REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Pernai viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų finansiniai rezultatai iš viso sudarė 76,3 mln. eurų. Tai yra 75,4 mln. eurų daugiau nei užpernai, kai suminis finansinis rezultatas nesiekė nė milijono eurų ir beveik dukart daugiau nei prieš pat koronoviruso pandemiją, rodo ligonių kasų atlikta analizė.

Pernai viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų finansiniai rezultatai iš viso sudarė 76,3 mln. eurų. Tai yra 75,4 mln. eurų daugiau nei užpernai, kai suminis finansinis rezultatas nesiekė nė milijono eurų ir beveik dukart daugiau nei prieš pat koronoviruso pandemiją, rodo ligonių kasų atlikta analizė.

REKLAMA

Daugėja įstaigų, kurių metiniai finansiniai rezultatai yra teigiami. Gydymo įstaigų ligonių kasoms pateiktais duomenimis, su teigiamu finansiniu rezultatu 2022 metus baigė 84 proc. iš 225 viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų. Tai reiškia, kad absoliučios daugumos šių įstaigų suminis pajamų ir sąnaudų skirtumas pernai buvo teigiamas, taigi gydymo įstaigos uždirbo daugiau pajamų nei patyrė sąnaudų.

Analizės duomenimis, viešųjų gydymo įstaigų pajamos praeitais metais siekė beveik 2,2 mlrd. eurų, iš kurių 86 proc. sudarė Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšos. Pastaraisiais metais didėjant PSDF biudžetui, gydymo įstaigų pajamos iš šio biudžeto taip pat pastebimai augo. Pavyzdžiui, 2019 m. gydymo įstaigų pajamos iš PSDF siekė 1,3 mlrd. eurų, o pernai – jau 1,9 mlrd. eurų.

REKLAMA
REKLAMA

Praeitais metais sveikatos priežiūros paslaugų bazinių kainų balo vertės buvo didinamos net tris kartus – apmokėti paslaugoms, suteiktoms nuo sausio, spalio ir  lapkričio mėnesių. Atitinkamai buvo didinamas finansavimas, skiriant papildomų PSDF lėšų. Tokiu būdu buvo siekiama gydymo įstaigoms sudaryti galimybes uždirbti daugiau lėšų, kuriomis būtų didinamas darbuotojų darbo užmokestis ir iš dalies kompensuojamos padidėjusios komunalinių išlaidų, maitinimo ir kitos sąnaudos.

REKLAMA

Gydymo įstaigų duomenys rodo, kad praeitais metais šalies sveikatos priežiūros įstaigų maitinimo sąnaudos išaugo 29 proc., o komunalinių išlaidų sąnaudos padidėjo 58 proc., palyginti su 2021 m. Kadangi sąnaudos maitinimui vidutiniškai sudaro 1 proc., o komunalinėms paslaugoms – 3 proc. visų sąnaudų, jų pokytis neturėjo didelės įtakos bendram sąnaudų pokyčiui, todėl bendros sąnaudos pernai didėjo santykinai neženkliai – 1,2 proc. Spartesnis gydymo įstaigų pajamų sumos nei sąnaudų sumos augimas ir lėmė geresnius nei 2021 m. finansinius rezultatus.

Šiais metais, atsižvelgiant į pacientų poreikius, išaugusios PSDF lėšos skiriamos paslaugų prieinamumui gerinti. Imtasi gydytojų specialistų konsultacijų apmokėjimo pertvarkos, pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros apmokėjimo tobulinimo, šeimos gydytojų komandos išplėtimo, tyrimų klasifikatoriaus kūrimo, savivaldybės sveikatos centro apmokėjimo modelio testavimo ir daugelio kitų prioritetinių darbų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų