Naujienų portalą tv3.lt pasiekė vilniečio skundas, esą gretimame bute gyvena visiškai apsileidę kaimynai, nuo kurių visas aukštas nuolat dvokia alkoholiu, šlapimu, cigaretėmis.
„Išėjus iš buto dažnai tenka užsidengti nosį. Jei jie neseniai naudojosi liftu, ten kvapelis išvis būna neapsakomai šlykštus. Tad belieka spėlioti, kas tuomet dedasi jų bute.
Dar buvo įmanoma su tuo gyventi, kol neteko gaudyti tarakono savo bute, kuris akivaizdžiai pas mus pateko iš jų buto. Nežinia, kiek kenkėjų jie ten užveisę. Mėginome su jais kalbėti, bet jiems tai nerūpi – jie daug geria, su jais nesusišnekėsi“, – pasakojo gyventojas.
Jis pridūrė, kad galėtų naikinti tarakonus pas save kiek tik nori, bet, jei kaimynai dėl to nieko nedarys, tai bus lyg kova su vėjo malūnais:
„O kas atlygins visas išlaidas? Juk tai vis tiek kainuoja nemažai pinigų, nervų, laiko. Kaip priversti juos tvarkytis? Ar jie gali elgtis kaip nori, nors dėl to kenčia kiti?“
Kur kreiptis, jei kaimynai nesitvarko?
Vilniaus miesto savivaldybės ryšių su žiniasklaida specialistas Gabrielius Grubinskas patikino, kad susidūrus su tokiomis situacijomis gyventojai likimo valiai nepaliekami.
Jis nurodė, kad vilniečiai tokiais atvejais gali kreiptis į Vilniaus miesto socialinių paslaugų centrą ar konkrečioje seniūnijoje dirbančius socialinius darbuotojus, kurie apsilanko nesitvarkančių asmenų namuose, aiškinasi situaciją.
Jei asmenys sutinka priimti pagalbą (t. y. tvarkyti savo gyvenamąją vietą, išvežti sukauptus daiktus ir pan.), socialiniai darbuotojai tarpininkauja organizuojant buto švarinimo / dezinfekavimo darbus.
G. Grubinskas atkreipė dėmesį, kad sostinėje socialinę riziką patiriantiems asmenims yra galimybė gauti 770 eurų pašalpą, skirtą apmokėti asmens švarinimo, kenkėjų naikinimo ir sukauptų šiukšlių iš būsto išvežimo paslaugas.
Tad socialiniai darbuotojai padeda ir su šios paramos gavimu.
Kas daroma, jei problemos spręsti nesutinka?
Pasak G. Grubinsko, jei įtariama, kad kaimynai gyvena apsileidę dėl sveikatos problemų, sutrikimų, priklausomybių ar pan., socialiniai darbuotojai organizuoja sveikatos būklės įvertinimą, siūlo individualias socialines paslaugas.
Jei asmuo atsisako priimti pagalbą ir neįsileidžia socialinių darbuotojų, jie nuosekliai bando motyvuoti priimti siūlomą pagalbą.
Jei situacija negerėja, o asmuo galimai kelia grėsmę sau ar kitiems, pažeidžia viešąją tvarką, inicijuojamas kompleksinės pagalbos teikimo komandos sudarymas.
Vilniaus savivaldybės atstovas vardijo, kad į komandą pagal poreikį kviečiama policija, seniūnija, būsto administratorius, sveikatos priežiūros įstaigos ir kitų įstaigų bei organizacijų atstovai.
Jeigu gyventojai vis tiek nepriima pagalbos ir nesprendžia būsto sutvarkymo klausimo, socialiniai darbuotojai informuoja, kad suinteresuoti kaimynai, administratorius ar namo bendrija turi teisę kreiptis į teismą dėl priverstinio buto sutvarkymo.
Kaip iš kaimynų išsireikalauti žalos atlyginimo?
Advokato dr. Arvydo Budniko aiškinimu, jei asmuo savo veikimu ar neveikimu pridaro kitiems asmenims žalos, jis privalo viską atlyginti.
Tačiau norint išsireikalauti, kad kaimynai atlygintų tarakonų naikinimo išlaidas, reikia įrodyti, kad būtent jie yra atsakingi už tarakonų atsiradimą.
T. y., kad pas juos yra tarakonų šaltinis, kad jie nesprendžia šios problemos ir nesiima jokių priemonų tarakonams naikinti, taip pridarydami žalos kitiems.
Advokatas vardijo, kad tokiu atveju verta kreiptis į savivaldybę, kenkėjų naikino paslaugas teikiančią įmonę, daugiabučio administratorių ar bendrijos pirmininką, prašyti atlikti situacijos tyrimą ir išvadas įforminti dokumentuose:
„Galbūt taip pavyks gauti rašytinę medžiagą, kur bus konstatuota, kad tarakonų lizdas yra kaimynų bute.“
Pasak A. Budniko, surinkus rašytinius įrodymus, kad dėl tarakonų yra kalti kaimynai, išsireikalauti iš jų išlaidų atlyginimo galima:
- neteismine tvarka (teikiant pretenziją su prašymu dėl tarakonų naikinimo išlaidų atlyginimo – turtinės žalos);
- teismine tvarka (teikiant ieškinį ir įrodymus teismui dėl žalos fakto ir dydžio nustatymo – tiek turtinės, tiek neturtinės (moralinės) žalos).
Advokatas primena, kad turtinė žala yra turėtos išlaidos (pvz., tarakonų naikinimo išlaidos, prarasti ar apgadinti baldai, negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų praleidęs darbo dėl tarakonų problemos, ir pan.).
O moralinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimas, depresija ir pan., kuriuos teismas turėtų įvertinti pinigais. Tačiau juos taip pat reikėtų įrodyti (pvz., galbūt reikėjo pradėti lankytis pas psichologą, pirkti vaistus ir pan.).
Už tarakonus – turto areštas ir iškraustymas?
A. Budniko teigimu, jei apsileidę kaimynai butą nuomojasi, problemą galima spręsti susisiekiant su tikruoju būsto savininku (nuomotoju), kuris kaip paskutinę priemonę galėtų taikyti priverstinį tokių gyventojų iškeldinimą.
Tačiau, jei būstas priklauso būtent tarakonus veisiantiems kaimynams, jų iškeldinti – neįmanoma.
Vis tik advokatas paminėjo – jei iš kaimynų būtų prisiteista žala, bet jie jos nemokėtų, antstolis galėtų areštuoti ir pardavinėti jų būstą tam, kad būtų padengta skola. O tokiu atveju galbūt iškeldinimas ir įvyktų.
Pašnekovas aiškino – jei iš kaimynų priteisiama žala ir visos kitos išlaidos (pvz., advokato), bet jie neturi pinigų žalai atlyginti ar tiesiog to nepadaro, per antstolių informacinę sistemą galima užpildyti prašymą dėl skolos išieškojimo.
Tokiu atveju antstolis gali nukreipti išieškojimą į skolininko atlyginimą, pensiją ir kitas pajamas, jei nepavyksta – areštuoti ir per varžytines pardavinėti skolininko automobilį, būstą ir pan. tam, kad gautų pinigus.
„Net jeigu vieną kartą žalą tokie kaimynai ir padengtų, bet neišspręstų problemos, būtų galima vėl ir vėl kreiptis į teismą dėl žalos ir išlaidų atlyginimo.
Galiausiai tokia finansiškai žalinga situacija kaimynus galimai tiesiog priverstų tarakonus išnaikinti“, – sprendimą siūlė A. Budnikas.
Kaip atsiranda kenkėjai ir kaip jų išvengti?
Kenkėjų naikinimu užsiimančios bendrovės „Dezinfa“ ekspertai neslėpė, kad kenkėjų atsiradimas butuose yra nuolatinė problema.
Pvz., tarakonų atsiranda visus metus, tačiau ypač suaktyvėja prasidėjus šildymo sezonui, kai jie ieško šiltesnių vietų.
Pašnekovai vardijo, kad dažniausios jų atsiradimo priežastys yra netvarka, maisto likučiai, drėgmė ir migracija iš kaimynų butų per plyšius ar ventiliacijos angas.
Tuo metu blakės, ekspertų teigimu, dažniausiai siejamos su kelionėmis, naudotais daiktais.
Todėl jų atsiradimo atvejų aiškiai daugėja prasidėjus atostogų laikotarpiui, kai žmonės jas parsineša su lagaminais ar drabužiais iš viešbučių ir kt.
„Dezinfa“ atstovai pridūrė, kad taip pat neretai tenka naikinti graužikus, blusas ir skruzdėles.
Pasak jų, nors kenkėjus galima naikinti patiems, tai retai duoda ilgalaikį rezultatą, todėl geriau kreiptis į specialistus, kurie naudoja efektyvesnes ir saugesnes priemones:
„Naikinimas gali trukti nuo kelių valandų iki kelių savaičių. Pvz., blakėms dažnai reikia pakartotinio apdorojimo, kad būtų sunaikinti visi kenkėjai ir jų kiaušinėliai.“
Norint išvengti kenkėjų ekspertai pataria nuolat išlaikyti švarą ir tvarką, reguliariai valyti, sandariai laikyti maisto produktus, kontroliuoti drėgmę, užsandarinti visus plyšius sienose, grindyse ir aplink vamzdžius, per kuriuos kenkėjai gali patekti iš kaimynų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
