žirgų sportas

2024-ieji – olimpiniai metai. Daugybė sportininkų pluša ir ruošiasi startui svarbiausiose pasaulio varžybose, o tarp jų – ir istorinį kelialapį iškovojusi dailiojo jojimo raitelė Justina Vanagaitė.  Šiais metais pirmą kartą Nepriklausomos Lietuvos istorijoje net du mūsų šalies raitelius bus galima išvysti 2024 m. Paryžiaus olimpinėse žaidynėse.  Šaliai kelialapius į olimpines žaidynes iškovojo ne tik J. Vanagaitė, bet ir jojimo trikovės atstovas Aistis Vitkauskas.

Tarptautinė žirginio sporto federacija (FEI) rodo pavyzdį ir toliau negrąžins rusų ir baltarusių į tarptautines varžybas. Taip paskelbta išplatintame pareiškime. Priminsime, kad Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) prieš savaitę pakeitė rekomendacijas federacijoms ir iš dalies leido minėtų šalių sportininkams sugrįžti į tarptautines varžybas po neutralia vėliava. Kai kurios federacijos taip ir padarė. Tačiau FEI to daryti neskubaa.

Jungtinės Karalystės sporto bendruomene gedi mirusios karalienes Elžbietos II. Per sporto pasaulio bendruomenę nuvilnijo banga, kai atletai atidavė pagarbą ilgus metus Jungtinei Karalystei tarnavusiai monarchei. Žirgų lenktynės Glaudžiausiai su jos didenybe susijusioje sporto šakoje – žirgų lenktynėse, ji buvo apibūdinama kaip „didžiausia jų rėmėja“. Askoto lenktynių trasa, labiausiai susijusi su karaliene, pagerbė vieną iš didžiųjų sporto šalininkų.

Savaitgalį įvyko Lietuvos žirginio sporto federacijos (LŽSF) taurė. Dėl 17 tūkst. eurų prizinio fondo varžybų metu varžėsi 128 duetai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Norvegijos, o pagrindinio konkūro nugalėtoja tapo „Hobby horse“ klubo atstovė Monika Paulauskaitė. Dėl prizo raiteliai rungėsi 12 rungčių. Pagrindiniame taurės konkūre kliūčių aukštis siekė 145 cm, jame varžėsi 24 duetai.

Pastarosiomis dienomis nemažai svarbių startų turėjo Lietuvos raiteliai, startavę įvairiose Senojo žemyno pirmenybėse. Justina Vanagaitė su „Nabab“ žirgu debiutavo Europos dailiojo jojimo čempionate. Tai pirmas kartas, kai Lietuva turėjo savo atstovus šiame čempionate. J.Vanagaitės ir „Nabab“ pasirodymas buvo įvertintas 66.227 proc. Lietuvė užėmė 58-ą vietą tarp 69 dalyvių ir į finalą nepateko. Nyderlanduose vyko Europos ištvermės jojimo čempionatas.

 Kasmetinis Lietuvos ištvermės jojimo čempionatas vyks jau šį šeštadienį – spalio 25 d. Kurtuvėnuose, Šiaulių rajone. Vos prieš mėnesį čia įvyko vienos svarbiausių Lietuvos žirginio sporto istorijoje Tarptautinės varžybos, kuriose pirmą kartą Lietuvoje tarptautiniai raiteliai varžėsi ilgiausioje 160 km trasoje.

 Ieva Liubšytė Šiauliuose, Arenoje, spalio 10–12 dienomis įvyks žirgų sporto pasaulio taurės etapas. Pasaulio taurės etapas uždarose patalpose Lietuvoje vykdomas pirmą kartą. „Praėjusiais metais po Šiaulių miesto arenoje rengtų draugiškų žirgų sporto varžybų sulaukėme labai daug teigiamų vertinimų - žirgų sporto aistruoliai iš viso pasaulio teigė, kad pas mus sudaromos idealios sąlygos rengti tokio masto varžyboms.

Praėjęs savaitgalis Civinskų žirgynui buvo neeilinis, jo aikštę trypė ne tik šio sporto klubo žirgai, tačiau ir svečiai susirinkę iš visos Lietuvos. Čia vyko jau tradicinėmis tapusios atviros Vilniaus rajono jojimo konkūrų pirmenybės ir buvo išsiaiškinta, į kurį žirgyną šiais metais keliauja Vilniaus rajono Taurė. Su gausiu žiūrovų būriu šiemet pasisveikino 104 duetai, kurie varžėsi dešimtyje skirtingų konkūrų.

Seniai praėjo tie laikai, kai garsiųjų lenktynių eikliaisiais žirgais ant Sartų ežero ledo nugalėtojai kaip prizą parsivešdavo lašinių paltį, naujus pakinktus ar mineralinių trašų maišą. Turtinga šių lenktynių istorija liudija, kad pirmasis piniginis prizas Sartų lenktynių laimėtojui buvo įteiktas lygiai prieš 80 metų, 1933-aisiais, kai Žemės ūkio rūmai ėmė globoti renginį ir premijuoti greičiausiųjų žirgų šeimininkus.