei narkotikų politikai, rašo politico.eu.

Vasara – tai puikus metas praleisti daugiau laiko gamtoje. Tačiau reikėtų išlikti budriems, kadangi padidėja tikimybė užsikrėsti kai kuriomis infekcinėmis ligomis. ULAC specialistės Joana Korabliovienė ir Aušra Bartulienė papasakos apie dažniausiai pasitaikančias ligas ir kaip reikėtų tinkamai apsisaugoti vasaros metu.

Praėjusiais metais Lietuvoje gydyti 1429 ŽIV užsikrėtę asmenys, pranešė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC). Tarp asmenų, kuriems skirta antivirusinė terapija (ART), vyrų yra beveik tris kartus daugiau nei moterų: atitinkamai 1071 ir 358. Pagal galimą užsikrėtimo ŽIV būdą daugiausiai – 42,8 proc. – pernai antiretrovirusiniais vaistais gydytų asmenų užsikrėtė vartodami švirkščiamuosius narkotikus, 37,4 proc. – heteroseksualių, 15,3 proc. – homoseksualių santykių metu.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) stebėsenos duomenimis, pernai ŽIV ligos gydymas – antivirusinė terapija (ART) – iš viso Lietuvoje buvo skirta 1429 ŽIV užsikrėtusiems asmenims, tarp kurių vyrų beveik tris kartus daugiau nei moterų: atitinkamai 1 071 ir 358. Analizuojant ART stebėsenos duomenis pagal galimą užsikrėtimo ŽIV būdą daugiausiai (42,8 proc.

Lietuvoje jau keliolika metų teikiamos žemo slenksčio kabinetų paslaugos duoda teigiamų rezultatų. Kasmet čia apsilanko vis daugiau žmonių, kuriems padedama sumažinti jų rizikingą elgseną, susijusią su narkotikų vartojimu, mažėja registruotų ŽIV atvejų, kai užsikrečiama per švirkščiamuosius narkotikus, bei mirčių rizika nuo perdozavimo.

Tarptautinė AIDS vakcinų iniciatyva (IAVI) ir „Scripps Research“ neseniai paskelbė svarbaus I fazės klinikinio tyrimo rezultatus. Mokslininkai išbandė naują vakcinos metodą, skirtą užkirsti kelią ŽIV infekcijoms, stimuliuojant retų imuninių ląstelių gamybą. Šios ląstelės reikalingos norint sukurti tinkamus antikūnus kovai su ŽIV. Tyrimo metu 48 dalyviai buvo suskirstyti į mažų dozių arba didelių dozių grupes. Jiems buvo suleista arba vakcina-kandidatė, arba placebas.

Mokslininkai mano, kad novatoriška COVID-19 vakcinos mRNR technologija gali padėti gydyti mirtinas ligas, įskaitant vėžį ir ŽIV. Remiantis nauja „Inverse“ ataskaita, mokslininkai eksperimentuoja su technologija, kuri padėjo sukurti vakciną nuo koronaviruso, ir bando ją pritaikyti mirtinų ligų gydymui. COVID-19 vakcina buvo atrasta „nulaužus“ organizmo genetinius brėžinius, kurie, mokslininkų manymu, gali būti naudojami toliau plėtojant vakcinų nuo vėžio ir ŽIV kūrimą.

ŽIV sergantis kolumbietis mirė nuo vėžio, kuris prasidėjo jo kaspinuočio viduje. Jo augliai buvo sudaryti ne iš jo paties ląstelių, bet iš parazitinio kirmino, įsiveržusio į jo žarnyną. Manoma, kad ši reta ir unikali situacija yra pirmoji tokia žinoma medicinai, kai navikai išsivystė dėl to, kad parazitų kilmės vėžinės ląstelės išplito ir įsitvirtino žmoguje.

Pažymint Pasaulinę AIDS dieną,  Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, kad šiemet naujų ŽIV atvejų nustatyta mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį, ŽIV dažniau plito per heteroseksualius santykius. Pasak ULAC stebėsenos duomenų, per 11 mėnesių Lietuvoje diagnozuoti 104 nauji ŽIV infekcijos atvejai, iš kurių 74 vyrams ir 30 moterų. Tai 30 atvejų mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį.

2020 metais pasaulio dėmesį prikaustė COVID-19 pandemija ir jos poveikis žmonių sveikatai, visuomenės gyvenimui. COVID-19 dar kartą parodo, kaip sveikata yra susijusi su kitomis kritinėmis problemomis, tokiomis kaip žmonių nelygybė, žmogaus teisės, lyčių lygybė, socialinė apsauga ir valstybės gerovė. Specialistai ragina nenumoti ranka į kitas, daug labiau įsisenėjusias bėdas.

Europos Sąjungos ligų kontrolės agentūra ir Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ketvirtadienį paragino geriau testuoti dėl žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV), nes nediagnozuotų užsikrėtimo AIDS sukėlėju atvejų daugėja, ypač Rytų Europoje, Rusijoje ir Centrinėje Azijoje. Ankstyvas užsikrėtimo nustatymas švelnina viruso poveikį pacientui ir užkerta kelią tolesniam plitimui.

Šį penktadienį prasideda Europos ŽIV ir hepatitų testavimo savaitė (lapkričio 20–27 d.), kuri kviečia įvairių sričių specialistus ir bendruomenes dalyvauti veiklose, didinančiose visuomenės informuotumą apie ŽIV ir hepatitus.  Europos testavimo savaitės kampanija jau vykdoma aštuonerius metus, iš kurių šešerius – dėmesys skiriamas ne tik ŽIV infekcijai, bet ir virusiniams hepatitams.

Pagal Jungtinių Tautų ŽIV ir AIDS programos užsibrėžtą tikslą „90-90-90“, iki šių metų pabaigos turėjo būti gydoma 90% apie savo ŽIV infekciją žinančių pacientų. Lietuvoje šis rodiklis tesiekia 43% ir tai yra prasčiausias rezultatas visoje Europoje. Net įskaitant visas skurdžiausias valstybes, pasaulio vidurkis yra 82%. Specialistai teigia, kad Lietuvoje žmonės nenori gydytis ŽIV, nes dėl šios ligos jaučia gėda ir bijo būti atstumti visuomenėje.

Vertinant pasaulines ambicijas ir šiuolaikinio gydymo metodų pažangą, per ateinantį dešimtmetį ŽIV galėtų likti pamiršta infekcine liga. Tačiau Lietuvoje ji kol kas yra tiesiog pamiršta – gydomų pacientų rodiklis mūsų šalyje yra mažesnis net už kai kurių skurdžiausių pasaulio valstybių. Tokį žemą rodiklį lemia nukreipimo į gydymo įstaigas sisteminės kliūtys ir valios jas pašalinti stoka.

Nors pasaulio akys šiuo metu nukreiptos į COVID-19 infekciją, gydytojai primena, kad tai neturėtų slopinti dėmesio kitos sunkios ligos – ŽIV mastams. Medikai atkreipia dėmesį, kad nerimą kelia išaugęs šios ligos plitimas ne tik tarp narkotikus vartojančių asmenų, bet ir lytinių santykių keliu.  „Atrodo, kad šiemet yra vien Covid-19 ir kitų ligų mažai, tačiau pliki skaičiai rodo ką kita. Dabar akcentuojama, kiek žmonių miršta nuo Covid-19, tačiau jei nuo šio viruso yra mirę apie 570 tūkst.

Nors apie lytiniu keliu plintančias ligas žmonės dažnai nedrįsta prabilti garsiai, medikai įspėja nepasiduoti vasaros apžavams ir pasverti rizikas prieš pasineriant į kurortinį romaną. Jų teigimu, tokie trumpalaikiai santykiai gali „padovanoti“ ne tik ilgai varginančią, bet ir nepagydomą ligą. Medikai pasakoja vis dar neatsistebintys pacientais, kurie tiki įvairiausiais mitais – neva santykiaujant oraliniu būdu niekuo užsikrėsti neįmanoma arba kad nuo to apsaugos nebaigtas lytinis aktas.

Gydytojai, bendraujantys su pacientais, užsikrėtusiais žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV), teigia, kad dažnai susiduria su klaidingais įsitikinimais dėl šios ligos. Užsikrėtusiems žmonėms tokia diagnozė vis dar atrodo neįveikiama ir daugiau nei pusė užsikrėtusių ŽIV pacientų Lietuvoje nesigydo. Šviečiamoji iniciatyva „ŽIV kaip lėtinė liga“ yra skirta  padrąsinti pacientus kontroliuoti šią ligą, kaip kiti žmonės kontroliuoja savo lėtines ligas, tokias kaip astma, cukraligė ar hipertenzija.

Maždaug pusė milijardo žmonių visame pasaulyje gyvena su lytiniu organų herpesvirusine infekcija ir net keli milijardai yra užsikrėtę burnos herpes infekcija, dar vadinama pūsleline. Tokią informaciją paskelbė Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), atlikusi šios infekcijos paplitimo įverčių tyrimą. Pasak PSO, tokie herpesvirusinės infekcijos įverčiai atskleidžia šios infekcijos prevencijos ir gydymo paslaugų plėtojimo poreikius. PSO duomenimis, maždaug 13 proc.

„Šiandien į kiekvieną turime žiūrėti kaip į infekuotą. Kiekvienas  turime elgtis atsakingai, nes nežinome, kada patys galime užsikrėsti ir tapti infekcijos nešiotojais“, – sako Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius prof. Saulius Čaplinskas. Jis koronavirusą lygina su prieš tris dešimtmečius pasaulį sudrebinusia žinia apie ŽIV ir tarp šių virusų veda ne vieną paralelę.  Abu virusai persidavė žmonėms nuo gyvūnų.

Naujausiais Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, 2019 metais Lietuvoje ŽIV infekcija nustatyta 151 asmeniui, iš kurių 110 vyrų ir 41 moteris.