Gamtinės žemdirbystės žinovas ir pradininkas Lietuvoje Saulius Jasionis su tradiciniu ūkininkavimu atsisveikino prieš devynerius metus.
Pasak S.Jasionio, protas jam nušvito tada, kai į rankas pateko rusų agronomo Nikolajaus Ivanovyčiaus Kurdiumovo knyga apie tai, kaip negalima dirbti žemės. Tuomet jis su bendraminčiais šio autoriaus knygas išvertė į lietuvių kalbą ir aprašytus žemės dirbimo būdus pradėjo taikyti praktiškai.
Išbandė pats
Kaune gyvenantis vyras prisipažįsta krimtęs agronomijos mokslų, kurie, anot jo, visiškai skyrėsi nuo N.I.Kurdiumovo mokymo. Pradžioje S.Jasionis į jį žvelgė su nepasitikėjimu. Tačiau iš smalsumo nusprendė išbandyti naujoves. Vasarą dirbdamas sodyboje Prienų rajone vyras pastebėjo, kad vieni rusų agronomo metodai jam tinka, kiti nepasitvirtina. Per devynerius metus S.Jasionis sukūrė savo teoriją, kuria susidomėjo bemaž tūkstantis bendraminčių. Pasak pašnekovo, pastaruoju metu gamtine žemdirbyste Lietuvoje užsiima apie 300 žmonių. Beveik visi jie daržoves nedideliuose žemės plotuose augina savo reikmėms, parduoda vos vienas kitas. Bendraminčiai interneto svetainėje sukūrė forumą. S.Jasionis sulaukė raginimų vesti seminarus, praktinius užsiėmimus, teikti individualias konsultacijas.
„Lietuvoje jau susiformavo gamtinės žemdirbystės mokykla, kurios nėra niekur kitur. Gamtinė žemdirbystė – sudėtingas darbas ir jį privalu atlikti profesionaliai. Reikia įsidėmėti, kad gamta yra vientisas organizmas, jos grandinės tiek supintos, kad negalima išpinti nė vienos jų grandies“, – teigė S.Jasionis. Gamtine žemdirbyste užsiimantys žmonės ne tik džiaugiasi užaugintais ekologiškais vaisiais ir daržovėmis, bet ir nepažeidžia gamtos dėsnių.
Atsisakė žemės dirbimo
S.Jasionis pabrėžė, kad mūsų proseneliai padarė klaidą dirbdami žemę. Ši klaida ne tik netaisoma, bet ir šiandieną daroma. Dirvos arimas ir kasimas ardo jos struktūrą, naikina dirvožemio sistemą. Plūgas sugriauna dirvožemio kanalus, grumsteliai virsta dulkėmis, sunaikinamas apsauginis mulčio sluoksnis. Todėl, pasak gamtinės žemdirbystės pradininko, dirvožemis nekvėpuoja, nesugeria iš oro drėgmės. Po lietaus dirvožemis sutankėja, iš jo išstumiamas oras, neišsiskiria anglies dioksidas, nebetirpsta mineralai.
„Juk miške niekas žemės nedirba, ją purena sliekai, kirminai, kurmiai ir t. t. Pagrindinės sąlygos sukurti gyvybingą dirvožemį – laisvas oro patekimas, drėgmė ir maistas. Gamtoje žemę dengia paklotė: samanos, spygliai, lapai, kerpės, žolė ir pan. Dirva niekuomet neišdžiūsta, jai užtenka drėgmės, todėl nereikia laistyti. Per paklotę laisvai cirkuliuoja oras, dirva kvėpuoja. Pati paklotė – puikus maistas dirvos mikroorganizmams“, – pasakojo S.Jasionis. Pasak jo, žemės dirbimo atsisakę žmonės leidžia dirvožemiui formuotis pačiam.
Augalai nesimaitina trąšomis
Pasak pašnekovo, jokioje aukštojoje mokykloje, rengiančioje agronomus, nėra aiškinama apie augalų mitybą. Augalas nuo žmogaus skiriasi nedaug. Todėl ir žmogui, ir augalui būtina suderinta mityba. Svarbiausia, kad augalams netrūktų anglies dvideginio, kuris yra pagrindinis jų maistas. Vienintelis ir natūralus augalų maitinimosi būdas, anot S.Jasionio, yra nenutrūkstantys biologiniai procesai, kurių metu bakterijos ir grybeliai skaido dirvos paviršiuje gulinčias negyvas organines medžiagas. Gamtinės žemdirbystės propaguotojai anglies dvideginį savo augalams „patiekia“ dirvos paviršių uždengdami paklote – mulčiu iš nupjautos žolės, senų lapų, šiaudų. „Žinoma, reikšmės turi ir augalų atsparumas ligoms, tačiau kuo jie geriau maitinami, tuo yra atsparesni“, – aiškino S.Jasionis.
Gamtinės žemdirbystės žinovas citavo ir Aristotelį, kuris sakė, kad augalo šaknys yra kaip žmogaus žarnos, tik išverstos į išvirkščiąją pusę. „Mūsų žarnynas virškina maistą viduje, o augalo virškinimo sistema yra aplink jį esantis dirvožemis. Mes nevalgome trąšų, o augalams siūlome – „valgyk salietrą“, – šypsojosi pašnekovas. S.Jasionis pridūrė, kad su dirvožemiu turime elgtis taip, kaip su savo virškinimo sistema, ir patarė į augalus žiūrėti atsakingai.
Priešų nebūna
S.Jasionis pabrėžė, kad gamtinės žemdirbystės užduotis – ne daryti taip, kaip mums atrodo geriau, bet leisti biologinei sistemai vystytis ir patiems prie to prisidėti.
„Įsivaizduokite, kad agronomas sako, jog viską žino geriau, ir duoda augalams salietros. Jie gražiai atrodo, tačiau nuo mažiausio užkrato pradeda sirgti, juos graužia kenkėjai. Štai čia ir problemos. Viskas priklauso nuo augalų virškinimo sistemos. Jie, kaip ir žmonės, suserga arba nuo maisto, arba nuo stresų (staigių gyvenimo sąlygų pokyčių)“, – tvirtino S.Jasionis.
Jis pabrėžė, kad gamtinės žemdirbystės būdu išauginti augalai beveik neserga, mažai pasitaiko ir kenkėjų. „Būtina susiformuoti visai kitą pasaulėžiūrą ir žinoti, kad gamtoje priešų nėra. Visi turi savo vietas, gyvena ten, kur reikia, ir tik todėl, kad visiems būtų gerai, nes tokios yra gamtos taisyklės. Jeigu to nesuprasime, norėsime būti išmintingesni už gamtą, patys liksime kalti“, – tvirtino gamtinės žemdirbystės pradininkas.
Pasak S.Jasionio, nederlingiausios žemės – tropiniai dirvožemiai. „Ten nėra jokio derlingumo balo, todėl pagal mūsų agronomų tyrimus niekas neturėtų augti, bet auga. Tai kas yra dirvos derlingumas? Dirvos derlingumas – tai jos mikrobiologinis aktyvumas. Todėl jeigu gamtinės žemdirbystės lysvėje sklandžiai vyksta natūralūs gamtos procesai – būna didelis mikrobiologinis aktyvumas, augalai auga sveiki, apsirūpina maistu, nepatiria stresų, o aplinkoje esančius ligų sukėlėjus sunaikina „gerieji“ mikroorganizmai“, – pridūrė pašnekovas.
Jolita Žurauskienė
