vlk

Nors į priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių skubame staiga sutrikus sveikatai, nieko nestebina, kad, priklausomai nuo būklės sunkumo, į jį atvykus pagalbos gali tekti palaukti ir net kelias valandas. Tačiau ne visi žino, kad kreiptis skubios pagalbos įvykus sveikatos sutrikimui reikėtų ir nepavėluoti – kitaip už medicinines paslaugas gali tekti susimokėti ir iš savo kišenės.

Privalomojo sveikatos draudimo taryba pritarė medicinos prietaisų nuomos tvarkos pokyčiams. Įsigaliojus naujajai tvarkai, insulino pompos I tipo cukriniu diabetu sergantiems pacientams, kuriems jos yra būtinos sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, galės būti ne tik keičiamos, bet ir pakartotinai išnuomotos paciento gydymui tęsti. Insulino pompų nuoma buvo įtraukta į kompensavimą Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis nuo 2018 m. birželio.

Nors daliai sveikatos paslaugų gauti nereikia turėti šeimos gydytojo siuntimo, ar pavyks pakliūti pas norimą gydytoją, priklauso ir nuo dar keletos veiksnių. Valstybinė ligonių kasa (VLK) primena apie svarbiausius jų.  Privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti pacientai be siuntimo gali gauti pirmines ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas: kreiptis į savo šeimos gydytoją, gydytoją odontologą, psichikos sveikatos centro specialistus.

Nuo liepos 1 d. įsigaliojus naujai aprūpinimo judėjimo techninėmis pagalbos priemonėmis tvarkai, kurią nustato Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, didėja pacientų savarankiškumas ir priemonių prieinamumas bei mažėja administracinė našta medicinos darbuotojams.

Įsibėgėjus vasaros atostogoms gyventojai dažnai renkasi poilsį ir keliones Europos šalyse. Ligonių kasų specialistai ragina nepamiršti Europos sveikatos draudimo kortelės – ją paprasta užsisakyti ir gauti prieš išvykstant. Su kortele poilsis Europoje bus saugesnis, nes ji garantuoja būtinąją medicinos pagalbą, kurios kelionės metu gali prireikti kitos šalies gydymo įstaigose.

Reaguodami į viešojoje erdvėje keliamas problemas įsigyjant ortopedijos technines priemones, nepasitenkinimą dėl jų kokybės ir per mažo atsakingų institucijų dėmesio, ligonių kasų specialistai atsako į opiausius pacientų ir pacientų organizacijų klausimus.  Kokie reikalavimai keliami ortopedijos techninių priemonių (OTP) išdavimui ir sutarčių sudarymui?   Šie reikalavimai nuolat griežtėja.

Ligonių kasos ir reabilitacijos įstaigos sulaukia įvairių pastebėjimų iš pacientų dėl medicininės reabilitacijos paslaugų. Gydytojai bei ligonių kasų specialistai atsako į labiausiai gyventojams rūpimus klausimus.

Be odontologinių paslaugų šiais laikais išsiverčia retas, o dar daugiau paprastai jų prisireikia senstant. Valstybė senjorams suteikia daug kompensuojamų paslaugų, nors jie patys ne visada žino, kas yra garantuojama.  Naujienų portalas tv3.lt pasiteiravo Valstybinės ligonių kasos specialistų, kokios konkrečiai odontologinės paslaugos yra finansuojamos senjorams.

Ligonių kasų specialistai abiturientams primena, kad mokyklos baigimas reiškia ne tik naują gyvenimo etapą, bet ir naujus įsipareigojimus rūpinantis savo privalomuoju sveikatos draudimu.

Kodėl pagal nemokamas ligų prevencijos programas tikrinami tik tam tikro amžiaus apdraustieji? Kaip kiti gyventojai? To dažnai klausiama kalbant apie ligų prevenciją. Ligonių kasos pabrėžia, kad už prevenciškai tikrinant atliekamus, taip pat kitus reikalingus gydytojo skirtus tyrimus mokėti nereikia ir kitiems apdraustiesiems. Šiuo atveju amžius neribojamas – svarbūs kiti aspektai. Pagal penkias prevencines programas nemokamai tikrinamiems apdraustiesiems atliekama įvairių tyrimų.

Į ligonių kasas dažnai kreipiasi gyventojai, sužinoję, kad jiems nutrūko privalomasis sveikatos draudimas. Žmonės klausia, kaip tokiu atveju elgtis, nes sumokėti už gydymo paslaugas gali tekti ir dešimtis tūkstančių eurų, rašoma pranešime žiniasklaidai. Valstybinės ligonių kasos (VLK) specialistai primena, kad draudimas gali nutrūkti laiku nesumokėjus privalomojo sveikatos draudimo įmokos arba sumokėjus mažesnę sumą, nei nustatyta.

Apie 100 tūkst. žmonių kasmet Lietuvoje serga katarakta, kai dėl akies lęšiuko drumsties silpsta rega. Liga nereta ir gana gerai žinoma žmonėms, ypač vyresnio amžiaus. Efektyvus jos gydymas – kataraktos operacija, per kurią akyje pašalinamas drumstas lęšiukas ir įstatomas naujas dirbtinis lęšiukas. Šios operacijos ir operuojant implantuojami lęšiukai apdraustiesiems apmokami iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo.

Ne vienas lietuvis ypač vyresniame amžiuje pastebi, kad ima trukdyti užkritę akių vokai. Ligonių kasų specialistai primena, kad tai – ne vien estetinė problema, todėl ir jos sprendimas operacijos būdu yra apmokamas valstybės. Ligonių kasos specialistų, apsilankiusių Panevėžio neįgaliųjų draugijoje „Ave, vita“ klausta, ar gali būti kompensuojama akių vokų pakėlimo operacija.

Pats metas užsiregistruoti vizitui pas savo šeimos gydytoją ir profilaktiškai patikrinti vaikų sveikatą, primena ligonių kasų specialistai. Neuždelsus privalomos patikros, vėliau neteks susidurti su problemomis norint patekti pas gydytoją prasidėjus atostogų sezonui, o rudeniop nereikės laukti medikų konsultacijų ilgose eilėse.  Kartą per metus profilaktiškai tikrintis sveikatą pas šeimos gydytoją ir gydytoją odontologą privaloma visiems vaikams iki 18 metų.

Nuo gegužės 1 d. pasikeitė ligonių kasų finansuojamos širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programos tikslinės populiacijos amžiaus ribos, atsirado aiškus paciento rizikos susirgti šiomis ligomis vertinimas, pagal kurį nustatomas dalyvavimo programoje periodiškumas. Tikimasi, kad pokyčiai leis išsamiau ir efektyviau tirti programos dalyvių sveikatą bei reikšmingai prisidės prie gyventojų sergamumo kraujotakos sistemos ligomis mažinimo.

Visiems privalomuoju sveikatos draudimu apraustiems gyventojams, neatsižvelgiant į jų amžių, Lietuvoje teikiamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokamos medicinos paslaugos, jei dėl jų kreipiamasi į gydymo įstaigas, sudariusias sutartis su ligonių kasomis, o pas gydytoją specialistą ar atlikti tyrimų vykstama turint siuntimą. Vis dėlto mūsų šalyje senjorams, kurie sudaro 30 proc.

Klausos netekusiems pacientams Lietuvoje užtikrinama aukščiausio lygio pagalba. Kochlearinių implantų prieinamumas mūsų šalyje yra kur kas geresnis, nei kitose valstybėse, nes jų skyrimo sąlygos – vienos palankiausių pacientams, rodo Valstybinės ligonių kasos atlikta apžvalga. „Lietuvos pacientams kur kas paprasčiau gauti kompensuojamąjį kochlearinį implantą, nei kitų pasaulio šalių klausos pažeidimus turintiems žmonėms.

Pernai viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų finansiniai rezultatai iš viso sudarė 76,3 mln. eurų. Tai yra 75,4 mln. eurų daugiau nei užpernai, kai suminis finansinis rezultatas nesiekė nė milijono eurų ir beveik dukart daugiau nei prieš pat koronoviruso pandemiją, rodo ligonių kasų atlikta analizė. Daugėja įstaigų, kurių metiniai finansiniai rezultatai yra teigiami. Gydymo įstaigų ligonių kasoms pateiktais duomenimis, su teigiamu finansiniu rezultatu 2022 metus baigė 84 proc.

Gydymo įstaigoje jūsų paprašė sumokėti už magnetinio rezonanso tomografijos ar kito radiologinio tyrimo vaizdo įrašymą į laikmeną. Ar tai teisėta? Atsakydami į šį klausimą Valstybinės ligonių kasos (VLK) specialistai pažymi, kad nei už magnetinio rezonanso tomografijos, nei už kitų radiologinių tyrimų (echoskopijos, plaučių rentgenografijos, mamografijos, kompiuterinės tomografijos ir pan.

Praėjusią savaitę sergančiųjų gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) sumažėjo, į ligonines dėl gripo paguldyta taip pat mažiau asmenų, pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC). Bendras sergamumo rodiklis balandžio 10–16 d. siekė 571,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų, balandžio 3–9 d. jis buvo 793,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Nuo balandžio 1-osios teikiama daugiau vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos paslaugų. Jau yra atnaujinta šių paslaugų teikimo tvarka, padidinti konsultacijų įkainiai, apskaičiuotos naujų paslaugų kainos, praneša Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK). Prognozuojama, jog atnaujintam paslaugų paketui finansuoti papildomai prireiks dviejų milijonų eurų.

Gavę siuntimą gydytojo specialisto konsultacijai, puolame ieškoti, kur pas jį galima užsiregistruoti greičiausiai. Tačiau dar ne visi žino, kad dalį valstybės apmokamų paslaugų ir tyrimų galima gauti ir privačiose gydymo įstaigose. Kitą kartą – galbūt net pas gydytoją patekti greičiau. Portalas tv3.lt primena rašęs apie tai, kas padėtų užsiregistruoti ten, kur eilė pas gydytoją yra trumpesnė.

Tarpvalstybinė sveikatos priežiūra palengva atsigauna po koronaviruso pandemijos sukrėtimo. Praeitais metais pastebimai padaugėjo gyventojų prašymų kompensuoti išlaidas už kitose Europos šalyse suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, įsigytus vaistus ar medicinos pagalbos priemones, praneša Valstybinė ligonių kasa. „Pernai sulaukėme 131 prašymo kompensuoti tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidas.

Teritorinės ligonių kasos ir daugiau nei dvi dešimtys šalies gydymo įstaigų pasirašė papildomus paslaugų prieinamumo gerinimo susitarimus. Šiais susitarimais įstaigos įsipareigojo pacientams suteikti daugiau tų paslaugų, dėl kurių eilės konkrečioje įstaigoje yra didžiausios. Tuo metu ligonių kasos susitarimuose patvirtino, kad proveržiui sudarys visas sąlygas – skirs reikiamo dydžio papildomą finansavimą.

Beveik 28 tonos – tiek iš gyventojų surinkta pasenusių ar nebereikalingų vaistų pernai. Tai 2 tonomis mažiau farmacinių atliekų nei vaistinės surinko užpernai. Valstybinės ligonių kasos specialistų vertinimu, šie skaičiai kalba ne tik apie sąmoningesnį visuomenės požiūrį į aplinkos tausojimo svarbą, bet ir apie atsakingesnį vaistų įsigijimą bei jų vartojimą.

Maždaug 800 žmonių kasmet netenkame dėl storosios žarnos vėžio. Jo gydymas galėtų būti kur kas sėkmingesnis ir netekčių skaičius mažesnis ligą nustačius anksti, geriausia – kol ji dar nejuntama. Pirmas žingsnis ankstyvos diagnostikos link – nesudėtingas slapto kraujavimo testas. Jį reguliariai turime atlikti, kai esame rizikingo amžiaus.

Praeitais metais Lietuvoje kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones vartojo apie 1,2 mln. gyventojų. Tai yra 42 procentai prie pirminės sveikatos priežiūros įstaigų prisirašiusių gyventojų, rodo Valstybinės ligonių kasos atlikta analizė.   2022 m. kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių (MPP) suvartojimo analizės duomenimis, pernai didžiuosiuose Lietuvos miestuose, įskaitant ir rajonų gyventojus, kompensuojamųjų vaistų ir MPP įsigijo 52 proc.

Minint Tarptautinę ausų ir klausos dieną, ligonių kasos primena, kad klausos sutrikimų turintiems vaikams ir suaugusiems, apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu, klausos aparatai iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo yra kompensuojami 100 procentų. Pablogėjus klausai, pirmiausia reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Įvertinęs paciento diagnozę, sveikatos būklę, jis nusiųs konsultuotis pas gydytoją specialistą.

Ligonių kasų specialistai primena, kad kiekvienas pacientas turi teisę gauti informaciją apie sveikatos priežiūros įstaigose teikiamas paslaugas, jų kainas bei kreiptis į valstybės institucijas, jeigu,  jų nuomone, jų teisės buvo pažeistos. „Paciento teisė pasirinkti gydymo įstaigą yra neatsiejamai susijusi su paciento teise į informaciją“, –primena Klaipėdos teritorinės ligonių kasos (TLK) Kontrolės skyriaus vedėja Sonata Leščinskienė.

Į kompensavimą Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis įtraukiamas brangus priešvėžinis vaistas bei dvi medicinos pagalbos priemonės, padėsiančios ligoninių gydytojams kovoti su itin sunkiomis ligomis ir būklėmis, praneša Valstybinė ligonių kasa. Centralizuotai apmokamų vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių sąrašas papildytas krūties vėžiui gydyti skirtu vaistu trastuzumabo emtansinu.

Panevežio trečiojo amžiaus universitetas Raguvos fakulteto bendruomenė pakvietė ligonių kasų specialistus aptarti senjorams aktualius dalykus. Į raguviškių klausimus atsakė Panevėžio teritorinės ligonių kasos Gyventojų aptarnavimo skyriaus vedėja Sigita Paulauskienė ir Kontrolės skyriaus patarėja Aldona Stukienė.

Vasario pradžioje minint Pasaulinę kovos su vėžiu dieną, ligonių kasos pastebi, kad gyventojai vis dar neįpranta profilaktiškai tikrintis sveikatos. Paprastai į gydytojus kreipiasi tik pajutę negalavimus. Tačiau onkologinės ligos ilgą laiką gali nesukelti juntamų simptomų, o diagnozuota jau pažengusi ligos stadija – sunkiau gydoma.

Pernai kompensuojamomis reabilitacijos paslaugomis pasinaudojo beveik 3,5 tūkst. koronavirusu persirgusių žmonių. Tai trečdaliu mažiau nei 2021-aisiais, praneša Valstybinė ligonių kasa. Specialistai primena, kokiais atvejais ir kur reikia kreiptis pagalbos po COVID-19 ligos. „Varginančius pokovidinius sveikatos sutrikimus patiriančių pacientų, kuriems reikalinga reabilitacija mažėja, nes mažėja ir sunkiai COVID-19 liga sergančių ligoninėse gydomų pacientų.

Nuo vasario 1 d. Lietuvoje nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV) bus galima skiepyti ne tik 11 metų sulaukusias mergaites, o ir berniukus. Be kita ko, šalis sulauks ir inovatyvesnių – net devynvalenčių vakcinų.

Vizito pas gydytoją metu žmogus sužino, kad yra nedraustas privalomuoju sveikatos draudimu, todėl už gydymą turės susimokėti. Staigmena ne pati maloniausia, tačiau jos galima išvengti. Mat iki atvykstant pas gydytoją draudimo galiojimą paprasta pasitikrinti internetu arba kreipiantis į ligonių kasą, o prireikus jį galima laiku susitvarkyti.

Sausio pabaigoje minint Europos gimdos kaklelio vėžio prevencijos savaitę, ligonių kasų specialistai primena moterims apie šios ligos prevencijos svarbą. Reguliari profilaktinė patikra yra būtina, siekiant kuo anksčiau nustatyti ikivėžinius pakitimus ir apsaugoti moteris nuo išplitusio gimdos kaklelio vėžio.

60 ar 30 dienų galioja siuntimas pas gydytoją? Ar naujaisiais metais galioja metams baigiantis išrašytas siuntimas? Koks gydytojas gali išrašyti siuntimą? Tai – svarbūs klausimai, nes siuntimas – viena esminių sąlygų privalomuoju sveikatos draudimu apdraustam pacientui gauti nemokamą gydytojo specialisto konsultaciją. Siuntimas galioja ne ilgiau kaip 60 dienų. Per šį laikotarpį pacientas privalo užsiregistruoti į eilę sveikatos priežiūros paslaugoms gauti.

Nuo šiol dar daugiau rizikos grupėms priskiriamų žmonių, gali nemokamai pasiskiepyti nuo pneumokokinės infekcijos, praneša Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Šiems pacientams vakcinos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Sausio 10 dieną įsigaliojus sveikatos apsaugos ministro įsakymo pakeitimams, pneumokokinės infekcijos rizikos grupėms priklausančių asmenų sąrašas buvo praplėstas.

Nemažai Lietuvos gyventojų naudojasi ne valstybinių, bet privačių klinikų ar poliklininkų paslaugomis. Tačiau, pasirodo, jos kartais reikalauja sumokėti už tai, už ką ir taip sumokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, kuris finansuojamas iš kiekvieno dirbančio gyventojo įmokų. Valstybinė ligonių kasa pripažįsta, kad pacientai retai skundžiasi dėl galimai neteisėto gydymo įstaigų pasipinigavimo. Tačiau, kai jos patikrinamos, daugiau nei pusė skundų pasiteisina.

Vilnietė Julija (tikrasis vardas redakcijai žinomas) pasakojo buvusi gerokai nustebinta, kai už tą patį šlapimo pasėlio tyrimą vos po kelių savaičių turėjo sumokėti gerokai daugiau. Pati klinika teigia negalinti atskleisti daugiau duomenų apie šį atvejį, bet aiškina, kad kainai įtakos turėjo išaugę tyrimo atlikimo savikainos kaštai.

Pacientai piktinasi, kad kai kuriose gydymo įstaigose, teikiančiose šeimos medicinos paslaugas, jas pasirinkusių pacientų prašoma mokėti metinį mokestį arba už atskirus apsilankymus pas šeimos gydytoją. Ligonių kasos primena, kad pacientai turi teisę net ir privačiose gydymo įstaigose šeimos medicinos paslaugas gauti nemokamai ir atsisakyti mokėti papildomai.

Kai kalbame apie Lietuvos sveikatos sistemą, skeptiškų minčių netrūksta. Sveikatos priežiūros sistema nuolat linksniuojama kaip labiausiai korumpuota, per mažai finansuojama, neatitinkanti nei medikų, nei pacientų lūkesčių visuomenės gyvenimo sritis. Kitaip tariant, toli nuo idealo. Ir nors kasmet Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžete lėšų daugėja, tas negelbsti: eilės pas gydytojus netrumpėja, deramo dėmesio įvairioms sveikatos priežiūros sritims nuolat pritrūksta.

Jau beveik dvejus metus pacientams nebereikia laukti, kol jiems bus suteikta teisė į Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis kompensuojamas dantų protezavimo paslaugas. Be to, gausus pasirinkimas dantis protezuojančių gydymo įstaigų žmonėms leidžia šias paslaugas gauti gerokai greičiau. Nuo ko pradėti prireikus protezuoti dantis, kas gali pasinaudoti šios paslaugos kompensavimu ir kaip pasirinkti gydymo įstaigą, aiškina ligonių kasų specialistai.

Vis pasitaikant gyventojų skundams dėl gydymo įstaigų reikalaujamų susimokėti papildomų priemokų gaunant įprastas sveikatos paslaugas, Valstybinė ligonių kasa (VLK) paaiškina, kada toks elgesys yra teisėtas.  Lietuvoje sveikatos priežiūros paslaugas gali teikti tik tos gydymo įstaigos, kurios turi licencijas ir reikiamus žmogiškuosius bei materialinius išteklius. Tai gali būti viešosios ar privačios gydymo įstaigos.

Dažnam ne svetima situacija, kai prireikus sveikatos paslaugų pas tą patį gydytoją papulti viešajame sektoriuje tenka laukti kelis mėnesius, o privačioje įstaigoje gali prieiti kad ir rytoj. Gal turint lėšų tai neatrodo didelė problema. Vis tik kai kurie politikai įspėja, kad dėl netolygumų sveikatos sektoriuje auga rizika, kad greitai valstybinė medicina gali tapti prabangos preke.

Eilės sveikatos sistemoje – sena kaip žemė problema, po pandemijos tik dar labai išryškėjusi. Ministerija akcentuoja, kad vienos priežasties čia nėra, tad ir bėdai spręsti burtų lazdelės nepakaks. Vis tik konstatuojama, kad pasitempti turėtų net tik gydymo įstaigos, bet ir patys pacientai. Portalas tv3.lt primena rašęs, kad bandant pažaboti eiles sveikatos sektoriuje ir patys gydytojai vieną po kito vardija pasiūlymus, kaip būtų galima efektyvinti jų darbą.

Startuoja Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) visuomenės informavimo kampanija „Atsuk ligą atgal“. Jos dėmesio centre – atkreipti gyventojų dėmesį ir paskatinti pasinaudoti ligų prevencijos programomis, kompensuojamomis iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF). Reprezentatyvios „Spinter tyrimai“ apklausos duomenimis, beveik 9 iš 10, arba 86 proc., žmonių yra girdėję apie ligų prevencijos programas, o pusė apklaustųjų yra kurioje nors iš jų dalyvavę.

Turbūt ne vienam teko susidurti su situacija, kai skubiosios pagalbos prireikia tuo metu, kai šeimos gydytojas ar kitas ligą prižiūrintis specialistas nedirba. Ligonių kasos pažymi, kad tokiais atvejais priėmimo skyrius ne visada yra pirmoji stotelė, kur žmogui reikėtų kreiptis. Pastaruoju metu Klaipėdoje nutiko net du tragiški atvejai, kai sunegalavę asmenys kreipėsi pagalbos į ligoninę, bet aplankę ne vieną įstaigą galimai nesulaukę tinkamos pagalbos netrukus mirė namuose.

Už visas šiais metais gydymo įstaigų suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, taip pat ir viršsutartines, bus apmokėta Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis, praneša Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK). Tikimasi, kad paslaugų finansavimo užtikrinimas padės trumpinti pernelyg ilgas paslaugų laukimo eiles gydymo įstaigose. „Jau kurį laiką pacientai susiduria su ilgomis sveikatos priežiūros paslaugų laukimo eilėmis gydymo įstaigose.