žala

 Praėjusį šeštadienį Lietuvoje siautėjęs stichinis vėjas su liūtimi pridarė nuostolių visuose šalies regionuose. „Lietuvos draudimo“ duomenimis, pirmadienio rytą įregistruota daugiau nei 1,7 tūkst. kreipinių, bendra žalų suma perkopė 1 mln. eurų. Bendrovė prognozuoja, kad gyventojams toliau pranešant apie audros padarytus nuostolius jų turtui, bendra žalų suma didės ir gali pasiekti 3 mln. eurų.

Po stiprios liūties daugiabučio požeminis garažas virto kone baseinu – vandens lygis jame siekė apie 55 centimetrus, o apsemtam automobiliui galėjo būti padaryta didelė žala. Socialiniame tinkle „Facebook“ šia situacija pasidalijusi teisininkė ir mediatorė Raimonda Joskaudienė paaiškino, kada atsakomybės galima reikalauti iš namo administratoriaus ir kokių veiksmų nukentėjusiajam svarbu imtis nedelsiant. Šiuo įrašu teisininkė sutiko pasidalinti ir su naujienų portalu tv3.lt.

 Penktadienį Vilniaus mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) gamyklos veiklą perėmus Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centrui (VAATC), atliekų tvarkymo bendrovės „Energesman“ vadovas sako, kad įmonė vėliau teiks ieškinį dėl žalos, kurios vertė gali viršyti 20 mln.

Valstybė atlygins Lietuvos kariuomenės ar NATO sąjungininkų sukeltą žalą, jeigu ji padaroma dėl teisėto karinės jėgos panaudojimo. Seimas, antradienį 96 parlamentarams vienbalsiai balsavus už, pritarė tai numatančioms Karinės jėgos naudojimo statuto ir Valstybės rezervo įstatymo pataisoms. Minėta tvarka bus pritaikyta tiems atvejams, jeigu į Lietuvą atskrendantys kitų valstybių kariniai dronai būtų numušami ir jų nuolaužos darytų žalą turtui ant žemės.

Viešoje vietoje Šiauliuose apvogtas maisto kurjeris – iš jo pagrobtas maisto paketas. Kaip pranešė policija, nusikaltimas įvykdytas sekmadienį dieną, 14.40 val., Tilžės gatvėje. Du nepažįstami asmenys iš maisto kurjerio, gim. 2002 m., pagrobė maisto paketą.  Patirta žala Turtinė žala – 45,56 eurai.  Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl vagystės.

Panevėžyje pranešta, kad iš moters sąskaitos, įtariama, neteisėtai paimta daugiau negu 35 tūkst. eurų, informavo policija. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) duomenimis, balandžio 22 d. 9.22 val. Panevėžyje moteris (gim. 1978 m.) pranešė, kad nuo banko sąskaitos buvo nuimti pinigai.  Parita turtinė žala įvertinta 35 073 eurais.

Lietuvių vystyto „Bankeros“ kripto žetonų projekto investuotojai pateikė 700 tūkst. eurų civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo. Portalo žurnalistinis tyrimas pernai atskleidė, kad „Bankeros“ įkūrėjai išplatino 100 mln. eurų vertės kripto žetonų, dalį šių lėšų pervedė į Ramiojo vandenyno valstybės Vanuatu banką, kurį patys prieš žetonų platinimo pabaigą nusipirko, tuo metu žmonių įsigyti kripto žetonai greitai nuvertėjo.

Po žiemos Lietuvos keliai vėl primena spąstus vairuotojams: atsirado daugybė duobių gatvėse ir keliuose, o gyventojai dalijasi apgadintų automobilių istorijomis ir klausia – kas atsakingas už padarytą žalą? Socialiniame tinkle „Facebook“ kaunietis Tautvydas (vardas – pakeistas) pasidalijo nuotrauka, kurioje matyti nemenkai duobės apgadintas automobilis: „Linksmai pasitikau pavasarį Kauno keliuose. Būkite atsargūs.

Policija praėjusią parą fiksavo keturis atvejus, kai sukčiai gyventojams padarė turtinės žalos už 88,9 tūkst. eurų. Policijos departamento duomenimis, kovo 6-ąją į Kauno pareigūnus kreipėsi 1950 metais gimusi moteris, pareiškusi, kad vasario 25–27 dienomis jai būnant namuose telefonu paskambinę nepažįstami rusakalbiai asmenys, prisistatę banko ir policijos darbuotojais, apgaule išviliojo 22,2 tūkst. eurų. Pinigus moteris atidavė atvykusiam nepažįstamam vyrui.

Draudikai skaičiuoja žiemos pridarytus nuostolius. Rekordinės sniego pusnys ant statinių laužė namų, tvartų stogus, griovė šiltnamius. O atskilę varvekliai automobilius daužė taip, kad beliko juos vežti į metalo supirktuvę – visa tai žmonėms atnešė tūkstančius, o kartais ir dešimtis tūkstančių eurų nuostolių, kuriuos apsidraudusiems atlygins draudikai. Jie sumokės ir tiems, kas patyrė traumas, nukritę ant klastingo žiemos ledo. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Ši žiema nepagailėjo nei sniego, nei ledo – slidūs šaligatviai, laiptai ir nevalyti kiemai daugeliui gyventojų baigėsi kritimais, patempimais ar kitomis rimtomis traumomis. Nors tokios nelaimės dažnai laikomos „pačių problema“, iš tiesų ne visi žino, kad kai kuriais atvejais už patirtą žalą galima gauti kompensaciją.

Žemės sklypų savininkai atlygino 315 tūkst. eurų žala, padarytą Kaune sunaikinus saugotinus želdinius, trečiadienį pranešė Aplinkos apsaugos departamentas. Aplinkos apsaugos departamentas nustatė, kad 2023 ir 2025 metais Kaune, Islandijos plente, buvo neteisėtai sunaikinta ir sužalota daugiau kaip 700 saugotinų želdinių. Didžioji dalis želdinių kelmų buvo sunaikinti, taip apsunkinant žalos dydžio nustatymą. Bendra žala aplinkai siekė 315 tūkst. eurų.

Dėl iš Estijos investuotojų pasiskolintų ir iššvaistytų milijonų teisėsaugos tiriamas likviduojamos Lietuvos lauko kepsninių stalų gamintojos „KamadoSpace“ buvęs vadovas ir akcininkas Mindaugas Voldemaras įmonei turės grąžinti beveik 300 tūkst. eurų.  Vilniaus apygardos teismas pernai gruodį patenkino „KamadoSpace“ bankroto administratoriaus prašymą iš M. Voldemaro priteisti daugiau nei 222 tūkst. eurų žalos atlyginimą, 5 proc. palūkanų ir 45 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų.

Nuo 2026-ųjų sausio nukentėjusieji nuo smurtinių nusikaltimų dėl žalos kompensavimo turi kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, penktadienį pranešė Teisingumo ministerija. Pagal anksčiau galiojusią tvarką žmonės turėdavo kreiptis į Teisingumo ministeriją. Be kita ko, tarnyba nuo šiol surinkinės įmokas į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Raseinių policijos bendruomenės pareigūnai socialiniame tinkle „Facebook“ kreipėsi į gyventojus, ragindami artėjant šventiniam laikotarpiui elgtis atsakingai ir nepamiršti saugumo. Pareigūnai pabrėžia, kad fejerverkai nėra nekaltas žaislas, o netinkamas jų naudojimas gali baigtis rimtomis nelaimėmis. Pasak jų, kasmet fiksuojami sužalojimai ir pažeidimai rodo, kad dalis žmonių vis dar neįvertina galimų pasekmių.

Vilniaus miesto apylinkės teismas išnagrinėjo bylą, kurioje valstybės tarnautojas Vidas dvejus metus įrodinėjo, kad buvo nuteistas neteisėtai ir patyrė turtinę žalą. Po dviejų metų Vidas pasiekė pergalę – jam priteista daugiau nei 11 tūkst. eurų už negautą darbo užmokestį bei dar 5 tūkst. eurų neturtinės žalos. Nors dalis reikalavimų atmesta, teismas konstatavo, kad vyras buvo nuteistas neteisėtai, o to pasekmės – realios bei reikšmingos.

Nors apie rūkymo žalą kalbama jau dešimtmečius, vis dar stulbinamai daug žmonių neatsisako šio įpročio. Ligų kontrolės ir prevencijos centrų (CDC) duomenimis, 2022 m. net 49,2 milijono amerikiečių suaugusiųjų – beveik vienas iš penkių – pranešė, kad vartoja tabako gaminius. Tai išlieka pagrindine išvengiamų ligų ir ankstyvos mirties priežastimi visame pasaulyje.

Paprastai nukentėjus dėl kitų kaltės būna aišku, kad kaltininkas turės atlyginti žalą, o už sužeidimus bus mokama ligos išmoka. Tačiau kiek kitaip būna tuomet, kai nukentėjęs asmuo būna neblaivus. Vilnietis Saulius anonimiškai papasakojo, kad neseniai jį naktį einantį per pėsčiųjų perėją partrenkė automobilis.  Sužeidimai nebuvo labai rimti, tačiau dėl jų Saulius negalės kurį laiką dirbti.

Trečiadienio rytą, apie 10 val., į Lietuvos oro erdvę įskrido du neaiškūs objektai, o tuo pat metu Baltosios Vokės gatvėje, Vilniuje, užsidegė vagonai su cheminėmis medžiagomis. Specialistas pastebi, kad vyraujant tokiems įvykiams, svarbiausia, kad būtų skaidri komunikacija. Tai, jo nuomone, nebūtinai reikia laikyti suplanuota provokacija.

Dauguma lietuvių bent kartą per gyvenimą įsigyja būstą, jį remontuoja ar net pasistato savo. Tačiau tokiais atvejais neretai susiduriama su nekokybiškai atliktais darbais, nekilnojamojo turto (NT) trūkumų slėpimu ir kitomis apgavystėmis. „Šiuo metu turime tokį labai nemalonų atvejį, kai gruntas po namu nebuvo tinkamai paruoštas, nebuvo nukirstos durpės, todėl grindys dabar smenga.

Gyvenant daugiabutyje, kartais tenka pakentėti trankesnę muziką, garsesnius žingsnius ar remonto triukšmą. Tačiau ko imtis, jei dėl apsileidusių kaimynų pas jus ima veržtis įvairūs kenkėjai, kvapai, bet už sienos gyvenantys žmonės šios problemos spręsti nežada? Naujienų portalą tv3.lt pasiekė vilniečio skundas, esą gretimame bute gyvena visiškai apsileidę kaimynai, nuo kurių visas aukštas nuolat dvokia alkoholiu, šlapimu, cigaretėmis. „Išėjus iš buto dažnai tenka užsidengti nosį.

Gatvėje, prie savo namų, automobilį „Nissan“ palikusio stovėti gyventojo laukė nemaloni staigmena. Mašiną jis rado subraižytą. Nebuvo abejonių, kad kažkas tai padarė tyčia – ne vieną kartą aštriu daiktu braukdamas per automobilio kėbulą. Taip Druskininkuose „pasidarbavusį“ kaltininką išaiškinti buvo nesudėtinga. Visai šalimais įvykio vietos yra įsikūrusi parduotuvė, o jos savininkas atsitiktinai pastebėjo prie automobilio įtartinai besielgiantį vyriškį.

Atostogų sezonui įsibėgėjant, draudikai pastebi ryškią tendenciją – liepos mėnesį padaugėja pranešimų apie namų turtui padarytą žalą. Viena priežasčių – vandens nuotėkiai, kuriuos sukelia trūkę vamzdžiai ar be priežiūros palikta buitinė technika, pavyzdžiui, skalbimo mašinos ar indaplovės. Draudimo ekspertai pataria, kaip apsaugoti savo namus išvykstant atostogų, rašoma pranešime spaudai.

 Vasario 1 dieną Anykščių rajone vyko įstaigos organizuotas automobilių renginys, per jį daugiau nei 90 dalyvių savo transporto priemonėmis važiavo iš anksto parengtu rekomenduojamu maršrutu.  Kaip skelbia Utenos apskrities policija, pramogų kupinas renginys baigėsi dideliais nuostoliais – bendra padaryta turtinė žala siekia virš 160 tūkst. eurų.

Pavasarinės šalnos gali padaryti daug žalos žydintiems vaismedžiams ir uogynams. Tad ūkininkai, kurių uogynai arba sodai patirs neigiamą šalnų poveikį, turėtų kreiptis į savivaldybę, prašydami nustatyti šalnų padarytą žalą.

Įsivaizduokite – nutraukiate sutartį dėl interneto, susimokate gana nemažą nutraukimo mokestį, tačiau įmonė toliau jums siunčia sąskaitas, kol galiausiai antstoliai nuskaičiuoja iš jūsų neva prisikaupusias skolas. Rietave gyvenanti Brigita (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi) naujienų portalui tv3.lt papasakojo, kad dar 2020 m. su „Tele2“ sudarė sutartį dėl interneto, kuri vėliau prieš moters valią buvo pratęsta.

Su psichologiniu smurtu ir spaudimu Lietuvoje susiduria ne vienas darbuotojas. Bet kovojant su juo svarbu žinoti, ko darbdavys gali reikalauti, o su kuo darbuotojas gali nesutikti. Su tuo susidūrė vilnietis Mindaugas (vardas pakeistas), kuriam paskambinęs darbdavys pranešė apie atleidimą. Vis tik sužinojęs, kokią išeitinę turės išmokėti, darbdavys persigalvojo ir ėmė visaip bloginti sąlygas, kad Mindaugas iš darbo išeitų pats. „Pvz.

Šalies miškuose daugėjant medžiojamų gyvūnų, Aplinkos ministerija (AM) siūlo sugriežtinti ir medžiotojų, ir miškų savininkų atsakomybę – vieni raginami daugiau sumedžioti žalą miškui darančių gyvūnų, o kiti – labiau rūpintis savo nuosavybės apsauga.

Visai neseniai vilnietei, aukštosios mados technologei Valerijai Fic nekokybiškas meistrų darbas tapo labai skaudžia tema. Dėl antikvarinio baldo atnaujinimo į restauratorę besikreipusi moteris liko ne tik nieko nepešusi, tačiau taip pat atgavo visiškai sugadintą 4 tūkst. eurų vertės minkštasuolį.

Kasmet paskelbus šauktinių sąrašus kyla pasipiktinimo banga, kadangi 9 mėn. tarnauti kariuomenėje nori tikrai ne visi. O būna ir tokių atvejų, kai dėl šaukimo gyventojai patiria ir tam tikrų nuostolių. Vienas iš tokių – vilnietis Mindaugas (vardas pakeistas), kuris neseniai išsinuomojo gerą butą, persikėlė į jį gyventi, tačiau gavo šaukimą į kariuomenę. Jis skundėsi, kad būnant kariuomenėje jam nuomotis butą Vilniuje ir mokėti po 650 eurų kas mėnesį neapsimoka.

Lietuviai neretai skundžiasi savo daugiabučių namų administratoriais, dažniausiai – jų atliekamais darbais ir itin didelėmis jų kainomis. Vis tik, kad ir kiek tenka mokėti, yra tikimasi, kad darbai bent jau bus atlikti ten, kur reikia, ir nebus pridaryta dar daugiau žalos. Tačiau atvejų būna visokių.

Už piktnaudžiavimą organizuojant viešuosius pirkimus nuteistas buvęs Panevėžio miesto meras Rytis Mykolas Račkauskas atlygino savivaldybei padarytą 4 tūkstančių 672 eurų žalą. „Gauti pranešimai, kad pinigai buvo sumokėti“, – Eltai sakė Šiaulių apygardos teismo atstovas Vytautas Jončas. Į šį pirmos instancijos teismą buvusio mero byla grįžo nuosprendžio vykdymui. Spalio pabaigoje paskelbtas Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis įsiteisėjo iškart.

Kalifornijoje policijos pareigūnai išsprendė bylą kodiniu pavadinimu „Lokio letena“. Lokio kostiumu persirengę sukčiai suniokojo savo automobilius, kad gautų draudimo išmoką. Apgavystė pavyko, nusikaltėliai iš draudikų išviliojo 150 tūkst. dolerių. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Vienos namų apsaugos kameros Kalifornijoje vaizdo įrašas. Staiga nakties tamsą perskrodžia netoliese stovinčio automobilio šviesa. Kažkas įlipa į automobilį.

Chuliganiško vairavimo gali būti įvairaus: grėsmę keliantis greičio viršijimas, pavojingas manevravimas, kitų eismo dalyvių lenkimas ir pan. Tokiam elgesiui daugeliu atveju yra numatyta kokia nors atsakomybė, sudrausminanti bent dalį vairuotojų.

Vėlinių laikotarpiu išaugant žmonių srautams kapinėse, kasmet tokiu metu gyventojai fiksuoja ir daugiau kapavietėms padarytų žalų. Audrų ar vagysčių padaryta žala kapavietėms gali tapti ne tik nemalonia staigmena atvykus aplankyti artimųjų kapų, bet ir tapti nemažu finansiniu nuostoliu. Remiantis „Lietuvos draudimo“ duomenimis, per pirmus devynis šių metų mėnesius dėl kapavietėms, paminklams, tvorelėms, apdailos elementams padarytos žalos kreipinių skaičius išaugo 50 proc.

Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras socialiniuose tinkluose primena gyventojams apie tinkamą elektronikos atliekų tvarkymą ir jų svarbą aplinkos apsaugai. Netinkamai išmestos elektrinės bei elektroninės atliekos gali kelti pavojų ne tik aplinkai, bet ir žmonių sveikatai. Todėl svarbu žinoti, kur ir kaip atsakingai atsikratyti šių prietaisų.

Rugsėjo pabaigoje Rokiškio rajono savivaldybė dėl kenkėjo žievėgraužio tipografo rajono miškams padarytos žalos paskelbė stichinę nelaimę. Toks sprendimas priimamas jau nebe pirmą rudenį, o miškininkai linguoja galvomis – šios kirmėliuko padaryta žala ateityje gali stipriai pakeisti kraštovaizdį. Situacija – kasmet aštresnė Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, stichinė nelaimė savivaldybių miškuose skelbiama tada, kai bendras pažeistų medžių kiekis pasiekia 25 tūkstančius kubinių metrų.

Dėl sekmadienį ir pirmadienį Lietuvoje praūžusios audros, draudimo išmokos žemdirbiams sudarys apie 10 mln. eurų, teigia Vokietijos savidraudos fondo „Vereinigte Hagel“ filialas „VH Lietuva“, draudžiantis 96 proc. Lietuvos draustinų pasėlių. „Ši suma dar gali kisti, nes šiuo metu vertinami tik žieminiai rapsai bei vasariniai augalai“, – teigiama „VH Lietuva“ pranešime.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siūlo atlyginti už stumbrų daroma žalą sodams ir uogynams naudojant Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšas. Ministerija parengė ir trečiadienį užregistravo tai numatantį įstatymo pakeitimo projektą. Pateiktu pasiūlymu siekiama praplėsti žemės ūkio kultūrų, kurioms žalą padaro medžiojamieji gyvūnai, kuriuos medžioti yra uždrausta ištisus metus, sąrašą, įtraukiant sodus ir uogynus, kur nuostolius sukelia atklydę stumbrai.

Anykščiuose penktadienį iš automobilio pavogta piniginė, bendra padaryta žala – 1,5 tūkst. eurų.  Kaip pranešė Utenos apskrities policija, penktadienį gautas 1991 metais gimusio vyro pareiškimas, kad apie 13.40 val., Anykščiuose, Gegužės gatvėje iš automobilio pavogta piniginė su pinigais. Padaryta bendra 1500 eurų turtinė žala. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose pirmadienį bus nagrinėjama baudžiamoji byla, joje vyras kaltinamas neatsargiai elgęsis su pjovimo įrankiu ir sukėlęs name gaisrą. Dviem savininkams buvo padaryta 72,5 tūkst. eurų žala. Kaip pranešė teismas, neteistas Klaipėdos rajono gyventojas kaltinamas tuo, kad jis dėl neatsargumo sugadino svetimą turtą ir padarė didelės turtinės žalos.

Išgerti oro uoste atostogų pradžios proga gali būti pražūtinga. Tyrėjai nustatė, kad slėgis lėktuvo salone, alkoholis ir miegas gali būti mirtinai pavojingas derinys. Niekas oro uoste taip gerai nesuteikia atostogų nuotaikos, kaip pirmoji vyno taurė ar bokalas alaus. Tačiau tai nėra džiugi žinia, nes alkoholio vartojimas prieš užmiegant lėktuve taip apkrauna širdį, kad gali sukelti ir mirtį.

Be jau pagarsėjusio, skausmingus odos nudegimus sukeliančio Sosnovskio barščio, pakelėse žaibiškai plinta kur kas pavojingesnė augalų rūšis – japoninis pelėvirkštis, o teisingiau – japoninė reinutrė. Kai kurie sodininkai jį augina dėl grožio, nė neįtardami apie būsimą grėsmę. Tuo metu specialistai šį augalą ragina nedelsiant naikinti. Esą šiuo metu Lietuvoje, priešingai nei yra visoje Europoje, japoninė reinutrė neįtraukta į invazinių augalų sąrašą.

Mokslininkų grupė iš Misūrio ir Šiaurės Karolinos (JAV) atliko tyrimą peržiūrėję daugiau nei 32 tūkst. europiečių duomenis, esančius Jungtinės Karalystės Biobanko duomenų bazėje ir, ištyrę pateiktus duomenis apie jų smegenis, nustatė šokiruojantį šalutinį rūkymo poveikį.

Konstitucinis Teismas (KT) antradienį pradės nagrinėti skundus dėl įstatymo normos, numatančios, kas ir kokiu būdu turi teisę prašyti atlyginti medikų padarytą žalą. Ji bus nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, pranešė KT. Į vieną bylą buvo sujungti keli Vilniaus apygardos teismo prašymai.

Teisme išnagrinėta byla, kur motinos netekusi dukra iš šeimos klinikos siekė prisiteisti 50 tūkst. eurų neturtinę žalą. Narpliojant šią istoriją paaiškėjo, kad moteris mirė, nes jai nebuvo pratęsti dar Austrijoje, kur ji patyrė traumą, išrašyti vaistai. Į teismą kreipėsi mamos netekusi Eglė, kuri prašė priteisti 1 770 eurų turtinę ir 50 tūkst. eurų neturtinę žalą. Ši sukrečianti istorija nutiko prieš 6 metus, tačiau tik dabar teismas priėmė sprendimą byloje.

Tarp nuomonės formuotojų plinta nauja mada – badauti keletą dienų ir, anot jų, tokiu būdu išsivalyti toksinus. Žinomi žmonės renkasi ne tik badavimą namie, bet ir važiuoja į būtent tam skirtas stovyklas. Garsus atlikėjas Alanas Chošnau taip pat išbandė septynių dienų badavimą ir apie tai anksčiau pasakojo naujienų portalui tv3.lt.

Maudymasis duše po pernelyg karštu vandeniu gali neigiamai paveikti jūsų odą, plaukus ir imuninę sistemą. Rudens ir žiemos mėnesiais karštas dušas yra vienas geriausių būdų sušilti. Tačiau, pasak gydytojo Mahyaro Maddahali, kuris „TikTok“ tinkle yra žinomas kaip daktaras Maksas bei daugiausia dėmesio skiria kraujagyslių chirurgijai, jei vanduo yra per karštas, tai gali pakenkti jūsų sveikatai.

Neretai žmonės teigia, kad alkoholis padeda jiems lengviau užmigti. Dėl šios priežasties nevengia išgerti tauriųjų gėrimų prieš ruošdamiesi ilsėtis. Šeimos gydytoja Elena Šukė „Sveikatos DNR“ laidoje atskleidė, kokio poveikio galima tikėtis išgėrus alkoholinių gėrimų prieš miegą.  Laidos metu ekspertė dalijosi, kad neretai žmonės prieš naktį griebiasi alkoholio, nes juos kankina nemiga. Daugeliui atrodo, kad tai veiksminga priemonė siekiant užmigti.