valentinas mazuronis

Po gerą valandą trukusių diskusijų nepakako parlamentarų balsų, pritariančių Vytauto Greičiaus, kaip Aukščiausiojo Teismo (AT) vadovo, karjeros pabaigai. Seimas vakar ignoravo prezidento Valdo Adamkaus valią atleisti iš pareigų AT pirmininką V.Greičių pasibaigus jo kadencijai. Svarstant nutarimo projektą salėje buvo susirinkę neįtikimai daug Seimo narių - per 100. Kad V.Greičius būtų atleistas, balsavo 41, "prieš" - 43, susilaikė 20 parlamentarų.

Artėjant Seimo rinkimams partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderiai pasirašė bendradarbiavimo sutartį su viešųjų ryšių kompanija Brown Lloyd James, kuri turėtų pagelbėti bendrauti su rinkėjais bei įvairiomis organizacijomis. Ketvirtadienį, „tvarkiečių“ pirmininkas Rolandas Paksas ir rinkimų štabo vadovas bei pirmasis pirmininko pavaduotojas Valentinas Mazuronis susitiko su BLJ kompanijos atstovu Mike Holtzmanu ir susitarė dėl viešųjų ryšių konsultacijų. „Dirbama bus projektiniu principu.

Seimas šiandien nepritarė prezidento Valdo Adamkaus teiktam Vytauto Greičiaus atleidimui iš Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigų. Tai portalui „Balsas.lt“ sakė Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Gintaras Steponavičius. Seimo motyvų priimti tokį sprendimą G. Steponavičius nekomentavo. „Ne manęs reikia klausti. Klauskite tų, kurie taip balsavo“, - teigė parlamentaras.

Nė viena partija į Seimo rinkimus nežengs be įvaizdžio formuotojų palydos. Tačiau politikų santykiai su šiais specialistais - painūs ir padriki, ketvirtadienį rašo dienraštis "Lietuvos rytas". Vieni pirmųjų įvaizdžio formuotojus rengdamiesi Seimo rinkimams pasitelkė liberalcentristai.

Prezidentas Valdas Adamkus, skubantis iš Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigų atleisti Vytautą Greičių, kad taip būtų paisoma rotacijos principų, užmiršta šį principą, kai tai susiję su visų kitų Lietuvos teismų vadovais, rašo "Lietuvos žinios". Keršto akcija. Šiandien parlamentarai po dviejų dienų pertraukos svarstys klausimą dėl Vytauto Greičiaus atleidimo iš Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigų.

Šiaulių miesto apylinkės teismas trečiadienį patenkino prokuratūros prašymus ir mėnesiui suėmė į korupcijos skandalą įsivėlusius Šiaulių tarybos narius Igorį Strupeikį ir Romaną Čokovą. Šiems tarybos nariams yra pareikšti įtarimai dėl reikalavimo duoti didelės vertės kyšį. Opozicinė konservatorių partija antradienį iš savo gretų pašalino į korupcijos skandalą įsivėlusį Šiaulių miesto tarybos narį I.Strupeikį bei rekomendavo jam atsistatydinti iš Šiaulių miesto tarybos nario posto.

Šiaulių apygardos prokuratūros pareigūnai trečiadienį kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą, prašydami vienam mėnesiui suimti į korupcijos skandalą įsivėlusius Šiaulių tarybos narius - Igorį Stupeikį ir Romaną Čokovą. Posėdžiai dėl kardomosios priemonės skyrimo numatyti prieš vidurdienį ir po pietų. Tarybos nariams yra pareikšti įtarimai dėl reikalavimo duoti didelės vertė kyšį.

Antradienį Seime buvo svarstomas Prezidento teikimas atleisti iš pareigų (kadencijai pasibaigus) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) vadovą Vytautą Greičių. Tuoj po to turėjo būti pristatytas laikinai pareigas turėjęs perimti įpėdinis – Jonas Prapiestis. Po aštrių diskusijų klausimų svarstymas atidėtas.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Šiaulių valdybos pareigūnai, atlikdami ikiteisminį tyrimą dėl kyšininkavimo stambiu mastu, sulaikė du Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narius -  buvusius konservatorių Igorį Strupeikį ir „tvarkietį“ Romaną Čokovą. Abi partijos šiandien priėmė sprendimus pašalinti sulaikytus narius iš savo gretų.

Opozicinė konservatorių partija antradienį iš savo gretų pašalino į korupcijos skandalą įsivėlusį Šiaulių miesto tarybos narį Igorį Strupeikį bei rekomendavo jam atsistatydinti iš Šiaulių miesto tarybos nario posto. Tokį sprendimą antradienį priėmė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos Šiaulių skyriaus taryba. „Mes pašaliname Igorį Strupeikį iš partijos ir įpareigojame Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Šiaulių skyrių suspenduoti jo veiklą.

Seimui pirmadienį priėmus Pilietybės įstatymą (balsavo: už – 78, prieš – 4, susilaikė 9), kai kurie Seimo nariai toliau vadina jo normas antikonstitucinėmis ir ragina Prezidentą Valdą Adamkų jį vetuoti.

Seimo narė socialdemokratė Birutė Vėsaitė trečiadienį išplatino pranešimą, kuriame ragino kovoti su augančiomis pagrindinių maisto prekių kainomis, tačiau opozicinės Tvarkos ir teisingumo (TT) frakcijos siūlymą – reguliuoti viršpelnius – vadino populistiniu. TT frakcijos Seime lyderis Valentinas Mazuronis sakė priimąs tai kaip komplimentą. „Šiandien nėra karštesnio klausimo už kylančias kainas. Kyla kuro, paslaugų ir, kas skaudžiausia, – būtiniausių maisto produktų kainos.

Šį penktadienį Seimo Europos reikalų komitetas ketina priimti galutinį sprendimą, ar Lietuvai reikalingas referendumas Ignalinos atominės elektrinės (IAE) veiklai pratęsti, tačiau jau dabar Seimo nariai į šią iniciatyvą žiūri skeptiškai, ir retas kuris tiki jos realumu.

Viešuosius ir privačius interesus supainiojęs premjeras Gediminas Kirkilas apgailestauja, kad anksčiau neatsisakė turėtų akcijų ir kalba apie įstatymų pataisas. Pasak G.Kirkilo, jo šeimos turėtas akcijų kiekis buvo toks menkas, kad jis negalėjo pagalvoti, jog tai galėtų būti pripažinta įstatymo nevykdymu bei viešųjų ir privačių interesų supainiojimu.

Seimo opozicinių frakcijų atstovai prognozuoja, jog socialdemokrato Gedimino Kirkilo vadovaujama Vyriausybė, nepaisant atsistatydinančių ministrų, tikriausiai „trauks“ iki pat Seimo rinkimų. Opozicija, viena vertus, pripažįsta, jog traukiantis sveikatos apsaugos ministrui Rimantui Turčinskui Vyriausybė priartėjo prie grėsmingos konstitucinės ribos - pagal Konstituciją, kai pasikeičia bent 7 ministrai, Vyriausybė turi iš naujo gauti Seimo įgaliojimus.

Premjeras Gediminas Kirkilas nevykdė įstatymų reikalavimų, turėdamas bendrovės „Lietuvos dujos“ akcijų ir nenusišalindamas nuo Gamtinių dujų įstatymo pataisų svarstymo Vyriausybėje.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) ketvirtadienį turės nuspręsti, ar ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas nusižengė įstatymams turėdamas bendrovės "Lietuvos dujos" akcijų ir nenusišalindamas nuo Gamtinių dujų įstatymo pataisų svarstymo Vyriausybėje. Šio klausimo svarstymas įtrauktas į VTEK posėdžio darbotvarkę.

Parlamentarai antradienį nusprendė, jog mitinguose ir panašaus pobūdžio tautos susirinkimuose negalės būti naudojami nacių ir sovietų ženklai, nacių diktatoriaus Adolfo Hitlerio, Sovietų Sąjungos Komunistų partijos vado Josifo Stalino bei kitų nacių ir sovietų Komunistų partijos lyderių atvaizdai, tačiau politinių partijų simbolikai šis draudimas negalios. "Seimas tikrai neturi ką daugiau veikti, kaip tik kovoti su praeities raganomis.

Neoficialiomis žiniomis, Lietuvos specialiosios tarnybos tiria, ar Rusijos dujų bendrovė „Gazprom“ per tarpininkę iš Ukrainos gali perdavinėti pinigus partijai „Tvarka ir teisingumas“ (TT). Pasak dienraščio „Vilniaus diena“, Rolando Pakso vadovaujamos partijos štabe konsultante dirba buvusi žurnalistė Marina Jasinskaja. Formaliai ji atsakinga už televizijos vaizdo klipų apie partiją kūrimą ir transliavimo per įvairias Lietuvos televizijas derinimą.

Pusnuogės Baltijos televizijos laidos „Uogos. Žinios ir orai“ vedėjos, kartu su laidos kūrėjais už lėkštus juokelius atsidūrusios teisme, - geriausias įrodymas, kad Lietuvos didžiavyriai taip sunkiai atpažįsta humorą, jog vietoj šypsenos renkasi Baudžiamąjį kodeksą, rašo "Lietuvos žinios" Pusnuogės Baltijos televizijos laidos „Uogos.

Išeivijoje gyvenantys lietuviai turės galimybę apie Lietuvos ateitį padiskutuoti su iš Vilniaus atvykusiais politikais. Kaip pranešė Lietuvos ambasada Didžiojoje Britanijoje, penktadienį Londone vyksiantis susitikimas-debatai "Kokią Lietuvą kuriame?" rengiami ruošiantis spalio 12 dieną numatytiems Seimo rinkimams.

Išeivijoje gyvenantys lietuviai turės galimybę apie Lietuvos ateitį padiskutuoti su iš Vilniaus atvykusiais politikais. Kaip pranešė Lietuvos ambasada Didžiojoje Britanijoje, penktadienį Londone vyksiantis susitikimas-debatai "Kokią Lietuvą kuriame?" rengiami ruošiantis spalio 12 dieną numatytiems Seimo rinkimams.

Nors politikoje patirtį turinčios tradicinės Lietuvos partijos pamažu vienijasi su kitomis panašios ideologijos politinėmis jėgomis, bendras partijų skaičius beveik nemažėja. Maža to, prieš kiekvienus rinkimus kaip grybai po lietaus dygsta naujos politinės jėgos, stebėtinai greitai nusipelnančios aukštus populiarumo reitingus. Specialistai tokį reiškinį aiškina žmonių nusivylimu politika.

„Saulė nusileido, vakaras atėjo tyliai...“ dainavo šeštadienį Vilniaus ledo arenoje susirinkę Darbo partijos nariai. Tačiau pasikeitusi jų lyderio Viktoro Uspaskicho pozicija kitų politinių partijų atžvilgiu ir sušvelnėjęs tonas byloja, kad Darbo partijos tolerancija spinduliuojantis laivas skęsti dar nesiruošia, rašo „Respublika“. Į finansinėmis machinacijomis įtariamos Darbo partijos suvažiavimą atvykę per 2000 delegatų iš visos Lietuvos kone sausakimšai užpildė Vilniaus ledo areną.

Tragiškas įvykis Afganistane vienus Lietuvos politikus skatina ieškoti radikalių sprendimų, kitus - išlaikyti nuosaikias pozicijas. Lietuvos kariuomenės seržanto Arūno Jarmalavičiaus žūtis Afganistane dar labiau paaštrino priešpriešą tarp politikų, palaikančių mūsų karių dalyvavimą vykdant užsienio misijas, ir tų, kurie griežtai neigia tokių tarptautinių įsipareigojimų būtinybę.

Prezidentas Valdas Adamkus ir krašto apsaugos ministras Juozas Olekas sutarė, kad naujas Lietuvos kovinis būrys į misiją Irake nebus siunčiamas, tačiau dabar ten esantys kariai pasiliks ilgiau. „Manau, kad šiuo metu pasiektas mūsų susitarimas tęsti mūsų misiją yra teisingas.

Šiandien įvyko radijo stoties „Laisvoji banga“ pristatymas. Naujoji radijo stotis pabrėžia, kad turės itin stiprų naujienų skyrių, o kitą laiką skirs populiariai muzikai. Sukviestiems svečiams buvo pademonstruotas filmas apie naująją radijo stotį, jie buvo supažindinti su radijo darbuotojais. Tarp jų - nemažai Lietuvos visuomenei jau žinomų veidų. Politikos diskusijų laidą „Taikinys“ ves Darius Lukoševičius, politinių komentarų laidą kurs Alvydas Medalinskas, Artūras Račas ir Morta Vidūnaitė.

Šou žvaigždės Arūno Valinsko steigiama partija Lietuvos politiniame žemėlapyje baugina ne visus. Tvarka ir teisingumas įžvelgia grėsmę, kai kurie valdantieji – potencialius partnerius, o Viktorui Uspaskichui tai nesvarbu. Steigimas nebaigtas Sekmadienį Vilniuje neva įsisteigusios Tautos prisikėlimo partijos (TPP), kurios pirmininku išrinktas teisininko išsilavinimą turintis televizijos laidų vedėjas 41-erių Arūnas Valinskas, likimas dar neaiškus.

Užvirusi kova dėl Seimo Audito komiteto pirmininko pareigų atgaivino ir ginčus dėl to, kurios partijos gali vadintis opozicinėmis. Partijos Tvarka ir teisingumas (TT) lyderis Seime Valentinas Mazuronis kaltina konservatorius tik vaidinant opoziciją ir esą dėl to remia valdančiųjų valstiečių liaudininkų atstovo Artūro Skardžiaus kandidatūrą.

Gegužės pabaigoje išeivijoje gyvenantys lietuviai turės galimybę apie Lietuvos ateitį padiskutuoti su iš Vilniaus atvykusiais politikais. Kaip pranešė Lietuvos ambasada Didžiojoje Britanijoje, gegužės 30 dieną Londone vyksiantis susitikimas-debatai „Kokią Lietuvą kuriame?“ rengiami ruošiantis spalio 12 dieną numatytiems Seimo rinkimams.

Prieš trejus ir dvejus metus vykdyta Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) tarybos veikla ir jos įvertinimas verčia šiauštis politikus. Seimas ketvirtadienį po svarstymo nepritarė 2005 m. ir 2006 m. veiklos ataskaitoms bei grąžino nutarimo projektą tobulinti.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija nustatė (VTEK), kad premjeras Gediminas Kirkilas, kurio žmona turėjo stambių Lietuvos bendrovių akcijų, nesupainiojo viešų ir privačių interesų, tačiau pažeidė interesų deklaravimo tvarką. Nesilaikė tik deklaravimo tvarkos VTEK konstatavo, kad Seimo frakcijos „Tvarka ir Teisingumas“ pranešime nurodytos aplinkybės dėl premjero galimo interesų konflikto, 2007 m. svarstant Gamtinių dujų bei Atominės elektrinės įstatymus, nepasitvirtino.

Seimas ketvirtadienį ratifikavo Lisabonos sutartį, kuri iš dalies pakeitė stojimo į Europos Sąjungą sutarties sąlygas. Už balsavo 83, prieš 5, o susilaikė 23 parlamentarai. Parlamentarai nepritarė Rimanto Smetonos siūlymui papildyti sutarties ratifikavimo įstatymą pabrėžiant, jog Europos Sąjungos institucijos ir teisės aktai negali pažeisti Lietuvos suvereniteto ir pamatinių vertybių bei paveldo.

Ketvirtadienį Seimo nariai svarstė, ar ratifikuoti Lisabonos sutartį. Į parlamentarus šia proga kreipėsi ir Europos parlamento pirmininkas. Vis dėlto svarstyme buvo padaryta pertrauka. Lisabonos sutartis turėtų pakeisti liūdnai pagarsėjusį Konstitucijos Europai dokumentą, kurį referendumais atmetė senosios ES valstybės. Sutarties svarstyme padaryta pertrauka, nes jos prašė opozicinė „Tvarkos ir teisingumo“ frakcija.

Ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas jau ne pirmą savaitę neišsirenka kandidato į švietimo ministro postą, tačiau koalicijos partneriams šių pareigų nesiūlo. Pirmosiomis dienomis po Romos Žakaitienės atsistatydinimo kandidatu minėtas Algirdas Monkevičius portalui „Balsas.lt“ sakė, jog apie svarstymus girdi tik iš žiniasklaidos. A. Monkevičius sako, jog socialliberalai į valdančiąją koaliciją atėjo ne dėl postų ir neketina patys į juos siūlytis.

Nors ir išsakę daug kritikos, parlamentarai antradienį nedrįso atmesti V. Adamkaus siūlymų dėl partijų veiklos finansavimo. Šalies vadovas siūlo radikaliai griežtinti politikų finansavimo tvarką. Prezidentas Valdas Adamkus yra pateikęs pluoštą įstatymų pakeitimų, kuriais radikaliai keičiamas politinių partijų finansavimas - valstybės vadovas norėtų, kad partijos būtų finansuojamos tik iš valstybės biudžeto, o gyventojai mylimus politikus galėtų paremti tik skirdami dalį savo pajamų mokesčio.

Konstitucinis Teismas tirs, ar prezidento valdo Adamkaus 2002 m. birželio 14 d. dekretas, kuriuo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino komandoro kryžiumi apdovanotas Vladimiras Jakuninas, neprieštarauja Konstitucijai. Grupė Seimo narių savarankiškai kreipėsi į KT, nes mėginimai organizuoti viso Seimo kreipimąsi į šią instituciją – žlugo. Tuomet dalis parlamentarų ragino nepulti prezidento ir net baiminosi naujo apkaltos proceso, esą gresiančio valstybės pamatams.

Antradienį Seime po pateikimo pritarta opozicinių frakcijų – konservatorių, Tvarkos ir teisingumo bei Liberalų sąjūdžio – siūlymui kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT), prašant nustatyti, ar „Leo LT“ kūrimo dokumentai neprieštarauja Konstitucijai. Po audringų ginčų už tokį siūlymą balsavo 52, prieš 17, o susilaikė 21 parlamentarams. Po balsavimo salėje kilo ginčų, o socialdemokratai, kurių dalis susipainiojo balsuodami, reikalavo perbalsavimo, tačiau tam nebuvo pritarta.

Konstitucinis Teismas (KT) priėmė nagrinėti grupės parlamentarų prašymą, kuriuo norima išsiaiškinti, ar prezidentas Valdas Adamkus nepažeidė Konstitucijos bei kitų įstatymų, praėjusios kadencijos metu ordinu apdovanodamas prieštaringai vertinamą Rusijos pilietį Vladimirą Jakuniną. Seimo nariai kreipimesi į KT tvirtina, jog nėra aišku, už kokius nuopelnus V.Jakuninas 2002 metais buvo apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi.

„Inertiškai judame sąstingio ir nuosmukio link“, – padėtį Lietuvoje apibendrina prezidentas Valdas Adamkus savo metiniame pranešime. Nors prezidento atstovė spaudai R. Grumadaitė žadėjo, kad V. Adamkaus kalba bus „subalansuota“, t. y. bus kalbama tiek apie gerus, tiek apie blogus dalykus, tačiau prezidentas situaciją šalyje vertino pakankamai pesimistiškai. Pasak jo, vykdoma politika neduoda rezultatų ten, kur jų būtinai reikia.

Aušrinė Marija Pavilionienė, minima kaip viena iš pagrindinių kandidačių į švietimo ministro postą, atmeta oponentų kritiką ir sako visada reikšianti savo nuomonę, kad ir kaip ji kam nors nepatiktų.

Valstybės įmonėje „Pasala“ verda aistros. Jų priežastis - naujasis įmonės generalinis direktorius Touficas Chakibas Nasreddine‘as. Nuolatinių konfliktų draskomame Libane gimęs ir augęs, 2000 metais Lietuvos pilietybę įgijęs žmogus, rašo „Respublika“. Skilo į dvi stovyklas Iki šiol „Pasalai“ vadovavęs Vytautas Jonikas neseniai pasitraukė iš generalinio direktoriaus pareigų. Kodėl - komentuoti „Respublikai“ nenorėjo. V.Joniko vietą užėmė jo pavaduotojas ir Vilniaus skyriaus direktorius T.Ch.

Parlamentarai nepritarė Sauliaus Pečeliūno pateiktam siūlymui kreiptis į Konstitucinį teismą prašant išaiškinti, ar Valdo Adamkaus sprendimas suteikti Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžių Rusijos Federacijos piliečiui Vladimirui Jakuninui neprieštarauja Konstitucijai. Už šio projekto atmetimą balsavo 49 Seimo nariai, o už jo patobulinimą – 38, todėl projektas atmestas.

Parlamentarus pasiekė premjero Gedimino Kirkilo atsakymai į jam suformuotus klausimus. Savo laiške G. Kirkilas apgailestavo, kad jo atsakymų opozicija girdėti nenori. Premjeras teigia prisiimąs atsakomybę už nacionalinio investuotojo formavimą ir reiškia viltį, jog atsakomybę prisiima ir tie, kas siekia trukdyti įgyvendinti projektą „Leo LT“. Premjeras taip pat atmeta ir opozicijos priekaištus dėl to, kad nėra aiški būsimosios branduolinės jėgainės energijos kaina.

Seimo pirmininku dar kartą tapo socialdemokratas Česlovas Juršėnas.  Už jį balsavo 76 parlamentarai, prieš - 46.  Didelės intrigos balsuojant nebuvo. Č. Juršėno kandidatūrą rėmė ne tik valdančioji koalicija, bet ir opozicinis Liberalų sąjūdis. Tiesa, konservatoriai ragino neremti kandidato ir taip išbandyti valdančiosios koalicijos stiprumą.

Viena iš blogybių Lietuvos valstybės santvarkoje yra rinkimų sąranga. Ypač balsavimas partijų sąrašais ir garsinimasis oligarchų pinigais. Jau daugybę kartų apie tai buvo kalbėta, rašyta, tikrintasi apklausomis, parodžiusiomis, kad vos ne trys ketvirtadaliai visuomenės tokiai sąrangai nepritaria ir reikalauja ją keisti. „Labai daug į apklausas atsiliepiančiųjų piktinasi partijų gausa ir būtinybe balsuoti už partijų sąrašus, laikydami tai neteisinga ir atstovavimo neužtikrinančia sąranga.

Šiandien kalbėdamas Seime Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas patvirtino, kad buvo susitikęs su korupcijos byloje įtariamu Kauno apskrities viršininko pavaduotoju Virginijumi Vizbaru ir sumokėjo jam 2000 litų. Seimo pirmininko pavaduotojas Gintaras Steponavičius mano, kad V. Muntianas turėtų atsistatydinti - faktų tam pakanka. V. Muntiano pasiaiškinimai, jog nėra susitepęs kyšininkavimu, neįtikino ir kitų kolegų.

Premjeru Gediminu Kirkilu nepasitikinti opozicija įteikė interpeliaciją su 58 parlamentarų parašais Seimo pirmininkui Viktorui Muntianui. „Skaitiklis įjungtas“, – Alfa.lt apie pradėtą procedūrą sakė „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos seniūnas Valentinas Mazuronis. Ši ir dar trys opozicinės frakcijos – Tėvynės sąjungos, Darbo partijos bei Liberalų sąjūdžio – paruošė 19 klausimų premjerui.

Opozicijos pradėtą puolimą prieš Vyriausybę bei prezidentą Valdą Adamkų premjeras Gediminas Kirkilas vadina priešrinkimine akcija ir teigia, jog tokiais veiksmais norima į šalies gyvenimą įvesti dar daugiau sumaišties. Anot premjero, Seimo “Tvarka ir teisingumas” frakcijos inicijuotas kreipimasis į Konstitucinį Teismą dėl prezidento sprendimo suteikti Lietuvos pilietybę išimties tvarka Rusijos verslininkui Mansurui Sadekovui politiniu požiūriu yra negarbingas.