vlk

2022–2023 m. gripo sezonui skirta gripo vakcina sėkmingai išdalinta visoms Lietuvos gydymo įstaigoms. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) ragina rizikos grupėms priklausančius žmones nedelsti nemokamai pasiskiepyti bei taip apsaugoti save ir artimuosius. Lietuvoje gripo sezonas įprastai prasideda spalį, o sergamumo pakilimo piką pasiekia sausio-vasario mėnesiais.

Šiaulių miesto savivaldybės bendruomenės sveikatos tarybos posėdyje ligonių kasų atstovė  aptarė svarbiausius dalykus apie kompensuojamųjų  vaistų skyrimą ambulatoriniam ir stacionariniam gydymui, galimas jų priemokas bei racionalų vaistų vartojimą.

Gyventojai jau gana gerai žino, kad apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu, turėdami siuntimą, gali patys rinktis, kurioje sutartį su ligonių kasa turinčioje gydymo įstaigoje gauti reikiamos kvalifikacijos gydytojo specialisto paslaugas, atlikti tyrimus, procedūras. Šia garantija jie dažnai naudojasi, kai poliklinikoje, kurioje yra prisirašę, ilga reikiamos paslaugos laukimo eilė.

Teisėsaugininkai pranešė apie du ikiteisminius tyrimus lėšų grobstytojams. Vilniaus apskrityje demaskuoti nekilnojamojo turto statytojai, jie įtariami nuslėpę ir pasisavinę apie pusantro milijono eurų. O štai Klaipėdoje atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl iš Valstybinės ligonių kasos apgaule įgytų beveik 400 tūkstančių eurų.

Viešojoje erdvėje kilus sąmyšiui dėl kardiologinio vaisto išrašymo pacientams, galimai nesilaikant teisės aktų reikalavimų, Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) nori nuraminti medikų bendruomenę, pabrėždama, kad kompensuojamųjų vaistų stebėsenos procedūros nėra baigtos.

Spalį minint krūties vėžio mėnesį, Klaipėdos teritorinės ligonių kasos (TLK) specialistai kviečia gyventojus laiku užkirsti kelią šiai ligai ir pasitikrinti sveikatą pagal vėžio prevencijos programas, nes kuo anksčiau bus nustatytas onkologinis susirgimas, tuo didesnė tikimybė pasveikti.  Klaipėdos TLK veiklos zonos patalpose apsilankiusiems žmonėms, Gyventojų aptarnavimo skyriaus specialistai asmeniškai priminė ir kvietė pasitikrinti pagal penkias ligų prevencijos programas.

Netikėto Valstybinės ligonių kasos (VLK) akibrokšto sulaukę gydytojai sako dabar turėsiantys vaistų receptus pacientams rašyti su baime. Gydytojai kraipo galvomis, mat gavo įspėjimus apie neva nepagrįstai išrašytus receptus ir galimai švaistomus biudžeto pinigus. Ministras Arūnas Dulkys gi pripažįsta klaidą ir apgailestauja, kad medikai turėjo pasijausti it sukčiai.

Kone visi apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu yra prisirašę kurioje nors pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje ir ten turi pasirinktą ar priskirtą šeimos gydytoją, neatsižvelgiant į tai, kaip dažnai kreipiasi ir ar kreipiasi. Kartais žmonės nė nepamena, kaip kada nors prisirašė gydymo įstaigoje, ir prireikus ją pakeisti jiems kyla klausimų, kaip tai padaryti, ar dėl to reikia kreiptis į abi – esamą ir naują – polikliniką, medicinos centrą, kliniką.

Privalomojo sveikatos draudimo taryba pritarė 2023 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto projektui. Planuojama, kad kitais metais jo įplaukos bus 327,6 mln. eurų (11,7 proc.) didesnės, nei šiemet, ir iš viso sudarys 3,1 mlrd. eurų. Artimiausiu metu projektas bus svarstomas Vyriausybėje.

Ligonių kasos sulaukia gyventojų paklausimų dėl vaikams skirtų odontologinių paslaugų bei odontologinių medžiagų kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF).  Klaipėdos teritorinės ligonių kasos (TLK) specialistai primena, kad privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems žmonėms pirmines odontologines sveikatos priežiūros paslaugas apmoka ligonių kasos. Svarbu, kad būtų kreipiamasi į sveikatos priežiūros įstaigas, sudariusias sutartį su TLK dėl šių paslaugų teikimo.

Gerėja Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis nuomojamų medicinos prietaisų prieinamumas pacientams, kuriems jie būtini sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti.

Už gydymo įstaigų sveikatos priežiūros paslaugas, taip pat ir viršsutartines, suteiktas iki šių metų spalio 1-osios, bus apmokėta vadovaujantis pasikeitusia tvarka, praneša Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK). Tam bus skirtos reikiamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšos. Pagal naująją tvarką, gydymo įstaigoms skirtos lėšos galės laisviau judėti tarp paslaugų grupių.

Privalomojo sveikatos draudimo taryba pritarė šlaunies protezo su mikroprocesoriumi valdomu kelio sąnariu kompensavimui Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Naujasis modernus protezas pacientams leis gyventi aktyviai, suteiks visišką saugumą ir judėjimo laisvę. „Džiaugiamės, kad kompensuojamųjų ortopedijos techninių priemonių sąrašas netrukus pasipildys pacientų ilgai lauktu protezu.

Rugsėjį privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) ypač turėtų susirūpinti jaunuoliai, kurie šiais metais baigė vidurinę arba aukštąją mokyklą. Iki rugpjūčio pabaigos jie buvo draudžiami valstybės lėšomis. Tačiau jei iki rugsėjo pabaigos nepradės studijuoti, dirbti arba jei Užimtumo tarnyba jiems nesuteiks bedarbio statuso, tokiais atvejais PSD įmoką reikės sumokėti patiems, primena Valstybinė ligonių kasa (VLK). PSD įmokų mokėjimas Lietuvoje yra privalomas.

Valstybinė ligonių kasa (VLK) neseniai viešai sudrausmino šeimos gydytojus, kad jie vengtų perteklinių konsultacijų ir vieno vizito metu išklausytų kuo daugiau paciento sveikatos problemų. Gydytojus tokie pareiškimai suglumino – panašu, kad valdininkai visiškai nesuvokia, kaip atrodo mediko darbo kasdienybė. Pacientai gi skundžiasi, kad kokiu sveikatos klausimu į gydytoją besikreiptų, jis vos pakelia akis nuo kompiuterio ir esą net neįsiklauso į nusiskundimus.

Ligonių kasos ragina Lietuvos gyventojus labiau rūpintis savimi ir periodiškai tikrintis sveikatą pagal Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokamas ligų prevencijos programas. Šios programos skirtos tam, kad liga būtų pastebėta anksti – kai jos simptomų dar nėra. Šiandien vis dažniau kalbame apie sveikatos kultūrą, kai visuomenės sveikata yra ne tik valstybės, bet ir kiekvieno piliečio pareiga ir atsakomybė.

Daugiau nei 1 600 – tiek pacientų kasmet pasinaudoja galimybe Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis išsinuomoti medicinos prietaisus ir naudotis jais namuose, praneša Valstybinė ligonių kasa (VLK). Dažnu atveju tai vienintelis būdas ligoniams išvengti ilgalaikės hospitalizacijos ir pakelti finansinę brangaus, bet gyvybiškai būtino gydymo naštą.

Ligonių kasos sulaukia pacientų klausimų, kurių pirminio lygio tyrimų atlikimą užtikrina šeimos gydytojo paslaugas teikiančios sveikatos priežiūros įstaigos ir už kuriuos papildomai nereikia mokėti. Ligonių kasų specialistai primena: jei tyrimas pacientui tikrai reikalingas, ir šeimos gydytojas jį skiria, tyrimas bus apmokėtas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis.

Per pastaruosius penkerius metus kompensuojamųjų vaistų suvartojimas išaugo 18 proc. arba net 111 dienos dozių, tenkančių 1000 gyventojų per dieną, atskleidžia Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) atlikta kompensuojamųjų vaistų suvartojimo analizė. Specialistų teigimu, tai rodo geresnį kompensuojamųjų vaistų prieinamumą. Analizės duomenimis, kasmet stebimas vidutiniškai 5 proc.

Nuo liepos klausos negalią turintiems suaugusiesiems, nepriklausomai nuo šių asmenų amžiaus, kas penkerius metus bus kompensuojami du klausos aparatai. Šioms medicinos pagalbos priemonėms iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) šiemet prireiks apie 900 tūkst. eurų. „Klausos negalią turintiems suaugusiesiems, apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu, suteikta galimybė gyventi maksimaliai kokybiškai: jie gali gauti iš PSDF kompensuojamus klausos aparatus abiem ausims.

Dažna ligonių kasų gaunamų paklausimų tema – dantų protezavimas, apmokamas valstybės lėšomis. Tarp paklausėjų nemažai žmonių, kurie pasinaudojo šiomis paslaugomis ir norėtų jas gauti pakartotinai. Pasitaiko ir turėjusiųjų galimybę, bet nesusiprotezavusių dantų per tam skirtus 3 metus. Klausiama, ar dėl paslaugos galima kreiptis vėl, kaip ir po kiek laiko.

Ligonių kasų specialistai abiturientams primena, kad mokyklos baigimas reiškia ne tik naują gyvenimo etapą, bet ir naujus įsipareigojimus rūpinantis savo privalomuoju sveikatos draudimu (PSD). Moksleiviai, nuo rugsėjo pradėsiantys studijuoti Lietuvos ar Europos Sąjungos (ES), Europos ekonominės erdvės (EEE) šalių ir Šveicarijos Konfederacijos aukštosiose mokyklose pagal nuolatines (dienines) studijų formos studijų programas arba studentai, tęsiantys nuolatines (dienines) studijas Lietuvoje bei ...

Gyventojai neretai kreipiasi į ligonių kasas, klausdami, ar iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) kompensuojami akinių lęšiai bei akių lęšiukai. Ligonių kasų specialistai primena, kad regos sutrikimų turintiems žmonėms – ir vaikams, ir suaugusiesiems – yra kompensuojamos abi priemonės, tačiau tam tikra tvarka. PSDF lėšomis akinių lęšiai apmokami gydytojui oftalmologui nustačius, kad geriau reginčios akies geriausiai koreguotas regos aštrumas neviršija 0,5 regos aštrumo.

Birželio pabaigoje kartu su visu pasauliu minėdama Tarptautinę inkontinencijos savaitę,  Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) kviečia visuomenę atkreipti dėmesį į šlapimo nelaikymo problemą. Ligonių kasų specialistai primena, kokios priemonės pacientams kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis.

Ūmiai sutrikusi sveikata ar trauma keliaujant – įvykiai, nuo kurių niekas negali apsidrausti. Tačiau privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti gyventojai gali užsitikrinti, kad tokiais atvejais būtinoji medicinos pagalba viešint kitose Europos šalyse būtų suteikta kuo sklandžiau ir visiškai arba iš dalies apmokėta valstybės lėšomis, primena Valstybinė ligonių kasa (VLK). Prieš kelionę tereikia atlikti namų darbus, tarp jų – įsigyti Europos sveikatos draudimo kortelę (ESDK) ir sužinoti, kur bei ...

Pernai kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones (MPP) vartojo apie 1,12 mln. pacientų. Tai yra daugiau nei 40 proc. visų Lietuvos gyventojų, rodo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) atlikta analizė. Analizės duomenimis, kompensuojamųjų vaistų ir MPP vartojimas pernai palyginus su užpernai nežymiai išaugo. Tuomet juos vartojo 1,08 mln. pacientų t. y. 38,8 proc. visų Lietuvos gyventojų.

Pandemija padarė neigiamą įtaką sveikatos priežiūrai – gydymo įstaigos negalėjo teikti paslaugų visu pajėgumu, pacientai net turėdami sveikatos problemų vengė kreiptis bijodami užsikrėsti. Todėl nukentėjo ir ligų prevencija, kuri, gerėjant epidemiologinei padėčiai, dėl apleistų ligų pagrįstai atsidūrė dėmesio centre.

Nuo šių metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis pradėjus kompensuoti krūtų implantus, atliekant krūtų rekonstrukcijos operacijas, šia galimybe pasinaudojo pirmosios moterys. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) specialistai džiaugiasi, jog naujoji implantų kompensavimo tvarka leidžia ženkliai sumažinti pacienčių finansinę naštą ir tuo pačiu padeda atkurti jų pasitikėjimą savimi.

Net ir sveikatos draudimą turinčio asmens sveikatos įstaigoje gali būti paprašyta susimokėti. Tiesa, apie tai gydymo įstaiga turi informuoti. Kaip nurodė Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus patarėja Žydrūnė Baigienė, pagal šiuo metu galiojančią tvarką, sveikatos priežiūros įstaigos turi teisę teikti mokamas paslaugas.  „Tai įstaigoms nedraudžiama.

Gyventojai nenustoja skųstis dėl prie medikų kabinetų netirpstančių eilių. Tuo metu nuo perteklinio biurokratizmo dūstantys šeimos gydytojai primena, kad eilės mažėtų, jei būtų peržiūrima siuntimų išrašymo ir paslaugų apmokėjimo tvarka. Ministerija gi tikina, kad reformuojant sveikatos sistemą permainų imsis ir čia.  Štai žmogus susilaužė koją, tačiau norėdamas ją išgydyti turi papildomai į šeimos gydytoją kreiptis net dėl 7 siuntimų.

Nors laiku įvykęs profilaktinis sveikatos patikros vizitas pas gydytoją gali padėti aptikti ligą ir net išgelbėti gyvybę, vis dar mažuma skuba pasinaudoti šalyje veikiančiomis programomis. Politikai jau kurpia planus, kad galbūt tokie patikrinimai turėtų būti privalomi darbuotojams arba jų atsisakius tektų susimokėti didesnę draudimo įmoką. Visgi kartu pažymima, kad norint taikyti bet kokias nuobaudas pati valstybės sistema turėtų veikti kaip laikrodukas.

Ligonių kasos neretai sulaukia gyventojų klausimų, kodėl už ligoninių skubiosios pagalbos skyriuose suteiktą medicininę pagalbą jų prašoma susimokėti. Medikai ir ligonių kasų specialistai ragina gyventojus po šeimos gydytojo darbo valandų dar prieš vykstant į ligoninę gerai įvertinti, ar pacientui reikalinga skubioji pagalba, ar tikrai neužtektų budinčio gydytojo paslaugų poliklinikoje.

Sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis (TLK) turinčiose gydymo įstaigose pacientams visų pirma turi būti pasiūlyta nemokama akies lęšiuko operacija. Į jos kainą įskaičiuotas ir pats akies lęšiukas, primena ligonių kasos. Pajutus regėjimo sutrikimus, žmogui pirmiausia reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris patikrinęs regėjimą, parašys siuntimą gydytojo oftalmologo konsultacijai. Gydytojas specialistas išsamiai  įvertinęs situaciją, skirs tyrimus bei gydymą.

30 tonų –  tiek surinkta iš gyventojų pasenusių ar nebereikalingų vaistų pernai. Tai yra dvigubai daugiau nei vos prieš penketą metų, kuomet naikintinų vaistų buvo surinkta virš 14 tonų per metus.

Ligonių kasas pasiekė informacija, jog neretai pasitaiko atvejų, kuomet gyventojams, norintiems vaistinėje įsigyti kompensuojamąjį vaistą su mažiausia priemoka, pasakoma, kad vaistinė jo neturi ir primygtinai siūlomas kitas brangesnis vaistinis preparatas. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) nepalaiko tokio neracionalaus vaistų išdavimo ir primena svarbias pacientų teises bei vaistų pardavimo tvarką, padėsiančią neapsigauti vaistinėje.

Ligonių kasų pastaruoju metu teiraujamasi, ar gali būti taip, kad šiemet jau baigėsi sveikatos priežiūros paslaugų limitas ir dėl to apsilankyti pas gydytojus nepavyks. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) specialistai patikina – jokių sveikatos priežiūros paslaugų teikimas tiek poliklinikose, tiek ligoninėse neturi sustoti.

Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų yra gerai informuoti apie šalyje veikiančią privalomojo sveikatos draudimo (PSD) sistemą ir pasitiki ligonių kasomis, rodo „Spinter tyrimų“ apklausa, atlikta Valstybinės ligonių kasos (VLK) užsakymu.  Tyrimas parodė, kad 62 proc. apklaustųjų jaučiasi labai gerai ir gerai informuoti apie PSD sistemą, dažniausiai jiems PSD asocijuojamas su mokesčiais, sveikatos draudimu bei sveikatos priežiūros paslaugomis, antradienį praneša VLK.

Rekordiškai anksti Lietuvą šiemet pasiekė pirmoji 2021–2022 m. gripo sezonui skirtos gripo vakcinos siunta – 100 tūkst. dozių, praneša Valstybinė ligonių kasa (VLK). Jau nuo pirmadienio skiepai pradedami išvežioti gydymo įstaigoms. Pasak specialistų, tai leidžia pacientams racionaliai susiplanuoti vizitą pas gydytoją ir pasirinkti skiepijimo laiką, apsaugoti save bei artimuosius.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos (TLK) veiklos zonos didžiuosiuose miestuose – Vilniuje ir Alytuje – iki rugsėjo pabaigos kursuoja viešojo transporto priemonės, skatinančios gyventojus laiku tikrintis pagal ligų prevencijos programas. Norint pasitikrinti pagal programą tereikia kreiptis į savo šeimos gydytoją, o paprasta prevencinė patikra gali išgelbėti gyvybę.

Šiaulių teritorinė ligonių kasa sulaukia pacientų klausimų, kurių pirminio lygio tyrimų atlikimą užtikrina šeimos gydytojo paslaugas teikiančios asmens sveikatos priežiūros įstaigos (ASPĮ), ir už juos papildomai nereikia mokėti. Jei tyrimas pacientui tikrai reikalingas, ir šeimos gydytojas tyrimą skiria, tyrimas bus apmokėtas privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis.

Už kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones (MPP) pernai Lietuvos vaistinėse iš viso buvo sumokėta 377 mln. eurų. Didžioji dalis šios sumos – 348 mln. eurų  buvo kompensuota iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų. Gyventojai papildomai sumokėjo 22 mln. eurų. Tačiau priemokoms jie išleido 1,3 mln. eurų mažiau nei 2019-aisiais ir  net 36 mln. mažiau nei 2016 metais, rodo ligonių kasų duomenys.

Balandžio 6-ąją startavo nauja ligonių kasų interneto svetainė www.ligoniukasa.lrv.lt, kurioje lankytojams pateikiama išsami informacija apie privalomąjį sveikatos draudimą ir visus su juo susijusius klausimus. Svetainė veikia portale „Mano Vyriausybė“. Naujoji svetainė sukurta Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) bei penkių – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio teritorinių ligonių kasų (TLK) svetainių pagrindu.

​Į specialią banko sąskaitą, kurioje kaupiamos pacientų sveikatai padarytai žalai atlyginti skirtos įmokos, gydymo įstaigos pernai sumokėjo 3,8 mln. eurų. Iš šių lėšų pacientų žalai atlyginti išmokėta 6,4 tūkst. eurų.

Privalomuoju sveikatos draudimu apdraustų asmenų tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidoms užsienyje kompensuoti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) pernai buvo išleista 118 tūkst. eurų, per pastarąjį penkmetį – daugiau nei pusė milijono eurų. Populiariausia Lietuvos gyventojų sveikatos paslaugų paieškos kryptis tebėra kaimyninė Latvija. Ligonių kasos 2020 m. patenkino 98 asmenų prašymus kompensuoti tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidas.

Minint pasaulinę kovos su vėžiu dieną ligonių kasos dar kartą primena prevencinių sveikatos programų svarbą. Apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) raginami aktyviai dalyvauti šiose programose, iš kurių net keturios skirtos ankstyvajai vėžio diagnostikai. Koronaviruso pandemija gerokai sumažino pernykščių profilaktinių patikrinimų apimtis.

Ligonių kasos vis dažniau po Naujųjų metų sulaukia klausimų, ar dar ne per vėlu skiepytis nuo gripo? Specialistai vieningai tvirtina – tikrai ne, tačiau delsti nereikėtų. Šiuo metu gydymo įstaigos dar turi rizikos grupės asmenims skirtos gripo vakcinos, tad pasiskiepyti galima greitai ir saugiai. Vėstantys orai į Lietuvą atgena peršalimo ligas ir gripą. Didžiausias sergamumas gripu paprastai fiksuojamas sausio-kovo mėnesiais.

​„Sodra" ir Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) atkreipia gyventojų dėmesį, kad nuo 2021 metų sausio 1 d. minimaliai mėnesinei algai (MMA) augant iki  642 Eur, atitinkamai didės ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos.   Fiksuotas PSD įmokas mokantys gyventojai nuo sausio 1 d. už einamąjį mėnesį turės mokėti 44,81 Eur (642 x 6,98 proc.) – 2,44 Eur daugiau nei šiemet.

Puiki naujiena visiems, kurie turi teisę dantis protezuoti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Išspręsta dešimtmečio problema – eilių nebelieka. Nuo sausio dantų protezavimo paslaugą bus galima gauti praktiškai iš karto. Be to, pacientui nereikės vargti pildant įvairius dokumentus bei gaišti laukiant ligonių kasų laiškų. Teigiama, kad sutrumpėjęs paslaugos kelias bus patogesnis, naudingesnis ir pacientams, ir medikams.

​Šiaulių teritorinė ligonių kasa sulaukia gyventojų klausimų, kiek kainuoja prisirašymo dokumentų tvarkymas ir medicinos dokumentų persiuntimas, keičiant pirmines sveikatos priežiūros paslaugas teikiančią gydymo įstaigą. Primename, kad už prisirašymo dokumentų tvarkymą gydymo įstaigai reikia sumokėti 0,29 euro. Keičiant įstaigą nepraėjus 6 mėnesiams nuo prisiregistravimo, reikia sumokėti 2,90 euro už prisirašymo dokumentų tvarkymą ir medicininės dokumentacijos persiuntimą.