Vladimiras Putinas
Vladimiras Putinas
Vladimiras Vladimirovičius Putinas (gimė 1952 metais spalio 7 dieną) – Rusijos Federacijos prezidentas, 2024 metais į postą išrinktas 5-tą kartą. Tai Rusijos politinis lyderis, ilgametis šalies prezidentas ir ministras pirmininkas. Jis yra buvęs KGB pareigūnas, o jo politinė karjera prasidėjo Sankt Peterburge. Putinas yra žinomas dėl autoritarinio valdymo stiliaus, griežtos žiniasklaidos kontrolės ir opozicijos slopinimo. 2022 m. vasario mėnesį jis pradėjo karą prieš Ukrainą, kas sukėlė tarptautinę krizę, griežtus ekonominius sankcijas Rusijai ir padidėjusią įtampą tarp Rusijos ir Vakarų šalių.
Ukrainos pasienio kaimo gyventojai „laukia“ Rusijos invazijos
Jei rusai įsiverš į Ukrainą, „jiems nereikės tankų, jie gali tiesiog ateiti“, šypsodamasis sako Levas Nikolajevičius, kuris savo deformuotu pirštu rodo į Rusijos sieną iškart už anų medžių. „Ir mes juos pasveikinsime“, – priduria jis. Pasauliui nerimaujant dėl invazijos per didžiausią nuo Šaltojo karo laikų konfrontaciją tarp Rytų ir Vakarų, pagyvenę pasienio kaimo Hryhorivkos gyventojai tokios įtampos nejaučia.
Rusijoje atgaivinamas darbininkų paradas
Rusijos darbininkai pražygiuos per Raudonąją aikštę Gegužės 1-osios parade – pirmąkart nuo 1991 metų, antradienį pranešė organizatoriai, patriotizmo bangos apimtai šaliai atgaivinus dar vieną sovietinę tradiciją. „Krymas grąžintas Rusijai, o profsąjungos grįžta į Raudonąją aikštę!“ – Maskvos profsąjungų federacijos pirmininkas Sergejus Černovas sakė per spaudos konferenciją.
V. Putinas slapta vedė?
Vladimiras Putinas slapta susituokė su savo išrinktąja gimnaste Alina Kabajeva – plyšauja įvairūs Rusijos interneto portalai. Visi jie remiasi Maskvos tinklaraštininino Ser 3-M socialiniame tinkle Facebook paskelbta žinia, kad jie slapta susituokė 27 balandžio Spaso Preobraženskojės vienuolyne Valame, o santuokos ceremonijai vadovavo vyskupas Pankratijus.
REKLAMA
REKLAMA
Kaip toliau draugauti su Rusija?
Imperijos ribas atkurti bandančios raudonosios Rytų milžinės vis labiau plėšoma Ukraina jau kelis mėnesius sėja neramias nuotaikas ir tarp Lietuvos politikų bei paprastų gyventojų: koks bus kitas naujuoju Rusijos caru vadinamo Vladimiro Putino žingsnis? Šių dienų saugumo padėtis Europoje labai įtempta.
„VKontakte“ įkūrėjas jau planuoja vizitą Lietuvoje
Rusijos prezidento Vladimiro Putino aplinkos žmonės perėmus socialinio tinklo „VKontakte“, kuris Rusijoje yra toks pat populiarus, kaip pasaulyje „Facebook“, kontrolę į savo rankas, jo įkūrėjas P. Durovas su 12 žmonių komanda ieško šalies, kurioje galėtų įkurti pagrindinį biurą ir toliau vystyti savo startuolius ir jau planuoja vizitą į Lietuvą.
V. Putino vertybės, kurių jam dar prireiks
Įvyko dar vienas Rusijos prezidento V. Putino susitikimas su tauta . Vyko jis išskirtiniame kritinės situacijos Ukrainoje fone. Todėl natūralu, kad visi iš Kremliaus šeimininko tikėjosi kokio nors kaip pasakytų anglakalbiai, „mesedžo“ (lietuviškai – žinios) šiuo klausimu. Sprendimo įvesti Rusijos pajėgas į „broliškos valstybės“ teritoriją nebuvo sulaukta, bet nuobodu irgi nebuvo. Prasidėjo viskas gana įprastai nuo oficialios Maskvos versijos apie valstybinį perversmą Kijeve.
REKLAMA
REKLAMA
Kas pakeistų V. Putino motyvus?
Žinių radijas Jungtinėms Amerikos Valstijoms (JAV) plečiant ekonomines sankcijas Rusijai, politologas Tomas Janeliūnas sako, kad net jei paties Rusijos prezidento Vladimiro Putino turtas sumažėtų perpus, tai jo nesustabdytų. „Jos (sankcijos – red.) yra horizantalios: nekeičiamas principas, kam taikomos sankcijos, tiesiog išplečiamas asmenų ir įmonių sąrašas. Tai nekeičia iš esmės to požiūrio, ką galima nubausti ir kokia apimtimi tos sankcijos galėtų būti taikomos.
A. Kubilius: V. Putino režimas save izoliuoja nuo civilizuoto pasaulio
„Ukraina išlieka ne tik mūsų, bet ir viso pasaulio dėmesio centre. Bet tai yra ne Ukrainos kaltė. Pasaulis susiduria su krize, bet tai negali būti vadinamas Ukrainos krize“, – spaudos konferenciją Seime pradėjo Seimo Opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius. „Klaida yra vadinti šią krizę Ukrainos krize. Pasaulis kovoja su krize, kurią sukelia Vladimiro Putino režimas, agresyviojo putinizmo reiškinys ir putiniškojo šovinizmo Rusijoje plėtra, – sakė A. Kubilius.
Kremlius galvoja, kaip bausti V. Putino kritiką
Vykintas Pugačiauskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Maskvoje pirmadienį atnaujinamas pagrindinio Vladimiro Putino kritiko tinklaraštininko ir kovotojo su korupcija Aleksejaus Navalno teismas. A. Navalnas kartu su broliu kaltinamas pavogęs iš Prancūzijos kosmetikos bendrovės beveik 2 mln. litų ir pinigus išplovęs. Pati bendrovė skundą atsiėmė, o kaltinamasis teigia, kad jį buvo pateikusi spaudžiant Rusijos saugumui.
REKLAMA
REKLAMA
V. Putinas nutraukė ryšius su B. Obama
Rusijos prezidentas į naujai įvedamas sankcijas sureagavo asmeninio karo JAV prezidentui B. Obamai paskelbimu. Šaltiniai Rusijos diplomatijos atstovybėse atskleidė, kad V. Putinas nebekalbėsiąs su savo kolega telefonu, jei ir toliau patirs spaudimą, rašo censor.net. „Rusijos prezidentas nėra suinteresuotas kontaktu su JAV vadovu.
M. Chodorkovskis: Rusijai karas su Ukraina virs pilietiniu karu
Michailas Chodorkovskis mano, kad per mėnesį nuo pirmojo mūšio tarp rusų ir ukrainiečių armijų, Rusijoje prasidėtų pilietinis karas. Jeigu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pradės karą prieš Ukrainą, tai greitai išsivystys į pilietinį karą Rusijoje, apie tai M. Chodorokovskis pareiškė tiesioginėje „Šuster live“ laidoje, praneša censor.net.ua. „Rusijai situacija Ukrainoje lygi pilietinio karo konfliktui šalies viduje. [Jau dabar, - red. past] skilo šeimos.
Donecke dingo ryšys su ESBO stebėtojų grupe – juos suėmė teroristai
(papildyta 19.53) Rytų Ukrainoje penktadienį buvo sulaikyti septyni Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos (ESBO) nariai, kurie yra laikomi Slovjansko mieste, pranešė Vidaus reikalų ministerija Kijeve. „Netoli įvažiavimo į Slovjanską nežinomi asmenys sustabdė autobusą su 13 keleivių, tarp kurių buvo septyni ESBO atstovai, penki Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atstovai ir transporto priemonės vairuotojas“, - sakoma ministerijos pareiškime.
REKLAMA
REKLAMA
Ukrainos laikinasis prezidentas O. Turčynovas: teroristai peržengė ribą
(atnaujinta 18.50) Ukrainos prezidento pareigas einantis Oleksandras Turčynovas ketvirtadienį pareiškė, kad jo šalis nepasiduos, jo žodžiais, „teroristinei grėsmei“ ir paragino Rusiją nebesikišti į šalies reikalus. „Teroristai peržengė ribą. Jie ima įkaitais ir žudo Ukrainos patriotus.
Konfrontacija Ukrainoje atskleidžia Rusijos bandymus atimti iš JAV geopolitinio lyderio statusą
Praėjus beveik ketvirčiui šimtmečio po Šaltojo karo pabaigos įsiplieskusi Ukrainos krizė tampa susilpnėjusios Vašingtono užsienio politikos simboliu, kai Jungtinės Valstijos neretai atsiduria keblioje padėtyje, nors vis dar turi vienintelės pasaulinės supervalstybės statusą.
V. Putinas į Prancūziją nevyks
Paryžius ir Maskva patyliukais atšaukė rytoj turėjusį prasidėti prezidento Vladimiro Putino vizitą Prancūzijoje. Rusijos ir Prancūzijos vadovai rytoj turėjo dalyvauti Iškilmėse netoli Reimso Rusijos imperijos karių žūties šimtmečiui paminėti, bet Eliziejaus rūmų platinamoje Francois Hollande`as programoje neįrašytas nei susitikimas su V. Putinu, nei dalyvavimas ceremonijoje šiaurės Prancūzijoje.
REKLAMA
REKLAMA
Tėvynė ir propaganda
Ar norėtumėte gyventi šalyje, kurioje balsavimas gali vykti tik vieną kartą – laimi „teisinga“ partija, ir daugiau rinkimai neberengiami, kad nelaimėtų partija, kuri „neteisinga“? Jei ne – galite būti laikomas priešu. Referendumus sugalvojo KGB? Pamatęs, kad viena leisgyvė partija, gaunanti dotaciją iš valstybės ir dėl to dar nemirusi, ketina rinkti parašus dar vienam referendumui, nusišypsojau ir pagalvojau, kad pasirašysiu. Nesvarbu, kad abejoju, ar tiesioginiai merų rinkimai nėra panacėja.
Narvos gyventojai: žeidžia net klausimai apie prisijungimą prie Rusijos
Vygantas Pugačiauskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Prezidentas Vladimiras Putinas supaprastino Rusijos pilietybės teikimo sąlygas, kad ją lengviau gautų Krymo rusai. Bet ne tik. Visi asmenys, gyvenantys buvusios Rusijos imperijos ribose, galės per tris mėnesius gauti pilietybę, patvirtinę, kad namie kalba rusiškai ir atsisakę turimos pilietybės. Tuo metu kitas šalis – Maskva – kritikuoja, kad pilietybei suteikti kelia reikalavimą mokėti jų kalbą. Viena iš tokių – Estija.
Tai, ką pradėjo Petras Didysis, baigėsi rusiškuoju ajatola
geopolitika.lt Julija Latynina Pateikiame šiek tiek sutrumpintą Julijos Latyninos straipsnį, išspausdintą tinklalapyje novayagazeta.ru. Originalų tekstą galite rasti čia. Kad ir kaip būtų liūdna pripažinti, bet Rusija šiuo metu išgyvena tą patį, ką ir Iranas per 1979 metų Islamo revoliuciją, skirtumas tik toks, kad mūsų ajatola Chomeinis kartu yra ir mūsų šachas. Aš kalbu apie Rusijos istorijos lūžį, tokį pat kardinalų kaip ir 1979 m. lūžis Irane.
REKLAMA
REKLAMA
V. Putinas pasveikino naująjį NATO vadovą ir tikisi geresnių santykių su Vakarais
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį pasveikino naująjį NATO vadovą, buvusį Norvegijos ministrą pirmininką Jensą Stoltenbergą, su kuriuo turėjęs „labai gerus santykius“, ir pareiškė, kad tikisi iš Vakarų geresnių ryšių su Rusija. Rusijos ir NATO santykiai dabar yra blogiausi nuo Šaltojo karo laikų; jie pablogėjo Rusijai aneksavus Krymą; kaip V.Putinas sakė ketvirtadienį, tai padaryti iš dalies vertė NATO ekspansiją į rytų Europą.
Ar reikia Putinui pas psichiatrą?
„Iš kur atsiranda tokie erodai kaip Vladimiras Putinas? Gal jam padėtų psichiatras?“ – klausia skaitytoja Stasė iš Raseinių. Atsako psichologė Rūta Bubelienė. Galvą dedu, gerbiama Stase, kad ir pas psichologą V.Putinas neapsilankytų, o psichiatrai bejėgiai jam padėti, ir savo valia Rusijos vadovas su jais nesikonsultuos.
Liudmila Putina jau turi jaunikį
Ketvirtadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, atsakydamas į žurnalistų klausimus, kada visuomenei pristatys naująją „pirmąją ledi”, pajuokavo, kad pirmiausia jam reikia pasirūpinti, už ko ištekinti buvusią žmoną Liudmilą, o tik po to galvoti apie save. Ir jau penktadienį atsirado pretendentas į buvusios prezidentienės ranką ir širdį.
REKLAMA
REKLAMA
Rusijos naujoji kultūros politika – ginklas prieš Vakarus
Kremlius rengia Rusijai naują kultūros politiką, kuria bus akcentuojamos savita civilizacija ir tradicinės vertybės, ir kuri, kaip sako stebėtojai, turi politinių tikslų Maskvai nesutariant su Vakarais. Baigiantis ketvirtadienį surengtai ir keturias valandai trukusiai klausimų ir atsakymų sesijai per savo metinę „tiesioginę liniją“, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas leidosi į filosofavimą apie tai, ką reiškia būti rusu.
Putinas apkaltino NATO vadovą slapta įrašius ir paskelbus jų pokalbį
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį apkaltino NATO vadovą Andersą Foghą Rasmusseną (Andersą Fouhą Rasmuseną), kad šis slapta įrašė ir vėliau žiniasklaidai nutekino slaptą judviejų pokalbį, vykusį kai A.R.Rasmussenas dirbo Danijos vyriausybės vadovu. NATO generalinis sekretorius A.F.Rassmusenas vartojo karingą retoriką, ragindamas Maskvą „deeskaluoti“ krizę Ukrainoje ir atitraukti tūkstantinę prie jos sienų sutelktą kariuomenę.
V. Putinas „tikisi“, kad į Ukrainą armijos įvesti nereikės
Rusijos prezidentas surengė neplanuotą „Tiesioginės linijos“ transliaciją kaip tik tą pačią dieną, kai Ženevoje vyksta keturių šalių derybos dėl Ukrainos. Laukiama, kad Rusijos prezidentas bandys įtvirtinti savo įvykių versiją dėl veiksmų kaimyninėje šalyje. (17.06) Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dalyvaudamas televizijos laidoje „Tiesioginė linija“ ir atsakydamas į klausimą, kada šalis išvys savo pirmąją ponią, atsakė, kad pirmiausia jam reikia ištekinti buvusią žmoną.
REKLAMA
REKLAMA
Derybos dėl Ukrainos: ar pavyks atrasti dialogą?
Rusija ir Ukraina ketvirtadienį turėtų susėsti prie derybų stalo Ženevoje, kad pamėgintų sušvelninti krizę šioje Rytų Europos šalyje, Amerikai perspėjus Maskvą, kad ji privalo padaryti nuolaidų arba laukti naujų sankcijų.
Kokį karą kariauja Rusija?
Rusija kariauja su Ukraina. Drąsiai rašau šį teiginį, nes kitos valstybės teritorijos užgrobimas yra akivaizdus karo veiksmas. Tačiau tiksliai kvalifikuoti dabartinį Rusijos ir Ukrainos konfliktą yra sunkiau. Tai nėra įprastinis ginkluotas susirėmimas. Nors ant realių karo veiksmų ribos balansuojama iki šiol, konfliktas kol kas nėra peraugęs į vadinamąją karštąją karo stadiją. Tačiau neįmanoma ignoruoti kito – propagandinio – karo, kuris įgauna vis didesnį pagreitį.
Kitas Maskvos žingsnis
Vos prieš kelias savaites nuoseklus įvairios Rusijos įsiveržimo į Ukrainą taktikos svarstymas būtų buvęs vadinamas betiksliu panikos kėlimu. Šiandien tai laikoma gudriu pasiruošimu netikėtumams, straipsnyje, publikuotame „The American interest“, teigia Čikagos universiteto aspirantas Yevgenas Sautinas. Ryžtinga Krymo okupacija ir aneksija buvo didžiulis sukrėtimas visam pasauliui – dabar ir JAV, ir NATO bando rasti adekvatų atsakymą.
REKLAMA
REKLAMA
Senatorius J. McCainas: baimė provokuoti V. Putiną tik drąsina patį V. Putiną
„Žinoma, kad daugiausia dėmesio skyrėme krizei Ukrainoje. Kalbėjome apie Rusijos vadovo Vladimiro Putino galimus ateities žingsnius ir sprendėme, ką galėtume padaryti, kad sustabdytume jį“, - po vizito pas šalies vadovę žurnalistams sakė JAV senatorius Johnas McCainas. Jis išsakė rūpestį dėl Ukrainos, Moldovos ir Baltijos šalių likimo. „Mes sutarėme, kad dabar yra svarbu pasiųsti grėsmingą žinutę V. Putinui.
V. Putino perspėjmas Merkel: Ukraina atsidūrė ant pilietinio karo ribos
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas perspėjo Vokietijos kanclerę Angelą Merkel, kad Ukraina dabar atsidūrė prie pilietinio karo ribos, kai Kijevas pasiuntė armiją prieš prorusiškus separatistus šalies rytuose. „Rusijos prezidentas pažymėjo, kad smarkus konflikto eskalavimas iš esmės stato šalį prie pilietinio karo ribos“, - trečiadienį nurodė Kremlius pranešime apie dviejų lyderių telefoninį pokalbį.
Ukrainoje ginkluoti pastatų grobikai naktį toliau tvirtino pozicijas
Vykintas Pugačiauskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas telefonu Jungtinių Valstijų prezidentui Barackui Obamai paneigė, kad Maskva remia ginkluotus separatistus, kurie užėmė valdžios pastatus mažiausiai dešimtyje Rytų Ukrainos miestų. Kremlius pranešė, kad V. Putinas taip pat paragino Baltuosius rūmus padaryti viską, kad Kijevo valdžia nenaudotų jėgos ir išvengtų skerdynių – esą taikūs gyventojai lieja susikaupusį pyktį.
REKLAMA
REKLAMA
Krymas: juoda katė tarp Rusijos ir Kinijos?
Kai prieš pat Krymo referendumą Jungtinių Tautų Saugumo Taryba siekė priimti rezoliuciją, raginančią viso pasaulio valstybes nepripažinti jo rezultatų, niekam nebuvo nuostabu, kad Rusija pasiūlymą vetavo. Kita vertus, Kinijos susilaikymas nuo balsavimo sulaukė gerokai daugiau dėmesio, spekuliacijų ir interpretacijų. Toks žingsnis nėra keistas – Kinija yra įsprausta į kampą dėl įvykių Kryme. Pasak „Foreign Policy“, to yra kelios priežastys.
Laimėjęs Krymą, V. Putinas stengiasi neprarasti Ukrainos
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas veikiausiai įsiamžins istorijoje kaip lyderis, grąžinęs Maskvai Krymą, tačiau jis taip pat stengiasi nelikti žmogumi, kuriam valdant Ukraina ištrūko iš Rusijos įtakos zonos. Tolesnės šešios savaitės bus lemiamos šioje kovoje, Ukrainai ruošiantis gegužės 25 dieną surengti pirmalaikius prezidento rinkimus, parengti naują konstituciją ir neleisti prorusiškiems separatistams atplėšti rytinių regionų.
Ar JAV ir Saudo Arabija stabdys Rusiją kartu?
Kai Rusija prisijungė Krymą, Vakarai turėjo kažkaip reaguoti. Jie sureagavo – sukūrė porą nepageidaujamų savo šalyse asmenų sąrašėlių ir pašalino Maskvą iš Didžiojo aštuoneto. Tačiau visa tai atrodo nerimtai. Kai prasidėjo kalbos apie ekonomines sankcijas, Amerikos ir Europos vienybė iš karto skilo. Ir tai suprantama, nes Jungtinėms Valstijoms lengva ekonomiškai bausti Rusiją, mat šalių sąsajos šioje srityje nėra glaudžios.
REKLAMA
REKLAMA
Putinas pažadėjo laikytis dujų tiekimo Europai įsipareigojimų
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, kad Rusija laikysis gamtinių dujų tiekimo Europai sutarčių, nors anksčiau grasinta stabdyti tiekimą dėl to, kad Ukraina nesusimoka sąskaitų už dujas. „Mes, žinoma, garantuojame, kad laikysimės visa apimtimi visų savo įsipareigojimų mūsų vartotojams Europoje“, – sakė V.Putinas Kremliaus išleistame pranešime.
V. Putinas „subtiliai“ pagrasino, kodėl gali nutraukti dujų tiekimą Europai
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas informavo kelis Europos lyderius apie „kritinę padėtį“, atsiradusią dėl Ukrainos įsiskolinimo už gamtines dujas, ir apie galimą jos įtaką dujų tranzitui į Europą, ketvirtadienį pranešė Rusijos naujienų agentūros. „Tikrai, diplomatiniais kanalais šiandien toks Putino pasirašytas laiškas buvo perduotas Rytų ir Vakarų Europos valstybių vadovams.
„The New York Times“: trys potencialūs Rusijos agresijos scenarijai
Separatistų demonstracijos Rytų Ukrainoje kelia nerimą, kad rusų kariuomenė įsiverš „Krymo stiliumi“, rašo „The New York Times“. Taičau politinių analitikų manymu, Maskva užsiima daug sudėtingesniu žaidimu – bando išlaikyti Ukrainą Rusijos „ekonominėje ir karinėje orbitoje“. Turėdamas tokį tikslą Kremlius iškelia vieną pagrindinį reikalavimą, kuris iš pirmo žvilgsnio neatrodo labai netinkamas, - Kijevas privalo įvesti federacinę valdymo sistemą ir sustiprinti sričių gubernatorių valdžią visoje U...
REKLAMA
REKLAMA
Rusija dalyvaus G-20 susitikime Australijoje
Australijos iždo ministras Joe Hockey ketvirtadienį pranešė, kad Rusija dalyvaus vėliau šiais metais Brisbano mieste vyksiančiame Didžiojo dvidešimtuko (G-20) šalių viršūnių susitikime. Šiuo pareiškimu J.Hockey padėjo tašką svarstymuose, ar Rusijai nebus uždrausta dalyvauti G-20 susitikime dėl praėjusį mėnesį įvykdytos Ukrainai priklausančio Krymo pusiasalio aneksijos. „Rusija, žinoma, bus prie stalo“, - sakė ministras televizijai CNBC, duodamas interviu Vašingtone. „Tai ekonominis forumas.
Dar kartą apie informacinius karus (papildyta)
Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) vadovybė, pozuojanti šalia prezidentės Dalios Grybauskaitės, kai kalbama apie propagandinius karus, elgiasi kiek prieštaringai, jei mėginsime išsireikšti švelniai. Visai neseniai LRT nutarė anksčiau laiko, nelaukiant vasaros sezono, nutraukti laidų tautinių mažumų kalbomis transliaciją. Mažai kas tai pastebėjo – ne Maidano lygio įvykis juk. O visgi, būtent Ukrainos dramos kontekste, į jį verta atkreipti dėmesį.
Ką daryti su Krymu? Nieko
Pasauliui vis dar sprendžiant sudėtingą Krymo ir Ukrainos ateities klausimą, Vakarų ir Lietuvos žiniasklaidoje dominuojant antirusiškoms nuotaikoms, o Rusijos – propagandiniams paistalams, pateikiame kiek kitokią publikaciją. Čikagos universiteto teisės profesorius Ericas Posneris savo straipsnyje kviečia realiau pažvelgti į Ukrainos padėtį.
REKLAMA
REKLAMA
V. Putinas trečiadienį svarstys „energetikos problemas“ tarp Ukrainos ir Rusijos
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį susitiks su vyriausybės vadovybe, kad apsvarstytų Rusijos ekonominius ryšius su Ukraina, taip pat energetikos problemas, sakė prezidento atstovas Dmitrijus Peskovas, bet smulkiau to nekomentavo. Valstybės kontroliuojamas gamtinių dujų koncernas „Gazprom“ nurodo, kad Ukraina laiku, iki vidurnakčio pirmadienį, nesumokėjo dujų sąskaitos už kovo mėnesį ir jau yra skolinga Rusijai 2,2 mlrd. dolerių.
Rusija pateikė savo sąlygas deryboms
Maskva antradienį pareiškė esanti pasiruošusi deryboms su Briuseliu ir Vašingtonu dėl Ukrainos ateities, tačiau reikalavo, kad tos šalies rytinių ir pietinių regionų, kuriuose gyventojų daugumą sudaro rusakalbiai, atstovai turėtų dalyvauti šiame procese. „Iš tikrųjų esame pasiruošę svarstyti daugiašalį formatą, kuriame būtų atstovaujama europiečiams, Jungtinėms Valstijoms, Rusijai ir Ukrainos (konflikto) šalims, – Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas sakė žurnalistams.
„The Economist“ redaktorius E. Lucasas apie Rusijos veiksmus: V. Putinas sustos tik įgyvendinęs savo tikslus
„Padėtis Rytų Europoje yra labai sudėtinga, – pokalbį pradėjo „The Economist“ redaktorius Edwardas Lucasas. – Lietuva privalo laukti, kol pabus Vakarai ir galės pritaikyti labai griežtas sankcijas Rusijai. Manau, kad kol kas Vakarai nerimtai žiūri į besiklostančią padėtį.“ Pasak jo, Europos valstybės vengia didelių kivirčų su Rusija. „Čia svarbiausią vaidmenį atlieka Vokietija, kuri nenori jokių konfliktų su Rusija.
REKLAMA
REKLAMA
NATO perspėja Rusiją dėl „istorinės klaidos“ Ukrainoje
NATO perspėjo Rusiją nepadaryti „istorinės klaidos“, provokuojant separatistinę krizę rytų Ukrainoje, kuri, kaip pripažįsta pati Maskva, gali peraugti į pilietinį karą. Į keblią padėtį patekę laikinieji Ukrainos vadovai stengiasi išsaugoti savo kultūriškai susiskaldžiusios, 46 mln. gyventojų turinčios šalies vientisumą po to, kai vasarį buvo nuverstas Kremliaus palaikomas prezidento Viktoro Janukovyčiaus režimas, o praeitą mėnesį Maskva aneksavo Krymo regioną.
JAV ragina Putiną liautis destabilizuoti Ukrainą
Jungtinės Valstijos pirmadienį paragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną liautis destabilizuoti Ukrainą ir pareiškė susirūpinimą dėl „kelių eskaluojančių“ veiksmų savaitgalį.
Čekija: jeigu Rusija peržengs raudoną liniją, NATO privalės įžengti į Ukrainos teritoriją
Vakarų valstybės turėtų imtis griežtesnių veiksmų, galbūt netgi pasiųsti NATO pajėgas į Ukrainą, jeigu Rusija mėgintų aneksuoti tos šalies rytinius regionus, sekmadienį pareiškė Čekijos prezidentas Milošas Zemanas. „Tuo momentu, kai Rusija nuspręs padidinti savo teritorinę ekspansiją į rytinę Ukrainos dalį, juokai baigsis, – M.Zemanas sakė per Čekijos visuomeninį radiją.
REKLAMA
REKLAMA
Nauja V. Putino tikrovė: ko dar tikėtis iš Rusijos prezidento?
Gyvenant dabartinių įvykių sūkuryje dar šiek tiek sunku vertinti jų istorinę reikšmę. Tačiau vienas dalykas aiškus: po Krymo prijungimo prie Rusijos Federacijos pasaulis jau bus kitoks. Kažkas panašaus atsitiko SSRS žlugimo metu. Tuomet lyg ir baigėsi šaltasis karas, o šiandien Lietuvos prezidentė D. Grybauskaitė pagrįstai teigia: „Konfrontacija tarp Vakarų ir Rusijos didėja.
Penkios V. Vladimirovičiaus pamokos
2014-ieji, tiksliau, pirmieji tų metų mėnesiai, į istoriją įeis kaip laikotarpis, kai Maskvos valdovo įtaka ir jo populiarumas pasiekė viršūnę. Didžiosios slavų valstybės veiksmai visiems mums neleido užmiršti fakto, kad amžinų sutarčių ir taisyklių, deja, nėra.
Japonijos politikė: o jeigu mes surengtume Kurilų referendumą?
Buvusi Japonijos gynybos ministrė Yuriko Koike vadina „keista istorijos ironija“ tą faktą, kad ginčytinos teritorijos (su Rusija, - red. past.). „jeigu būtų referendumas Iturupo saloje (didžiausia iš ginčytinų Kurilų salų, formaliai priklausančių Rusijai, - red. past.) dėl nepriklausomybės paskelbimo, kur beveik 60 proc.
REKLAMA
REKLAMA
Ukrainoje ruošiamasi daugiau galių suteikti regionams
Krizės ištikta Ukraina trečiadienį žengė pirmą žingsnį dėl didesnių galių regionams suteikimo, kaip to pageidavo Vakarai, bet taip ir nesukūrė federacijos, kurios siekė Rusija. Vakarų palaikoma komanda pristatė savo didelių statymų planą, spaudžiama dešimčių tūkstančių prie Ukrainos sienų sutelktų rusų karių ir jau antrą kartą per vieną savaitę nuskambėjusių Kremliaus grasinimų pakelti dujų kainas savo kaimynei.
Seimo narys B. Bradauskas: labai daug yra gerų rusų, ne visi yra „stalinistai“
„Verslininkai yra nepatenkinti mūsų elgesiu. Tie, kurie eksportuoja į Rusiją, prisibijo. Teko bendrauti su mėsos perdirbėjais, jie labai drebėjo, o šiandien išgirdome naujieną, kad Rusija nebeįsileis jokių gaminių, kuriuose yra kiaulienos. Kalbame apie konservus ir dešras, nes jos be kiaulienos nesigauna. Verslininkai ne be pagrindo būgštauja, jie patirs nemažai nuostolių“, - balsui.lt sakė Seimo narys socialdemokratas Bronius Bradauskas.
