Ukraina
Ukraina
Didžiulė šalis Rytų Europoje, turinti gausią istoriją, kultūrą ir tradicijas. Ši šalis yra žinoma ne tik dėl savo gamtos grožio, architektūros ir maisto, bet ir dėl politinių įvykių, kurie paveikė visą Europą. Karas Ukrainoje yra vienas iš svarbiausių ir aktualiausių įvykių, kuris daro įtaką tiek Ukrainos, tiek tarptautiniam stabilumui. Nors konfliktas prasidėjo dėl teritorinių nesutarimų, jis atskleidė daug gilesnius politinius ir kultūrinius skirtumus. Nepaisant šių iššūkių, Ukraina stengiasi eiti link modernizacijos ir integracijos su Vakarais, siekdama užtikrinti geresnę ateitį savo gyventojams. Daugiau naujienų skaitykite portale tv3.lt
Šalies prezidentas - Volodymyras Zelenskis.
Dujų krizė verčia ES ieškoti alternatyvų
Rusija ir Ukraina prarado patikimų tiekimo partnerių reputaciją, o ES turi galvoti apie energetikos alternatyvas. Taip teigta trečiadienio popietę surengtame Europos Parlamento plenariniame posėdyje, skirtame aptarti padėtį, kai dėl ginčo su Ukraina Rusija iš esmės nutraukė dujų tiekimą į Europą per šios šalies teritoriją.
Prezidentas kalbėjo netiesą
Gruodį Lietuvoje viešėjęs Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka, duodamas interviu „Lietuvos žinioms“, atsakė ir į klausimą, ar Ukrainai nevertėtų labiau remti senuosius Krymo gyventojus totorius, siekiant, kad Kryme nepasikartotų Pietų Osetijos scenarijus, nes Rusija jau dalija ten gyvenantiems savo tautiečiams Rusijos pasus.
Čekijai – išbandymų metas
Pirmosios pirmininkavimo Europos Sąjungai (ES) dienos Čekijos vadovams kol kas nežada nieko gero. Tarptautinės krizės akivaizdoje padidėjusią įtampą dar labiau pakurstė apmaudžios klaidos.
Čekijos ministras pirmininkas Mirekas Topolanekas ir kiti aukšto rango pareigūnai, vos spėję perimti ES vairą iš arogantiškojo Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy, iškart pateko į patį įvykių sūkurį.
REKLAMA
REKLAMA
Ukraina kol kas tebėra „oranžinė“
Ukrainos politinė sistema beveik nuo pat Belovežo girios susitarimų pasirašymo ypatingu stabilumu negarsėjo. Anksčiau ją krėsdavo skandalai, susiję su Leonido Kučmos siekiais primesti šaliai autoritarinį režimą ir sulieti valdžios institucijas su stambiuoju oligarchiniu kapitalu, paskui buvo Kremliaus remti bandymai šalies vadovu padaryti Viktorą Janukovyčių, atvirai pasisakiusį už prorusišką Ukrainos kursą, bet turėjusį kiek atsitraukti po „oranžinės“ revoliucijos, iškėlusios Viktorą Juščenką.
Daugiau nei strateginės partnerės
Šiandien į Lietuvą atvyksta Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka. Mums draugiškos valstybės vadovas mielai sutiko atsakyti į „Lietuvos žinių“ klausimus apie padėtį jo šalyje.
- Šiais metais į Lietuvą atvykstate jau antrą kartą. Kaip vertinate Lietuvos ir Ukrainos santykius? Kuo abi valstybės gali padėti viena kitai?
- Šiandien Ukrainos ir Lietuvos santykiai - tai daugiau nei paprasta strateginė partnerystė.
Gruzija ir Ukraina išgirs „ne“
Ar Kijevas ir Tbilisis iš tiesų nepasirengę įstoti į NATO, ar aljansas, nesuteikdamas šioms valstybėms Narystės veiksmų plano (NVP), nori pagerinti santykius su Maskva?
Nauji NATO pažadai Į šiuos klausimus šiandien susitikę Briuselyje atsakys NATO valstybių užsienio reikalų ministrai.
REKLAMA
REKLAMA
Urtė savo pianiną padovanojo R. Tautkaus įsūniui
„Muzikos akademijos“ dalyvė Urtė kelis mėnesius ieškojo, kas norėtų priglausti jos senučiuką mielą pianiną „Ukraina“. Neseniai instrumentas surado naują šeimininką.
Kas vakarą juo skambina mažasis Jokūbėlis – dainininko ir vieno iš „Muzikos akademijos“ dalyvių prodiuserio Raigardo Tautkaus įsūnis.
Urtė prieš keletą mėnesių iš savo dėdės, kuris gyvena Didžiojoje Britanijoje, gavo netikėtą siuntinį – pianiną, gražų, antikvarinį. „Vasarą viešėjau pas dėdę, ir man labai patiko tas pianinas.
Duokite Ukrainai šansą
Ukraina garsiai pareiškė savo norą tapti Europos Sąjungos (ES) ir NATO nare ir ryžtingai siekia šių tikslų. Kaip jai sekasi, „Lietuvos žinios“ kalbino Ukrainos ministrą, vyriausiąjį derybininką dėl narystės ES Kostiantyną Jelisejevą.
- Ukraina pradėjo siekti narystės ES iš karto po Oranžinės revoliucijos. Kokios stadijos šis procesas dabar?
- Ukraina panoro tapti ES nare anksčiau - 2002 metais, o šį kovą buvo patvirtintas veiksmų planas, kaip gilinti Ukrainos ir ES santykius.
Ukraina – rinkimų čempionė Europoje
Rinkimų organizavimas pamažu tampa nuolatiniu Ukrainos politikos procesu. Po Oranžinės revoliucijos rinkimai vyko kasmet. 2008-ieji galėjo tapti išimtimi, tačiau prezidentas pareikalavo neeilinius parlamento rinkimus surengti gruodžio 7 dieną.
Kasdien vis sunkiau suprasti, kas iš tikrųjų vyksta Ukrainoje. Prezidento Viktoro Juščenkos dekretai dėl administracinių teismų panaikinimo ir sukūrimo vos ne kasdien keičia vienas kitą ir tampa nebeaišku, kurie teismai dirba, kurie ne.
REKLAMA
REKLAMA
V. Nikonovas: naivu tikėti, kad JT narių sienos neliečiamos
Duodamas interviu žurnalui „Der Spiegel“, su Kremliumi siejamas politinis strategas, buvusio Sovietų Sąjungos užsienio reikalų ministro Viačeslavo Molotovo anūkas Viačeslavas Nikonovas pareiškė, kad neseniai vykęs karas Pietų Osetijoje ir barniai dėl Ukrainos nereiškia, kad Maskva pasuko konfrontacijos keliu. Tačiau jis pridūrė, kad tokiu atveju, jei Ukraina prisijungs prie NATO, Rusijos bendradarbiavimas su Vakarais bus baigtas.
Ukrainoje ir vėl viskas pastatyta ant rinkimų kortos
Nepaisydamas viešai demonstruotų premjerės Julijos Tymošenko mėginimų susitarti dėl žlungančios parlamento daugumos, Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka paleido Radą ir paskelbė apie priešlaikinius rinkimus, kurie bus jau treti per pastaruosius trejus metus.
Maskva ir Minskas: kas slepiasi už šypsenų?
Darbo vizito į Minską pirmadienį atvykusį Rusijos ministrą pirmininką Vladimirą Putiną Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pasitiko plačia šypsena ir iš karto puolė svečią sveikinti. Mat spalio 7-ąją V.Putinas švenčia 56-ąjį gimtadienį. Ta proga, jau grįžęs iš Minsko į Sankt Peterburgą, Rusijos premjeras pristatė filmą „Mokytis dziudo su V. Putinu“, kuriame jis – puikus šios sporto srities meistras – ir vaidina pagrindinį vaidmenį.
REKLAMA
REKLAMA
Ukraina kryžkelėje tarp Rytų ir Vakarų
Politinė situacija Ukrainoje pastaruoju metu yra pakankamai nevienareikšmiška. Vyriausybės krizė, nesutarimai tarp svarbiausių šios šalies institucijų tik stiprėja. Įtampą didina ir santykiai su Rusija, kurie, Ukrainai ir toliau laikantis provakarietiškos linijos bei siekio prisijungti prie Europos Sąjungos ir NATO, išlieka pakankamai prasti.
V. Juščenka jau rytoj gali paleisti Ukrainos parlamentą
Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka pareiškė, kad pasirašys įsaką dėl parlamento paleidimo, jei iki spalio 2 dienos pabaigos Aukščiausioje Radoje nebus suformuota valdančioji koalicija, rašo „Unian.net“.
Spalio 3 dieną sukanka 30 dienų, per kurias turėjo būti suformuota koalicija. Dabar Konstitucija suteikia prezidentui teisę paleisti parlamentą ir skelbti pirmalaikius rinkimus.
TS-LKD memorandumas dėl naujos geopolitinės situacijos Europoje ir jos iššūkių Lietuvai ir Europai
Po šių metų rugpjūčio 8 dienos įvykių Gruzijoje pasaulis pasikeitė. Rusija parodė, kad ji nėra linkusi susitaikyti su “teritorijų praradimu” po Sovietų sąjungos subyrėjimo ir nuo šiol jos kaimynai gali sulaukti ne tik ekonominių sankcijų, dujų ir naftos tiekimo sutrikimų, bet ir tiesioginių karinių veiksmų.
REKLAMA
REKLAMA
Ukrainoje išleista komiksų knyga apie S. Banderos nužudymą
Ukrainoje išleista komiksų knyga, kurioje pasakojama apie „Ukrainos nacionalistų organizacijos“ lyderio Stepano Banderos nužudymą. Knyga išleista serijoje „Žmogžudystės KGB užsakymu“. Knygą išleido Ukrainos jaunimo sąjunga.
Knygoje pasakojama apie tai, kaip buvo rengiamas sąmokslas nužudyti S. Banderą. „Ukrainos nacionalistų organizacijos“ lyderis buvo nužudytas 1959 metais savo namo laiptinėje Vokietijoje. Manoma, kad žmogžudystę įvykdė KGB.
Politinė krizė Ukrainoje: kam ji naudinga?
Pirmadienį Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka išvyko į Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 63-iąją sesiją Niujorke, palikęs politinės krizės graužiamą Kijevą ir ieškodamas paramos Vakaruose. Manoma, kad susitikimuose su Vakarų šalių lyderiais ir sakydamas kalbą iš aukštos JT tribūnos Ukrainos vadovas bandys pavaizduoti padėtį šioje šalyje kaip nekeliančią grėsmės tarptautiniam pasitikėjimui Kijevu.
J. Tymošenko padėjėjas: Ukrainą turi valdyti „oranžinė koalicija“
Ukrainos premjerės Julijos Tymošenko padėjėjas atmetė bet kokią galimybę, kad J. Tymošenko blokas sudarys koaliciją su prorusiška Viktoro Janukovičiaus „Regionų partija“. Vicepremjeras Hrihorijus Nemirija kanalui BBC davė interviu prabėgus dienai po „oranžinės koalicijos“ žlugimo.
Jis pareiškė, kad J. Tymošenko bloko prioritetu išlieka siekis susitarti dėl naujos koalicijos su ilgamečiais partneriais iš „Mūsų Ukrainos“ partijos.
REKLAMA
REKLAMA
Oranžiniai vėl patiria krachą
Ukrainos parlamente oficialiai subyrėjo provakarietiška oranžinė koalicija. Ji ištvėrė vos vienerius metus. Jei frakcijos laiku nesusitars, Ukrainai vėl gresia pirmalaikiai rinkimai ir gal net grįžimas į Rusijos glėbį.
Aukščiausios Rados pirmininkas Arsenijus Jaceniukas vakar paskelbė, kad valdančioji oranžinių koalicija parlamente nutraukė savo veiklą. Šios naujienos verčia analitikus abejoti šalies kurso į Vakarus ateitimi.
V. Janukovičius: „oranžinių“ valdymo laikas baigėsi
Ukrainos „Regionų partijos“ lyderis bei savo prorusiškomis pažiūromis garsėjantis politikas Viktoras Janukovičius pareiškė, kad „oranžinės koalicijos“ valdymo laikas Ukrainoje baigėsi. „Atėjo istorinis limtas „oranžinių“ valdymui. Ateina nauji laikai“ – teigia politikas.
V. Janukovičius neatskleidžia, ar jo vadovaujama partija yra pasiryžusi pakeisti dabartinę vyriausybę, tačiau jis teigia turintis receptų, kaip išbristi iš dabartinės krizės.
Karas Gruzijoje bei konfliktas dėl galių sugriovė Ukrainos valdančiąją koaliciją
Ukrainos prezidento Viktoro Juščenkos partija pareiškė pasitraukianti iš koalicinės vyriausybės, nes premjerės Julijos Tymošenko blokas nuolat reikalavo sumažinti prezidento galias bei nesugebėjo pasmerkti Rusijos karinės agresijos Gruzijoje, skelbia „Unitan.net“.
„Mūsų Ukraina“ iš koalicijos pasitraukė vakar vėlai vakare, kai J. Tymošenko šalininkai parlamente balsavo už įstatymų, numatančių sumažinti prezidento galias, paketą.
REKLAMA
REKLAMA
A. Pugačiova ir M. Galkinas susituokę jau 7 metus!
Jūrmaloje prasidėsiantis festivalis „Naujoji banga“ Allai Pugačiovai – kasmetinė tradicija. Tačiau Maksimas Galkinas, kaip beveik oficialus Allos vyras, į Rygą atvyksta pirmą kartą.
Todėl jis atrodė šiek tiek sutrikęs, rašo „News Ukraina“ su nuoroda į portalą „showbiz.ru“.
Žinoma, svarbiausias dalykas, dominęs susirinkusius žurnalistus, buvo gandai apie greitai įvyksiančias A. Pugačiovos ir M. Galkino vestuves. Į klausimą apie tai, Alla Borisovna atsakė: „Na, mes jau seniai vedę.
Ukraina taipogi nori uždrausti sovietinę bei nacistinę simboliką
Ukrainos bloko "Mūsų Ukraina-Liaudies savigyna" (MULS) frakcijos Aukščiausiojoje Radoje vadovo pavaduotojas Romanas Zvaričius mano, kad reikėtų įstatymais uždrausti šalyje komunistinę ir nacistinę simboliką, kaip neseniai padarė Lietuva.
"Sovietinė ir nacistinė simbolika susijusi su režimais, kurie ir turi atsakyti už milijonus aukų, žuvusių nuo komunistinių ir fašistinių žmogėdrų. Ir Ukraina - ne išimtis", - pareiškė deputatas.
Jeigu rytoj karas, arba kas bus, jeigu Rusija nuspręstų pasiimti Krymą
Ukrainos teritorinio vientisumo problemos šaknys susiformavo labai seniai, o štai potencialaus konflikto dėl Krymo tarp Maskvos ir Kijevo istorija prasidėjo 1954 m., kai minint Rusijos ir Ukrainos „susivienijimo“ 300-ąsias metines tuometis SSRS vadovas Nikita Chruščiovas perdavė visą Krymo regioną (anksčiau priklausiusį Rusijos SFSR) Ukrainos SSR kaip „broliškos“ meilės įrodymą.
Oficialiai ši „dovana“ buvo patvirtinta SSRS Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo sprendimu.
REKLAMA
REKLAMA
Šventinės batalijos
Ar Ukraina turi teisę švęsti tai, ką nori? Atrodytų, klausimas absurdiškas, o jei į jį tektų atsakyt, tai galima būtų tik konstatuoti – taip, žinoma turi. Tačiau Rusijos Užsienio reikalų ministerija laikosi kitokios nuomonės.
Ukrainos politikai piktinasi Rusijos šantažu
Prezidentą remiančios Aukščiausiosios Rados frakcijos „Mūsų Ukraina“ - „Liaudies savigyna“ narys Jurijus Kostenka pavadino Valstybės Dūmos siūlymą Rusijos Federacijai pasitraukti iš Draugystės, bendradarbiavimo ir partnerystės sutarties su Ukraina, jeigu šalis įstos į NATO, šantažu ir politiniu spaudimu.
Sevastopolio bazė – kliūtis Ukrainos kelyje į NATO
Antradienį per dvišalį susitikimą Ukrainos bei Rusijos prezidentai mėgins išspręsti dujų krizę. Tikimasi, kad derybų metu bus aptarta, kaip išspręsti Ukrainos įsiskolinimo Rusijos kompanijai „Gazprom“ problemą. Tačiau BBC korespondentas Gabrielis Gatehouse‘as akcentuoja, kad dujos – ne vienintelis dvišalius Kijevo bei Maskvos santykius gadinantis klausimas. Vienu iš tokių yra ir Ukrainos siekis įsijungti į NATO. Ukraina pakvietimo prie aljanso gali tekti laukti dar ne vieną dešimtmetį.
REKLAMA
REKLAMA
J. Tymošenko V. Juščenką gali iškeisti į V. Janukovičių
Per televiziją duotame interviu, Ukrainos ministrė pirmininkė Julija Tymošenko neatmetė galimybės, kad gali būti sudaryta koalicija tarp jos vardu pavadinto bloko bei buvusio premjero Viktoro Janukovičiaus vadovaujamos „Regionų partijos“, skelbia „Eurasia Daily Monitor“. Tiesa, vėliau J. Tymošenko bandė neigti savo žodžius ir aiškino, kad žiniasklaida blogai ją interpretavo. Tačiau artimiausi sąjungininkai – prezidento Viktoro Juščenkos „Mūsų Ukraina“ – rimtai sureagavo į premjerės žodžius.
Ukraina į PPO įstos anksčiau nei Rusija
Kaip pranešama oficialioje Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) interneto svetainėje, per vasario 5 dieną Ženevoje vyksiantį Generalinė tarybos suvažiavimą bus svarstomas klausimas dėl Ukrainos prisijungimo prie organizacijos. Tai reiškia, kad Kijevas PPO nariu gali tapti greičiau nei Maskva, skelbia „Russia Profile“. Rusijos dėl savo narystė kol kas dar negavo pritarimo iš tokių valstybių kaip Saudo Arabija, Jungtiniai Arabų Emyratai ir Gruzija.
J. Tymošenko – naujoji Ukrainos premjerė (papildyta)
Iš politinės suirutės bandanti išbristi Ukraina pagaliau turi naują premjerę. Antradienį Aukščiausioje Radoje ministre pirmininke pagaliau patvirtinta Julija Tymošenko. Už jos kandidatūrą balsavo 226 parlamentarai (iš viso Radoje yra 450 deputatų), praneša „Lenta.
REKLAMA
REKLAMA
Europarlamentaras Š.Birutis: Ukraina rinkimų sūkuryje
Šią savaitę Ukrainoje karštos dienos – rugsėjo 30d. vyks priešlaikiniai rinkimai į Ukrainos Aukščiausiąją Radą (parlamentą). Šie rinkimai yra svarbūs ne tik Ukrainai bet ir visai Europai. Politinė krizė Ukrainoje gerokai užsitęsė, todėl rinkimai į Aukščiausiąją Radą yra žingsnis link politinės krizės sureguliavimo. Šiandien ši šalis yra viena svarbiausių žaidėjų pasaulio bendruomenės politinėje ir ekonominėje erdvėje.
Ukrainos pensininkai sekmadienį ruošia kontrrevoliuciją
Veiksmo vieta – Vakarų Ukraina. Išvaizdžioje eglėmis apsodintoje miesto aikštėje, besimaudančioje rytiniuose rudeninės saulės spinduliuose, matyti susibūrusi minia. Aukštas vyras užlipa ant scenos. Garbingo amžiaus jo šalininkai pagyvėja ir ima mosikuoti savo mėlynomis vėliavomis. Jie skanduoja: „Ja-nu-ko-vič, Ja-nu-ko-vič!” – pasakoja britų dienraštis „The Guardian“. Į juos besikreipiantis žmogus – Viktoras Janukovičius, Ukrainos premjeras.
Ukrainoje tęsiasi politinė krizė
Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenko apkaltino vykdomąją valdžią ir savo nuolatinį oponentą, premjerą Viktorą Janukovičių prastai atliekant savo pareigas įvairiose visuomenės gyvenimo srityse.Kaip praneša „Gazeta.ru“, V. Juščenko sakė, jog vykdomajai valdžiai reikia parodyti „raudoną kortelę“ už tai, kaip ji įgyvendina reformas švietimo ir kitose srityse..Tuo tarpu, kelis kartus paleistas Ukrainos parlamentas priėmė įstatymą dėl deputatų, teisėjų ir prezidento neliečiamybės panaikinimo.
REKLAMA
REKLAMA
Juščenko iškėlė Ukrainos parlamentui ultimatumą
Jei parlamentas nerealizuos pasiektų susitarimų, išankstiniai rinkimai įvyks po 60 dienų. Taip paskelbė Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenko, esantis su vizitu Kroatijoje, - praneša „gazeta.ru“. „Absoliučiai tikiuosi, kad šiandien šiame konflikte padėsime tašką. Kitaip frakcijos „BJUT“ ir „Mūsų Ukraina“ praves suvažiavimus, kuriuose bus įformintas deputatų išėjimas iš parlamento, parlamentas taps nebeveiksnus.
Ukrainoje krizė nesibaigia
Ukrainos prezidentą Viktorą Juščenką remianti partija „Mūsų Ukraina“ atsisakė pritarti „Regionų partijos“, kurios lyderis yra Viktoras Janukovičius, pasiūlymui Aukščiausios Rados rinkimus rengti 2007m. rudenį, praneša "Lenta.ru". Nors patys V. Juščenka ir V. Janukovičius užvakar susitarė, jog rinkimai gali vykti vėliau, nei buvo numatyta Ukrainos prezidento įsake (24 birželio), tačiau konkreti data ten aptarta nebuvo.
V. Juščenka raginamas atšaukti savo teisėjus iš Konstitucinio teismo
Julijos Tymošenko blokas, proprezidentinė "Mūsų Ukraina" ir Jurijaus Lucenkos "Liaudies savigyna" kreipėsi į Ukrainos prezidentą, ragindami atšaukti pagal jo kvotą paskirtus Konstitucinio teismo (KT) teisėjus.
REKLAMA
REKLAMA
Kijevo opozicijos atstovai renkasi Europos aikštėje
Kijevo Nepriklausomybės aikštėje susirinko dešimtys tūkstančių vyriausybinės koalicijos šalininkų, kurie laukia pasirodant premjero Viktoro Janukovyčiaus.
Kijeve mitinguoja V. Janukovičiaus šalininkai
Į Kijevą iš rytinių Ukrainos regionų suvažiavo nemažai žmonių. Sostinės centre vyksta daugiatūkstantinis mitingas, kurį Viktoro Janukovičiaus vyriausybės šalininkai vadina Nacionalinės vienybės forumu.
Ukrainos opozicija inicijuoja pirmalaikius parlamento rinkimams
Ukrainos jungtinė opozicija - Julijos Tymošenko blokas (JTB) ir "Mūsų Ukraina" atnaujina Nacionalinio gelbėjimo komiteto veiklą, pareiškė spaudos konferencijoje penktadienį JTB vadovė. Komiteto tikslas, pasak jos, "nušalinti nuo valdžios Viktoro Janukovyčiaus klaną surengus pirmalaikius rinkimus". "Manome, kad atėjo metas vienyti visuomenines jėgas, visus žmones..., kurie jaučia naujos, vadinamosios "antikrizinės valdžios", grėsmę", - pareiškė J. Tymošenko.
REKLAMA
REKLAMA
Jonas Čičinskas: Energetinio saugumo aktualijos Europos Sąjungoje ir Lietuvoje
Gyventojų gausėjimas ir technologinė pažanga užtikrina, kad pasaulio ūkis gamina ir vartoja vis daugiau prekių ir paslaugų. Tačiau yra ir kaina – didėjantis energijos vartojimas.Dauguma pasaulio valstybių priklauso nuo importuojamos naftos arba jos produktų ir dujų, nemažai prekiaujama ir elektra.
Šiuolaikiniame pasaulyje išsiplėtoję mainai prekėmis ir paslaugomis yra norma. Lietuvos ekonomika taip pat vis labiau tampa susaistyta su kitų šalių ekonomika.
Ieva Jusionytė: Blunkančios revoliucijos spalvos
2004-ųjų rudenį Kijevas buvo oranžinis. Į valdžią atėjo prezidentas Viktoras Juščenka. Tačiau revoliucingai miniai palikus Maidaną, Ukraina tebesiblaško. Gilią politinę krizę pabaigė Kremliaus proteguoto Viktoro Janukovičiaus paskyrimas premjeru. Pirmojo oficialaus vizito antradienį jis atvyko į Sočį.
Arūnas Brazauskas: Putinui pavydas bambą graužia
Ukrainos ir Rusijos konflikto dėl dujų atomazga nebuvo dramatiška. Sandėryje minimi skaičiai iš pirmo žvilgsnio atrodė ne ekonomistų, o viešųjų ryšių žynių darbas.
Nereali schema vis dėlto atliepia kiekvienos pusės propagandos reikmėms.
Rusai gali baksnoti į skaičių 230 – tiek dolerių nuo šiol mokės Ukraina už 1000 kubinių metrų „Gazprom“ dujų. Kaina panaši į tą, kurios reikalavo Maskva konflikto įkarštyje, kai buvo kalbama apie 250 dolerių.
REKLAMA
REKLAMA
A. Valionis: “Rytuose mes turime labai didelį veiklos lauką”
Ar Lietuva atkurs LDK, kaip rašė kai kurie Rusijos politikos analitikai? Daug kalbama apie didžiųjų valstybių - JAV, Rusijos - interesus, o kokie Lietuvos interesai? Kaip veikiama, siekiant juos užtikrinti? Koks mūsų indėlis į pasaulinę politiką. Apie tai - ir ne tik - kalbamės su užsienio reikalų ministru, vienu iš socialliberalų partijos lyderių Antanu Valioniu.
Valentinas Mitė: Revoliucija Ukrainoje kol kas dar neįvyko
Ukrainos opozicijos kandidatas Viktoras Juščenka įtikinamai laimėjo prezidento rinkimus, tačiau dar neaišku, ką reikš jo pergalė. Šalį slegia ekonominės bei socialinės problemos ir istorijos sukelti prieštaravimai. Tokių sunkumų nebuvo nei Lietuvoje, nei Čekijoje ar Vengrijoje, kai prieš dešimtmetį jos pradėjo savo kelią "atgal į Europą".
Visų pirma Viktorui Juščenkai teks kažkaip prisijaukinti tuos 40 procentų Ukrainos rinkėjų, kurie balsavo už Viktorą Janukovičių, ir tai nebus lengva.
Leonidas Donskis: Nerimo ir vilties metai: pamąstymai apie 2004-uosius
Metų pabaigoje visada kyla klausimas, ką mes patyrėme per juos ir kuo jie buvo ypatingi mums ir mūsų šaliai. Tad kokie gi buvo 2004-ieji - keturioliktieji mūsų laisvės ir nepriklausomybės metai? Ką jie mums atnešė? Ką jie mums žada ateičiai?
Istorinio lūžio metai
Visų pirma 2004-ieji į Lietuvos istoriją pateks kaip politinio ir gal net civilizacinio lūžio metai. Lietuva tapo Europos Sąjungos nare.
REKLAMA
REKLAMA
Derybos Kijeve vyko sunkiai
Intensyviomis derybomis tarp Ukrainos vyriausybės ir opozicijos nepavyko pasiekti politinio kompromiso, nepaisant to, kad derybos užsitęsė iki vėlyvos nakties. Tačiau abi šalys susitarė sudaryti naują Centrinę rinkimų komisiją bei pasiekė susitarimą dėl rinkimų reformos prieš pakartotiną Ukrainos prezidento rinkimų turą.
Kęstutis Girnius: Ukraina atsidūrė aklavietėje
Po antrojo prezidento rinkimų rato Ukraina atsidūrė aklavietėje, savo didžiausioje politinėje krizėje po nepriklausomybės paskelbimo. Pagal oficialus Centrinės rinkimų komisijos duomenis, ministras pirmininkas Viktoras Janukovičius pasiekė pergalę, surinkdamas 49 su puse nuošimčio balsų, beveik tris nuošimčius daugiau negu jo varžovas Viktoras Juščenka. Tačiau, Juščenka tvirtina, kad rinkimų rezultatai suklastoti, ir žmones jį išrinko.
V. Putinas naudojasi, kad Jungtinės Valstijos užimtos Iraku, - teigia JAV politologas
“Omni laiko” skaitytojams siūlome pokalbį su prestižinio Kolumbijos universiteto, esančio Niujorke, Europos studijų instituto vykdomuoju direktoriumi dr. Johnu S. Micgielu (Džonu S. Micgielu) apie Rusijos įtaką Ukrainoje, Baltijos valstybėse ir Vašingtono atsaką. Profesorių J. S. Micgielą kalbina Lietuvos radijo laidos “Dienos tema” vedėjas žurnalistas Tomas Dapkus.
REKLAMA
REKLAMA
Viktor Olžič: Geopolitinės Lietuvos pretenzijos - naujojo iššūkio Rusijai ištakos ir mechanizmas
Rusijos analitikai stebi Lietuvos užsienio politikos strategijos vingius ir juos komentuoja. “Omni Laike” publikuojamas federalinės naujienų agentūros apžvalgininko straipsnis, kuriame autorius analizuoja pastarųjų metų Lietuvos užsienio politikos įvykius, o Lietuvos noro tapti regiono lydere šaknis randa mūsų šalies istorijoje.
Atrodo keista ir ne visai suprantama, kodėl nedidelė nacija, turinti mažiau nei 4 mln.
Ukrainoje likviduojama 19 bankų
Ukrainoje likviduojama 19 komercinių bankų. Tai pirmadienį (09.15) žurnalistams pranešė Ukrainos nacionalinio banko (UNB) atstovai.
11 bankų likviduojama UNB sprendimu, 8 - ūkio teismų sprendimu. Iš 19 likviduojamų bankų 10 įsikūrę Kijeve. Tai bankai "Ukraina", "Vidrodžennia", "Meta-bank", "Damiana-bank", "Ukrcharčoprombank", "Dandy", "Gradobank", "Inco", "OLBank" ir "Ukrspecimpeksbank".
Ukrainoje šiuo metu veikia 154 bankai.