Naujienų portalui tv3.lt atlikėjas anksčiau pasakojo, kad badauti jam lengva nebuvo ir kad prieš imdamasis šio iššūkio jis nesikonsultavo su gydytojais, o informaciją rado moksliniuose straipsniuose.
Tačiau šeimos gydytojas Irmantas Aleksa į tokius garsių žmonių eksperimentus žiūri skeptiškai ir teigia, kad nepasitarus su gydytojais badauti negalima bei papasakojo apie badavimo žalą organizmui.
Badaujant gali paūmėti lėtinės ligos
„Badavimo žala organizmui priklauso nuo to, koks tai yra badavimas. Ar badaujama nevartojant vandens, ar vartojant tik vandenį, ar renkantis tam tikrą badavimo metodą, pavyzdžiui, protarpinį badavimą, nevalgant 12, 14 ar 16 valandų.
Šiaip protarpinis badavimas yra natūrali žmogaus fazė. Jeigu mes pavalgome 18 valandą vakaro ir pusryčiaujame 7 ar 8 ryte, tai automatiškai jau gaunasi protarpinis badavimas.
Toks badavimas naktį, nevalgant ne daugiau nei 12 ar 14 valandų yra normalus, nes miegoti nenueiname perkrautu skrandžiu ir neperkrautu skrandžiu atsikeliame ir galime normaliai papusryčiauti. Tačiau jei pabadaujame ilgiau – prasideda organizmo skaidymo autofaginiai procesai.
Šie procesai, sergant kai kuriomis ligomis yra skatinami, tačiau daugumoje atvejų yra nebūtini ir nereikalingi žmogui, nes žmogus yra gebantis susidoroti pats su savo organizme kylančiais pažeidimais ir ta autofagija vyksta nuolatos.
Autofagija vyksta tada, kai yra suvalgomos nereikalingos ląstelės. Žala gali būti tokia, kad žmogus intoksikuosis. Dažnu atveju badaujantys asmenys nepagalvoja, kad reikia vartoti pakankamai vandens ir dėl to labai dažnai dehidratuoja, dėl ko vėliau gali prasidėti inkstų problemos arba paūmėti tam tikros lėtinės ligos, pavyzdžiui, širdies nepakankamumas, hipertenzija.
Taip pat dėl dehidratacijos gali paūmėti galvos svaigimai. Dėl to reikėtų susilaikyti nuo badavimo nepasitarus su sveikatos priežiūros specialistu“, – aiškina I. Aleksa.
Vienos dienos badavimas – naudinga ar žalinga?
Šeimos gydytojas paklaustas apie tai, kas organizme vyksta pirmą, antrą ir kitomis badavimo dienomis atsako, kad kiekvieną dieną organizme vyksta tie patys, tačiau tuo pačiu ir skirtingi procesai.
„Kaip jau minėjau, vyksta autofaginiai procesai. Pirmą dieną, jei žmogus nevartoja pakankamai vandens, yra paimamas visas vandens rezervuaras ir jis panaudojamas tam, kad žmogus galėtų atitinkamai vykdyti normalius savo organizmo procesus.
Organizmas vandens netenka jau automašikai, o vėliau prasideda ląstelių, riebalų skaidymas ir kai kurie mokslininkai sako, kad tie autofaginiai procesai skatina lėtinių, uždegiminių ligų tvarkymąsį, tačiau iki galo nėra tą patvirtinančių rezultatų, yra tik teorija.
Atlikti moksliniai tyrimai yra prieštaringi vienas kitam. Konvenciniai gydymo metodai apima badavimą. Anksčiau būdavo plačiai taikomas trijų dienų badavimas žmonėms, kurie serga ūminiu pankreatitu, tačiau dabar tai jau nebėra taikoma, nes moksliniai tyrimai įrodė maitinimosi svarbą tiems, kurie serga ūminiu pankreatitu, dėl to, kad būtų išskiriama pakankamai fermentų iš kasos.
Jei šie pacientai maitinasi pakankamai, gauna tinkamą kiekį visų medžiagų, vyksta normalus virškinimo procesas ir ligonis dėl to greičiau sveiksta.
Visuomenėje vyrauja mitas, kad vienos dienos badavimas yra naudingas, išvalo organizmą, tačiau šeimos gydytojas I. Aleksa šį mitą paneigė:
„Sakyčiau tai, kad vienos dienos badavimas yra naudingas yra labiau melas, nes toksinų taip greit niekas nepašalina. Per vieną dieną neįmanoma pašalinti visų toksinų. Be to, jei nevartojame pakankamai vandens, tie toksinai akumuliuojasi arba kitaip sakant – kaupiasi.
Jei badaujame vieną kartą per metus – visi toksinai nepasišalins ir jeigu visos organizmo funkcijos yra puikiai veikiančios, tai toksinus tiek kepenys, tiek inkstai sugeba pašalinti. Badavimas nėra būtinybė. Vienos dienos badavimas didelių sveikatos problemų žmogui nesukels, tačiau tai tikrai nėra būtina.“
