ūkininkai

Anykštėnų šiltnamiuose jau sirpsta pirmosios braškės. Šiemet jos pradėtos skinti kone 2-iem savaitėmis anksčiau nei pernai. Pasak augintojų, jei saulė lepins, derlius pirmųjų braškių planuojamas gausus. Sauja, tai yra 200 gramų dėžutė, pirmųjų braškių prekybos centre kainuoja 3 eurus. Daržininkė nuo svyrančių kekių kruopščiai atrenka ir skina tik prinokusias uogas.

Grūdų supirkimo kainos vasarį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, didėjo apie 40 proc., o labiausiai – 71 proc. – brango rapsų supirkimas, rodo Žemės ūkio ir kaimo verslo centro analizė. Anot Žemės ūkio ministerijos, tai yra senojo derliaus grūdų bei rapsų kainos, o naujojo derliaus grūdams augintojai kviečiami sudaryti sutartis gerokai aukštesnėmis kainomis. Augintojai šiuo metu turi galimybę sudaryti su supirkėjais išankstines grūdų bei rapsų pardavimo sutartis.

Pirkėjai pastebi, kad maisto produktai brangsta kone kasdien. Štai vilnietė tikina, kad nė nepastebėjo, kai sviesto pakelis pabrango beveik iki 4 eurų. Pieno gamintojai ir perdirbėjai tikina, kad kainos gali dar augti. O prekybininkai tikina, kad siūlys pirkėjams nuolaidas. Vilnietė, portalo tv3.lt skaitytoja Ilona stebėjosi sparčiai augančiomis sviesto kainomis.  „Dažniausiai sviestą perku, kai jam yra taimoka nuolaida, jeigu jos nėra, tada pergu pigiausią sviestą.

Lietuvos prekybininkai ir kainų analitikai kalba be jokių paslėptų užuolankų – artėja labai didelis maisto produktų kainų šuolis. Priežastis – Rusijos sukeltas karas Ukrainoje. Apie tai – laidoje „Karštai su tv3.lt“ kalbinti ekspertai. Kasdienė duona smarkiai brangs. Jei kepaliukas dabar kainuodavo eurą, tai greitu metu teks mokėti 1,4 euro, o geresnės kokybės batonas gali perkopti ir poros eurų sumą. „Grūdai pabrango 30 procentų, dujos pabrango kokius keturis kartus.

Žaliavų brangimas turėtų paskatinti ūkininkus investuoti į efektyvesnį trąšų naudojimą, sako prezidentas Gitanas Nausėda.   „Galvoju kad žemdirbių laukia pakankamai šviesi ateitis, o kai kurių žaliavų brangimas netgi ir paskatins jas taupiau naudoti, kalbu apie trąšas, kurių išaugusios kainos padidins norą investuoti į tokias technologijas, kurios trąšų panaudojimą padarys kur kas efektyvesnį, selektyvesnį, tikslingesnį“, – žemės ūkio parodoje „Ką pasėsi.

Lietuvoje įsibėgėja sezoninių darbuotojų paieška. Artėjant šiltajam sezonui dažniausiai darbdaviai siūlo dirbti žemės ūkio arba klientų aptarnavimo sektoriuose. Įdarbinimo specialistai tikina, kad gyventojai dažniau renkasi dirbti užsienyje, kur atlyginimai kelis kartus didesni ir gali siekti iki 4 tūkst. eurų.

Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina vasarį buvo 458,8 euro už toną – 4 proc. didesnė nei sausį ir 43,7 proc. didesnė nei pernai vasarį. Vidutinė bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina per mėnesį padidėjo 4,5 proc. ir buvo 353,6 euro, skelbia Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras. Stambiems pieno gamintojams, parduodantiems daugiau kaip 40 tonų žalio pieno per mėnesį, pieno supirkimo įmonės vasarį už pieną mokėjo vidutiniškai 499,1 euro – 3,8 proc. daugiau nei sausį.

Šalies ūkininkai šiais metais galės auginti derlių ekologiškai svarbiose vietovėse ir neprarasti žalinimo išmokų. Taip nusprendė Europos Komisija (EK), atsižvelgusi į maisto krizę, kylančią dėl Rusijos invazijos į Ukrainą, ir pritaikiusi išimtį. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) pranešė dėl to keisianti deklaravimo taisykles. Tai planuojama padaryti iki pasėlių deklaravimo pradžios – balandžio 19 dienos. „Svarbu tai, jog pūdymas tebėra ariama žemė ir gali būti iškart naudojama žemės ūkio gamybai.

Netoli Palangos du buvę emigrantai, broliai Vytautas ir Andrius Gedvilai sukūrė iki tol šiuose kraštuose nematytą prieskoninių žolelių ūkį. Entuziastingi emigrantai po dvidešimties darbo metų Norvegijoje turi ypatingą svajonę – atgaivinti savo vaikystės kaimą. Plačiau apie savo užmojus ir tai, kaip jie pradėjo savo verslą nuo nulio, broliai Gedvilai papasakojo TV3 laidai „Svajonių ūkis“. Broliai Gedvilai griauna mitą, kad ūkininko darbas labai sunkus.

ES ūkio ministrai teigia, jog dabar reikia kuo skubiau pasodinti kiek įmanoma daugiau gyvulių pašarų, bet žalieji apstulbę, rašo politico.eu. Konfliktas Ukrainoje paskatino prancūzų siekį paversti ES visiškai savarankiška žemės ūkio galiūne, tačiau tai gali reikšti, kad teks paaukoti žaliuosius ES žemės ūkio siekius.

Kovas – pats darbymetis daržininkams. Tiesa, kol kas sėjama tik tai, kas sušilus orams bus perkelta į šiltnamius. Štai Panevėžio rajono ūkininkų šeima, stebėdama į šalį plūstančius karo pabėgėlius, šiemet didins daržovių plotus, mat valgytojų padaugės. O daržininkė mėgėja pataria pabandyti ir patiems užsiauginti daržovių. Ir tam nebūtina turėti šiltnamį ar daržą. Naujamiestietė Donata jau džiaugiasi puikiai sudygusiais ir žaliuojančiais pomidorų, paprikų daigeliais.

Įsibėgėjant pavasariui ūkininkai jau dairosi darbuotojų sezoniniam darbui. Ir skundžiasi, kad rasti jų vis sunkiau. O ir tie, kurie ateina, anot ūkininkų, dažniausiai ilgai neužsibūna. Esą jiems tai darbas per sunkus, tai užmokestis per mažas. Užimtumo tarnyba skelbia, kad pasitinkant pavasarį sezoninio darbo pasiūlymų paskelbta du kartus daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Ir didžioji dalis šių vietų vis dar laisvos.

Ūkininkai skaičiuoja, kad dėl išaugusių trąšų ir degalų kainų brangs grūdai ir kiti maisto produktai. Anot jų, šiemet derliaus pertekliaus nebus. Todėl ūkininkai pataria gyventojams maisto nešvaistyti, o taupyti.  Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius pastebėjo, kad žemės ūkis turėjo iššūkių dar ir prieš karą Ukrainoje, brango trąšos ir degalai.  „Šiuo metu grūdų kaina palyginti su pernai metais išaugo bveik dvigubai.

Lietuvos kiaulių augintojai skundžiasi, kad netrukus turės bankrutuoti, o pusė milijono kiaulių tiesiog išskersti. Išbrangus energijai ir pašarams, kiaulių auginimas esą tapo nuostolingas. Ūkininkai reikalauja skubios vyriausybės paramos. Be milijoninių subsidijų, esą 90 proc. verslininkų tiesiog bankrutuos. Tačiau vyriausybė pinigų kiaulių augintojams dalinti neskuba ir ketina įdėmiai skaičiuoti, kiek jų skundai pagrįsti.

Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina pernai gruodį buvo 427,2 euro už toną – 6,7 proc. didesnė nei lapkritį ir 35,2 proc. didesnė nei 2020 metų gruodį. Vidutinė bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina per mėnesį padidėjo 7,5 proc. ir buvo 321,6 euro, pranešė Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras. Stambiems pieno gamintojams, parduodantiems daugiau kaip 40 tonų žalio pieno per mėnesį, supirkimo įmonės mokėjo vidutiniškai 466,6 euro už toną. – 4,9 proc. daugiau nei prieš mėnesį.

Seimo Kaimo reikalų komitetas svarstys, kokios galimos dyzelino kvotos ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms.   Komitetas trečiadienį balsuos dėl siūlymo dyzelinui 100 tūkst. litrų lubas įvesti nuo 2026 metų.

Daržovių kainos Lietuvoje užkopė į naujas aukštumas. Per metus dalis gėrybių: bulvės, kopūstai, burokėliai šalyje pabrango dvigubai. Ūkininkai aiškina, kad tokį kainų šuolį lėmė ir prastas praėjusių metų derlius, o prekybininkai tikina, kad kainos grįžo į priešpandeminį lygį. Ekonomistai perspėja dėl tolesnio brangimo. „Jeigu mažesnės – 30 centų, didesnė su vidutine – 50, o jau rinktinės gražios tinkančios cepelinams po 60-imt centų prekiaujam“, – sako ūkininkė Edita Balčiūnienė.

Žemės ūkio taryba ragina trauktis iš pareigų Žemės ūkio ministrą Kęstutį Navicką. Kaltina jį nekompetencija, melu, ir šalies žemės ūkio naikinimu, taip pat dalis žemdirbių kritikuoja ministerijos parengtą Žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginį planą. Savo ruožtu ministras atšauna, kad priežasčių trauktis neturi, o planas su ūkininkais esą buvo derinamas. Štai vienas Tauragės rajono gyventojas Eigirdas darbuojasi savo šeimos pienininkystės ūkyje su maždaug 140 galvijų.

12 kilometrų nuo Druskininkų šurmulio nutolęs Didžiasalio kaimas jau daugiau nei dešimtmetį džiugina gardžiais ir lietuviškam skoniui egzotiškais naminiais sūriais. Ūkio savininkė ir sūrių gamintoja Gražina Auguvienė sako, kad išmokti gaminti kažką naujo yra paprasta, o išmokti iš savo veiklos pragyventi – tikras menas. Gražina Auguvienė su vyru maždaug prieš 20 metų ūkį pradėjo kurti Druskininkų pakraštyje, ramioje kaimo vietovėje.

Apie 30 tūkst. šalies ūkininkų gali tekti atkurti daugiametes pievas, suartas per pastaruosius dvejus metus. Žemės ūkio ministerija kreipėsi į Europos Komisiją ir laukia jos sprendimo, ar atsiras tokia prievolė. Ar ūkininkai privalės atkurti pievas, paaiškės iki kitų metų vasario pabaigos, pranešė ministerija.

Pasauliui ieškant būdų, kaip sumažinti oro taršą, norvegai sugalvojo pakratyti galvijų mėšlą žaibais. Skamba keistai, bet tai ne juokas – norvegai sukūrė aparatą, kuris karvių srutas krečia milžiniškos galios plazmos iškrova ir dar pripildo azotu. Srutos tampa nekenksmingos aplinkai ir net naudingos – jomis galima tręšti laukus. Galvijų fermos – tai ne tik pienas ir mėsa, bet ir milžiniška aplinkos tarša.

Aplinkosaugos aktyvistai kreipėsi į aukščiausius šalies vadovus reikalaudami nustoti remti taršų ūkininkavimą. Pasak aktyvistų, dėl ūkininkavimo pusė Lietuvos upių ir ežerų yra blogos būklės, vyksta dirvožemio erozija. Aplinkosaugininkai sako, kad jei politikai nepakeis žemės ūkio ir kaimo plėtros plano, Lietuvą ištiks žemės ūkio krizė. Tačiau žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako, kad aplinkosauginių reikalavimų ir taip užtenka.

Ūkininkams spalį ir lapkritį išmokėta beveik 365 mln. eurų tiesioginių išmokų avansų, o iki Kalėdų planuojama išmokėti dar 160 mln. eurų šių išmokų. Likusi dalis – daugiau kaip 40 mln. eurų – žemdirbius pasieks iki kitų metų birželio pabaigos, pranešė Žemės ūkio ministerija. Ji patvirtino 2021 metų tiesioginių išmokų už plotus dydžius – bus mokama 76,16 euro už hektarą pagrindinė tiesioginė išmoka – 11 proc.

Parduotuvių lentynose šiemet už kai kurias daržoves tenka mokėti kone dvigubai daugiau nei pernai tokiu pačiu metu. Daržovių augintojai tikina, kad tokį kainų šuolį lėmė mažesnis derlius. O žiemą, pasak jų, daržovių gali imti trūkti, tad, tikėtina, kad jų kainos dar didės. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, pernai tokiu pačiu metu už bene populiariausių Lietuvoje daržovių bulvių kilogramą mokėjome 0,29 euro, o šiemet jau beveik dvigubai daugiau – 0,57 euro.

Nepatenkinti žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko veikla, ūkininkai toliau spaudžia jį atsistatydinti. Tačiau jį gina premjerė Ingrida Šimonytė. O pats ministras sako jaučiantis ir prezidento Gitano Nausėdos palaikymą, tad trauktis neketina. Matydami, kad šieno rulonai ministrui įspūdžio nepadarė, ūkininkai jau grasina važiuoti į Vilnių protestuoti tūkstančiais, ir su traktoriais. Ūkininkai po Žemės ūkio ministerijos langais atvežė šieno rulonų.

Ūkininkai skaičiuoja, kad kiekvienais metais Lietuvoje mažėja kiaulių ūkių. Anot jų, smulkiųjų kiaulių augintojų jau nebeliko, netrukus gali nelikti ir stambiųjų. Ūkininkų teigimu, kiaulieną tenka parduoti už mažesnę kainą, nei siekia jos savikaina. Anot jų, patirdami nuostolius ūkininkai negalės ilgai išsilaikyti rinkoje. Apie kiaulininkystės sektoriaus padėtį Lietuvoje lapkričio 3 d. Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje diskutavo kiaulių augintojai ir Žemės ūkio ministerijos atstovai.

Šiuo metu rekordiškai išaugus trąšų kainoms, ūkininkai skaičiuoja, kad kitas derlius bus gerokai mažesnis. Anot jų, ims trūkti maisto žaliavų, jos gali tapti brangesnės. Tai paveiks ir maisto kainas parduotuvėse, jos ims didėti. Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius sakė, kad pabrangus trąšoms ūkininkai naudos jų tik tiek, kiek ekonomiškai dar apsimokės jas pirkti ir naudoti.

Lietuvos ūkininkai pasipiktinę – žemės ūkio ministerija liepė atsėti dalį jau užartų pievų. Neišgyvenantys iš gyvulių auginimo, ūkininkai sako jau anksčiau juos pardavę, o galvijams skirtas ganyklas užsėjo grūdinėmis kultūromis. Bet šiemet sužinojo, kad greičiausiai derlių praras, mat pievas teks atkurti.  Ministras tikina, kad saugoti pievas įsipareigojo Europos Sąjungai, o ūkininkai klausia, kodėl ministerija atsibudo tik dabar ir negalėjo jų įspėti anksčiau.

Daugiau kaip 113 tūkst. ūkininkų jau gavo beveik 254 mln. eurų tiesioginių išmokų avanso už dirbamą žemę. Planuojama, kad iki gruodžio 1 dienos žemdirbius pasieks 369 mln. eurų avansinių tiesioginių išmokų.   Vidutiniškai vienas išmokų gavėjas turėjo gauti apie 2,6 tūkst. eurų. Be to, avansines kompensacines išmokas jau gavo ir ūkininkaujantys vietovėse, kur yra gamtinių ar kitų specifinių kliūčių – 45 tūkst. ūkininkų išmokėta 32,4 mln.

Žemės ūkio ministro atsistatydinimo reikalaujantys ūkininkai ketvirtadienį paskutinį kartą bandė pasikalbėti su Kęstučiu Navicku. Tačiau atmosfera kaip reikiant kaito, kol ūkininkai konstatavo, kad ministro atsakymais liko nepatenkinti, tad ir toliau sieks jį nuversti, kitaip grasina protestais. O pats K. Navickas įsitikinęs, kad visas šurmulys yra dėl Europos žaliojo kurso politikos ir trauktis neketina.

Dalis šalies ūkininkų, per pastaruosius dvejus metus suarusių daugiametes ganyklas ir pievas, privalės jas atkurti. Kitaip jiems bus taikomos finansinės sankcijos, rašoma pranešime spaudai. Lietuva, Europos Sąjungai įsipareigojusi išsaugoti pievas, šio įsipareigojimo nesilaikė – daugiamečių ganyklų ir pievų plotai šalyje, palyginti su 2012 metais, sumažėjo daugiau nei 5 proc.

Jungtinės Karalystės ūkininkai griebiasi už galvos, mat dėl darbuotojų stygiaus stringa skerdyklų darbas, tad ūkiuose gyvūnai tiesiog tunka. Ūkininkai sako, kad artimiausiu metu gali tekti sunaikinti net apie 150 tūkstančių kiaulių. Savo ruožtu iš didžiausio britų uosto nėra kam išvežioti čia atplukdytų krovinių, tad uostas nebepriima laivų. Kuro stygius britų degalinėse gali būti tik problemų ledkalnio viršūnė.

Bosnijoje ir Hercegovinoje laukiniai arkliai tapo vienų pagrindinių turistų traukos centru, tačiau didelis jų kiekis kenkia ūkininkų galvijams, kurie ganosi tose pačiose teritorijose. Nepaisant to, arklių ganimosi vietas siekiama apsaugoti ir paversti nacionaliniu parku.  Naminiais buvę gyvuliai dabar laisvai laksto per atšiaurius kalnus vakarų Bosnijoje ir Hercegovinoje.

Per artimiausius penkerius metus investicijos į žemės ūkį Lietuvoje iš Kaimo plėtros programos turėtų siekti pusę milijardo eurų, o vien šiemet ir kitąmet – 227,6 mln. eurų. Parama augs vaisių, daržovių, kiaulienos, paukštienos gamintojams ir pienininkams, tačiau mažės grūdininkams ir mėsinės galvijininkystės sektoriui.

Dabar Edmundo ir Aistės Leonaičių kieme – ūkis, kurio gėrybėmis kviečia pasivaišinti visus. Nors iš pradžių ieškojo tik sodybos, kurioje galėtų gyventi, vienas gyvenimo įvykis paskubino paieškas, o gausus derlius pametėjo idėją pradėti ūkininkauti. Abu užaugę Kauno rajone, Edmundas ir Aistė vis kartas nuo karto žvalgėsi sodybos užmiestyje, nes, kaip abu šypsodamiesi sako, visada žinojo, kad gyvens užmiestyje.

Lietuviai pristato neįprastą traktorių – jis varomas metano dujoms, kurios išgaunamos iš mėšlo ar įvairių atliekų. Tokia technika pristatyta parodoje Kaune. O atvykę lietuviai ūkininkai dairosi naujų technologijų, bet sako jas įpirkti sunku – viskas pabrangę.  Nors sakoma, kad iš mėšlo vaško neišspausi, bet degalus pagaminti galima, ir tokiais degalais – biometano dujomis varomas traktorius.

Rusija šiemet prikuls 118,7 mln. tonų grūdų, iš jų 74,7 mln. tonų sudarys kviečiai, prognozuoja „Rusagrotrans“ ekspertai. Palyginti su 2020-aisiais, bendras grūdų derlius būtų 11 proc. kuklesnis, o vien tik kviečių – 13 proc. menkesnis. Prognozuojama, jog miežių derlius sumažės beveik 15 proc. iki 17,8 mln. tonų, tačiau kukurūzų – padidės beveik 1 proc. iki 14 mln. tonų. „Galbūt galutiniai „Rosstat“ derliaus rodikliai bus didesni 1–1,5 mln. tonų.

Sodininkai ir obuolių sulčių spaudėjai skundžiasi, kad tokių prastų metų dar nematė. Jų teigimu, obuolių beveik nėra arba jie tokie maži, kad neapsimoka rinkti. Anot sulčių spaudėjų, sezonas turbūt taip ir pasibaigs, nė neprasidėjęs. Taip pat ir kainų augimas neaplenkė spaudyklų, dėl pandemijos pabrangusios žaliavos pakėlė ir sulčių spaudimo kainas. Sulčių spaudyklos Vievyje atstovas Romas sakė, kad ko gero šiemet sulčių spaudimo sezonas taip ir neprasidės. „Šiemet nėra obuolių.

Nedidelė dalis pasėlių vis dar yra laukuose, tačiau ūkininkai ir draudimo bendrovės pastebi, kad nepalankūs orai šiemet pridarė daugiau žalos negu pernai. Jų teigimu, labiausiai kentėjo rapsai ir pupos.  Vokietijos pasėlių draudimo bendrovės „Vereinigte Hagel“ Lietuvos filialo vadovas Martynas Rusteika teigia, kad šiemet išmokos žalą patyrusiems ūkininkams bus vienos didžiausių per visą draudimo laikotarpį. Pernai bendrovė išmokėjo apie 8,5 mln. eurų.

Laukuose – pats bulviakasis, bet su kiekviena nukasta vaga ūkininkų nuotaika bjursta. Derlius perpus prastesnis nei pernai, o dar ir bulvės tik vos didesnės už žirnius. Specialistai nerimauja, kad šiemet ne tik teks mokėti daugiau už lietuvių itin mėgiamas bulves, bet pavasarį jų gali ir pritrūkti.  Penkerius metus Kėdainių pašonėje bulves auginantis jaunasis ūkininkas Gytis tokių prastų metų nepamena – bulvės šiemet itin mažytės.

Šylantis klimatas ir drauge su juo kur kas dažniau pasireiškiantys permainingi orai kasmet sukelia vis daugiau nuostolių Lietuvos ūkininkams. Šiemet jų pasėlius niokojo stichinės sausros ir ne kartą kilusios audros bei liūtys su kruša. Pasak draudimo bendrovės BTA pasėlių draudimo rizikos vertintojo Deivido Juodžio, nuo audrų ir liūčių labiausiai kentėjo kviečiai, rapsai bei pupos.

Lietuvos grūdininkystės sektorius, perspektyviausia žemės ūkio šaka, dažnai valstybės institucijų buvo kritikuojamas, kad eksportuoja žaliavą bet ne perdirbtą produktą, rašoma pranešime spaudai.

Įsivaizduokite – lietuvių ūkininkų laukuose traktorius pakeis dronai. Anot mokslininkų, šie ne tik tausoja žemės išteklius, bet ir žemdirbių piniginę. Pasitelkę skraidykles ūkininkai taupo trąšas, vandenį, gali užsėti sunkiai pasiekiamas vietas ir taip gauti didesnį derlių. O žiemą – ir keliukus pasibarstyti. Tiesa, tokiam dronų naudojimui – dar daug biurokratinių kliūčių, mat jie prilyginami… lėktuvams.

Alytaus rajono ūkininkai netveria pykčiu – Poteronių kaime vilkai įsisuko į avių bandą. Per naktį viena ūkininkų šeima neteko penkių avių, dalį gyvūnų vilkai sužeidė. Ūkininkai vėl piktinasi, kad vilkų populiacijos Lietuvoje niekas  neskuba mažinti. „Baltijos vilko“ atstovai atkerta – vilkai yra, buvo ir bus, o avimis turi labiau pasirūpinti ūkininkai.  Prie pat namų kraujo klane gulėjo penkios avys.

Vieno didžiausių šalyje komercinio banko „Swedbank“ ūkininkas šių metų pirmąjį pusmetį suteiktų paskolų suma, palyginti su tuo pačiu 2020-ųjų laikotarpiu, išaugo apie 2 kartus iki 34 mln. eurų.  Dėl finansavimo vis dažniau kreipiasi jaunesnio amžiaus ūkininkai, valdantys santykinai didesnius ūkius, teigiama „Swedbank“ pranešime.

Šalies ūkininkai dėl sausros ir kaitros šiemet sako bulvių prikasiantys mažiau nei pernai, be to, jos bus smulkesnės.  Ankstyvųjų bulvių derlius jau aiškus – jis perpus mažesnis, o vėlyvosios mažesnės nei turėtų būti tokiu metu, nors lietus jas dar gali kiek paauginti. Be kita ko, bulvių šiemet pasodinta maždaug tūkstančiu hektarų mažau nei anstesniais metais.

Įprasta manyti, kad regionuose sunku susirasti darbą, o algos ten kur kas mažesnės nei didmiesčiuose. Tačiau kai kurios žemės ūkio bendrovės rodo priešingą pavyzdį – vienoje jų atlyginimai perkopia ir 2 tūkst. eurų ribą. Specialistai pastebi, kad sezono metu darbuotojų žemės ūkyje reikia čia ir dabar, todėl juos bandoma prisivilioti įvairiais būdais – didele alga ar gyvenamuoju plotu.

Kviečių supirkimo kaina prasidėjus javapjūtei, liepos antroje pusėje, sumažėjo, skelbia žemės ūkio leidinys „Agrorinka“. Lietuvos grūdų supirkimo įmonėse liepos 19–25 dienomis kviečių supirkimo kaina, palyginti su kaina, buvusia prieš savaite, sumažėjo 13,1 proc. iki 177,8 euro už toną. Palyginti su tuo pačiu metu pernai, kaina buvo 6,7 proc. mažesnė.  Pašarinių miežių vidutinė kaina per savaitę augo 4,4 proc. iki 166,5 euro, o kvietrugiai buvo superkami 3,6 proc.

Prieš vos daugiau nei dvejus metus vilnietė Kristina Milkeraitytė kartu su vyru, perujiečiu Diego Guillermo Valencia Lopez bei 2 metų sūnumi Feliksu Vyčiu iš Belgijos grįžo gyventi į Lietuvos sostinę Vilnių ir čia išpildė seniai turėtą svajonę – vos už 20 kilometrų nuo miesto įkūrė savo ūkį, kurį meiliai pavadino „Heart Made Farm“. Tačiau apie viską nuo pradžių – Kristinos ir Diego draugystė prasidėjo 2011 metais Peru sostinėje Limoje, kur Kristina keliavo savanori...