ugdymas

Rytoj, rugpjūčio 25 d., Seimas pradės svarstyti prezidento veto dėl pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) kartelės. Vetavęs Seimo sprendimą jos atsisakyti, prezidentas Gitanas Nausėda pasiūlė kartelės taikymą atidėti iki 2029 m. rudens. Jei Seimas tam pritars, daugiau laiko pasirengti gaus ne tik mokiniai – dar trejus metus turės ir visa Lietuvos švietimo sistema.

 Prezidento patarėja Jūratė Litvinaitė sako, kad šalies vadovas penktadienį apsispręs, ar pritarti pataisoms, kuriomis atšaukiami griežtesni reikalavimai pagrindiniam išsilavinimui įgyti. Pasak jos, nors prezidentas Gitanas Nausėda sprendimo dar nepriėmė, po ketvirtadienį surengtų diskusijų akivaizdu, kad jis visų netenkins.

Nors rugsėjis atrodo dar toli, o vasara tik įpusėjo, vis tik tėvai kviečiami pasirūpinti savo atžaloms skirtu nemoku maitinimu. Priešmokyklinio amžiaus vaikai, pirmokai ir antrokai jį gauna nemokamai, o finansinius sunkumus patiriančių šeimų 3-12 klasių mokinių tėvams reikia pateikti prašymą maitinimui gauti. Tėvams pranešama, kur reikia kreiptis dėl nemokamo maitinimo.

Kiekvieną vasarą tūkstančiams tėvų kyla tas pats klausimas: ar mano vaikas jau pakankamai pasiruošęs mokyklai? Ar jis turi mokėti skaityti, rašyti ir skaičiuoti? Specialistai ramina – svarbiausia ne puikūs akademiniai gebėjimai, o bendras vaiko pasirengimas ir smalsumas mokytis. Ir tikrai nereikia ieškoti korepetitorių priešmokyklinukams. „Lietuvoje visi priešmokyklinukai ugdomi pagal vieningą programą, kuri padeda vaikams žaidžiant, tyrinėjant ir kuriant pasiruošti mokyklai.

Kodėl šalies verslo lyderiai švietimą laiko vienu svarbiausių Lietuvos ateities klausimų, o didelė visuomenės dalis jį vis dar mato kaip antraeilį dalyką? Naujas Lietuvos reputacijos indekso tyrimas atskleidė ryškų atotrūkį: švietimo kokybę ir talentų ugdymą kaip vieną iš dviejų svarbiausių valstybės sėkmės sričių įvardija vos 27 proc. gyventojų, kai tarp sprendimų priėmėjų ir nuomonės lyderių taip manančių – net 58 proc., rašoma pranešime žiniasklaidai.

Seimo Švietimo ir mokslo komitetas siūlo įstatymu numatyti, kad visose šalies ugdymo įstaigose, kur ugdymas vyksta kita kalba, privalėtų būti bent viena klasė, kurioje mokoma lietuviškai. Tai esą padėtų išspręsti mokyklų, kurioje ugdymas vyksta rusų kalba, klausimą nediskriminuojant kitų tautinių mažumų pagal jų vartojamą kalbą.

Profesinį mokymą Lietuvoje bus privalu vykdyti lietuvių kalba. Seimas šią savaitę priėmė atitinkamas Profesinio mokymo įstatymo pataisas. Už jas balsavo 86 parlamentarai, prieš nebuvo nė vienas, du susilaikė. „Šie pakeitimai reikalingi tam, kad profesinis mokymas Lietuvoje būtų aiškesnis, kokybiškesnis ir atitiktų valstybės interesus.

Vidutiniškai vieno mokinio ugdymas Lietuvos mokyklose kainuoja apie 5000 eurų per metus. Tačiau už šio vidurkio slepiasi labai skirtingos realybės. Kiek ir kodėl skiriasi ugdymo kaina gimnazijose, progimnazijose, pagrindinėse ir pradinėse mokyklose? Ir ką šie skirtumai sako apie gilesnes Lietuvos švietimo problemas? Organizacijos „Švietimas #1“ sukurtoje visiems prieinamoje duomenų bazėje pirmą kartą į vieną vietą surinkti ir patogiai pateikti mokyklų finansavimo duomenys iš visų šaltinių – val...

Praėjusioje „Moksleivių vienaragių paieška“ laidoje du paaugliai Aivijus ir Joris pristatė savo idėją. Jų sukurta skaitmeninė platforma, pakeistų scenas socialinių valandų knygutes.  „Laũk.lt“, skaitmeninę platformą, skirtą modernizuoti ir palengvinti socialinių valandų fiksavimą laidoje pristatę vaikinai naujienų portalui tv3.lt plačiau papasakojo, kaip jaučiasi ir kokie yra tolimesni jų planai.

Vadovėlių trūkumo istorija dar nebaigta, tačiau ministerija tikina, kad procesas eina į pabaigą: papildomai skirta 10 mln. eurų jau išleistiems vadovėliams įsigyti, o didžiausi „balti plotai“ liko keliuose dalykuose – ypač 12 klasės matematikos kurse. Tuo pat metu viešojoje erdvėje auga klausimas, ar švietimo pinigai visada pasiekia tai, kas tiesiogiai kelia ugdymo kokybę.

Dėl sudėtingų oro sąlygų pirmadienį ir antradienį Plungės rajono bei Rietavo savivaldybių švietimo įstaigose stabdomas ugdymo procesas, Kretingoje pamokos vyks nuotoliu. „Nurodau, jog 2026 metų sausio 5–6 dienomis stabdomas ugdymo procesas mokiniams, besimokantiems pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ir neformaliojo ugdymo programas“, – rašoma Plungės rajono savivaldybės mero Audriaus Klišonio sekmadienį pasirašytame potvarkyje.

Vyriausybė siūlo nuo kitų metų gegužės profesinį ugdymą vykdyti tik lietuvių kalba. Tokiai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) iniciatyvai Ministrų kabinetas pritarė trečiadienį vykusiame posėdyje.  Dėl tokio sprendimo, profesinėse mokyklose būtų užtikrinamas privalomas lietuvių kalbos mokymasis užsieniečiams. Jiems taip pat būtų sudaromos sąlygos taikyti pereinamojo laikotarpio dvikalbį mokymą.

Penktadienį Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) vadovaujanti Raminta Popovienė kartu su krašto apsaugos ministre Dovile Šakaliene atnaujino praėjusių metų lapkritį pasirašytą susitarimą dėl jaunimo pilietinio bei patriotinio ugdymo stiprinimo. Šiuo susitarimu ministerijos įsipareigojo ir toliau didinti jaunimo atsparumą grėsmėms ir skatinti visuotinį įsitraukimą į valstybės gynybą bei remti nevyriausybinių organizacijų veiklą.

Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė ir švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė penktadienį pasirašys susitarimą, kuriuo pratęs bendradarbiavimą, stiprinant moksleivių ir jaunimo pilietinį ir patriotinį ugdymą. Šiuo susitarimu ministerijos įsipareigos toliau stiprinti jaunimo atsparumą grėsmėms ir skatinti visuotinį įsitraukimą į valstybės gynybą bei remti nevyriausybinių organizacijų veiklą.

Reaguodamas į trečiadienį išsakytus konservatorių siūlymus tautinių mažumų ugdymo įstaigose skirti daugiau dėmesio lietuvių kalbai, švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius teigia, kad tokios idėjos turėtų būti aptartos su šių mokyklų bendruomenėmis.  „Sprendimai ir siūlymai dėl tautinių mažumų ugdymo ateities turėtų būti aptarti ir su šių mokyklų bendruomenėmis. Švietimo įstatymas garantuoja ugdymą tautinės mažumos kalba, jei to pageidauja tėvai.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) per trejus metus ketina sukurti 2 tūkst. naujų ikimokyklinio ugdymo vietų, iki 50 eurų vienam mokiniui padidinti numatytas lėšas vadovėliams įsigyti. Tai įrašyta trečiadienį registruotame Vyriausybės programos įgyvendinimo plane. „Numatoma skirti daugiau lėšų vadovėliams, didinti neformaliojo švietimo prieinamumą, subalansuoti bendrojo ugdymo mokyklų tinklą, kad visi galėtų gauti kokybišką ugdymą.“, – teigiama ministerijos pranešime.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) penktadienį pranešė išnagrinėjęs bylą, kur galutinai pripažino, kad ugdymo įstaiga neteisėtai rinko ir tvarkė vaiko sveikatos duomenis. 2024 metų rugsėjo 11 dienos nutartimi LVAT atmetė ugdymo įstaigos „Pažinimo medis“ argumentus dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo. LVAT pripažino, jog ši ugdymo įstaiga pažeidė Bendrajame duomenų apsaugos reglamente (BDAR) nustatytus reikalavimus.

Nuo rudens darželinukų tėvams teks dar labiau patuštinti savo pinigines. Savivaldybės darželių mokesčiai didės Panevėžyje, tą patį ruošiasi padaryti ir Vilniaus valdantieji. Sostinėje už vaikų ugdymą teks mokėti visą mėnesio mokestį, net jei daugumą dienų vaikas prasirgs ir darželyje nepasirodys. Tėvai skundžiasi, kad vaikus auginti jau ir dabar brangu, tad žinia dar ir apie darželių mokesčių didėjimą juos liūdina.

Pasibaigus mokslo metams tėvai jau leidžia vaikus į vasaros stovyklas. O stovyklų pasirinkimas išties platus – nuo įgūdžius lavinančių anglų kalbos stovyklų iki gyvybei svarbaus plaukimo pamokų. Tačiau tėvai stebisi – stovyklų kainos auga kaip ant mielių. Sostinės savivaldybė kai kurias stovyklas iš dalies finansuoja, tam skyrė beveik milijoną eurų, tačiau ne visi norintys į stovyklas patenka, mat vietų yra tik 18 tūkstančių.

Tik prasidėjus mokslo metams, itin didelio dėmesio sulaukė gyvenimo įgūdžių programa – po viešąją erdvę paplitusi informacija apie programą išgąsdino tėvus, o opozicijos politikai siekė programos vykdymą sustabdyti. Daugiausiai aistrų tuo metu sukėlė programos lytinio ugdymo aspektai. Praėjus kiek daugiau nei pusmečiui laiko, aistros aprimo, o mokytojai pagal šią programą pamokas rengia jau visą semestrą.

Veikiausiai tik laiko klausimas, kada gi Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) lozungas apie įtraukųjį ugdymą taps lygus keiksmažodžiui švietimo sistemoje. Norai gal ir geri, bet, kaip sakoma, gerais norais visas pragaras grįstas. Būtent pragaru galima pavadinti dažnos klasės gyvenimą, jei joje mokosi mokinys, turintis specialiųjų poreikių.

Diskusija dėl rusiškų mokyklų likimo nesibaigia. Visuomenininkai tokias mokyklas laiko propagandos židiniais, o rusakalbiai, gyvenantys Lietuvoje, skundžiasi diskriminacija. Yra ir ne tokių drąstiškų pasiūlymų, kaip visiškas rusų mokyklų naikinimas, ekspertas ragino tokias mokyklas transformuoti.

Nors žiemos atostogos baigėsi, pirmadienį paspaudus šalčiui dalis moksleivių į mokyklą neišsiruošė. Pamokas dėl šalčio praleidusių fiksuojama bene visose didžiosiose savivaldybėse, tačiau jų atstovai šio skaičiaus nesureikšmina. Tuo metu dalis mokinių nuo ugdymo pirmadienį buvo visiškai atleisti tik vienoje savivaldybėje. „Dėl šalčio Kazlų Rūdos savivaldybėje darželinukai, pradinukai atleidžiami nuo ugdymo.

Netrukus 3000 mokytojų atnaujins streiką ir jis bus didesnis nei prieš mėnesį. Pamokas nutrauks ir prie Seimo rinksis Andriaus Navicko vadovaujamai profsąjungai priklausantys pedagogai. Ministras Jakštas ragina mokytojus nestreikuoti, susitikęs su Navicku dar tikėjosi jį perkalbėti. Abi pusės nenusileidžia – ministras tikina, kad daugiau pinigų neturi iš kur ištraukti. Navickas aiškina, kad proveržį galima pasiekti tik streikais.

Opozicija nusitaikė į privačias mokyklas ir gydymo įstaigas – sako, jos kraunasi pelnus, todėl abejoja, ar joms reikia duoti biudžeto pinigų, kai gauna jų už mokslą ir gydymą iš klientų. Tiek valdantieji, tiek privatininkai kraupsta nuo tokių svarstymų – nurėžę valstybinius pinigus privačioms įstaigoms pažeistų Konstituciją ir nuskriaustų mokinius bei ligonius. Vilnietė Erika dukrą į pirmą klasę leido mokytis privačioje mokykloje.

Vilniaus darželyje-mokykloje „Svaja“ trejus metus dirba anksčiau Valstybės saugumo departamento (VSD) grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimuose minėta pedagogė Ela Kanaitė, skelbia naujienų portalas „15min“. Apie E. Kanaitės darbovietę feisbuke skelbė visuomenininkas Algis Ramanauskas.

Klaipėdos švietimo įstaigose savivaldybė steigia 191 naują pedagogų ir jų padėjėjų etatą, ketvirtadienį nusprendė taryba. „Ugdymo kokybė ir sąlygos mokyklose bei darželiuose – vienas iš itin svarbių mūsų prioritetų. Taryboje taip pat patvirtinti strateginio veiklos plano pakeitimai, kuriais numatoma daugiau lėšų įstaigų atnaujinimo darbams, o padidinus etatų skaičių mokyklose bei darželiuose užtikrinama geresnė ugdymo kokybė“, – pranešime sakė Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.

 Vilniuje ketvirtadienį atidarytas Lietuvos įtraukties švietime centras, kurio darbuotojai padės ugdymo įstaigoms bei švietimo pagalbos tarnyboms ugdyti įvairių ugdymosi poreikių turinčius vaikus. „Kaip valstybė ir kaip visuomenė turime sudaryti geriausias galimybes įvairių poreikių vaikams kartu augti ir mokytis atskleidžiant kiekvieno galias.

Verslininkas Danielius Bunkus su sūnumi Kristupu rudenį leidžia keliaudami. Jauki tėvo ir sūnaus viešnagė pietų Europoje užkliuvo internautams – imta diskutuoti, kodėl šeštokas Kristupas keliauja, o ne sėdi mokyklos suole. D. Bunkus diskusijas nutraukė – viešai paaiškino, kodėl jo sūnus gali atostogauti per mokslo metus bei papasakojo, kuo išsiskiria ugdymo įstaiga, kurią lanko K. Bunkus. „Paaiškinu, nes gal kažkam ši info bus naudinga.

Švietimo ir mokslo ministerija ramina, kad naujoje gyvenimo įgūdžių pamokoje vaikai nebus mokomi vien lytiškumo. Praėjusią savaitę pasklido informacija, kad nuo šių metų pradedamoje įgyvendinti Gyvenimo įgūdžių programoje moksleiviai bus mokomi neva pagal „LGBT ideologijos“ standartus. Tačiau, pasak ekspertų, žala jau padaryta – visuomenėje, kurioje nepasitikima institucijomis, tokios melagienos yra paveikios, darančios žalą mokyklų ir tėvų santykiams.

Šį rudenį 15-oje šalies savivaldybių pradės veikti per 100 mokinių įvairovei atvirų klasių, kuriose kartu besimokantys įvairių ugdymosi poreikių vaikai gaus papildomą pagalbą, antradienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Atviroje klasėje kartu su kitais mokiniais ugdysis nuo vieno iki trijų mokinių, kurie turi didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, taip pat galės mokytis keletas nedidelių specialiųjų poreikių turinčių vaikų.

Nyderlandai pranešė, kad ketina uždrausti naudotis išmaniaisiais įrenginiais pamokų metu, kad šie netrukdytų ugdymo procesui. Nyderlandų vyriausybė nurodė, kad mobilieji telefonai, planšetiniai kompiuteriai ir išmanieji laikrodžiai trukdo mokiniams dalyvauti ugdymo procese. Tokia taisyklė turėtų įsigalioti kitais metais. „Daugėja įrodymų, kad mobilieji telefonai daro žalingą poveikį pamokų metu“, – teigiama Nyderlandų vyriausybės išplatintame pranešime.

Šią savaitę darbą pradėjo naujasis švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas. Šis teigia, kad esančios krypties nekeis ir to, kas jau priimta, neatšauks, mat pats dalyvavo rengiant švietimo programą.

Privačios ugdymo įstaigos nėra visiems įperkamas „malonumas“. Vis tik negavus vietos į valstybinį darželį tėvams tenka mokėti keletą tūkstančių eurų už privatų. O mokyklų stygiaus nėra, tad privačias mokyklas renkasi tie, kurie siekia išskirtinio, į kiekvieną moksleivį sutelkto ugdymo. Darželių stojimo mokestis siekia 150, 350 ir daugiau eurų. Už mėnesį vidutiniškai tenka mokėti 500 eurų, už mokslo metus – virš 4 tūkst. eurų.

Ugdymo programos atnaujintos, tačiau mokytojai neturi net naujų vadovėlių. Pedagogai griebiasi už galvų, kaip nuo rugsėjo reikės mokyti vaikus, nes Švietimo, mokslo ir sporto ministerija sako, kad vadovėlių gali nebūti ir dar keletą metų. Kol kas nežinia ir ko bus reikalaujama vėliau mokinius egzaminuojant. Apie situaciją TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbėjo aukščiausius rezultatus pasiekiančio Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius.

Plečiant specialiųjų poreikių turinčių vaikų ugdymosi galimybes, savivaldybės kviečiamos teikti paraiškas ir gauti finansavimą atvirosioms klasėms steigti. Kaip penktadienį pranešė Švietimo ministerija, paraiškas galima teikti iki birželio vidurio, o nuo rugsėjo iki 2025-ųjų numatoma, jog bus bent 100 atvirųjų klasių, kuriose bus diegiami pažangūs ugdymo modeliai.

Ruošiantis naujiems mokslo metams, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė pirmadienį lankysis Alytuje, kur su įstaigų atstovais aptars atnaujinto ugdymo turinio įgyvendinimą bei įtraukųjį ugdymą. „Tęsiame vizitus po regionus. Pirmadienį susitinkame Alytuje. Su mokytojais, mokyklų vadovais ir savivaldybių atstovais kalbėsimės apie tai, kas rūpi mums visiems“, – pirmadienį savo feisbuke pažymi ministrė. J. Šiugždinienė su mokyklų atstovais šį mėnesį jau susitiko Alytuje.

Sulaukusi kritikos dėl rusų autorių lietuvių literatūros programoje, Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) antradienį paskelbė atsisakanti mokiniams rekomenduojamų kūrinių sąrašo. Apie tai agentūra pranešė socialiniame tinkle „Facebook“. Anot NŠA, sąrašo atsisakoma, nes jis „nepateisino švietimo bendruomenės ir kitų vartotojų lūkesčių“. „NŠA prašo naudotis atnaujintoje lietuvių kalbos ir literatūros programoje pateikta informacija apie autorius ir kūrinius.

Švietimo atstovai antradienį aptars pasirengimą dirbti pagal atnaujintas ugdymo programas, kurios bus pradėtos diegti nuo šių metų rugsėjo.  Kaip rašoma Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) pranešime, atnaujintose programose stengiamasi orientuotis į kompetencijas, stiprinamas tarpdalykinis ugdymas. Įsigaliojus pokyčiams, mokytojai turės galimybę savo nuožiūra pasirinkti trečdalį mokomo dalyko turinio. Pasak agentūros, dalis atnaujintų programų jau taikomos švietimo įstaigose.

Nacionalinės visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistams išdavus higienos pasą Tarptautinės Ukrainos mokyklos padaliniui Klaipėdoje, šiai įstaigai neliko kliūčių vykdyti ugdymą ir gauti už tai Lietuvos finansavimą. „Pagaliau gavome mūsų patalpoms higienos pasą, tai yra paskutinė kliūtis siekiant gauti švietimo ministerijos finansavimą.

Įsibėgėjus mokslo metams tiek tėveliams, tiek patiems vaikams itin aktuali tampa popamokinė veikla. Vis dėlto kylančios kainos būrelių neaplenkė – užsiėmimai pabrango 20–30 proc., kai kurie ir daugiau. Anot pašnekovų, po karantino bandoma atgaivinti veiklas ir pritraukti daugiau vaikų, todėl atsirado nemažai naujovių, pastebimos naujos tendencijos. Yra vaikų, kurie renkasi „Anime“ ar „Superherojų“ būrelius, gilina matematikos ar anglų kalbos įgūdžius.

Nuo šių mokslo metų pabrango daugelis būrelių: savivaldybės pripažįsta pakėlusios 5 ar 10 metų nekeistas kainas. Nors jos tikina, kad kainos pakilo nežymiai, vis dėlto už kai kuriuos užsiėmimus teks pakloti ir 6, ir 11, ir 25 eurais daugiau. Daugiausia pokyčių įvyko Kaune, kur užsiėmimai suaugusiems pabrango net iki 25 eurų, dailės mokyklos už 7–16 eurų dabar kainuoja 17 eurų, o sporto mokyklų minimalūs įkainiai pakelti nuo 6 iki 20 eurų.

Kiekvienais metais, vaikams sugrįžus į ugdymo įstaigas, tėvams kyla daug klausimų dėl atžalų saugumo – kaip išmokyti juos tinkamai pereiti gatvę, saugiai sugrįžti namo iš mokymo įstaigos ir kuo sėkmingiau įpratinti prie naujos rutinos. Psichologė pateikia patarimus, kaip tinkamai vaiką paruošti naujiems mokslo metams, o draudikai pataria, kaip vaikų saugumą reikėtų užtikrinti kelyje į ugdymo įstaigas, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Jau netrukus į mokyklų suolus sugrįš moksleiviai, nes Rugsėjo 1-oji – visai čia pat. Bet kaip bendrosios ugdymo įstaigos pasiruošusios naujų mokslo metų pradžiai? Kokios naujovės laukia šiais mokslo metais? Kas keisis švietime artimiausiu metu? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ pokalbis su švietimo, mokslo ir sporto ministre Jurgita Šiugždiniene. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Nauji mokslo metai – jau čia pat. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė pirmadienį pristatė, kaip bendrosios ugdymo įstaigos pasiruošusios naujų mokslo metų pradžiai, kas laukia mokinių. Artėjančius mokslo metus, anot ministrės, jau dabar galima vadinti išskirtiniais, nes po dviejų dešimtmečių mokyklose nebelieka 5-8 jungtinių klasių. Nelieka ir klasių, kuriose mokosi mažiau nei 8 vaikai.

Vyriausybė trečiadienį ketina tikslinti ligos išmokų mokėjimo tvarką, kai prasidėjus mokslo metams, švietimo įstaigoje būtų numatytas infekciją ribojantis režimas.    Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teigimu, naujais mokslo metais COVID-19 gali tapti įprasta užkrečiamąja liga, todėl, anot jos, iškilus poreikiui prižiūrėti vaikus, būtina patikslinti ligos išmokų mokėjimą nesant šalyje paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino.

Valstybė 2022–2027 metais ikimokykliniam ugdymui skirs 78 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) lėšų, savivaldybėse planuojami 19 naujų darželių, antradienį pranešė švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė. Laipsniškai pereinant prie 2025 metais įsigaliojančio visuotinio ikimokyklinio ugdymo nuo dvejų metų amžiaus, J. Šiugždinienė teigia, jog tam pradėti ruoštis reikia jau dabar.

Siekiant sustiprinti matematikos ugdymą mokyklose, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė buria ekspertų grupę, kuri ieškos papildomų sprendimų ir iniciatyvų. „Šių metų valstybinis matematikos brandos egzaminas tapo šoku daugeliui. Atliktas ekspertų tyrimas išsklaidė abejones, kad egzamino užduotis neatitiko programos. Išties buvo pakankamai nesunkiai išsprendžiamų uždavinių“, – trečiadienį išplatintame pranešime sakė ministrė.

Kasmet bent po vieną naują ugdymo įstaigą atidaryti siekiantis Kaunas sėkmingai įgyvendina dar vieną projektą. Vilijampolėje įsibėgėja vadinamojo Jūratės darželio atnaujinimas. Čia rekonstruotas dar 1962 metais iškilęs statinys, sumūryti du nauji dviaukščiai priestatai, ryškėja vaikų žaidimų aikštelės, rašoma Kauno miesto savivaldybės pranešime žiniasklaidai.  Bendrovė „Statybų vizija“ darbus planuoja baigti gerokai anksčiau laiko – dar šių metų lapkritį.