ūkininkas

Loreta Ripskytė Žvelgaičių kaimo (Joniškio rajonas) jaunasis ūkininkas Tadas Šimaitis niekada nekeistų kaimo į miestą. Kartą jau išbandė šį malonumą, dirbdamas apsaugininku Šiauliuose, ir vis tiek savaitgaliais grįždavo pas tėvus, arčiau gamtos. Šiuo metu jis dirba 63 hektarus žemės, o neseniai ėmė auginti avis. Avinas trenkia iš pasalų 25-erių metų jaunojo ūkininko tvarto aptvaruose bėgioja ir nuo nepažįstamų žmonių bei fotoaparato blyksčių slapstosi 13 avių.

Jei bendras akcizais neapmokestinto dyzelino kiekis nebus padidintas, kai kurie ūkininkai, pavyzdžiui, auginantys grūdines kultūras, nuo 2014 m. jo gaus mažiau nei gavo iki šiol. Gyvulininkyste užsiimantys žemdirbiai neužmiršo jiems pažadėto išskirtinio dėmesio, todėl artėjant naujajam ES paramos laikotarpiui jie tikisi ne tik žodinės paramos. Tačiau aiškėja, kad nenuskriaudus grūdų augintojų nepavyks patenkinti gyvulius auginančių ūkininkų vilčių.

Jūratė Anilionytė, LRT televizijos laida „Šiandien“, LRT.lt Kauniečiai pamėgo turgelius, kuriuose ūkininkai siūlo savo produkcijos. Pirkėjų nebaido ir kiek didesnės nei parduotuvėse kainos: sako, jei taupiai valgai, kainų skirtumas ne taip kišenę ir tuština. Patenkinti ir ūkininkai – nuolatiniams klientams jie ir nuolaidų negaili. Šeštadienio rytas aikštelėje prie Kauno pilies kvepia rūkytomis dešromis ir žuvimi, čia pat kepami sūriai, ūkininkai siūlo daržovių, vaisių, pieno, duonos.

Lidija Jankauskienė, Jūratė Anilionytė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Bulvių derlius šiemet kone trečdaliu mažesnis nei pernai. O ir tas pačias ūkininkai brangiai parduoda užsieniečiams. Prognozuojama, kad pavasarį bulvės gali kainuoti ir apie 3–4 litus už kilogramą. Bulviakasis baigiasi, šiųmetės bulvės jau pasirodė turguose ir prekybos centruose. Antrąja duona vadinamų daržovių kaina turguje svyruoja nuo 50 iki 80 centų už kilogramą. Prekybos centruose – nuo 59 centų iki 1,29 Lt.

Gėsalai – atokus Skuodo rajono miestelis, išsidėstęs nuostabiame tarp pušynų, viena su kita lenktyniaujančių kalvų ir kalvelių kraštovaizdyje. Beveik pusšimtį metų šio krašto žmonėms ir žemei atidavė Edvardas Karečka, kurį aplankiau kartu su saviugdos ir gyvenimo konsultantu Jevgenijumi Černyš. Sėkmės pagrindas – meilė ir pasitikėjimas „Nė nepastebėjau, kaip prabėgo 45-eri metai. Ir net nepavargau“, – sako Gėsalų žemės ūkio bendrovės pirmininkas Edvardas Karečka.

Edmundas Jakilaitis, LRT televizijos laida „Dėmesio centre“ Biržų centre nušovus 17 metų vaikiną, visuomenė sužinojo apie šiurpią padėtį šiame Šiaurės Lietuvos mieste. Biržų rajono ūkininkas Romualdas Misevičius, prabilęs apie nusikaltėlių siautėjimą ir nebaudžiamumą, sulaukia vis daugiau grasinimų. Mieste esą klesti reketininkai, narkotikų prekeiviai, o vietos policija neįstengia jų pažaboti.

Grūdų supirkimo kainos šią savaitę pakilo, tiesa, augimas labai nežymus, ir niekas negali pasakyti, ar tai – tik laikinas kainų svyravimas, ar jau ženklas, kad buvo pasiektas dugnas. Nors praėjusią savaitę viešai išplatinta žinia, kad tikimasi beveik tokio pat gausaus derliaus, kokiu džiaugėmės 2012-aisiais, „Valstiečių laikraščio“ kalbinti ūkininkai, dirbantys įvairiuose šalies regionuose, tik stebėjosi tokia žinia.

Policijos departamentas teigia, kad visa antradienį Biržų gyventojų per susitikimą su pareigūnas gauta konkreti informacija yra tikrinama. Piliečiai, turintys daugiau informacijos, bet kada gali kreiptis tiek į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, tiek į Policijos departamento vadovybę, rašoma Policijos departamento pareiškime.

Per pirmus aštuonis šių metų mėnesius ne gyvybės draudimo bendrovė BTA fiksavo daug smulkių žalų: ūkininkų technikai padaryta daug žalos darbo laukuose metu, lūžo padargai, krito galvijai, vėjas nunešė ūkio pastatų stogus. „Bendrovės duomenimis, per šių metų aštuonis praėjusius mėnesius daugiausia įvykių užfiksuota dėl atsitikimų darbo metu laukuose, padargų lūžių. Net menkas ūkio technikos gedimas gali siekti kelių tūkstančių litų nuostolius.

Valstybė nori atimti prieš du dešimtmečius kaimo gyventojams išdalytus, o dabar jų nenaudojamus asmeninio ūkio sklypus. Nacionalinė žemės tarnyba suskato dar aktyviau tikrinti, ar tinkamai naudojama asmeninio ūkio žemė. Jei nustatoma, kad ji apleista ar suteikta neteisėtai, tokia žemė grąžinama į Laisvos valstybinės žemės fondą. „Toks procesas – dar vienas smūgis kaimui.

Pirmadienį Žemės ūkio ministerijoje organizuotojoje konferencijoje „Žemaitijos kaimo ateitis skalūnų angliavandenilių gavybos kontekste“ dalyvavęs Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas, Seimo narys Linas Balsys patikino, kad Seimo rudens sesijoje dar laukia ne vienas pokytis skalūninių dujų bei naftos žvalgybos ir gavybos įstatymuose.

Rūta Lankininkaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Dzūkijos ūkininkai pradėjo javapjūtę. Nors pirmasis derlius nėra prastas, tačiau grūdų supirkimo kainos, šiemet sumenkusios šimtu litų ar net daugiau, ūkininkų džiugina. Dzūkijos ūkininkų kombainai, nukūlę žieminius rapsus ir į aruodus supylę ankstyvuosius miežius, išriedėjo į javų laukus. Tačiau neblogu derliumi – tokiu kaip pernai – visi Dzūkijos ūkininkai negalės pasigirti.

Salomėja Pranaitienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Lietuvoje vyksta ES pirmininkavimo renginiai. Pirmadienį Seime ES valstybių narių parlamentų Kaimo reikalų komitetų pirmininkai aptarė Bendrąją žemės ūkio politiką po 2013 metų, didžiausią dėmesį skyrė tiesioginėms išmokoms, jauniesiems ūkininkams ir ekologiniam ūkininkavimui. Dėl naujos finansinės perspektyvos iš esmės susitarus birželį, ES biudžetas bus mažesnis, taip pat mažiau pinigų gaus ir žemės ūkis.

Dauguma šalies žemdirbių organizacijų linkusios perskirstyti ES ir valstybės paramos lėšas, tik grūdų augintojai siūlo palikti dabar galiojantį paramos santykį. ES paramos 2014–2020 m. laikotarpis bus išskirtinis, nes Briuselis pirmą kartą valstybėms suteikia tiek daug laisvės savarankiškai perskirstyti paramos lėšas. Lietuvai suteikta galimybė net iki 25 proc. padidinti tiesiogines išmokas, arba iki 15 proc. padidinti paramą kaimo plėtros priemonėms.

Eglė Merkytė, LRT radijas, LRT.lt Dvi dienas truksiančiame Europos Sąjungos žemės ūkio ministrų susitikime Liuksemburge tikimasi proveržio tariantis dėl žemės ūkio politikos reformos. Ji numato tiesiogines išmokas žemdirbiams, paskatas už ekologinį ūkininkavimą, taip pat paramą jauniesiems ūkininkams. Pirmininkaujantys airiai visos Tarybos vardu jau nuo balandžio derasi su Europos Parlamento ir Komisijos atstovais dėl vienos svarbiausių Bendrijos politikų – žemės ūkio.

Pieno perdirbimo bendrovė „Marijampolės pieno konservai“ planuoja į fermų statybą bei ūkininkų ūkių plėtrą investuoti iki 50 mln. eurų, rašo „Verslo žinios“. Pirminės pieno gamybos atšakos bendrovei reikia norint stabiliai apsirūpinti žaliava. Įgyvendinus planus bendrovė tikisi per dieną surinkti tūkstantį tonų pieno. Tai daugiau nei „Marijampolės pieno konservų“ šiuo metu perdirbamas kiekis. „Rengiame projektą žaliavos gamybai padidinti.

Dėl valstybės žemės susipyko du pagryžuviškiai. Vienas, žemę nuomojęs iš valstybės, ją pernuomodavo kaimynui. Kai nuomotojas pakėlė kainą, nuomininkas nesutiko brangiau mokėti. Nuomotojas pranešė policijai dėl suniokotų jo sklypo riboženklių. Nuomininkas užarė rudenį pasėtus javus. Ir užbaigė konfliktą. Paprašė mokėti brangiau Į redakciją kreipėsi pagryžuviškis Vladas Vasiliauskas. Iš valstybės jis nuomojasi tris hektarus žemės.

Pirmadienį apie dešimtą valandą ryto Jurbarko rajono Tamošių kaimo ūkininkas pastebėjo, kad iš sodybos garažo, išlaužus duris, pavogtas didelis kiekis augalų priežiūros chemikalų. Materialinis nuostolis siekia 52 240 litų. Manoma, kad vagių tikslas ir buvo chemikalai, kurie reikalingi sodinukams auginti. Dėl vagystės stambiu mastu pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Laukuose kruta juda net akmenys – iškelti pašalo ir renkami darbščių rankų. Žemdirbiai ramina: vėlyvas pavasaris neatims derliaus. „Valgyti turėsime“, – sako sėją pradėję žmonės. Ūkininkai pripažįsta: žemės ūkio verslą valdo pinigai ir Dievas, o žmogus yra tik įrankis. 14 valandų darbo diena Dulkių tumulai vejasi galingą traktorių. Sėja Bazilionų (Šiaulių rajonas) žemės ūkio bendrovės laukuose miežius.

Daugelis grūdų augintojų, ko gero, dar nežino, kad buvusios Aplinkos ministerijos vadovai nusprendė kontroliuoti grūdų džiovyklų oro taršą. Jei turite nedidelę grūdų džiovyklą ir net jei lietingiausiais metais ji dirba mėnesį ar du, o iš jos kamino tikrai neišrūksta 10 tonų teršalų, neskubėkite džiaugtis. Kad jums nereikėtų mokėti oro taršos mokesčio, gali tekti tai nuolat įrodinėti.

Jūratė Anilionytė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Pasėlius draudžiančią bendrovę pasiekė pirmieji ūkininkų pranešimai apie iššalusius žieminius rapsus. Žemdirbiai rengiasi sėti pavasarinius ir skaičiuoja būsimus nuostolius. Mokslininkai prognozuoja, labiausiai žiema bus nuskriaudusi rapsų augintojus pietvakarių Lietuvoje. Jurbarko rajono ūkininkai į ruduojančius rapsų laukus žvelgia neramiai.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba gavo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartį dėl Algio Alfredo Kaušakio laikomų arklių, kurioje nurodyta, kad siekiant apsaugoti gyvūnus nuo kančių ir gresiančios žūties, būtina paimti arklius iš šio ūkininko ir perduoti kitam gyvūnų laikytojui, galinčiam tinkamai jais pasirūpinti – UAB „Lietuvos žirgynas“ (Žirgų g. 12, Riešė, Vilniaus raj.) rašoma pranešime spaudai.

Vilniaus valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl sprendimo paimti arklius iš ūkininko A. A. Kaušakio, gyvenančio Miškinių kaime (Nemenčinės sen., Vilniaus raj.) ir perduoti juos asmenims, galintiems pasirūpinti gyvuliais.

Nuo šių metų įsigaliojus naujam Žemės mokesčio įstatymui ir mokesčio dydžio nustatymą patikėjus savivaldybėms, mokestis kilo visiems žemės turėtojams. Tikėdamasi surinkti daugiau pinigų į biudžetą, mūsų rajono savivaldybė nusitaikė kaip reikiant papurtyti pramoninės paskirties sklypus turinčius Tauragės verslininkus.

Žemės ūkio ministerija siūlo grūdinių kultūrų augintojams tiesioginių išmokų dalį šiek tiek sumažinti, o užsiimantiesiems gyvulininkyste – padidinti 10 procentų. Naujoji Vyriausybė dirba jau daugiau kaip 100 dienų. Taigi baigiasi pasitikėjimo avansas, prasideda duotų pažadų įgyvendinimo laikas. Ta proga stipriausias Lietuvoje Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos skyrius surengė egzaminą Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijų vadovams. Valdininkams buvo karšta.

28-erių šiaulietis Vytautas Buivydas Briuselyje eurobiurokratams įrodinėjo, kad nori gyventi ir dirbti žemę Lietuvoje. Grįžęs iš emigracijos jis prikėlė žemės ūkio bendrovę ir tiki darbščiais lietuviais. „Jeigu užsienietis dirbtų taip, kaip lietuvis ūkininkas, tai jis turbūt lėktuvais skraidytų. Mes esam darbštūs auksarankiai ir dirbam negailėdami savęs“, – sako Vytautas.

Jau artimiausiu metu Lietuvos ūkininkų išauginti ir pagaminti gaminiai turėtų greičiau pasiekti vartotojus. Bendromis prekybininkų, žemės ūkio produkcijos gamintojų, maisto kokybės priežiūros specialistų ir Žemės ūkio ministerijos pastangomis tikimasi sutrumpinti ūkininkų produkcijos kelią iki vartotojo.

Iki šiol Užvenčio seniūnijos Sirūniškių kaime (Kelmės rajonas) gyvenęs ūkininkas Edmundas Pikturna pastebėjo, jog kai kuriuose dokumentuose pakeistas jo adresas. Ūkininkas netikėtai tapo Pagiriškių kaimo gyventoju, nors jo trobesiai stovi ant Sirūniškių dvaro pamatų. Taip už Europos pinigus neva atkuriama istorinė tiesa – įgyvendinamas rajono kaimų ribų keitimo specialusis planas. Esu ištremtas „Toje vietoje gyveno mano seneliai ir tėvai. Čia buvo Sirūniškių dvaras.

Širvintų rajone ūkininkas beardamas žemę aptiko žmogaus kaulus. Netikėtas radinys rastas Vaiškūnų kaime, pranešė Policijos departamentas. Įvykis tiriamas.

Kupiškio rajono Uoginių kaimo ūkininkas A. S., smurtavęs prieš nepilnametį globotinį, sulaukė laisvės apribojimo bausmės septyniems mėnesiams ir privalės atlyginti vieną tūkstantį litų neturtinės žalos. Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokurorės Virginijos Kliaugienės, dirbančios Kupiškyje, perduotoje nagrinėti teismui nusikaltimų žmogaus sveikatai baudžiamojoje byloje 58 metų vyriškis buvo kaltinamas smurtavęs prieš nepilnametį ir sukėlęs fizinį skausmą.

Žemės ūkio verslas vilioja ne vieną, ypač kai pamatoma, kokia sėkmė lydi nuosekliai šioje srityje dirbančius ūkininkus. Itin patraukli šiuo metu atrodo avininkystė. Apsilankiusieji Giedriaus Prakapavičiaus ūkyje vykusioje pirmojoje Lietuvoje avininkystės parodoje įsitikino, kad jei atkakliai siekiama tikslo, nebaisios jokios kliūtys. Pradėjo nuo penkių avių Molėtų rajone ūkininkaujantis G.Prakapavičius yra iš tų žmonių, kurie niekada nekeikia valdžios ir neieško kaltų.

Iš automobilio vagys pavogė 60 litrų dyzelino, o iš traktoriaus – 330 litrų dyzelino. Antradienį apie 10 val. Kaošiadorių rajono Pavuolio kaimo gyventojas pastebėjo, jog iš automobilio „Kamaz“ pavogta apie 60 litrų dyzelino, o iš jam priklausančio traktoriaus – 330 litrų dyzelino. Vėliau tas pats asmuo pamatė, jog iš ūkinio pastato dingo  žoliapjovės ir benzininis pjūklas. Padaryta žala siekia beveik šešis tūkstančius litų.

Kiek uždirba Lietuvos ūkininkai? Klausimas vertas dėmesio, nes niekas garsiai nekalba apie iš žemės ūkio gaunamas pajamas. Balsas.lt pasikalbėjo su Kėdainių ir Šiaulių rajone įsikūrusiais ūkininkais, kurių atsakymai padėjo sudėlioti šiek tiek aiškesnį Lietuvos žemės ūkio paveikslą. Paskolų našta Daugėlaičių kaime (Šiaulių r.) gyvenantis Linas Šateika pradėjo ūkininkauti nuo 1990 metų. Kaip jis pats sako, buvo vienas pirmųjų rajono ūkininkų.

„Prabėgo tik truputį daugiau negu metai, bet dauguma mano bendramokslių jau išvažiavo dirbti į užsienį. Tik vienas kitas dar Lietuvoje likęs“, – Balsas.lt žurnalistams sakė viename Pakruojo rajono ūkyje mechanizatoriumi dirbantis Steponas. Per metus iš 18 liko trys Pernai baigęs Šeduvos technologijos ir verslo mokyklą ir įgijęs automobilių inžinieriaus specialybę vaikinas pasakoja, kad kartu su juo šią mokyklą baigė dar 17 vaikinų.  Tačiau dabar Lietuvoje likę ir dirba tik trys.

Kristina De Witte į Lietuvą iš Danijos su šeima atvyko prieš šešerius metus. Įsigiję veikiančią žemės ūkio bendrovę „Laufriza“ jie ūkininkauja Kėdainių rajone. Raguočių bandą laikantys ūkininkai ėmė auginti kukurūzus pašarui dėl jų maistingų ir energetinių savybių. Žaliąją šios kultūros masę rudenį jie silosuoja. „Kukurūzus mes sėjame kiek kitaip nei lietuviai. Grūdus į žemę beriame tik tuomet, kai žemė įšyla: gegužės pradžioje arba viduryje.

Nuo to lai­ko, kai būdamas ant­ro kur­so stu­den­tas Kęs­tu­tis Juš­čius Gruz­džiuo­se (Šiau­lių ra­jo­nas) gry­by­nui nu­si­pir­ko pir­mą fer­mą, praė­jo 18 me­tų. Šian­dien ūki­nin­ko K. Juš­čiaus „Bal­tic Cham­pig­nons“ ūkis, su­da­ry­tas iš pa­da­li­nių Lie­tu­vo­je bei už­sie­ny­je, yra vie­nas di­džiau­sių ir mo­der­niau­sių Ry­tų Eu­ro­po­je. „Aš pjau­nu gry­bą“, – to­kį at­sa­ky­mą tu­ri pa­ruo­šęs vers­li­nin­kas, pa­klaus­tas sėk­min­go vers­lo for­mu­lės.

Birželio 21-ąją, ketvirtadienį, 21.00 val. žiūrimiausios televizijos TV3 eteryje – antrojo romantiško pažinčių projekto „Ūkininkas ieško žmonos“ premjera. Žiūrovai tikrai nenuobodžiaus. Projekte dalyvaujančius ūkininkus užplūdo šimtai moterų laiškų, kuriuose vienišės prisiekinėja norinčios ne tik padėti šeimininkauti ūkiuose, bet ir... žadančios atiduoti savo širdį ir ranką. Laiškai ūkininkaičius pasiekė net iš Rusijos.

Ūkininkai su žiburiu ieško padienių darbininkų, o su nelegaliu darbu kovojantys Valstybinės darbo inspekcijos darbuotojai dar intensyviau gaudo juos laukuose.  Žemdirbiai skundžiasi, kad biurokratinė, daug laiko užimanti įdarbinimo trumpalaikiams darbams tvarka verčia juos nusikalsti ir tuština kišenes. Skiria dideles baudas Vienas Panevėžio rajono Miežiškių seniūnijos ūkininkas už tris nelegaliai jo ūkyje dirbusius asmenis teismo buvo nubaustas net 9 tūkstančių litų bauda.

TV3 realybės projekto „Ūkininkas ieško žmonos“ dalyvis Simas kadaise planavo tapti krepšininku, vėliau – rimtu verslininku, tačiau kelerius metus praleidęs sostinėje tvirtai nusprendė: „Plėtosiu tėvų ūkį“! Šiandien Simo žinioje – net tūkstantis hektarų žemės, kurioje jaunasis ūkininkas augina ekologiškus grikius ir žirnius. „Ieškau supratingos moters, nebijančios ūkio darbų, mylinčios šeimą ir galinčios susitvarkyti dideliame ūkyje“, – atvirai apie vienintelės paieškas sako Simas.

Vakar, antradienį, balandžio 24-ąją, į TV3 eterį sugrįžo antrasis TV3 pasimatymų projekto „Ūkininkas ieško žmonos“ sezonas. Šiemet šešiems žaviems ūkininkams iš visos Lietuvos į pagalbą atskubėjo dainininkė Gintarė Valaitytė. Ji kaimo princams padės iš galybės norinčių išsirinkti tikras širdies damas. Įvadinę antrojo sezono „Ūkininkas ieško žmonos“ seriją (rodyta 19.40–20.30 val.

Daž­nas vai­ruo­to­jas ar ke­lei­vis, va­žiuo­da­mas Sim­no kryp­ti­mi, Li­kiš­kė­lių kai­mo ri­bo­se prie pat ke­lio pa­ste­bi be­si­su­kan­čius vė­jo jė­gai­nės spar­nus. Jos sa­vi­nin­kas ir kon­struk­to­rius Jur­gis Dum­bliaus­kas sa­ko, kad šis sta­ti­nys – vai­kys­tės sva­jo­nės iš­si­pil­dy­mas. Tie­sa, kaip ti­ki­na ūki­nin­kas, kon­struk­ci­ja dar ne­baig­ta, tad ir di­de­lės nau­dos nė­ra.

Gamtinės žemdirbystės žinovas ir pradininkas Lietuvoje Saulius Jasionis su tradiciniu ūkininkavimu atsisveikino prieš devynerius metus. Pasak S.Jasionio, protas jam nušvito tada, kai į rankas pateko rusų agronomo Nikolajaus Ivanovyčiaus Kurdiumovo knyga apie tai, kaip negalima dirbti žemės. Tuomet jis su bendraminčiais šio autoriaus knygas išvertė į lietuvių kalbą ir aprašytus žemės dirbimo būdus pradėjo taikyti praktiškai.

Vienas didžiausių Biržų rajono ūkininkų Kęstutis Armonas yra jau antrasis pareiškėjas, pastatęs vėjo jėgainę, ir negaunantis jam priklausančios ES paramos. Ūkininkas, Pagavėnių vėjo jėgainės savininkas, gali būti priverstas ieškoti teisybės teismuose kovodamas su valdininkais, kurie stabdo paramos išmokėjimą. K. Armonui reikia grąžinti 0,7 mln. SEB banko paskolą, kuri buvo suteikta sutarties su NMA pagrindu. Žaliosios energetikos vystytojui NMA paramą turėjo išmokėti dar vasario viduryje.

Jau dvylika metų kelmiškio verslininko Ričardo Lapinsko įmonė augina paukščius. Šis verslas kaip ir pats paukštis — tai skrieja aukštyn, tai tupia. Kartais, anot verslininko, po bemiegių naktų ir patirtų nuostolių norisi viską mesti. Bet sugrįžta, nes tai — šeimos verslas ir galimybė išgyventi. Pradinis kapitalas iš miško Prieš keliolika metų vairuotoju dirbęs Ričardas Lapinskas savo verslą pradėjo nuo miškų tvarkymo.

Ekonominio pakilimo metais Lietuvoje buvo peršama nuomonė, kad indėliai – senamadiškas pinigų investavimo būdas, kuriuo naudojasi tik neišmanėliai. Šiandien neišprusėliais jaučiasi tie, kurie „įdarbinę“ nekilnojamąjį turtą ir investavę pinigus į obligacijas įklimpo į didžiules skolas. Dėl patirtų nuostolių žmonės bylinėjasi teismuose su bankais.

Sodybos Širvintų rajone savininkas Vincas Naujokas įsiutęs. Žmogus nuėjęs į Seimą viešai, filmuojant televizijai pasakė, kad Širvintų valdininkai reikalauja kyšių. Anot vyro, nepatepti jie nedirba skirtų darbų ir jei tik laiku negauna kyšio, tuoj pat „užsiundo“ įvairių žinybų inspektoriais. Viešai įvardinęs kyšininkus ir sukėlęs triukšmą seime Vincas pastaruoju metu susiduria su rimtomis problemomis. Ūkininkas netgi baiminasi, kad neteks dirbamos žemės, kurią nuomojasi iš valstybės.

Nuo kitų metų Briuselis ragins ūkininkus aklai nepasitikėti chemikalus gaminančių ir jais prekiaujančių firmų konsultantų patarimais. Remiantis Europos Komisijos direktyva dėl tausaus pesticidų naudojimo, chemikalus bus galima naudoti tik tada, kada būtinai reikia, ir tik tiek, kiek reikia. Kai kurie ūkininkai apskritai nesilaiko reikalavimų ir likus savaitei ar net kelioms dienoms iki derliaus nuėmimo susigundo nupurkšti bebaigiančius bręsti javus glifosato ar glufosinato preparatais. sxc.

„Mu­tuo­jan­tis“ Lie­tu­vos kli­ma­tas kei­čia ne tik mais­to pro­duk­tų, bet ir drau­di­mo įmo­kų kai­nas. Kol ūki­nin­kai dejuoja dėl pra­sto šių­me­čio der­liaus ir jau skan­di­na­mų nau­jų pa­sė­lių, drau­di­mo bend­ro­vės skai­čiuo­ja nuo­sto­lius ir ruo­šia­si di­din­ti įmo­kas bei griež­tin­ti drau­di­mo są­ly­gas.

Pasimatymų šou „Kitas!“ panelių šią savaitę laukė itin ūkiškos užduotys. Antrąją pusę bandantis susirasti Vitalijus penkias merginas pakvietė į atokų kaimelį. „Užaugau kaime, todėl svajoju apie moterį, kuri neklyktų išvydusi vištą ar karvę“, – pasakojo Vitalijus. Vaikinas guodėsi nerandantis išsvajotos ūkiškos panelės, todėl tikisi, kad tarp penkių šou dalyvaujančių merginų atsiras toji vienintelė. Tiesa, misija pasirodė neesanti iš lengvųjų.