verslininkai

Vyriausybės pasitarime pritarta ribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens - mažosios bendrijos - koncepcijai. Mažoji bendrija užpildys nišą tarp individualios įmonės ir uždarosios akcinės bendrovės ir bus orientuota į smulkaus, ypač šeimos, verslo poreikių tenkinimą. Tokios įmonės veikla bei apskaita bus gerokai paprastesnė. Koncepcijoje numatyta, kad steigiant mažajai bendrijai nebus taikomas minimalaus įstatinio kapitalo reikalavimas.

Vakarykščiame Alytaus miesto savivaldybės tarybos posėdyje nuspręsta nepritarti Ūkio ministerijos siūlymui steigti laisvąją ekonominę zoną (LEZ) Alytaus pramonės parke. Toks sprendimas priimtas, atsižvelgus į verslininkų pasiūlymus ir įvertinus, kad Pramonės parke jau pareiškusios norą kurtis keturios įmonės. Tikimasi, kad per artimiausius metus naujos įmonės užpildys parko teritoriją.

Valstybinė mokesčių inspekcija, kontroliuodama, kaip prekyvietėse maisto produktais prekiaujantys prekybininkai laikosi reikalavimo pajamų apskaitai naudoti elektroninius kasos aparatus, išanalizavo daugiau kaip 100 įvairiuose šalies prekyvietėse prekiaujančiųjų liepos mėnesio pardavimų duomenis. Rezultatai parodė, jog šiais metais verslininkų apskaityti pardavimai vidutiniškai 30 proc.

Pasaulio jaunimo dienos Madride, kuriose dalyvavo ir popiežius Benediktas XVI, Ispanijos sostinės verslininkams sunešė milijoninį pelną. Madrido verslininkų sąjungos (CEIM) prezidentas Arturo Fernandezas gautas pajamas įvertino 160 mln. eurų. Didžiausios naudos iš katalikiško renginio turėjo maitinimo įstaigų bei viešbučių savininkai.

Laimėję kovas su A. Skaruliu ir Licmanais, Princai išgarsėjo ir tapo Šiaulių nusikalstamo pasaulio lyderiais. Apakinti tokios sėkmės, jie buvo net apsirgę žvaigždžių liga – persižiūrėję amerikietiškų kovinių filmų, bandė kopijuoti „kietus“ Holivudo aktorius. Siautėjo lyg kino filme Privatizuotos siuvyklos Kuršėnuose savininkas – jaunas šiaulietis kultūristas – atsisakė mokėti duoklę reketininkams, o tais laikais tai buvo laikoma negirdėtu akiplėšiškumu.

Lietuvos darbo biržos duomenys rodo, kad rugpjūčio 11 d. šalyje buvo registruota 222,7 tūkst. bedarbių – 3,3 tūkst. mažiau nei prieš savaitę. Tai sudaro 10,77 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų, teigiama Darbo biržos pranešime. Per savaitę įdarbinimo ir laisvų darbo vietų rodikliai išliko panašūs kaip ir ankstesniąją. Teritorinės darbo biržos padėjo įsidarbinti 4,3 tūkst. bedarbių, o darbdaviai įregistravo 3,3 tūkst. laisvų darbo vietų.

Šių metų sausio-liepos mėn. Lietuvos bendrovės dažniausiai susidūrė su automobilių avarijų padaromais nuostoliais. Per šį laikotarpį šalies draudikai juridiniams asmenims išmokėjo 138 tūkst. draudimo išmokų už beveik 259 mln. litų. Transporto draudimo išmokų vertė, palyginti su praėjusių metų pirmuoju pusmečiu, padidėjo 12 proc. ir sudarė net 44 procentus visų draudimo išmokų.

Vis mažiau laiko lieka iki Europos krepšinio čempionato. Sporto atributika prekiaujantys verslininkai sako, kad kaip tik dabar prasideda pats darbymetis. Anot jų, kol kas čempionato suvenyrais aktyviau domisi įmonės ir užsienio lietuviai, o didžiausio Lietuvos krepšinio aistruolių antplūdžio tikimasi paskutinėmis savaitėmis. Tuo metu sirgaliai jau skaičiuoja dienas iki pirmųjų rungtynių.

Žurnlistams iš Lietuvos surengtoje konferencijoje Rusijos  šiaurės vakarų regiono vyriausybė pasirengusi bendradarbiauti su Lietuva. Kaliningrado srities vadovas Nikolajus Cukanovas, neseniai viešėjęs Lietuvoje renginyje „Kaliningrado dienos“ tikino, jog ryšiai su Lietuva priklauso tik nuo abipusių teigiamų santykių.

Sugalvojote tobulą idėją? Apsidairykite toliau už Lietuvos sienų ir grįžkite jos tobulinti. Vaikystėje greičiausiai visi buvome sugalvoję kokią nors „genialią” idėją ir 100 proc. tikėjome, kad padarėme stulbinamą atradimą. Nors vėliau paaiškėdavo, kad visas pasaulis apie tai jau senų seniausiai žino.

Jauniems ir idėjų nestingantiems Lietuvos verslininkams pagalbos ranką tiesia dar vienas projektas. Skambiu pavadinimu „StartupHighway“ verslo akseleratoriumi pavadinta programa startuos rugsėjo 15 dieną ir apims mentorių konsultacijas bei pirmąją finansinę pagalbą apie nuosavą verslą mąstantiems žmonėms.

Svajoti apie verslą lengva, jį pradėti – nelabai. Amerikiečių žurnale ,,Inc" verslo idėjas padedanti vystyti Jenn Houser pateikia penkis patarimus pradedantiesiems verslininkams: Kai galvoju apie verslo idėją visuomet prisimenu, ką sakydavo mano seneliai. Kai senelė tardavo: ,,norėčiau kažko išgerti„, senelis greitai jai atkirsdavo ,,Nustok galvoti ir pradėk pilti.“ Ši filosofija visada varo į priekį bet kokį verslą. 1. Ženkite žingsnį, bet kokį.

Lietuviška patarlė apie devynis amatus ne itin pozityvi, tačiau tuos devynis amatus išbandęs bendrovės „Vesiga“ direktorius Saulius Grinkevičius šypsosi. Jo vadovaujama įmonė sėkmingai veikia jau 20 metų, „Daumantų“ prekių ženklas – vienas žinomiausių Lietuvoje. Į verslo platybes S. Grinkevičius žengė likus penkeriems metams iki sovietų griūties.

Lietuvos statistikos departamentas praneša, kad pirmąjį 2011 m. pusmetį buvo naujai įregistruoti 5262 ūkio subjektai. Palyginti su pirmuoju 2010 m. pusmečiu, kai buvo įregistruota 4512 ūkio subjektų, jų skaičius padidėjo 16,6 procento. Daugiausia ūkio subjektų įregistruota Vilniaus apskrityje, mažiausiai – Tauragės apskrityje. Per pirmąjį 2011 m. pusmetį, palyginti su tuo pačiu 2010 m. laikotarpiu, Lietuvoje buvo išregistruota 45,7 procento mažiau ūkio subjektų.

Vokietijos vyriausybė planuoja užsieniečių įdarbinimo palengvinimo procedūrą, tačiau kol kas neaišku, kaip toli valdantieji žengs. Iki šiol parengtame projekte numatomos įdarbinimo lengvatos tik gydytojams ir inžinieriams iš Europos Sąjungai nepriklausančių šalių. Koncepcijoje taip pat dėmesio netrūksta vietos darbuotojams – planuojama didinti moterų ir vyresnių žmonių įdarbinimą bei skatinti jaunus žmones įgyti aukštesnę kvalifikaciją.

BTV tiesioginiame eteryje verslininkai pagaliau pripažino, kad būtina didinti darbininkų algas jau dabar. „Kas turi atsitikti, kad verslininkai iš tikrųjų pradėtų mokėti daugiau? Aš manau, yra du momentai: vieną dieną verslas staiga pajus, kad nebėra su kuo dirbti. Ir kita, ką verslas jaučia, kad nebėra su kuo gyventi: vis dėlto, socialinės atsakomybės, mums, kaip verslininkams, pastaruosius 20 metų stipriai trūko“,  – sakė „Ekonominių konsultacijų ir tyrimų“ partneris Gintas Umbrasas.

Lietuvoje darbuotojų netrūksta, tačiau verslininkai reikalingos darbo jėgos neranda, nes moka per mažus atlyginimus, mano Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Bronislovas Lubys. „Girdima, kad kai kuriose vietose trūksta darbuotojų. Aš negaliu sutikti ir, manau, kad mes neteisingai traktuojame šį klausimą. Šiandien darbo jėgos trūkumo Lietuvoje nėra, net jei nedarbas yra prie visų blogų skaičių. Situacija tokia, kad mes nenorime mokėti tiek.

Nuo vasario mėnesio prie Seimo dėl kasos aparatų įvedimo badavę smulkiojo verslo atstovai ketvirtadienį, prieš pat JAV Valstybės sekretorės Hillary Clinton vizitą, nutraukė savo bado akciją. „Baigėme savo bado akciją, kadangi mūsų delegacija grįžo iš Briuselio. Briuselyje išsprendėme tas problemas, dėl kurių su Vyriausybe nesutarėme ir Vyriausybė tiesiog žlugdė mūsų smulkųjį verslą bei iniciatyvą rasti dialogą.

Birželio mėnesį Šveicarijoje įvyko paslaptingo elitinio klubo, vadinamo Bilderbergo grupe, susirinkimas. Tarsi filme apie Džeimsą Bondą 150 iškilių politikų ir verslininkų keturioms dienoms susitiko aptarti pasaulio ateitį Šveicarijos kurorte Sankt Morice, rašoma BBC tinklalapyje. Pašaliniams įeiti draudžiama Šis sambūris apaugęs sąmokslo teorijomis. Paprasti žmonės gali tik spėlioti, kas vyksta per uždarus Bildbergo grupės susitikimus. Susirinkimo dienotvarkė neskelbiama.

Apklausos rezultatai parodė, kad Seimo narių nuomonė Lietuvos energetinės nepriklausomybės klausimu gerokai skiriasi nuo juos išrinkusių gyventojų  nuomonės. Manančių, jog Lietuva yra visiškai energetiškai priklausoma tarp verslininkų yra 82 proc., gyventojų – 88 proc., o tarp Seimo narių – 66 proc. Tiesa, nė vienas respondentas nepasirinko teiginio, kad Lietuva yra visiškai energetiškai nepriklausoma. 24,5 proc. Seimo narių Lietuvą įvardijo kaip energetiškai nepriklausomą tik iš dalies.

Privačiame name įprasta įsirengti pirtį ar baseiną. Tačiau savo malonumui namuose turėti didžiulę šokių salę su specialiais šviesos efektais bei profesionalia garso aparatūra – per didelė prabanga racionaliai mąstančiam lietuviui. „Tik nemanykite, kad mes čia dviese ir šokame nuo ryto iki vakaro“, – mano nustebusį žvilgsnį pagauna verslininkė Liuda Beržanskienė.

Vis dar svajodama atgaivinti centrinę Panevėžio aikštę, miesto valdžia jau keliskart kreipėsi į verslininkus. Tačiau šiemet jų į šauksmą atsiliepė vos penki, mat manė – valdininkai ir vėl prašys finansinės paramos... Panevėžio savivaldybė jau antrus metus reanimuoja Laisvės aikštę, kartą per savaitę panevėžiečius kviesdama į renginius „Susitikime penktadienį“. Taip viliamasi į miesto centrą pritraukti kuo daugiau žmonių, o kartu tikimasi, kad tuo pasinaudos verslininkai – savo verslo labui.

Dabar verslininkai jau samdo statybininkus ir atgaivina daugiabučių namų projektus, o pirkėjai vėl renkasi būstą dar nepastatytuose namuose. Nuosaikus augimas. Taip šiandien būsto rinką apibūdina ekspertai, rašo „Lietuvos rytas“. Nuosmukis nebegresia, tačiau didelio pagyvėjimo irgi nelaukiama. Beje, viena priežasčių, kodėl lietuviai nesidomi būstu - gyventojų emigracija. „Šiuo metu apie naujo būsto rinką galime kalbėti tiktai Vilniuje. Kituose miestuose jos tiesiog nėra.

„Gaudykite momentą!“ – paleido iš tribūnos Viačeslavas Dovnoras, Baltarusijos ekonominio bendradarbiavimo su Lietuvos Respublika verslo tarybos pirmininkas, ir negalėjo būti neišgirstas. Lietuvos verslininkai, praėjusį ketvirtadienį dalyvaudami VII Lietuvos ir Baltarusijos ekonomikos forume Druskininkuose, tylomis gaudė momentą, nes šį motyvą viena ar kita forma vis kartojo daugelis kalbėtojų ragindami investuoti Baltarusijoje.

Dažnas politikas, ekonomistas ar verslininkas drąsiai rėžia, kad iš minimalios algos, siekiančios 800 litų neatskaičius mokesčių, išgyventi neįmanoma. O brangstant maistui, degalams ir elektrai, su kiekviena diena išgyventi darosi vis mažiau realu. Tačiau lietuviai gyvi. „Ar maitintis kruopomis ir kaulais – jau žemiau orumo ribos? Viena, orumas – vidinės žmogaus savijautos klausimas.

Po krizės atsigaunantis stambusis verslas jau artimiausiais metais planuoja savo produktus ir paslaugas pardavinėti užsienyje, o iš ten įsivežti pigią darbo jėgą. Lietuvos ekonomika lyg ir atsispyrė nuo dugno, kai kurios įmonės jau skaičiuoja pelną, tačiau eiliniai darbuotojai ir vartotojai vidaus rinkoje ekonomikos atsigavimo ženklų šįmet dar nepajaus.

Vilniaus meras Artūras Zuokas paskelbė karą savo kaimynams – jo vadovaujama bendrovė „BNA grupė“ į teismą padavė šalia politiko gyvenantį verslininką Antaną Vainauską ir reikalauja, kad šis per mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nugriautų į A. Zuoko sklypą patenkančią 4,55 kv. m sieną. Bylą antradienį pradėjo nagrinėti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas, rašo delfi.lt. Atsakovu patrauktas A. Vainauskas nenusileidžia A. Zuokui ir pareiškė priešieškinį.

Šiandien vienas iš penkių jaunų europiečių negali susirasti darbo. Šis skaičius išreiškia didžiulį žmonių talento ir potencialo švaistymą, ateityje galintį kelti pavojų Europos Sąjungos konkurencingumui. Kaip dalinį atsaką į šią problemą Europos Komisija šiandien pradeda vykdyti pažangią priemonę „Youth@Work“, kuri padėtų sukurti aukštos kokybės ir tvarių darbo vietų Europos jaunimui.

Ketvirtadienio vakarą, grojant styginiam kvartetui, Vilniaus universitete apdovanotos praeitąmet socialinėje veikloje daugiausiai nuveikusios Lietuvos verslo įmonės. Apdovanojimų ceremoniją vedęs žurnalistas Edmundas Jakilaitis priminė, kad šiemet laureatus rinko 7 ekspertų komisija, kuri didžiausią dėmesį skyrė įmonių diegiamoms inovacijoms, padedančioms sumažinti verslo nešamą žalingą poveikį aplinkai.

Iššūkių, naujovių ir socialinės atsakomybės nesibaidantys Lietuvos verslininkai iki balandžio 30 d. tinklalapyje www.talent.lt gali būti nominuojami tarptautiniam „Jauno kūrybiško verslininko apdovanojimui“ ("Creative Young Entrepreneur Award“). Po nacionalinio atrankos etapo Lietuvoje, organizuojamo visuomeninės organizacijos „JCI Vilnius“, geriausi verslininkai lapkričio mėnesį gali būti pakviesti į pasaulinius apdovanojimus Briuselyje.

Atsiranda vis daugiau pasvarstymų apie tai, kad vizitinė kortelė „miršta“, tačiau ar iš tiesų pažengusių technologijų laikais tai tik atgyvena?Savo tinklaraštyje vienas žinomas videografikos dizaineris Džonas Kosčevskis iš Jungtinių Valstijų prisimena filmą „Amerikos psichopatas“, kurio pagrindinis herojus verslo susitikime įsiunta supratęs, kad jį supančių žmonių vizitinės kortelės – prabangesnės nei jo.

Praėjusią savaitę Panevėžyje vykusio „Versli Lietuva“ renginio metu buvo išdalyta beveik pusantro šimto nemokamų verslo pradžios paslaugų čekių. Iš viso per tris jau įvykusius „Versli Lietuva“ renginius besirengiantiesiems pradėti savo verslą buvo išdalyta beveik 230 nemokamų paslaugų čekių. „Renginio Panevėžyje dalyviai nustebino savo aktyvumu.

Psichologas Owenas Fitzpatrickas interviu ,,Ekonomika.lt" atskleidė, kaip vadovaujantis sėkmingų žmonių elgesio principais pasiekti užsibrėžtų tikslų. Pasaulyje pripažintas neurolingvistinio programavimo (NLP) meistras airis O. Fitzpatrickas įsitikinęs – kiekvieno iš mūsų sąmonę paveikti visai nesunku. Tereikia pastebėti sėkmingų ir nesėkmingų žmonių elgesio skirtumus. Anot pašnekovo, NLP metodika ypač išpopuliarėjo per krizę – kai efektyvumas tapo brangiausia vertybe.

Einantys į politiką verslininkai Kanadoje privalo savo akcijas perduoti vadinamiesiems akliesiems fondams, JAV ir Didžiojoje Britanijoje politi kams tokie fondai yra rekomenduojami. Gal ir Lietuvai tai padėtų apsisaugoti nuo viešųjų ir privačių interesų konflikto.

Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys ir Darbo partijos ekspertai, susitikę su Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos (LSVPA) atstovais, ragina Vyriausybę įsiklausyti į smulkiųjų verslininkų argumentus. Susitikime smulkieji verslininkai išsakė savo poziciją dėl Vyriausybės požiūrio į smulkųjį verslą ir pristatė pasiūlymus, kaip būtų galima sureguliuoti smulkiųjų verslininkų ir valstybės santykius.

Vakarų Lietuvos verslininkai, nebeapsikęsdami prasto šio regiono pasiekiamumo oro keliais, kreipėsi į susisiekimo ministrą Eligijų Masiulį, kad Palangos oro uoste atsirastų daugiau skrydžių, rašo „Vakarų ekspresas“. „Itin sumažėjęs krypčių bei skrydžių skaičius netenkina ekonominių regiono poreikių bei turėtų būti nuostolingas pačiai valstybės įmonei, į kurios infrastruktūrą investuotos didelės Europos Sąjungos ir valstybės lėšos“, - E. Masiuliui rašo verslininkai.

Verslo dienraštis „Äripäev“ paskelbė šalies investuotojų, uždirbusių daugiausia dividendų už rezultatus kriziniais 2009-aisiais, sąrašą. Tai asmenys, gavusieji ne mažiau kaip 3 mln. Estijos kronų (663 tūkst. Lt) dividendų. Jei aptiksit pažįstamų, pasveikinkit ir perduokit linkėjimų nuo ekonomika.lt. 1.Toomas Annus, 44,72 proc.. “Merko Ehitus„ ir “ELL Kinnisvara“. 2-4. Jurij Jančuk, Liudmila Mälson, Dmitrij Mälson – po 35,18 proc.

„Ekonomika.lt“ pirmą kartą Lietuvos istorijoje publikuoja turtingiausių šalies verslininkų šimtuką. Priešingai, nei daugelyje kitų valstybių, informacija apie turtingiausius Lietuvos žmones kol kas slypi po devyniais užraktais. Vieni baiminasi dėl savo saugumo, kitus trikdo dėmesys, treti nenori turėti reikalų su Mokesčių inspekcija ir kitomis valdiškomis įstaigomis. Todėl informaciją apie jų valdomą turtą reikia rankioti po kruopelytę. Tačiau padėtis pamažu keičiasi.

Lietuvių verslininkų interesus Jungtinėje Karalystėje atstovaujančių Lietuvos komercijos rūmų (Lithuanian Chamber of commerse in the United Kingdom) prezidento Mariaus Bružo nuomone, verslininkams iš Lietuvos konservatyviosios Anglijos rinkoje įsitvirtinti nėra lengva – reikia sunkiai dirbti, kol pavyksta pasiekti norimų rezultatų.

Italijos verslininkai savaitgalį pirmą kartą pakvietė iš arčiau pažinti šios šalies maisto, gėrimų ir dizaino kultūrą bei netradiciniu aukcionu rinko lėšas ir paramą sunkiai besiverčiančioms Lietuvos šeimoms.

Garsiojoje teisinėje dvikovoje minimi Vilniaus verslininkai savo kailiu patyrė, kad brangūs ir įtakingi advokatai gali nesunkiai paveikti teisėjų sprendimus. Milijoninių nuostolių patyrę Vilniaus verslininkai neketina sudėti ginklų po Apeliacinio teismo priimtos nutarties byloje, kuri žiniasklaidos skambiai praminta Avižienių afera.

Ukrainoje, Dnepropetrovske, prieš mokesčių reformą protestuojantys verslininkai prie mieste esančio mokesčių administracijos pastato atnešė medinį lovį prikrautą fekalijų, smulkių kupiūrų ir monetų, praneša naujienų portalas Lenta.ru. Visas turinys buvo padėtas ant šalia pastato ištiesto kilimo, o protestuotojai prie jo pridėjo šaukštus, šakutes ir užrašą „Pasiimkite mūsų mokesčius“. Niekas, remiantis naujienų agentūros duomenimis, iš darbuotojų prie susirikusiųjų minios prieiti nebandė.

Yra toks lietuviškas būdas – kas panosėje, to nebrangini. Tokią išvadą galima daryti stebint, kaip Vyriausybė verčiasi per galvą, kai vilioja (ir net primoka) užsienio investuotojus, tačiau nepastebi iš Lietuvos bėgančių verslininkų. Vasarą „Vakarų medienos grupė“ (VMG) pasirašė kontraktą, kuris tapo oficialia jos investicinio projekto Baltarusijoje pradžia. Daugiau nei 200 mln. litų, kurie galėjo būti investuoti Lietuvoje, iškeliavo į šalį kaimynę. Ten pat iškeliauja ir koncerno SBA pinigai.

Tūkstančiai smulkiųjų verslininkų pirmadienį Ukrainos sostinėje Kijeve protestavo prieš mokesčių reformas. Proteste dalyvavo beveik 5 tūkst. žmonių, suvažiavusių iš visų šalies regionų. Jie švilpė ir barškino metaliniais kibirais, pranešė naujienų agentūra AFP. Pasipiktinusieji numatomomis mokesčių reformomis rengė ne vieną protestą, tačiau šis kol kas buvo didžiausias. Mokesčių pakeitimus praėjusią savaitę patvirtino parlamentas, jie turėtų įsigalioti nuo sausio 1-osios.

Rajono Savivaldybė seka Panevėžio ir kitų miestų pavyzdžiu ir 2011-aisiais gerokai mažina verslo liudijimų kainas, tačiau nebenumato lengvatų neįgaliesiems, bedarbiams, pensininkams ir kt. Panevėžio rajone nuo kitų metų pigiausias verslo liudijimas, nesvarbu, ar veikla bus vykdoma tik rajono teritorijoje, ar visoje Lietuvoje, kainuos 120 litų, brangiausias – 480 litų. Pavyzdžiui, žemės ūkio veiklos verslo liudijimas šiemet kainavo 600, kitąmet už jį reikės mokėti 120 litų.

Statistika rodo, jog politika Lietuvoje vis labiau virsta turtingųjų užsiėmimu. Per 40 į Lietuvos Respublikos Seimą išrinktų ir šiuo metu ten besidarbuojančių asmenų yra milijonieriai. Jau tapo įprasta, kad tai verslo ar pramogų pasaulyje sėkmę patyrę žmonės.

Scenarijus labai paprastas – įmonė X, padirbusi kurį laiką palieka nemažai kitų įmonių „ant ledo“ – gavusi išankstinį užmokestį, paslaptingai pradingsta. Krizei įsibėgėjus, nemažai  verslininkų pasmerkė savo verslą žlugti ir ėmėsi kitos veiklos. Nerimą kelia tai, kad kai kurie transporto įmonių atstovai ne tik atveda savo įmones prie bankroto, palieka nesugražintas skolas, bet vėliau tie patys žmonės steigia naujas įmones ir sėkmingai pradeda jose dirbti ar vadovauti.

Turkijos policija sulaikė jachtos „Savarona“, kuri kadaise priklausė Turkijos Respublikos įkūrėjui Atatiurkui, savininką. Naujasis laikinasis savininkas ją buvo išsinuomojęs už 60 mln. dolerių ir pavertęs plaukiojančiu viešnamiu turtingiems klientams. Jachtoje vykdavo sekso orgijos, kuriose dalyvaudavo nepilnametės iš Rusijos ir Ukrainos. Sulaikyti garsūs verslininkai Policija praneša, jog sulaikytas Tefikas Arifas (57 m.) iš Niujorko, besiverčiantis nekilnojamojo turto prekyba.

Spalio 7 d. šalyje buvo registruota 309,6 tūkst. bedarbių. Tai sudaro 14,31 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų arba 0,03 procentiniais punktais mažiau nei praėjusią savaitę. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pastebi, kad beveik 1,6 tūkst. bedarbių įsigijo verslo liudijimus.