verslininkai

Gerda ir Gediminas Smelevičiai, prieš 19 metų Žeimelyje, Pakruojo rajone, verslą pradėję nuo „kišeninės“ mielų smulkmenų parduotuvytės, prieš 4 metus rizikavo įkurti ir maisto prekių parduotuvę. Nors smulkiesiems prekybininkams pinigai iš dangaus nebyra, vyras vis važiuoja užsidirbti į užsienį, kad galėtų įnešti „injekciją“ sėkmingesnei veiklai gimtajame krašte, šios poros optimizmas galėtų išjudinti ir akmenis.

Batsiuvių ekonomika, skirtingai negu premjero Andriaus Kubiliaus, nekyla. Posakis: „Nauji metai, nauji batai“ daugeliui  tiesioginę reikšmę prarado nuo 2008-ųjų, kai prasidėjo ekonominė krizė. Nuo tada žmonės nebeišlaidauja kasdienei avalynei, dažniau tenkinasi pigesniu kinišku apavu. Sausis — „sausas“ mėnuo Šiaulių batų taisyklose dirbantys meistrai, kaip ir kiti verslininkai, pajamų atžvilgiu sausį vadina sausu mėnesiu.

Aštrėjant konkurencinėms sąlygoms konfidencialios informacijos apsauga bendrovėse tampa itin aktuali. Įmonėse įvedamos prevencijos priemonės, o darbuotojų neištikimybės bylos keliauja į teismus. Praėjusių metų spalį įmonių grupė „Doleta“ laimėjo bylą prieš bendrovėje konkurentų naudai šnipinėjusį darbuotoją.

Dalis pasaulio milijardierių užaugo skurdžiose šeimose ir tik dabar gali puikuotis milijardinėmis sąskaitomis bankuose bei aukštais reitingais žurnalo „Forbes“ sudaromuose turtingiausių verslininkų sąrašuose. Nors sėkmę susikurti iš nieko yra be galo sudėtinga, portalo „Business Insider“ pristatomos 15 sėkmės istorijų įrodo, kad gyvenime įmanoma įveikti ten pačius sunkiausius išbandymus ir susikurti savo gerovę pačiam. Pirmos 8 sėkmės istorijos „Balsas.lt“ portale buvo aprašytos šeštadienį.

Dalis pasaulio milijardierių užaugo skurdžiose šeimose ir tik dabar gali puikuotis milijardinėmis sąskaitomis bankuose bei aukštais reitingais žurnalo „Forbes“ sudaromuose turtingiausių verslininkų sąrašuose. Nors sėkmę susikurti iš nieko yra be galo sudėtinga, portalo „Business Insider“ pristatomos 15 sėkmės istorijų įrodo, kad gyvenime įmanoma įveikti ten pačius sunkiausius išbandymus ir susikurti savo gerovę pačiam.

Verslininkai, kurie nusikels mieste esančius kioskus, iš Vilniaus savivaldybės gaus 5 tūkst. litų paramą. Taip Vilniaus savivaldybė tikisi paskatinti smulkųjį verslą imtis naujos veiklos. Parama galės pasinaudoti, pavyzdžiui, smulkiojo verslo atstovai, kurie, Seimui nuo sausio kioskuose uždraudus prekiauti alkoholiniais gėrimais, nebeišgalės išlaikyti savo verslo, sako Vilniaus meras Artūras Zuokas. Savivaldybė taip pat nuo 2013 m. žada pristatyti naujo pavyzdžio prekyvietes.

Nuo 2012 m. sausio 1 d. ir gegužės 1 d. dviem etapais keičiasi verslo liudijimų išdavimo taisyklės. Lietuvos Respublikos Vyriausybė spalio mėnesio pabaigoje priėmė smulkiesiems verslininkams aktualius nutarimus. Svarbiausius pasikeitimus verslininkams, vykdantiems individualią veiklą pagal verslo liudijimą, pristato Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento direktorė Judita Stankienė.

Kai bendra ekonominė padėtis atrodo vis dar pakankamai sudėtinga, nepaprastai išauga novatoriškų verslo idėjų reikšmė. Internetinis tinklalapis „Entrepreneur.com“ išskiria aktualiausias ateinančių metų tendencijas, į kurias savo dėmesį turėtų atkreipti novatoriški verslininkai. Pirmąją straipsnio dalį galite perskaityti čia. Tendencija Nr.

Kompanijų vadovai dažnai būna paslaptingi. Tomis retomis akimirkomis, kai vandens motociklais nekeliauja aplink pasaulį, juos galite pamatyti bėgančius į susitikimus, gelbėjančius įmonę nuo nuostolių ir tuo pačiu kartu su šūsnimi darbo popierių griebiančius priešpiečius. Tinklalapis „Careerbuilder“ nusprendė išsiaiškinti ir atskleisti, ką Didžiosios Britanijos vadovai valgo, vairuoja, dėvi... ir ką geria per darbo vakarėlius. 63 proc.

Pagrindinėje uostamiesčio aikštėje pastatyti gražūs, nauji nameliai prekybai, verslininkų nesuviliojo net atleidus juos nuo rinkliavų.Spėjama, kad koją kiša prasti orai – vis dar neateinanti žiema. Kalėdas gelbėti tikimasi miesto kultūros kolektyvų pajėgomis, praneša „Panorama“. Pagrindinę uostamiesčio aikštę šiemet papuošė nauja, dirbtinė eglė, ir specialiai kalėdinei prekybai pagaminti nameliai, kainavę apie 50 tūkst. litų.

Kaip moko sena patarlė, verčiau jau niekada neužsiimk verslu su savo šeimos nariais. Kuomet priešiški asmeniniai jausmai įsibrauna į verslo sritį, atskirti asmeniškumus nuo verslo reikalų dažniausiai tampa itin sudėtinga. Ką jau bekalbėti, jei verslu užsiima tos pačios šeimos nariai – nesantaika gali tapti tiesiog nesuvaldoma. Internetinis puslapis „Cnbc.com“ pateikia keletą žymiausių pastarojo šimtmečio šeimos verslo istorijų, kurias lydėjo nuolatiniai šeimos narių nesutarimai ir nesantaika.

Kaip Rusijos verslininkų santykių aiškinimasis griauna Vakarų politikų karjeras. Noksta tarptautinis skandalas Siekdami pranašumo kovoje dėl nuosavybės, Rusijos verslininkai naudoja visas turimas priemones. 1990 metų pradžioje geras argumentas buvo šarvuotas automobilis „Mercedes“ ir ištikimas automatas „Kalašnikov“, o šiandien verslo problemos sprendžiamos pasitelkiant sunkiąją politinę artileriją.

Kuras Lietuvoje – gerokai per brangus Lietuvos pragyvenimo lygiui. Kalbama, kad maždaug pusė lietuvių važinėja su kontrabandiniu kuru. Kiek pagrįstos šios kalbos, aiškinsis BTV laida „Auksarankiai“. Prasimanyti kontrabandinio kuro lietuviai randa įvairių būdų.  Benzinvežiai kursuoja iš Baltarusijos, o ekspertai skaičiuoja, kad net paprastu „Volkswagen passat“ automobiliu „verslininkai“ įsigudrina per pusmetį pervežti 16-18 tonų kuro.

Negali turėti to, ko pats nenori. Taip jau šiam pasaulyje yra. Daugybė žmonių, galvodami ar kalbėdami apie pinigus, jaučiasi nejaukiai, jiems pinigai – nepažinta ir niekaip nepaklūstanti gyvenimo sritis. Verslininkai daro apklausas bandydami išsiaiškinti, kodėl žmonių požiūris į verslą ir verslininkus yra neigiamas. Keletą to priežasčių panagrinėsime ir mes. Nenorime pripažinti savo silpnumo Pinigai suteikia galios. Tai galimybė naudotis kitų žmonių resursais ir daryti įtaką kitiems žmonėms.

Prieš porą savaičių paskelbti statistiniai duomenys parodė, kad dirbančių britų skaičius pernai sumažėjo 311 tūkst., o dirbančių užsieniečių gretos pasipildė 181 tūkst. žmonių. Paskelbus tokius duomenis, britų dienraštis „The Daily Mail“ pakalbino tris verslininkus apie jų patirtį ir kodėl jie mieliau renkasi imigrantus. Santechnikos paslaugų bendrovės „Pimlico Plumbers“ savininkas Charlie's Mullinsas sakė, kad britai „norėtų būti futbolininkais, o ne dirbti normalų kasdienį darbą.

Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo taryba (LSVVT) atstovauja verslui, todėl nesiima vertinti finansinės rinkos situacijos, susidariusios valstybės institucijoms nacionalizavus banką „Snoras“ – tai teisėsaugos organizacijų veiklos sritis. Tačiau LSVVT siūlo, vertinant susidariusią situaciją, visą dėmesį nukreipti į galimas pasekmes ekonomikai ir būtinus artimiausius sprendimus.

Naujausio savaitraščio „Balsas.lt savaitė“ „Karštojoje temoje“ – žurnalisto Sauliaus Antanavičiaus straipsnis „Valdžia okupavo „Snorą“. Kas kitas?“ Ilgai miegojusi valdžia ūmai nacionalizavo banką „Snoras“ ir paskelbė taip išgelbėjusi visus nuo didelių nelaimių. Paskui patikslino, kad išgelbėti bus ne visi.

(Papildyta 14:09 val.) Ketvirtadienio popietę surengtoje spaudos konferencijoje laikinasis „Snoro“ administratorius Simonas Freakley teigė, kad verslo mažmenininkų aptarnavimas bus atnaujintas pirmadienį, tada bus vėl aktyvuotos ir prieigos prie jų kreditų. S. Freakley užtikrino, kad dirbama yra labai intensyviai ir iki pirmadienio tikimasi paskelbti išvadas apie banko būklę ir perspektyvas.

6,5 tūkst. Lt prieš mokesčius ir apie 5 tūkst. Lt į rankas – daug ar mažai? Ar toks atlyginimas pakankamas, kad jį gaunantis darbuotojas jaustųsi socialiai saugus ir sutiktų sudarant darbo sutartį derėtis  su darbdaviu dėl trumpesnio ar ilgesnio įspėjimo apie šios sutarties nutraukimą termino, išeitinės kompensacijos dydžio ir kai kurių kitų dalykų? Kuo pagrįsta siūloma suma? Darbdaviai spėja, kad 6,5 tūkst.

Sumanei įsteigti verslą – pirma, susitvarkyk dokumentus. Auksinė taisyklė, kurios privalo laikytis kiekvienas savą verslą kuriantis žmogus. Tačiau ne tik dokumentai – bėda, didesnė problema, kad jaunam verslininkui dažnai sunku apskritai susigaudyti biurokratiniuose labirintuose: kur kokių dokumentų prireiks, į kokius dėdžių kabinetus teks praminti takus, ar kaip ilgai užtruks licenzijų išdavimas.

Vincentas Porpiglia gerai žino, kas yra nemiga. Baigęs universitetą tuomet, kada pasaulio ekonomiką purtė recesija, o įsidarbinimo galimybių buvo ne tiek ir daug, jaunuolis praleido ne vieną bemiegę naktį. Visgi vieną naktį besivartydamas lovoje Porpiglia netikėtai sugalvojo savo verslo planą – nusprendė gaminti natūralius geriamuosius vaistus nuo nemigos. Taip atsirado „Dream Water“ vaistų koncepcija, kurią išplėtojęs jaunuolis tapo sėkmingu verslininku. Kaip pasakoja „Entrepreneur.

Seimas gavo duomenų, kad nesąžiningi verslininkai apvaginėja valstybę. Esą dažnai kuri nors įmonė atleidžia žmones ir paskui tuos pačius iš darbo biržų priima atgal, bet jau už tai gaudama valstybės subsidijas, rašo „Respublika“. O pinigai užimtumo programose sukasi milžiniški: per metus tam valstybė išleidžia apie 200 mln. litų. Minėtą informaciją apie nesąžiningus verslininkus paviešino parlamentaras Evaldas Jurkevičius.

Naujajame Delyje prasidėjusiame Lietuvos ir Indijos verslo forume verslininkai ir diplomatai aptarė abiejų šalių ekonominius, politinius ir mokslinius ryšius bei pasirašė bendradarbiavimo susitarimą. Renginyje dalyvavo 16 verslininkų iš Lietuvos, kurie pristatė savo įmones Indijos verslo atstovams, o Indijos ir Baltijos prekybos rūmai su Indijos pramonės ir prekybos rūmų federacija pasirašė memorandumą toliau stiprinti tarpvalstybinius santykius.

Kauno architektai pikete palaikė teismuose besibylinėjantį garsų Kauno architektą Algimantą Kančą. Iš jo verslininkai už klaidas projekte ir dėl to patirtus nuostolius, siekia prisiteisti milijonus. Pats architektas tikina pakliuvęs į nerąžingų verslininkų pinkles, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. Architektas A. Kančas ir jo šeima apsirengė kalinių uniformomis.

Sprendžiant iš mėgėjiškos žūklės prekių apyvartos ir apklausų duomenų, Lietuvoje yra apie 170 tūkstančių žvejų mėgėjų. Šiuo metu mėgėjų žvejybą reglamentuoja Lietuvos Respublikos mėgėjiškos žūklės įstatymas. Jame numatyta, kad žvejai mėgėjai įsigyti leidimus žvejybai gali regionų aplinkos apsaugos departamentuose ir valstybinių parkų direkcijose, tačiau tai galima padaryti tik darbo metu, prieš tai banke sumokėjus nustatyto dydžio mokestį ir pateikus mokėjimo kvitą.

Europos centriniam bankui sumažinus bazinę palūkanų normą iki itin žemos, analitikai didelio poveikio nei Lietuvoje, nei euro zonoje nesitiki. Esą pigių paskolų era – jau praeityje, praneša LTV „Šiandien“. Mažėjančias palūkanų normas Lietuvos specialistai vadina trumpalaikiu džiaugsmu. Vienos mažiausių istorijoje bazinės palūkanos, prognozuojama, išsilaikys iki 2013 metų vidurio. Dabar jos yra 1,25 proc., gruodį, spėjama, jos gali būti dar sumažintos iki 1 proc.

Praėjusią savaitę Vilniaus universitete Ekonomikos fakultete (VU EF) viešėjęs garsus ekonomistas iš Honkongo dr.Kui-Wai Li surengė viešą seminarą-diskusiją „Ekonomizmas ir Rytų Azijos plėtra“. Ekonomistas seminare pabrėžė, kad Azijos sėkmingas ekonominis vystymasis – puiki patirtis, kurią galima plačiai taikyti visame pasaulyje. „Lietuva galėtų tapti centru, panašiu kaip kad Singapūras Azijoje.

Fondų investicijas į smulkaus ir vidutinio verslo plėtrą Lietuvoje labiausiai apriboja verslininkų nepasitikėjimas. Plėtrai nėra palankūs ir įstatymai bei teismų praktika. Šie barjerai lemia tai, kad skirtingais metais pagal privataus kapitalo fondų investicijas Lietuva nuo Europos Sąjungos (ES) vidurkio atsilikdavo nuo kelių iki keliasdešimties kartų. Tokią nuomonę išreiškė Estijos ambasadoje Vilniuje vykusioje diskusijoje dalyvavę investavimo ekspertai bei fondų atstovai.

Baigėsi dvejus metus trukęs Šiaurės miestelio technologijų parko (ŠMTP) kartu su partneriais vykdytas projektas „Inovatyvaus verslo idėjų turnyras“. Inovatyviausia Lietuvoje idėja pripažinta atvira architektūrinio projektavimo ir gaminių dizaino kūrimo sistema. Antrąją vietą užėmė specializuota sūrių parduotuvė, trečiąją – saugaus dviračių statymo sprendimas. Turnyro dalyviai pasidalino 10 000 Lt piniginį prizą.

Šeštadienį Latvijoje, šalia Turaidos, sudužo sportinis lėktuvas „Savage“, žuvo du verslininkai – Gundaras Vectiranas ir Juris Sirmaisas. Lėktuvas nukrito 16.03 val. kukurūzų lauke šalia kelio Turaida-Ragana. Lėktuvą pilotavo G. Vectiranas, automobilių firmos „Amserv Motors“ bendrasavininkis. Lėktuvas į žemę įsirėžė vertikaliai. Ekspertai mano, kad pilotas darė kažkokį sudėtingą manevrą.

Tipiškas sėkmingo verslininko portretas: griežtas kostiumas, kietas charakteris, mokėjimas vadovauti dideliam kolektyvui. Tačiau, matyt, nėra taisyklių be išimčių. Yra verslininkų, savo elgesiu ir netgi išvaizda laužančių stereotipus. Jiems vadovaujant dirbti gali tik labai nuolankūs pavaldiniai, su jais bendrauti nori labai retas kuris partneris, dėl to dažnai tokie verslininkai savo įmones vysto patys vieni. Žurnalo „Forbes“ rusiškoji redakcija išrinko devynis Rusijos verslo keistuolius.

Investuotojų Forumas atliko apklausą apie darbo santykių reguliavimo keliamas problemas verslui. Apklausos rezultatai parodė, kad įmonės mato daug problemų darbo santykių reguliavimo srityje ir dauguma jų yra dėl biurokratinės naštos. Profesinės sąjungos neaktyvios Apklausa parodė, kad 35 proc. įmonių yra įsikūrusios profesinės sąjungos, vidutiniškai 28 proc. darbuotojų prisijungia prie profesinės sąjungos, kai kur darbuotojų aktyvumas siekia net 70 proc., tačiau dauguma, 64 proc.

Lietingą ketvirtadienio vakarą sostinėje verslininkai ir pramogų šou verslo atstovai, kartu su vaikais traukė į labdaros ir paramos fondo „Mamų unija“ renginį. Jame savo pasirodymą dovanojo pianistas Petras Geniušas. Skambant jo atliekamai muzikai mažieji piešė piešinėlius, žaidė. Nuo vaikų neatsiplėšė, visaip jais rūpinosi buvusi televizijos laidų vedėja  Agnė Jagelavičiūtė.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, ministras pirmininkas Andrius Kubilius, Švedijos ambasadorė Lietuvoje Cecilia Ruthström-Ruin, ir daug kitų garbingų svečių, tarp kurių - ir Andrius Mamontovas, šiandien susitiko vienoje prestižiškiausių  kasmetinių šalies verslo konferencijų. Jos metu buvo įteikti „Swedish Business Awards 2011“ apdovanojimai.

Su rudeniu į Lietuvos padangę ateina ir profesinių sąjungų planuojamų protestų banga. Ar Lietuvoje pasikartos graikiškas scenarijus? Pasipiktinimą stringančiu minimalios algos didinimu, darbo kodekso pataisomis ir vyriausybės dėmesio skurstantiesiems trūkumu penktadienį simboliškai reiškė kelios dešimtys protestuotojų, bet, pasak jų, tai tik pradžia – lapkritį laukia masiniai protestai, panėšėsiantys į tuos, kurių vis nepavyksta numalšinti Graikijoje.

Nuoširdžiai gailiuosi žurnalisto Mariaus Jokūbaičio, kuris imdamas iš manęs interviu praėjusią savaitę sakė, kad pritaria Darbo partijos siekiams naikinti dujų tarpininkus ir mažinti dujų kainą vartotojams. Tačiau per vieną naktį tarnystė korupcijai, nesąžinei ir Lietuvos žmonių skurdinimui — aišku ne už dyka — padarė savo? Todėl rašinyje „Politikas nepamiršta turtų sukrovusio verslo“ neliko nė dalelytės nuoširdumo. Tačiau šį straipsnį rašau ne tam, kad atsakyčiau žurnalistui.

Internetinis portalas „BusinessInsider“ sudarė dešimties sėkmingiausių internetinio verslo srities jaunuolių sąrašą. Šiame reitinge galima sutikti tuos žmones, kurie savo įsteigtas kompanijas pardavė už ne mažiau kaip 100 milijonų JAV dolerių, arba tuos, kurių viešųjų kompanijų bendra rinkos vertė buvo pasiekusi panašias sumas. Į sąrašą įtraukti tik tokių kompanijų įkūrėjai, kurie tokiais būdais praturtėjo dar nesulaukę 30 metų: Aaronas Patzeris, būdamas 28 metų, kompaniją „Mint.

Žurnalas „Forbes“ surengė kasmetinį dviejų įtakingų verslo atstovų susitikimą ir kalbino juos apie jų labdaringą veiklą bei asmeninį gyvenimą. Šį kartą į „Forbes“ klausimus atsakinėjo kompanijos „Microsoft“ įkūrėjas Billas Gatesas ir vienas iš „Facebook“ bendraautorių Dustinas Moskovitzas. Šie žmonės buvo pasirinkti neatsitiktinai. Abu verslininkai yra IT pasaulio atstovai. Abu jie mokėsi Harvardo universitete, bet metė studijas, susitelkdami į savo IT projektų vystymą.

Prieš prasidedant ekonominiam sunkmečiui prabangus automobilis sudarė sėkmingo verslininko įvaizdį. Tačiau laikai pasikeitė – dabar ypač prabangus automobilis klientams gali sudaryti ne patikimo partnerio, o lupikautojo įvaizdį.

Ar kada nors susimastėte, kokius universitetus lankė svarbiausių pasaulio kompanijų vadovai. Nepasakokite to savo vaikams, tačiau žinokite, kad dalis šių asmenų niekada nebaigė koledžo, o kai kurie net nesivargino pabandyti į juos įstoti, rašo CNBC. Įvairiausių sričių vadovai sėkmingai valdė milžiniškas kompanijas ir net nemanė, kad diplomas yra vienintelis kelias į sėkmę.   10. Alfredas Taubmanas „Apple“ įkūrėjas ir vadovas. Rinkos kapitalizacija 362,4 mlrd. JAV dolerių.

Valstybinis turizmo departamentas (VTD) penktadienį Vilniuje rengia Vokietijos ir Lietuvos konferencijų turizmo verslo misiją. Vokietijos verslininkams bus pristatytos Lietuvos konferencinio turizmo galimybės ir naujovės. Trijų dienų programa sudaryta apimant pagrindinius šalies konferencinio turizmo regionus: Vilnių, Trakus, Kauną. Svečiams bus stengiamasi parodyti kuo daugiau konferencijų centrų, viešbučių, supažindinti su šalies miestais.

Prieš kelias savaites pietinių Lietuvos rajonų gyventojų ausis pasiekusi žinia apie šuoliais krintantį zloto kursą nuvilnijo ne tik per pasienio su Lenkija savivaldybes - atsirito ir į tolimesnius rajonus, sostinę, rašo dienraštis „Respublika“. Primirštos savaitgalinės apsipirkimo išvykos į kaimyninę valstybę vėl kaitina kraują. Zloto nuvertėjimas 2009 metų pradžioje įnešė tikrą sumaištį į krizės paveiktą Lietuvos rinką.

Didžiausias Centrinės ir Rytų Europos regione verslo akseleratorius „StartupHighway“ baigia paraiškų atrankos etapą ir ruošiasi programos pradžiai. Norą dalyvauti šią savaitę prasidedančioje ir tris mėnesius truksiančioje verslo idėjų realizavimo programoje pareiškė net 12 valstybių pradedantys verslininkai.

Teisingumo ministerija siūlo bausti darbdavius, įdarbinusius nelegalius imigrantus. Tokius verslininkus siūloma bausti laisvės atėmimo bausme nuo 2 iki 4 metų, pranešė LTV „Panorama“. Šiuo metu darbdaviams, į darbą priėmusiems nelegaliai į Lietuvą patekusius darbuotojus, numatyta administracinė atsakomybė. Bausmę norima keisti remiantis Europos Sąjungoje galiojančiomis nuostatomis. Tokiam sprendimui priešinasi šalies verslininkai.

Kaune jau šios savaitės pabaigoje paaiškės 2011-ųjų Europos vyrų krepšinio čempionato nugalėtojai. Sekmadienį į Nemuno salą susirinkę sirgaliai turėtų išvysti įspūdingą reginį – kraują užvirins dviejų stipriausių Europoje rinktinių dvikova, o finalinį čempionato etapą baigs auksu puošiamų čempionų triumfas. Maža Lietuvos tauta tikisi, kad šis titulas po aštuonerių metų pertraukos grįš į Lietuvos krepšininkų rankas.

Keturiems Lietuvos miestams Europos vyrų krepšinio čempionatas jau baigėsi. Išlydėjus sportininkus, beliko susitvarkyti ir skaičiuoti pelną, kurį paliko svečių šalių sirgaliai. Deja, skaičiuoti nelabai bus ką, rašo „Vakaro žinios“. Alytaus, Klaipėdos ir Šiaulių miestų atstovai vienu klausimu buvo vieningi: krepšinio čempionato pirmasis etapas verslininkams ir miestams turtų nesukrovė.

Kinijoje sparčiai daugėja labai turtingų asmenų. Turtingiausiųjų sąraše jų skaičius padvigubėjo per pastaruosius dvejus metus.Huruno turtingųjų sąraše Kinijos magnatai registruojami nuo 1999 metų. Trečiadienį sąraše buvo 271 Kinijos milijardierius. 2009 metais tame sąraše buvo 130 asmenų. Už Kinijos milijardierių sąrašą ilgesnis tik JAV – jame užfiksuota 400 turtingiausiųjų asmenų pavardžių, rašo telegraph.co.uk.

Pagaliau išaušo laukiamiausia lietuviui diena – Europos krepšinio čempionato atidarymas. Likusi Europa vargu ar labai domėsis, kas vyksta Lietuvoje, – ten krepšinis nėra toks populiarus. Apie tai galime spręsti ir iš turistų „gausos“ – taip ilgai laukti užsienio komandų sirgaliai, priešingai, nei tikėtasi, į Lietuvą būriais nesiveržia. Tačiau retam iš mūsų tai svarbu – juk patys sau galime susikurti šventę ir nors kelioms savaitėms pamiršti sunkiai slėgusį sunkmetį.

Vadinamoji Europos centrinio banko (ECB) šešėlinė taryba teigia, kad bankas turėtų atšaukti šių metų palūkanų normų didinimus ir taip apsaugoti euro zonos ekonomiką nuo recesijos. Anot tarybos, susitraukęs Europos pramonės sektorius ir smukęs vartotojų bei verslininkų pasitikėjimas rodo, kad didelis ekonomikos augimo sulėtėjimas antrąjį metų ketvirtį gali tęstis ir trečiąjį. ECB šešėlinę tarybą sudaro 15 ekonomistų ir vertybinių popierių vadybininkų grupė.