ugdymas

Ugdymą pradinukams atnaujinusiose Vilniaus mokyklose per praėjusią savaitę nustatyta 10 teigiamų COVID-19 kaupinių, užkratas rastas visose darbą atnaujinusiose įstaigose. Kaip BNS sakė Vilniaus visuomenės sveikatos biuro direktorė Guoda Ropaitė-Beigė, klasės, kurių moksleiviams nustatytas koronavirusas, izoliuotos, o mokyklos darbą tęsia toliau.

Pirmadienį į mokyklas Lietuvoje grįžo 58 tūkst. pradinių klasių moksleivių, pranešė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. Didžioji dalis jų mokosi savivaldybėse, kur epidemiologinė situacija yra palankiausia. Nuo pirmadienio į mokyklas leista grįžti 45 savivaldybių, kur sergamumas Covid-19 neviršija 200 atvejų 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų, pradinukams. „Šiandien į mokyklas sugrįžo apie 58 tūkst. pradinių klasių mokinių.

Pradinukai į klases jau sugrįžo, kitas žingsnis – abiturientai. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė patikina, kad visi Lietuvos abiturientai į klases grįš vienu metu. Toks sprendimas priimtas, kad visų sąlygos pasiruošti egzaminams būtų vienodos. Be to, ministrė neatmeta galimybės abiturientus skiepyti nuo koronaviruso. Lietuvos abiturientai nerimauja, kaip jiems reikės pasiruošti valstybiniams brandos egzaminams nuotoliniu būdu.

Vilniuje šią savaitę atveriamos dar šešios mokyklos, kuriose apie tūkstantį pradinukų mokysis kontaktiniu būdu, pranešė savivaldybė. Kontaktinis ugdymas, kartu testuojant dėl COVID-19 kaupinių būdu, nuo pirmadienio arba antradienio atnaujinamas keturiose privačiose įstaigose – Vilniaus jėzuitų gimnazijoje, vaikų meninėje studijoje „Diemedis“, Šiaurės licėjuje, Karalienės Mortos mokykloje. Taip pat į klasės pradinukai grįš savivaldybės įstaigose – Šv.

Valstybinį matematikos brandos egzaminą laikyti ketinantiems abiturientams balandį bus rengiamas nuotolinis matematikos žinių patikrinimas, penktadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. „Tikimės, kad šis patikrinimas padės abiturientams geriau pasirengti tikram egzaminui. Tai yra dar viena priemonė rengiantis egzaminui, galimybė abiturientams įsivertinti, kokias dalyko temas dar reikia pastiprinti“, – pranešime cituojama švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Nereikėtų skubėti džiaugtis, kad daugumoje Lietuvos savivaldybių pradinukai nuo kitos savaitės grįš į mokyklas. Sveikatos apsaugos ministerija įspėja, kad mokyklos vėl bus uždarytos, jei tik Lietuvoje išaugs susirgimų skaičius. O rizika tam, anot ministerijos, nemaža, mat šalyje gali išplisti britiškoji koronaviruso atmaina.

Kai kurie „juodųjų“ savivaldybių, kur sergamumas koronavirusu yra didžiausias, merai sako, kad gali kilti sunkumų grąžinant pradinukus į klases dėl to, kad kaupinių tyrimai kol kas atliekami tik Vilniuje. Dalis savivaldybių taip pat abejoja pradinukų ugdymo atnaujinimu dėl didelio sergamumo. Vyriausybė trečiadienį leido nuo ateinančio pirmadienio atnaujinti pradinukų ugdymą 45-iose savivaldybėse, kuriose  naujų koronaviruso atvejų skaičius 100 tūkst.

Nuo kito pirmadienio 45-ių savivaldybių pradinukai gali grįžti į mokyklas. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė tikslina, kaip atrodys ugdymo procesas. Savivaldybėse, kur sergamumas Covid-19 per 14 dienų neviršija 200 atvejų 100 tūkst. gyventojų, leidžiama atnaujinti mišrų pradinį ugdymą. „Miršrus būdas yra toks būdas, kuomet gali būti taikomas ir nuotolinis, ir kontaktinis metodas. Jau nuo pačių savivaldybių priklausys, kaip jos organizuosis tą ugdymo procesą.

Vyriausybė pritarė nuo kitos savaitės taikyti švelnesnį karantiną 45-iose savivaldybėse, kur epidemiologinė situacija geriausia. Šiose savivaldybėse bus galima atnaujinti pradinį ugdymą mišriu būdu. Tarp jų iš didmiesčių – Kaunas ir Šiauliai, taip pat Alytus. Švelninti karantiną pasirinkta tose savivaldybėse, kur sergamumas Covid-19 neviršija 200 atvejų 100 tūkst. gyventojų per dvi savaites. Visi pasikeitimai įsigalios nuo kovo 22 dienos, pirmadienio.

Ministrų kabinetas trečiadienio posėdyje turi apsispręsti, kaip ir kada visi Lietuvos pradinukai galėtų grįžti į mokyklas. Siūlymus Vyriausybei parengė Sveikatos apsaugos bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, po konsultacijų su ekspertais.  Stebėkite tiesiogiai: Apie tai pirmadienį per Vyriausybės posėdį pranešė premjerė Ingrida Šimonytė.

Vyriausybė trečiadienį svarstys planą grąžinti į mokyklas visus pradinukus. Siūlymus Vyriausybei parengė Sveikatos apsaugos bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, po konsultacijų su ekspertais.  „Vyriausybė spręs dėl saugaus visų pradinukų sugrąžinimo į mokyklas. Sprendimai atskiroms savivaldybėms priklausys nuo epidemiologinės situacijos kiekvienoje jų“, – BNS sakė premjerės atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė.

Kaupinių tyrimai, kurie yra taikomi atnaujinant kontaktinį ugdymą, šiuo metu yra atliekami tik Vilniuje, todėl toliau esančių savivaldybių darbuotojams teks dirbti naktimis, rašo portalas LRT.lt. „Po tyrimų paėmimo kovo 18 d. mūsų darbuotojai ir tie, kurie koordinuos visą šį procesą ir jame darbuosi, turės vykti į Vilnių naktį, nuvežti mėginius, kad galėtume gauti kuo greičiau atsakymus.

Nuo pirmadienio dalyje Lietuvos savivaldybių pradinukams leidžiama grįžti į mokyklas. Vilniuje šią savaitę jau veiks keturios ugdymo įstaigos, planuose – dar šešios. Tačiau ne visi didmiesčiai į pradinukų grįžimą žiūri taip optimistiškai. Pavyzdžiui, Klaipėda sako būsianti atsargesnė.

Dar kelioms mokykloms pirmadienį atvėrus duris pradinukams, grįžimas į klases primena Rugsėjo 1-ąją, o tėvai sako jaučiantys didelį palengvėjimą, nors jį ir temdo nerimas dėl galimos trečiosios koronaviruso bangos. Ekspertai perspėja, kad užsitęsęs nuotolinis mokymas labai pablogino vaikų psichologinę ir fizinę būklę – daug vaikų nutuko ir tapo dar labiau priklausomi nuo išmaniųjų renginių ekranų.

Vyriausybė jau 25-ioms savivaldybėms leido nuspręsti, kuriose pradinėse mokyklose jos atnaujins kontaktinį ugdymą. Atidarytose mokyklose moksleiviai ir mokytojai bus testuojami kaupinių metodu. LSMU profesorius Mindaugas Stankūnas paaiškina, kaip atrodo šis procesas. Kontaktiniu būdu veikiančiose mokyklose pradinukai bus nuolat tikrinami Covid-19 kaupinių testavimo metodu. Atliekant testus kaupinių metodu, į vieną mėgintuvėlį surenkama daugiausia iki penkių žmonių ėminiai.

Vyriausybė leido 25-iose Lietuvos savivaldybėse atnaujinti kontaktinį pradinukų ugdymą, taikant Covid-19 kaupinių testavimo metodą. Savivaldybės pačios nuspres, kurios iš jų pradinių mokyklų galės veikti įprastu būdu. „Leidžiame Vilniuje vykdytą projektą išplėsti. Buvo padarytas įdirbis ir numatyta, kad projektas galėtų plėstis. <...> Mes, atrodo, turime 59 mokyklų išreikštą norą.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė nerimauja dėl pedagogų nuotaikų. Kaip rodo tyrimai, beveik trečdalis vyresnių mokytojų per artimiausius kelerius metus norėtų palikti savo darbą. Mokytojai įvardina kelias priežastis, kurios jiems kelia nerimą, tarp jų – nežinia dėl darbo karantino metu ir per menkas ministerijos dėmesys jų atlyginimams.

Politinių partijų susitarime dėl to, kaip turėtų atrodyti Lietuvos švietimas, pralaužti ledai. Prie bendro virtualaus stalo susėdę partijų lyderiai pradeda nuo balto popieriaus lapo ir sprendžia, kokia kryptimi šalyje toliau judės švietimas. Tiesa, ne visi politikai sutinka, kad pavyks rasti bendrą sutarimą šiuo svarbiu klausimu. Penktadienį premjerė Ingrida Šimonytė surengė susitikimą su politinių partijų atstovais aptarti Nacionalinį susitarimą dėl švietimo.

Pirmadienį pirmieji Lietuvoje į Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnaziją grįžta moksleiviai. Anksčiau nei kitiems atnaujinti kontaktinį mokymą šiai mokyklai praėjusią savaitę leido Vyriausybė. Anot sostinės savivaldybės pranešimo, į mokyklą grįš 32 klasės iš 35-ių. Į mokyklą negrįšiantiems vaikams bus užtikrintas nuotolinis ugdymas. Praėjusią savaitę ketvirtadienį kaupinių būdu pradėti testuoti mokytojų ir mokinių šeimų ūkiai.

Karantino metu savanorių pagalbos prisireikė ne tik gydymo įstaigoms, bet ir mokykloms. Skirtingose šalies savivaldybėse mokyklos gyventojų prašo ištiesti pagalbos ranką mokiniams, padėti jiems mokytis nuotoliniu būdu, užimti juos po pamokų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija parengė pagalbos priemonių paketą, kuriuo siekiama padėti kompensuoti per pandemiją patirtus mokymosi praradimus. Vienas plane numatytų veiksmų – savanorių pagalba.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė sako, kad dėl karantino ir nuotolinio mokymosi iššūkių šiemet brandos egzaminai greičiausiai vėl bus atidėti, o tą laiką reikia išnaudoti intensyvioms abiturientų konsultacijoms. „Svarstome tą variantą. Labai norisi, kad jei pasitvirtintumėme tam tikrą atidėjimą, tuo metu vyktų intensyvus pasiruošimas egzaminams, papildomas pasiruošimas.

Sunkiai metai iš metų bandomai spręsti mažų Lietuvos mokyklų problemai išsigelbėjimo planą gali pametėti Covid-19 pandemija. Tiksliau, pandemijos metu įvaldytas nuotolinis mokymas. Kad bent iš dalies internetu vykdomos pamokos išgelbėtų mokyklas, kur per mažai moksleivių ar trūksta specialistų, pritaria ir mokyklų steigėjai, ir jų vadovai.

Prie Vilniaus savivaldybės vykdomo eksperimento, leidžiant vienos mokyklos pradinukams po COVID-19 tyrimo grįžti į kontaktinį ugdymą ateityje galėtų prisijungti ir kiti kolektyvai, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Šiek tiek laiko dar užtruks dokumentų rengimas tam, kad viskas vyktų be kažkokių rizikų ir su absoliučiu dalyvaujančių žmonių sutikimu, todėl pradžia šiek tiek nusikels. Galbūt į tą nukeltą pradžią mes galėsime pasitelkti daugiau kolektyvų, o ne tik vieną mokyklą.

Dalis pedagogų stebisi gaunantys pranešimus, kad, jiems atsisakius skiepytis, jie bus privalomai testuojami nuo Covid-19. Tuo metu pedagogai, kurie atsisakys atlikti ir testus, esą gali būti nušalinami nuo darbo. Tuo metu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija teigia, kad dirbti galės ir neskiepyti mokytojai.

Covid-19 pandemija ilgam pakeitė daugelio gyvenimą. Tačiau ryškiausias ir, panašu, negrįžtamas pokytis matomas švietimo sistemoje. Mokyklų vadovai, pedagogai ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kaip susitarę kartoja, kad net pandemiją seniai palikus užmarštyje, mokyklos bus visiškai kitokios. Moksleiviams gali tekti atsisveikinti su popieriniais vadovėliais ir pratybomis bei pamiršti apie galimybę neiti į mokyklą, kai lauke per šalta arba per karšta.

Moksleiviams, kurie svajoja ištrūkti iš namų ir mokytis klasėse įprastai, panašu, teks palaukti pavasario. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija numato, kad daliai moksleivių mokyklas būtų galima atverti vasario viduryje ar kovą, o pagal blogesnius scenarijus – tik gegužę. Seimo Švietimo ir mokslo komitetas pirmadienį posėdyje aptarė nuotolinio ugdymo iššūkius ir galimybę atnaujinti pradinį ugdymą.

Koronavirusas tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje kardinaliai pakeitė žmonių gyvenimus. Griežtos karantino taisyklės sujaukė visus įmanomus planus, privertė užsidaryti kai kuriuos verslus, sustabdė ir akademinę bendruomenę. Lietuvoje universitetai persikėlė į kiekvieno studento, dėstytojo namus, o ugdymo procesas vykdomas tik nuotoliniu būdu. Sausio mėnuo – pats darbų įkarštis universitetuose. Dėstytojai paskaitose dėlioja paskutinius akcentus, o studentai ruošiasi egzaminams.

2021-ieji Lietuvos darželinukams ir moksleiviams atneš pokyčių nuo daliai skiriamo nemokamo maitinimo iki daliai privalomo ikimokyklinio ugdymo. Taip pat Vyriausybė sau iškėlė daug ambicingų tikslų dėl naujų mokyklų steigimo, nacionalinio susitarimo dėl švietimo bei reikšmingų permainų ikimokykliniame ugdyme. Portalas tv3.lt kviečia susipažinti, kokie pokyčiai laukia darželinukų ir moksleivių ne tik 2021, bet ir vėlesniais metais.

Metai iš metų tarp centrinės valdžios ir savivaldos politikų vyksta aršus virvės traukimas. Vieni bando „optimizuoti“ mokyklų tinklą, ragindami jas uždaryti, kiti gi – išsaugoti vietines, kad ir labai mažas, mokyklėles. Tačiau problema tebėra opi – Lietuvoje esama mokyklų, kur mokytojų daugiau nei mokinių. Politikai suka galvas, kaip spręsti šią dilemą, nes aišku viena – viskas vis tiek kristų ant savivaldos pečių, o jos rankose sprendimai gali labai nutolti nuo pirminių ketinimų.

Pandemijai nesiliaujant ir visai šaliai grįžtant prie griežtesnių karantino apribojimų, nuo gruodžio 16 d. iki sausio 31 d. švietimo įstaigose ugdymas bus vykdomas nuotoliniu būdu. Namuose mokytis liks vyresnių klasių mokiniai, pradinukams iki sausio 3 d. prailgintos atostogos, ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas toliau vyks kontaktiniu būdu.

Seime jau montuojamos nuo koronaviruso turėsiančios saugoti pertvaros, o parlamento vadovybė sutarė, kaip turėtų būti organizuojamas nuotolinis darbas. Tiesa, kada jis prasidėtų dar nežinia, mat be techninių iššūkių, bene didžiausia problema atrodo bus pačių seimūnų sutarimas ir tokio darbo įteisinimas. Apie tai TV3 studijoje kalbėjosi žurnalistė Jolanta Svirnelytė ir kandidatė į švietimo ministres Jurgita Šiugždienė.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nusprendė neankstinti moksleivių žiemos atostogų bei neįvesti visuotinio nuotolinio ugdymo. Vis dėlto laikinai pareigas einantis premjeras Saulius Skvernelis akcentuoja, kad pačios ugdymo įstaigos ir jų bendruomenės turi spręsti, ar taikyti nuotolinį, ar mišrų ugdymą. ŠMSM kartu su epidemiologais trečiadienį nusprendė nekeisti mokinių žiemos atostogų laiko. Mokiniai kalėdinių atostogų išeis gruodžio 23 dieną, baigs atostogauti sausio 5 dieną.

Garsiai ištrimituota 100 eurų parama pedagogų poilsiui iš darbą baigiančios Vyriausybės mokytojų nepasieks. Senasis ministrų kabinetas šį įsipareigojimą permeta naujajam. O dar net nepatvirtintai kandidatei į švietimo ministres belieka apgailestauti, kad naujiems politikams užkrauta atsakomybė įgyvendinti senųjų pažadus. Tiesa, pedagogams vilties dar yra, jei naujoji švietimo ministrė pasiūlys valstybės biudžete rasti lėšų jų poilsiui.

Lietuvą suvaržęs koronavirusas privertė reaguoti ir šalies valdžią, ir visuomenę. Paskelbtas karantinas iš esmės keičia ne tik darbo rinkoje jau įsitvirtinusių specialistų, bet ir Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų gyvenimus. Visos švietimo įstaigos ugdymo procesą vykdo nuotoliniu būdu, todėl net ir daugelis būsimiems specialistams būtinų užsiėmimų nevyksta.

Kodėl žmonės tampa pabėgėliais? Kokios yra skurdo priežastys? Kodėl vienos šalys labiau kenčia dėl klimato kaitos nei kitos? Pagal gebėjimą paaiškinti šiuos ir panašius socialinius klausimus, Lietuvos paaugliai pranoko tirtų šalių vidurkį, rodo spalį pristatytas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos PISA globaliųjų kompetencijų tyrimas. Iš 27 šalių užėmėme 10-13 vietą – tai pirmasis toks aukštas įvertinimas prestižiniame reitinge.

Seimas palaimino, prezidento Gitano Nausėdos iniciatyvą dėl visuotinio ikimokyklinio ugdymo Lietuvoje. Taip pat įtvirtinta, kad vaikams iš socialinės rizikos šeimų ikimokyklinis ugdymas būtų privalomas. Be to, priešmokyklinis ugdymas nuo 2023 m. galės būti pradedamas nuo 5-erių metų, o vaikai į pirmąją klasę galės žengti nuo 6-erių. Pritarus prezidento inicijuotoms pataisoms, Seimas pritarė įgyvendinti kelis esminius pokyčius ikimokykliniame ir priešmokykliniame ugdyme.

Nuo šeštadienio šalyje įvedant karantiną dalis moksleivių pereina į dalinį nuotolinį mokymąsi. Kodėl ugdymo veikla vienose įstaigose perkeliama į nuotolinį, o darželiai veiks? Ministras Aurelijus Veryga po Vyriausybės posėdžio šiuo klausimu pateikė savo aiškinimą: „Priežastys labai paprastos. Tai viena priežastis susijusi su pačia vaiko raida, ugdymo proceso poreikiu.

Vyriausybė pritarė švietimo, mokslo ir sporto ministro Algirdo Monkevičiaus siūlymams įteisinti visuotinį ikimokyklinį ugdymą. Privalomas ikimokyklinis ugdymas įsigaliotų nuo 2021 metų rugsėjo 1 d. Pagal išankstines prognozes, jis galėtų būti skirtas maždaug 1000 vaikų. Pritarta ir siūlymams įteisinti priešmokyklinio ugdymo programą nuo 5 metų. Žinoma, Šiems siūlymams dar turės pritarti Seimas.

Vyriausybės žadėtų 100 eurų išmokų poilsiui pedagogai gali ir nesulaukti. Dalis pandemijos metu dirbusių mokytojų nenustebo sužinoję, kad stringa jų poilsio finansavimo klausimas, o pačią priemonę vadina rinkiminiu triuku. Tuo metu kita dalis pedagogų vis dar tikisi, kad Seimą pasiekusiame biudžeto projekte papildomi pinigai atostogoms bus numatyti. Ekonomikos ir inovacijų ministerija informuoja, kad 100 eurų išmokoms pedagogų poilsiui, kurioms bendrai reiktų apie 6,4 mln.

Dėl koronaviruso plitimo Plungės rajono savivaldybėje nuo pirmadienio stabdomi kultūros, sporto ir laisvalaikio renginiai, dalis mokinių mokysis nuotoliniu būdu, socialinėms priežiūros įstaigoms nurodyta organizuoti tik būtinąsias veiklas. Tokius sprendimus priėmė rajono Ekstremalių situacijų operacijų centro vadovas Mantas Česnauskas, pranešė savivaldybė. Senamiesčio mokyklos direktoriui nurodyta ugdymą organizuoti nuotoliniu būdu iki  spalio 23 dienos imtinai.

Pasirengimas rinkimų dienai vyksta ilgiau nei įprastai. Šeštadienį apylinkėsse visą dieną pluša komisijų nariai, dėliodami schemas, kad rinkimai praeitų saugiai. Kaunas į mokyklas pasiuntė moderniausią techniką, kad būtų dezinfekuoti visi plyšeliai. Kadangi didžioji dalis rinkimų apylinkių yra mokyklose, daugelyje jų pirmadienį ugdymas vyks kitaip. Specialistams tenka ne tik patalpas dezinfekuoti, bet ir priešgaisrinę signalizaciją pažaboti, mat nuo stiprių garų ši ima kaukti lyg pašėlusi.

Ugdymo įstaigose nuo rugsėjo pradžios registruoti 267 koronaviruso atvejai, gydymo įstaigose nuo koronaviruso plitimo pradžios jau susirgo 662 asmenys, teigia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). „Šio ryto duomenimis, nuo rugsėjo pirmosios 135-iose šalies ugdymo įstaigose buvo registruoti 267 COVID-19 ligos atvejai, ši infekcija buvo diagnozuota 174 vaikams, iš kurių dešimt buvo ikimokyklinio amžiaus, taip pat 73 ugdymo procese dalyvaujantiems asmenims ir 20-čiai darbuotojų, kurie ...

Antradienį nustatytas dar vienas koronaviruso atvejis ugdymo įstaigoje. Šį kartą infekcija patvirtina Mažeikių Gabijos gimnazijos mokiniui. Mokykla skelbia apie koreguojamą ugdymo procesą. „Aktuali informacija! Informuojame, kad gimnazijos trečios klasės mokiniui nustatytas COVID-19, informuota NVSC, gautos rekomendacijos, jos vykdomos“, – rašoma mokyklos pranešime. Gimnazijos administracija praneša, kad beveik dvi savaites visos trečios gimnazijos klasės mokysis nuotoliniu būdu.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pateikė Seimui Švietimo įstatymo pataisas, kuriomis siekiama užtikrinti kokybišką ikimokyklinį ugdymą visiems socialinę riziką patiriantiems vaikams bei pasirengti ir palaipsniui, vertinant individualius vaiko poreikius, pereiti prie ankstesnio, tačiau lankstaus privalomo ankstyvojo ugdymo, užtikrinant nuoseklų ir kokybišką ugdymo turinį, patrauklią aplinką, atitinkamą pedagogų kvalifikaciją.

Dėl koronaviruso protrūkio Vilniaus Gabijos progimnazijoje penktokai–aštuntokai bus ugdomi nuotoliniu būdu, BNS informavo mokyklos direktorius. Iš viso šioje ugdymo įstaigoje koronavirusas nustatytas aštuoniems vienos klasės septintokams. Šiuo metu saviizoliacijoje yra 18 mokytojų ir trys septintokų klasės – 70 moksleivių.

Kad laidos „Prieš srovę“ žurnalistė Audrė Kudabienė susitiktų su Austėja Landsbergiene naujoje neseniai duris atvėrusioje jos mokykloje, ji turėjo pažadėti du dalykus. Dėl koronaviruso grėsmės laidos „Prieš srovę“ komanda pažadėjo laikytis atstumo ir kol vaikščios po dar dažais kvepiančią mokymo įstaigą dėvėti kaukes. Tik du reikalavimai ir jokių ribojimų klausimams.

Vieni į Seimą kandidatuojantys politikai mažas kaimo mokyklas laiko finansine našta valstybei, kiti jas vadina bendruomenės centrais, padedančiais į vieną vietą suburti atskirtus kaimų ir miestelių gyventojus.

Ketvirtadienį Martyno Mažvydo bibliotekoje vykusioje švietimo bendruomenės diskusijoje apie įtraukųjį ugdymą buvo galima išgirsti platų spektrą opiausių švietimo sektoriaus problemų, tačiau susitarimų, kaip jas spręsti – kiek mažiau. Tarp populiariausių – pedagogų atlyginimų kėlimas, naujos švietimo metodikos ir tinkamesnis mokyklų pritaikymas specialių poreikių vaikams.

Šiais mokslo metais mokytis namuose prašymus pateikė 42 moksleiviai, daugiausia – pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo programas. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos antradienį BNS pateiktais duomenimis, prašymus pateikė 20 pradinukų, taip pat 19 moksleivių prašo namuose mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą. Taip pat gauti du prašymai mokyti namuose priešmokyklinukus ir vienas prašymas – pagal vidurinio ugdymo programą.