vyriausybė

Susisiekimo ministras Marius Skuodis išėjo dviejų savaičių trukmės tėvystės atostogų.  Premjerė Ingrida Šimonytė pirmadienį pasirašytu potvarkiu ministrą atostogų išleido nuo lapkričio 7 iki 18 dienos.  Susisiekimo ministerijos skelbiama ministro šios savaitės darbotvarkė rodo, kad lapkričio 7 dieną jį pavadavo ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, lapkričio 8-11 dienomis – energetikos ministras Dainius Kreivys.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK), pirmadienį apsvarstęs kelias dešimtis Seimo narių ir parlamentinių komitetų pasiūlymų 2023 metų biudžete skirti didesnį finansavimą nei siūlė Vyriausybė, dėl jų nebalsavo, o visus prašymus nutarė perduoti Vyriausybei.  „Atidžiam Vyriausybė įvertinimui“, – teigė komiteto vadovas Mykolas Majauskas.  Komitetai siūlo kitais metais papildomai rasti virš 200 mln. eurų, Seimo nariai – virš milijardo eurų.

Kai kuriems politikams ir ekonomistams raginant Vyriausybę imtis žadėtos mokesčių reformos, Valstybės kontrolės (VK) atstovė sako, kad ir be reformos galima įvesti naujų mokesčių ar atsisakyti kai kurių lengvatų.    „Mokestinė reforma būtų idealu, bet klausimas, kada ir kokios apimties ji įvyktų, bet ir be reformos yra tam tikrų tarptautinių organizacijų anksčiau pateiktų rekomendacijų atliepti tas problemas.

Premjerei Ingridai Šimonytei – nauji kirčiai dėl kitų metų biudžeto. Lietuvos bankas ir Valstybės kontrolė žeria priekaištus, kad kompensacijų už elektrą ir dujas sulauks per daug žmonių ir verslų, ne tik tie, kuriems pagalbos labiausiai reikia. O opozicija paruošė pageidavimų koncertą – reikalauja papildomo milijardo eurų, didžiausią sumą reikalauja atriekti kelių tiesimui ir remontui.

Vyriausybė imasi vyriausiojo archyvaro tarnybos vadovo paieškų – šią savaitę paskelbtas konkursas minėtoms pareigoms užimti. Pretendentai tapti vyriausiuoju archyvaru privalo turėti aukštąjį magistro laipsnio išsilavinimą, trejų metų vadovaujamo darbo patirties, mokėti anglų kalbą, atitikti reikalavus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“. Siūlomas darbo užmokestis – 3,8 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių.

Seimo nariai ėmė teikti siūlymus kitų metų biudžetui, aktyviausi šioje srityje – opozicijos atstovai. Premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad daugelio pasiūlymų rimtai nesvarstys, kadangi kolegos parlamentarai prašo pinigų savo idėjoms, tačiau nenurodo, iš kur tų pinigų ištraukti. Seimo komitetams ir komisijoms analizuojant Vyriausybės Seimui pateiktą 2023 metų valstybės biudžeto projektą, parlamentarai savo ruožtu įvairioms reikmėms siūlo rasti dar daugiau kaip 1,033 mlrd. eurų.

Vyriausybei pateikus savo nuomonę apie Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininko konservatoriaus Mykolo Majausko siūlymą neribotai taikyti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą restoranams, kultūrai, pramogoms ir sportui, diskusijos dėl jos bus pratęstos Seime, sako premjerė Ingrida Šimonytė.

Seimo komitetams ir komisijoms analizuojant Vyriausybės Seimui pateiktą 2023 metų valstybės biudžeto projektą, parlamentarai savo ruožtu įvairioms reikmėms siūlo rasti dar daugiau kaip 1,033 mlrd. eurų.   Biudžete lėšų prašoma sporto kompleksams, keliams, greitosios pagalbos medikams, ugniagesiams, Eurolygos finalo ketverto varžybų organizavimui Kaune, nuo seksualinio smurto nukentėjusiems žmonėms, kt. Beveik visų siūlymų teikėjai – opozicijos atstovai.

Dėl dviejų laisvadienių šią savaitę – Visų šventųjų dienos ir Vėlinių – Ministrų kabineto tradicinis posėdis trečiadienį nebus rengiamas. „Dėl dviejų kalendorinių nedarbo dienų lapkričio 1-ąją ir lapkričio 2-ąją Vyriausybės posėdžiai ar pasitarimai nėra numatyti ir, aplinkybėms nepasikeitus, nevyks“, – BNS nurodė Vyriausybės komunikacijos departamentas.

Po prezidento rinkimų pirmo turo tuometinė Seimo narė Ingrida Šimonytė šventė netausodama jėgų, mat apklausos žadėjo pergalę. Tuomet niekas nebūtų patikėjęs, kad po 3 metų jos reitingai tėkšis į neregėtas žemumas ir ji bus nemėgstamiausių politikų penketuke. Buvę premjerai dėl to kaltina I. Šimonytės bendravimo būdą, tačiau psichologas Gediminas Navaitis mano, kad žmonės tiesiog ieško ką apkaltinti dėl savo nesaugumo jausmo. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.

Rudens pradžioje interpeliacijų virtine Vyriausybei grasinusi opozicija aprimo, tačiau valdančiuosius gali sudraskyti vidinės intrigos ir konfliktai, mat kovų tarp bendrapartiečių netrūksta. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Lietuvos valdžios olimpą purto sąmokslų ir intrigų perturbacijos, kurios esą baigia iš kantrybės išvesti pačią Vyriausybės vadovę Ingridą Šimonytę, kuri konservatorių partijos rate prakalbo apie pasitraukimą.

Irako parlamentarai ketvirtadienį patvirtino naują vyriausybę, žengdami svarbų žingsnį į priekį po įnirtingų vidaus kovų tarp musulmonų šiitų frakcijų ir kruvino smurto dėl ginčijamų rinkimų rezultatų. Premjero Mohammedo Shios al Sudani 21 nario ministrų kabineto laukia daugybė iššūkių. Naftos turtingai, bet karo nualintai šaliai sunkiai sekasi kovoti su įsišaknijusia korupcija ir dideliu nedarbu, tvarkyti senstančią infrastruktūrą.

monės, naudojančios daug energijos, valstybės subsidijų gali tikėtis jau gruodį. Vyriausybė penktadienį patvirtino jų mokėjimo tvarką.  Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad labiausiai paveiktos veiklos ir sektoriai nustatyti pagal Europos Komisijos gaires, tačiau dar tariamasi su Komisija dėl veiklų išplėtimo, kad būtų įtraukta daugiau įmonių.

Vyriausybė trečiadienį pritarė savivaldybių finansinio savarankiškumo pertvarkai, leidžiant joms lanksčiau skolintis. Tikimasi, kad Seimas naują tvarką patvirtins dar šioje sesijoje. „Tai yra savivaldybių finansinio savarankiškumo reforma (...), stiprinti savivaldybių finansinį nepriklausomumą ir praplėsti investavimo galimybes išlaikant balansą tarp tvarumo ir papildomo lankstumo“, – posėdyje sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Vyriausybė trečiadienį pritarė pagal Seimo teisininkų pastabas patikslintai valstybės tarnybos reformai – naujame įstatymo projekte įrašomos atlyginimų „lubos“. Pagal patikslintą projektą, valstybės tarnautojo pareiginės algos maksimalus koeficientas negalėtų viršyti įstaigos vadovo pareiginės algos maksimalaus koeficiento dydžio, o skiriamų priemokų suma negalėtų viršyti 80 proc. pareiginės algos, BNS informavo Vidaus reikalų ministerija.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį pritarė Vyriausybės siūlymui susijusioms įmonėms arba verslininkams, kurie dirbtinai neskaidys savo verslo, leisti nesiregistruoti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojais.  Finansų viceministrės Rūtos Bilkštytės teigimu, ši išlyga bus naudinga smulkiam verslui.

Kauno „Žalgirio“ viltys artėjantį pavasarį organizuoti Eurolygos finalo ketvertą gerokai sumažėjo, tačiau išlieka gyvos. Tai patvirtino naujienų portalo tv3.lt kalbintas daugkartinių Lietuvos čempionų vadovas Paulius Motiejūnas. Galimybes Nemuno saloje surengti didžiausią Europoje klubinę krepšinio fiestą gerokai prigesino Vyriausybės sprendimas neskirti 1 milijono eurų, kurie būtų panaudoti kaip mokestis Eurolygai. „Reikia suprasti, kad šitas mokestis „eina“ Eurolygai.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį pritarė Vyriausybės siūlymui nuo 2023 metų sausio neapmokestinamųjų pajamų dydį padidinti apie 16 proc. iki 625 eurų.  Toks dydis būtų taikomas, jeigu gyventojo darbinės pajamos neviršys prognozuojamo kitų metų šalies vidutinio (VDU) darbo užmokesčio – 1926 eurų. Dabar jis siekia 1704 eurus.

Ministrų kabinetas trečiadienį planuoja grįžti prie valstybės tarnybos reformos – ketinama pataisyti Seimo teisininkų rastą galimą prieštaravimą Konstitucijai.

Rishi Sunakas, antradienį tapęs trečiu šiais metais Jungtinės Karalystės ministru pirmininku ir pirmuoju nebaltaodžiu, vadovausiančiu šiai buvusiai imperinei galybei, pažadėjo įveikti ekonominę krizę, sukeltą per Liz Truss 49 valdymo dienas padarytų „klaidų“, ir iškart pristatė svarbiausius savo vyriausybės narius. Iždo kanclerio poste jis paliko Jeremy Huntą, taip siekdamas išlaikyti savo pusėje finansų rinkas po L. Truss biudžeto planų sukelto šoko investuotojams.

Nepalaikydami Vyriausybės rengto valstybės biudžeto Seimo nariai rodo, kad ja nepasitiki ir jiems yra ne pakeliui su Vyriausybe, sako valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo išmokėti 30 mln. eurų subsidijų įmonėms, naudojančioms daug energijos resursų. Vyriausybė tokį nutarimo projektą svarstys posėdyje penktadienį.  Anot projekto, subsidijos turėtų sušvelninti energijos kainų augimo padarinius ir padėti įmonėms atlaikyti staigų išlaidų padidėjimą.

Ingrida Šimonytė ir konservatorių daugumos Vyriausybė šiuo metu išgyvena visuomenės pasitikėjimo krizę – tiek premjerę, tiek ministrų kabinetą neigiamai vertina rekordinis skaičius Lietuvos gyventojų. Kodėl per Seimo rinkimus oponentus nušlavę konservatorių lyderiai prarado lietuvių pasitikėjimą? Kas lėmė tai, kad Ingridos Šimonytės reitingai yra istoriniame dugne? Šio pirmadienio TV3 laida „Karštai su tv3.lt“ kviečia pasiaiškinti, kokios yra to priežastys.

Tiek visuomenės, tiek prezidento Gitano Nausėdos kritiką nuolat patirianti Ingrida Šimonytė yra ne kartą užsiminusi apie atsistatydinimą iš premjerės pareigų. Tačiau, anot politologų, tai gali būti tik paprasto žmogiško nuovargio rezultatas, o padėties negerina ir dažnas Vyriausybės ir Seimo nesusikalbėjimas ir neseniai įvykęs konfliktas su Mykolu Majausku. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo politologai Virgis Valentinavičius ir Vytautas Dumbliauskas.

Naujausių apklausų duomenimis, premjere Ingrida Šimonyte nepasitiki net 7 iš 10 Lietuvos gyventojų. Anot dalies jų, ministrė pirmininkė yra pernelyg arogantiška ir atitrūkusi nuo paprastų žmonių. Tačiau politologas Vytautas Dumbliauskas sako, kad I. Šimonytė neturi kada komunikuoti, nes dirba, o politikos istorikai galiausiai pripažins, kad ji viską darė gerai. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo politologai Virgis Valentinavičius ir Vytautas Dumbliauskas.

Premjerės Ingridos Šimonytės reitingas – žemiausias per 11 metų, o Vyriausybe nepasitiki 68 procentai naujausios apklausos dalyvių. Seimo narė Agnė Širinskienė mano, kad reitingai būtų dar didesnėje duobėje ir juos gelbėja karo Ukrainoje laikotarpis, mat žmonės ieško psichologinės atramos valstybėje. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo Seimo nariai Linas Slušnys ir Agnė Širinskienė.

Šią savaitę paskelbtos dvi naujausios apklausos rodo, kad visuomenė daugiau ar mažiau nepatenkinta visomis politinėmis jėgomis. Ingridos Šimonytės reitingai – rekordiniame dugne, pasitikėjimas Vyriausybe taip pat mažas. Tačiau nieko gero apklausos nerodo ir opozicinėms partijoms, o socialdemokratai niekaip neatitrūksta nuo valdančiųjų. Viešųjų ryšių specialistas Arijus Katauskas sako, kad visa tai – prastos komunikacijos rezultatas.

Valdančioji Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija susiduria su ne tik rekordiškai žemais reitingais, bet ir gandais apie vidaus tarpusavio nesutarimus. Naujausias pavyzdys – kritiškai priimti Mykolo Majausko siūlymai. Tačiau frakcijos narys Linas Slušnys tikina, kad jokios trinties nejaučia, o ir kolegos esą jau įprato prie labiau socialistinių M. Majausko idėjų.

Seimo vicepirmininkas, opozicinės Darbo partijos vadovas Andrius Mazuronis sako siūlysiantis Seimo opozicijai svarstyti surengti nepasitikėjimo procedūrą Vyriausybei, užuot rengus interpeliacijas atskiriems ministrams. „Penkių ar šešių ministrų interpeliavimas neduos visiškai jokios naudos ir rezultatas pakankamai aiškus, nes atviru balsavimu balsuojama dėl ministrų interpeliacijos.

Teisėjams ir prokurorams besiskundžiant atlyginimais, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė ragina nepamiršti konteksto. Anot jos, Vyriausybės paruošta valstybės tarnybos reforma apims visą viešąjį sektorių – tarp jų ir teisėjus bei prokurorus. Pristačius kitų metų biudžetą, nuskriausti pasijuto tam tikrų profesijų atstovai. Advokatai ir teisėjai savo atlyginimuose apskritai įžvelgia sąmokslą.

Kitų metų biudžeto projektas stringa Seimo Biudžeto ir finansų komitete, nes komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas bei kai kurie kiti politikai nepritaria, kad maitinimo įstaigoms mažesnis PVM tarifas galiotų pusmetį – siūloma, kad jis galiotų ilgiau. Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sako, kad šis klausimas 2023-ųjų biudžete nėra esminis ir pabrėžia, kad prieš pusantrų metų su verslininkais tartasi ne dėl to. „Vertinu kaip Seimo narių atskirą nuomonę, kuri skiriasi nuo Vyriausybės.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad svarbiausias dalykas yra pasitikėjimas Vyriausybe. Šiuo metu, ministrės pirmininkės vertinimu, Vyriausybė pasitikėjimo nėra praradusi. „Visą laiką yra klausimas, ar Vyriausybė turi pasitikėjimą. Kai aš jausiu, kad Vyriausybė nebeturi pasitikėjimo, tada nesakysiu, kad patys ir vadovaukit. Tada aš sakysiu, kad Vyriausybė, mano nuomone, nebeturi pasitikėjimo“, – „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ ketvirtadienį teigia I. Šimonytė.

Palankus premjerės Ingridos Šimonytės vertinimas – žemiausias per 11 metų, Vyriausybės reitingas – žemiausias per šią ministrų kabineto kadenciją. Ar ši valdžia vis dar turi pakankamą piliečių pasitikėjimo kreditą? Ar bus užglaistyti gyventojų nepasitenkinimai? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Seimo nariai: Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Linas Slušnys ir Regionų frakcijos atstovė Agnė Širinskienė.

Ingridos Šimonytės reitingai – istoriniame dugne. Ja nepasitiki net 7 iš 10 gyventojų. Anot Mykolo Romerio universiteto (MRU) docento Virgio Valentinavičiaus, prie to prisidėjo ne tik itin sunkus laikas Vyriausybei, bet ir nepelnyta prezidento Gitano Nausėdos kritika. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo politologai Virgis Valentinavičius ir Vytautas Dumbliauskas.

Vyriausybė trečiadienį patvirtino reikalavimus būsimiems jūrinio vėjo elektrinių parko vystytojams, kurie galėtų dalyvauti kitąmet vyksiančiame aukcione. Patvirtinti reikalavimai dalyvių finansiniam pajėgumam, patirčiai vykdant tokio pobūdžio projektus, numatyti įpareigojimai prisidėti prie aplinkos apsaugos bei pajūrio bendruomenės gerovės.

Pasieniečių darbo viršvalandžiams padengti Vyriausybė trečiadienį skyrė 389 tūkst. eurų. Ši suma skirta tiems pasieniečiams, kurie dėl migrantų antplūdžio nuo šių metų sausio iki rugpjūčio turėjo didesnį darbo krūvį. Kaip BNS sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, Baltarusija tęsia hibridinę ataką, todėl pareigūnų darbo krūvis išlieka intensyvus.

Vilniui pradėjus šildymo sezoną ir Vilniaus šilumos tinklams (VŠT) ketinant jau spalio pabaigoje vietoj dujų deginti pigesnį, bet taršesnį mazutą, Vyriausybė trečiadienį papildė ekstremaliųjų įvykių kriterijų sąrašą. Tai leis Vilniaus savivaldybei paskelbti ekstremaliąją situaciją ir tuomet įmonė galės deginti mazutą.

Vyriausybė trečiadienį svarstys vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės teikimą iš vidaus tarnybos atleisti Viešojo saugumo tarnybos (VST) vadą Ričardą Pocių. Vidaus reikalų ministerija (VRM) antradienį pranešė, kad jis nuo spalio 20-osios atleidžiamas šalių susitarimu generolui pateikus prašymą. VST vadą vidaus reikalų ministro teikimu skiria ir atleidžia Vyriausybė. R. Pocius antradienį BNS nekomentavo atleidimo priežasčių.

Premjerės Ingridos Šimonytės reitingai – istoriniame dugne. Ja nepasitiki net septyni iš dešimties gyventojų. Kodėl taip nutiko? Kas dėl to kaltas? Ar pavyks premjerei atsilaikyti? Apie tai tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas Virgis Valentinavičius ir politologas Vytautas Dumbliauskas.  LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Nesulaukę kompensacijų už itin pabrangusias gamtines dujas, kurios sudaro apie 80 proc. energijos kaštų, paukštininkystės sektoriaus atstovai teigia, kad Vyriausybės verslui siūlomas energijos kainų kompensavimo planas yra „fiktyvus, negyvybingas“. Pasak Lietuvos paukštininkystės asociacijos vadovo Gyčio Kauzono, sektoriaus įmonėms nėra labai aktualus valdžios siūlomas elektros kainos dalies kompensavimas, mokesčių atidėjimas ar paskolos.

Vyriausybė neketina didinti mokesčių, net jei ekonominė situacija būtų prastesnė už dabartinę prognozę, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Tikrai nemanau, kad kalbėtumėme apie kokį nors mokesčių didinimą, jeigu ekonomikos scenarijus pasirodytų prastesnis“, – LRT televizijai pirmadienį sakė ministrė pirmininkė. Finansų ministerijos duomenimis, kitąmet numatomas 1,4 proc. BVP augimas.

Švedijos konservatorių lyderis Ulfas Kristerssonas pirmadienį parlamente buvo išrinktas ministru pirmininku per balsavimą, kuriame dešiniuosius pirmą kartą parėmė kraštutinių dešiniųjų Švedijos demokratų (SD) partija. U. Kristerssonas buvo išrinktas 176 balsais prieš 173. Penktadienį jis paskelbė apie susitarimą sudaryti trijų partijų vyriausybę tarp jo Nuosaikiųjų partijos, krikščionių demokratų ir liberalų, kuriuos parlamente remia jų pagrindinė sąjungininkė SD.

Ar „skylėtas“ kitų metų valstybės biudžetas nuvarys Lietuvą į skolas? Tokį klausimą kelia opozicija, biudžeto projekto sulaukusi Seime. Valdančiuosius oponentai kaltina ir didžiulės skolos auginimu, ir rožinėmis svajonėmis apie būsimą ekonomikos augimą. Dalis politikų mano, kad Lietuva neišsisuks ir turės skolintis brangesnėmis palūkanomis. Apie raudonas linijas, kurių peržengti nevalia, kalba ir finansų ministrė. Visgi ekonomistai aiškina, kad politikai ginčijasi dėl to, ko patys nežino.

Trys Švedijos dešiniojo sparno partijos sutarė formuoti vyriausybę su beprecedente kraštutinių dešiniųjų „Švedijos demokratų“ (SD) parama, penktadienį paskelbė konservatyvios Nuosaikiųjų partijos lyderis Ulfas Kristerssonas. „Nuosaikieji, krikščionys demokratai ir liberalai kurs vyriausybę ir parlamente bendradarbiaus su „Švedijos demokratais“, – reporteriams sakė U. Kristerssonas, turintis tapti naujuoju Švedijos premjeru.

Lietuvos respublikos prezidentas Gitanas Nausėda teigiamai vertina kitų metų biudžeto projektą. Anot jo, matyti, kad Vyriausybė įvertino ir politinę, ir ekonominę situaciją šalyje bei atsižvelgė į prašymus, verslo reakciją ir socialines nuotaikas šalyje. Antradienį Seimui buvo pristatytas kitų metų biudžeto projektas. Jį jau įvertino ir daugybė ekspertų, ir verslininkų.

Vokietijoje ekonominė veikla kitais metais susitrauks 0,4 proc., o infliacija gali siekti 7 proc., šalies vyriausybė trečiadienį paskelbė prognozę, didžiausiai Europos ekonomikai kovojant su sparčiai didėjančiomis energijos kainomis sumažėjus rusiškų dujų teikimui.

Švedijos konservatyvios Nuosaikiųjų partijos lyderiui Ulfui Kristerssonui trečiadienį, po rugsėjį laimėtų rinkimų, pratęstas terminas vyriausybės suformavimui.

Vyriausybė trečiadienį perskirstė 15,77 mln. eurų šių metų Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų, iš kurių didžioji dalis – 15,37 mln. – eurų skiriama valstybininių kelių dangoms taisyti. Anot Susisiekimo ministerijos, šiuos kelius prižiūrinčiai įmonei „Kelių priežiūra“ reikia didesnio finansavimo, nes padidėjo darbų įkainiai, pasikeitė reikalavimai kelių dangos priežiūrai žiemą, be to, bendrovė tapo atsakinga už pėsčiųjų ir dviračių takų, šaligatvių priežiūrą gyvenvietėse.

Kultūros ir pramogų sektorius sako vos spėjęs atsigauti po koronaviruso pandemijos, kai užklupo nauja energijos kainų krizė, todėl norėtų mažesnio Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ilgesnį laiką, nei Vyriausybės siūlomam pusmečiui. Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) vadovas konservatorius Mykolas Majauskas pritaria tokiai kūrybinių industrijų atstovų pozicijai ir sako, kad pusės metų terminas yra nepakankamas, bei siūlo politikams tartis, kad mažesnis 9 proc.