vlk

Norintys pagal vaikų skiepijimo kalendorių paskiepyti savo atžalas nemokama vakcina dalis tėvų susiduria su biurokratiniu absurdu. Pediatrai skundžiasi, kad ministro Aurelijaus Verygos priimti sprendimai surišo jiems rankas teikti pacientams valstybės kompensuojamą būtiną paslaugą. Vaikų ligų srityje besispecializuojančios įstaigos ir kitur antriniame lygyje dirbantys pediatrai sulaukė Sveikatos apsaugos ministerijos akibrokšto.

Nors liepą situacija šalyje dėl atnaujinamų gydymo paslaugų stipriai gerėjo, rugpjūtį jų apimtys vėl mažėjo dėl medikų atostogų ir mažesnio pacientų srauto. Tą rodo naujausi pateikiami duomenys. Kaip teigiama Valstybinės ligonių kasos (VLK) atsakyme, nors dauguma šalies gydymo įstaigų rugpjūtį ir toliau stengėsi atnaujinti karantino sutrikdytas sveikatos paslaugas, jų apimtys, lyginant su liepos mėnesiu, sumažėjo.

​Nuo spalio 1 dienos įsigaliosiančiame naujajame kompensuojamųjų vaistų kainyne įrašyta 2105 vaistai – septyniomis dešimtimis daugiau nei buvo iki šiol. Kainyne – 124 nauji vaistai prekiniais pavadinimais, kurių iki tol nebuvo. Svarbu ir tai, kad 47 vaistai nuo spalio nebebus išrašomi kaip kompensuojamieji, jie keičiami kitais. Palyginti su 2020 metų III ketvirčio analogišku kainynu, naujajame sąraše sumažėjo 684 vaistų bazinės kainos, 1284 – išliko nepakitusios, 13 – padidėjo.

Pigiausius vaistus tautiečiams brukantis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga savo sprendimais toliau varo į neviltį tiek pacientus, tiek gydytojus. Jų teigimu, naujausiuose vaistų kainynuose nebelieka būtinų įvairioms ligoms gydyti vaistų. Valstybinė ligonių kasa gi užtikrina, kad pacientai tikrai neliks be kompensuojamųjų vaistų.

Jau daugiau nei pusę metų Lietuva pratinasi gyventi COVID-19 pandemijos sąlygomis. Nors didžioji dalis susirgusiųjų šia infekcija patiria lengvus simptomus ir gydosi namuose, jų, kaip ir, be abejo, patekusiųjų į stacionarą gydymui atseikėjo tam tikrą sumą pinigų. Portalas tv3.lt domisi, kiek mūsų šalyje vidutiniškai kainuoja koronaviruso gydymas. Valstybinė ligonių kasa (VLK) visų pirma informavo, kad pacientai, kuriems buvo nustatyta Covid-19 diagnozė, buvo gydomi keliais būdais.

​Artėjant terminui, kai turėtų baigtis Europos Sąjungos (ES) ir Jungtinės Karalystės (JK) suderėtas pereinamasis laikotarpis – 2020 m. gruodžio 31 d., kurio metu tariamasi dėl naujų ateities santykių, gyventojai vėl teiraujasi apie sveikatos paslaugų apmokėjimo pokyčius. Atėjus rudeniui tradiciškai daugiausia klausimų dėl privalomojo sveikatos draudimo (PSD) kyla Lietuvos jaunuoliams, vykstantiems studijuoti į užsienį.

Jau kitąmet pacientai sveikatos priežiūros paslaugas galės gauti bet kurioje sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje sutartį su bet kuria teritorine ligonių kasa (TLK). Šią naujovę numato iš esmės keičiama TLK ir gydymo įstaigų sudaromų sutarčių tvarka. Išimtis – pirminės sveikatos priežiūros paslaugos.

Kad rugsėjis nepateiktų nemalonios staigmenos, mokyklas ir universitetus baigę jaunuoliai turėtų atsiminti kelis svarbius dalykus apie privalomąjį sveikatos draudimą (PSD). Pabaigus mokslus ir nepradėjus dirbti, gali tekti mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas (PSD). Ką reikėtų žinoti? Visi abiturientai ir absolventai valstybės lėšomis privalomuoju sveikatos draudimu yra draudžiami iki rugpjūčio 31 dienos.

Sveikatos apsaugos sistemos įstaigų veiklą prižiūrinčios institucijos primygtinai ragina visas gydymo įstaigas – iki rugsėjo 16 dienos – sumokėti specialioje banko sąskaitoje kaupiamas pacientų sveikatai padarytai žalai atlyginti skirtas įmokas. Kai kurios gydymo įstaigos minėtas įmokas jau sumokėjo, kitos, net ir pasinaudoję specialiai karantino metu suteikta pertrauka, to padaryti neskuba. Atkreipiamas dėmesys – nesumokėjus, gydymo įstaigos gali likti be licencijos.

Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis pernai, kaip ir ankstesniais metais, daugiausia buvo kompensuota širdies ir kraujagyslių sistemą veikiančių vaistų, rodo ligonių kasų atlikta analizė. Toliau eina virškinimo traktą, metabolizmą bei nervų sistemas veikiantys preparatai.

Premjeras Saulius Skvernelis trečiadienį pareiškė, kad situacija, kai privačios gydymo įstaigos geba pasiekti net 120 proc. pajėgumus, o valstybinės nesiekia net 30 proc., yra netoleruotina. Dėl to Vyriausybė ėmėsi sprendimų, kaip gydymo paslaugų teikimas tautiečiams galėtų būti pagreitintas.  „Sunkiai sveikatos priežiūros įstaigos grįžta į įprastą režimą, daug nusiskundimų yra ne tik dėl patekimo, bet ir prisiskambinimo.

Liepos pradžioje įsigaliojęs vaistinėse būtinų turėti kompensuojamųjų vaistų sąrašas sudaro visas sąlygas, kad Lietuvos gyventojai už geriausią kainą galėtų įsigyti dažniausiai vartojamų vaistų. Sąraše – daugiau kaip 200 pavadinimų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo kompensuojamų vaistų.

Į portalą tv3.lt kreipėsi medicinos paslaugomis nusivylusi vilnietė Elena (vardas ir pavardė redakcijai žinomi, – aut. past.), kuriai suplanuotas vizitas atlikti tyrimus poliklinikoje netikėtai paplonino kišenę. Elena pasakojo, kad dėl sveikatos problemų gavusi šeimos gydytojos siuntimą pas endokrinologę. Ji pasakiusi, kad reikia padaryti kraujo tyrimus ir patikrinti skydliaukę echoskopu. „Sakė, padarysim FT3 (tam tikro skydliaukės hormono) tyrimą, o kitas nieko neparodo, tai neskirsiu.

Prasidėjus koronaviruso pandemijai beveik visos nebūtinosios planinės medicinos paslaugos buvo sustabdytos. Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, karantino laikotarpiu stacionarinės pagalbos besikreipusių pacientų buvo kone 60 proc. mažiau. Be to, gerokai sumažėjo ir besikreipusiųjų ambulatorinės pagalbos, nors buvo galimybė ją gauti nuotoliniu būdu.

Liepos 1 d. yra paskutinė diena, kai privalu deklaruoti praėjusių metų pajamas. Mokesčiams sumokėti dar yra kiek laiko. Tačiau tą reikia padaryti ne tik Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI), bet ir „Sodrai“. Nesumokėjus laiku, gresia prarasti sveikatos draudimą ir sulaukti priverstinio lėšų išieškojimo. Kaip portalą informavo VMI Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė-Šnirienė pajamas jau deklaravo daugiau nei milijonas gyventojų.

Iki liepos 1 d. privalu ne tik pateikti pajamų deklaracijas už praėjusius metus ir sumokėti gyventojų pajamų mokestį. Taip pat privalu sumokėti socialinio draudimo įmokas „Sodrai“. To nepadarius ir nepaprašius atidėti skolos mokėjimą, ji gali imtis sankcijų. „Įprastai savarankiškai dirbantys gyventojai, kurie deklaruoja pajamas ir moka įmokas nuo deklaruotų pajamų, įmokas „Sodrai“ turi sumokėti iki deklaravimo termino pabaigos.

Įtarimų korupcija sulaukęs Valdas Sutkus atsistatydino iš Lietuvos verslo konfederacijos prezidento pareigų. Naujuoju LVK prezidentu išrinktas laikinai šias pareigas pastaruoju metu ėjęs Andrius Romanovskis, pranešė konfederacija. V. Sutkus teigia nesutinkantis su jam pareikštais kaltinimais, bet pabrėžia, kad dėl susidariusios situacijos jam tinkamai toliau eiti LVK prezidento pareigas yra neįmanoma.

Švelnėjant karantino sąlygoms, nuo birželio 1-osios gyventojams vėl duris atvėrė ligonių kasų gyventojų aptarnavimo skyriai. Paslaugos juose teikiamos tik su išankstine registracija,  atvykus be jos, – gyventojai gali būti įleidžiami, jei tuo metu nebus kitų klientų. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) informuoja, kad skyrių veikla atnaujinama atsižvelgiant į visus šiuo metu galiojančius reikalavimus dėl darbuotojų ir lankytojų saugumo užtikrinimo.

Baigiami rengti paskutiniai formalumai ir jau gegužę visą medikų bendruomenę, t. y. visus sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojus, turėtų pasiekti papildomi 130 mln. eurų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF). Šios lėšos – tai paskutinis visų medikų algų didinimo etapas, dėl kurio buvo susitarta dar 2017-aisiais.

Valstybinės ligonių kasos (VLK) direktorius Gintaras Kacevičius ramino gydymo įstaigų vadovus, kad dėl šalyje paskelbto karantino gydymo įstaigų finansinė padėtis tikrai nenukentėsianti. Negana to, numatyti 15 proc. didesni atlyginimai tiems specialistams, kurie tiesiogiai dirba suvaldant koronaviruso protrūkio plitimą.

​Pusė tūkstančio Europos šalyse šiuo metu esančių Lietuvos piliečių vien šį savaitgalį kreipėsi į ligonių kasas norėdami išsiaiškinti, kaip susitvarkyti reikiamus dokumentus medicinos pagalbai užsienyje gauti. Tokios reakcijos sulaukta specialistams paraginus bei vis dar raginant  nedelsiant susisiekti su ligonių kasomis bendruoju el. paštu [email protected], kad galima būtų operatyviai jiems išsiųsti Europos sveikatos draudimo kortelę (ESDK) pakeičiantį sertifikatą.

Ligonių kasos pradeda teikti naują paslaugą. Nuo šiol visi privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) apdrausti žmonės Europos sveikatos draudimo kortelę (ESDK) nemokamai galės gauti paštu – registruotu laišku Lietuvoje. Nuo šiol visi, ESDK užsisakę teritorinėse ligonių kasose, per jų atstovus savivaldybėse arba internetu, galės nebegaišti laiko ją atsiimdami. Užsakovui pageidaujant, registruotu laišku kortelė bus pristatyta jo nurodytu adresu, pavyzdžiui, tiesiai į namus ar biurą.

Vasario pradžioje paskelbusi apie galimybę sužinoti, kiek iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto kainavo gydymo paslaugos ir vaistai, Valstybinė ligonių kasa (VLK) kartu priminė, kad neretai neįsivaizduojama, kaip brangiai atsieina kai kurios operacijos. Pavyzdžiui, kataraktos operacijos su lęšiuku kaina siekia 400 eurus, apendicito – nuo 850 iki 1 500 eurų, tulžies pūslės akmenų pašalinimas laparoskopu – nuo 1100 iki 2200 eurų. Tačiau yra ir gerokai brangesnių operacijų.

Neseniai Valstybinė ligonių kasa (VLK) kartu su „Sodra“ pristatė naujovę – kiekvienas pacientas galėsiąs pasitikrinti gydymui skirtas išlaidas. Vis dėlto patys medikai tokią iniciatyvą vertina kritiškai. Jų teigimu, tai labiau panašu į priešrinkiminę viešųjų ryšių akciją, o žmonėms iš tokių ataskaitų nepasidarys aiškiau, kur nukeliauja jų sumokami mokesčiai.

Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto Lietuvos piliečių gydymosi paslaugoms užsienyje apmokėti pernai buvo skirta per 113 tūkst. eurų. Prašymus kompensuoti tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidas ligonių kasoms pateikė 157 gyventojai. Naujausia statistika rodo, kad populiariausias sveikatos maršrutas veda į kaimyninę Latvija. Kasmet vis daugiau privalomuoju sveikatos draudimu draustų Lietuvos gyventojų apsisprendžia gydytis užsienyje.

Pristatyta nauja galimybė Lietuvoje – nuo šiol bus galima pasitikrinti, kiek per metus kiekvienam pacientui iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) kainavo gydymas bei vaistai. Šią iniciatyvą trečiadienį pristatė Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) ir „Sodra". Daugiau nei milijonui šalies gyventojų VLK per „Sodros“ asmenines paskyras išsiuntė kvietimus pasitikrinti, kiek per metus kainavo sveikatos paslaugos ir vaistai iš PSDF.

Jungtinei Karalystei (JK) pasitraukus iš Europos Sąjungos (ES), daugeliui toje šalyje gyvenančių mūsų tautiečių, kaip ir Lietuvoje likusių jų artimųjų, kyla sveikatos paslaugų apmokėjimo klausimų. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) informuoja, kad pagal ES ir JK pasirašytą susitarimą, iki 2020 gruodžio 31 d. galios tos pačios sveikatos draudimo taisyklės dėl būtinosios medicininės pagalbos.

Valstybinė ligonių kasa (VLK) primena, kad sulaukus tam tikro amžiaus būtinai reikėtų pasitikrinti pagal prevencines sveikatos patikros programas. Jų yra net penkios ir tą padaryti galima nemokamai. Gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa Ši programa skirta moterims nuo 25 iki 59 metų (imtinai), kurios gali kartą per 3 metus pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio. Pirmiausia atliekamas citologinio tepinėlio tyrimas.

Kol kas buksuojant planui sumažinti eiles gydymo įstaigose pacientų organizacijų atstovai atkreipia dėmesį į dar vieną problemą. Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos vadovės Vidos Augustinienės teigimu, greičiau patekti pas gydytojus specialistus trukdo ir Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) politika, kuri, jos teigimu, skatina šeimos gydytojus išrašyti mažiau vaistų ir siuntimų.

Artėjant „Brexit“ proceso pabaigai Valstybinė ligonių kasa (VLK) primena, ką apie privalomąjį sveikatos draudimą būtina žinoti sugrįžtantiems gyventi į Lietuvą emigrantams. Išskiriama keletas ypač svarbių dalykų. Pradėkite nuo gyvenamosios vietos deklaravimo. Grįžus gyventi į Lietuvą, būtina deklaruoti savo gyvenamąją vietą.

Nors laisvai pasirinkti gydymo įstaigą, kurioje norima gauti pirminės asmens sveikatos priežiūros bei šeimos gydytojo paslaugas, privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti Lietuvos gyventojai gali jau gerą dešimtmetį, dėl tokio sprendimo žmonėms vis dar kyla vienokių ar kitokių klausimų. Valstybinė ligonių kasa (VLK) prie Sveikatos apsaugos ministerijos dar kartą atkreipia dėmesį, ką svarbiausia žinoti renkantis gydymo įstaigą.

Per metus prie naujosios pacientų registracijos sistemos prisijungė apie dešimtadalis tą padaryti turėjusių gydymo įstaigų. Registrų centro duomenimis, sutartį prisijungti prie naujos išankstinės pacientų registracijos sistemos su juo yra pasirašiusios 76 gydymo įstaigos. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) teigimu, iš viso tai turėtų būti padariusios apie 800 gydymo įstaigų.

Į vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių įtraukus nemokamus skiepus nuo rotavirusinės infekcijos, per daugiau nei metus paskiepyta jau 28 tūkst. vaikų. Be to, pradėjus skiepijimus, žymiai – net 24 proc. – sumažėjo kasmet dėl šios infekcijos į ligoninę guldomų ligonių skaičius, praneša Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) specialistai.

Šiandien į Lietuvą pristatyta beveik 24 tūkst. papildomos gripo vakcinos dozių, kurias nupirko Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK). Tam papildomai prireikė 141 tūkst. eurų. Išaugus gripo vakcinos poreikiui šalyje, VLK specialistai nedelsiant aiškinosi, kiek tiksliai gydymo įstaigoms reikia papildomų dozių. „Pirmą kartą per gripo vakcinos kompensavimo laikotarpį, beveik visos gydymo įstaigų suplanuotos dozės buvo suskiepytos per rekordiškai trumpą laiką.

Valstybinė ligonių kasa (VLK) informuoja, kad iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) pradėta apmokėti už naujas vaikams ir paaugliams reikalingas psichosocialinės reabilitacijos paslaugas bei išplėstines psichikos sveikatos specialistų konsultacijas.  Pabrėžiama, jog tai padės užtikrinti, kad psichikos ir elgesio sutrikimų turintys pacientai gautų daugiau ir įvairesnių jiems reikiamų paslaugų bei galėtų sėkmingai integruotis visuomenėje, gyventi pilnavertį gyvenimą.

Istorijų apie tai, kai surietus skausmui ar kitaip sunegalavus atvykus į priėmimo skyrių reikėjo susimokėti už paslaugas, – nors vežimu vežk. Vis dėlto ne kiekvienas žino, jog kai kuriais atvejais nemokamų šeimos gydytojo lygio paslaugų ligoninėje pacientas turi teisę reikalauti. Specialistai pabrėžia, kad nesant būtinosios pagalbos pacientams pirmiausia reikėtų kreiptis į šeimos medicinos paslaugas teikiančią įstaigą (polikliniką ar šeimos medicinos centrą), prie kurios žmogus prisirašęs.

Pasirodo, susitaisyti skaudamą dantį vietoj kelių dešimčių eurų už vos kelis ar keliolika prieinama visiems. Apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu valstybinėje įstaigoje šias paslaugas gali gauti kur kas pigiau nei privačiame kabinete. Tiesa, kol čia pateksite, gali tekti palaukti ne vieną mėnesį. Specialistai sako tokia situacija nesistebintys, mat valstybinės įstaigos ne itin suinteresuotos gausiu pacientų antplūdžiu.

Ligonių kasos dažnai sulaukia gyventojų klausimų, kokius tyrimus šeimos gydytojas gali skirti pacientui. Taip pat teiraujamasi, ar konkretus tyrimas turi būti apmokėtas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis, ar už jo atlikimą privalomuoju sveikatos draudimu apsidraudęs žmogus turi susimokėti pats.

Nuo šiol kompensuojamas medicinos pagalbos priemones (MPP) bus galima gauti paprasčiau. Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) atnaujinus tvarką šių priemonių skyrimas gali būti nuolat pratęsiamas be apsilankymo pas šeimos gydytoją, kol pacientui jos bus reikalingos. Tai numatyta sveikatos apsaugos ministro įsakyme. Šie pokyčiai palengvins sąlygas pacientams, kurie turėdami sveikatos sunkumų kas antrą kartą prireikus medicinos pagalbos priemonių turėdavo keliauti pas šeimos gydytoją.

Dažnai gyventojai kreipiasi į ligonių kasas, iškilus klausimų, ar konkreti paslauga gydymo įstaigoje turi būti suteikta nemokamai, ar už ją teisėtai prašoma susimokėti. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) specialistai primena, kad privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) apsidraudusiems žmonėms sveikatos priežiūros paslaugos įstaigose, sudariusiose sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis (TLK) yra apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis.

Šį šaltąjį sezoną – spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesiais – įvairias traumas – rankų, kojų lūžius, galvos sutrenkimus – patyrė beveik 2 tūkst. žmonių, o jiems gydyti išleista daugiau nei 400 tūkst. eurų, skelbia Valstybinės ligonių kasos (VLK). „Esant permainingiems orams, plikledžiui, vaikščioti pasidaro itin sunku, todėl kai kam neatsargus vaikštinėjimas apledėjusiais šaligatviais, kiemais baigiasi galvos sutrenkimu, raiščių patempimu, sąnarių išnirimu ar net kaulų lūžiais.

Valstybinė ligonių kasa (VLK) įsigijo 131,7 tūkst. gripo vakcinos dozių 2018–2019 metų gripo sezonui. Tai yra 10 tūkstančių dozių daugiau nei pernai, pranešė VLK. Sezoninė gripo vakcina į Lietuvą bus pristatyta rugpjūčio pirmosiomis dienomis.

  Į Valstybinės ligonių kasos direktoriaus pareigas grąžintas Algis Sasnauskas, BNS patvirtino Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).   Vilniaus apygardos administracinis teismas gegužės pabaigoje įpareigojo skubiai grąžinti A. Sasnauską į pareigas. Jo atleidimas buvo pripažintas neteisėtu. A. Sasnauskas ministro Aurelijaus Verygos įsakymu į darbą grąžinamas nuo penktadienio, birželio 8 dienos.

Nuo gegužės gydymo įstaigoms bus daugiau mokama už suteikiamas sveikatos priežiūros paslaugas, dėl to turėtų didėti algos medikams. Valstybinė ligonių kasa (VLK) nurodo, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugų bazinės kainos padidintos ne mažiau kaip 10 procentų. „Nuo gegužės 1 dienos perskaičiuotos ir patvirtintos naujos asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kompensuojamų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis, bazinės kainos.

Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones vartoja 1 mln. 164 tūkst. Lietuvos gyventojų. Penktadalį (19 proc.) visų jų pardavimo kainos sumoka patys pacientai. Pasak specialistų, gyventojai išlaidas kompensuojamiems vaistams galėtų reikšmingai sumažinti, jei naudotųsi keletu patarimų, padėsiančių įsigyti vaistų pigiau.

Nuo balandžio įsigalioja naujas Kompensuojamųjų vaistų kainynas. Jame bus panašus skaičius vaistų kaip ir pastaruosius tris mėnesius galiojusiame kainyne, bet dalis jų turėtų pigti. Valstybinė ligonių kasa (VLK) skelbė, kad į naują kainyną iš viso įrašyta 2050 vaistų. Kainyne įrašyti 78 vaistai naujais prekiniais pavadinimais, išbraukta 70 vaistų.

Lietuvos slaugytojai teigia, jog valdžios atstovai juos užmiršo, o atlyginimų didinimas tapo farsu. Slaugytojai akcentuoja, kad, jeigu nebus imtasi jokių veiksmų šios srities specialistų šalyje iš viso neliks. Šią savaitę Seimo Sveikatos reikalų komitetas (SRK), išklausęs ir išanalizavęs Valstybinės ligonių kasos (VLK) informaciją apie slaugytojų darbo užmokestį, turėtų priimti sprendimą dėl raginimo Vyriausybei didinti minėtų specialistų algas.

Sveikatos apsaugos sistemos atstovai ragina pacientus pirkti pigesnius vaistus, sakydami, kad pigesnis vaistas nereiškia prastesnės jo kokybės ar didesnės vartojimo rizikos. „Visiems vaistams, tiek brangiems, tiek pigiems yra taikomi tie patys kokybės reikalavimai, veikliosios medžiagos kiekis yra tas pats ir jie gydo lygiai taip pat“, - žurnalistams trečiadienį viename Vilniaus restorane sakė Valstybinės ligonių kasos (VLK) Vaistų kompensavimo skyriaus vedėja Garolienė.

Artėjant naujiems mokslo metams ir tęsiantis vasarai, kuomet daugeliui – atostogų metas, Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) primena, kad tėveliai, turintys mokyklinio amžiaus vaikų nuo 6 iki 14 metų ir norintys savo atžaloms dantukus padengti silantais, šią paslaugą gali gauti nemokamai, nes jos išlaidos yra kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis.