ugdymas

Prezidentas Gitanas Nausėda Seimui ketina teikti įstatymo pataisas, kuriomis bus siekiama metais pradinį ugdymą bei ikimokyklinį ugdymą paversti privalomu. Šiuo metu ikimokyklinis ugdymas Lietuvoje nėra privalomas. Įstatymo projektus Seimui planuojama pateikti kitą savaitę. „Tai lygaus starto galimybės. Lygaus starto visiems mokiniams, nesvarbu, kur jie yra gimę, gyvena, eina į mokyklas, kokiose šeimose gyvena.

Nors jau aišku, kad šiuos mokslo metus moksleiviai sutiks ne namuose, o mokyklų suoluose, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) ragina mokyklas ruoštis nuotoliniam ugdymui. Mokyklos skatinamos pasiruošti planus, kaip turėtų elgtis bendruomenėje užfiksavus Covid-19 atvejų, taip pat mokytojams perkami kompiuteriai, jie mokomi dirbti nuotoliniu būdu. Šiais mokslo metais moksleiviai mokysis nebe nuotoliniu, o įprastiniu būdu, tačiau mokykloms taikomi griežti saugumo reikalavimai.

Moksleiviams rengiantis nuo kitos savaitės grįžti į klases, ministerijos rengia planus, kaip mokyklos turės reaguoti į Covid-19 atvejus savo viduje. Sveikatos apsaugos bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ramina, kad tokiu atveju mokyklos nebūtų uždaromos, užtektų izoliuoti pavienes klases.

Moksleiviai ir mokytojai pamokų metų neprivalės dėvėti nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių, jeigu pamokose pavyks išlaikyti saugų atstumą. Tačiau, jeigu mokykloje nepavyksta išlaikyti saugaus atstumo tarp mokinių, mokytojų ir kitų darbuotojų, rekomenduojama dėvėti kaukes. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Bendrojo ugdymo departamento direktorė Jolanta Navickaitė teigė, kad daug tėvų teiraujasi, ar jų atžalos nuo naujųjų mokslo metų pamokose privalės dėvėti apsaugines kaukes.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius mokyklas ragina pergalvoti rugsėjo 1-osios šventes ir išvengti masinių susibūrimų. Ministras mokyklas skatina šventes rengti atvirose erdvėse, o tam nesant galimybių – laikytis būtinų saugumo reikalavimų. Šiais mokslo metais moksleiviai mokysis nebe nuotoliniu, o įprastiniu būdu, tačiau mokykloms taikomi griežti saugumo reikalavimai.

Tėvai nusprendę vaikus leisti į privačias mokyklas ar darželius jų mokslams per metus turės skirti nuo kelių iki keliolikos tūkstančių eurų. Tačiau į šias sumas neįtraukiami stojamieji ar prailgintų grupių mokesčiai – už juos papildomai teks sumokėti dar iki 4500 eurų. Štai Tarptautinėje Amerikos mokykloje Vilniuje darželinukų ugdymas tėvams atsieis beveik 7 tūkst., o moksleivių – beveik 18 tūkst. eurų.

Nauji mokslo metai prasidės įprastu būdu – moksleiviai galės grįžti į klases. Tačiau tai nereiškia, kad mokymo procesas atrodys taip, kaip visada. Moksleiviai nuo šiol nebevaikščios po klases, liks vienoje, kur juos lankys skirtingi mokytojai. Taip pat mokyklose bus privalu užtikrinti tinkamas higienos normas. Kaukės mokyklose kol kas nebus privalomos. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius ketvirtadienį patvirtino, kad nuo rugsėjo 1-osios moksleiviai galės grįžti į klases.

Iki prasidės mokslo metai teliko mėnuo, o mokyklų vadovai ir pedagogai vis dar nežino, kaip ugdymo įstaigos organizuos savo darbą. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) kalbas apie galimybę pamokas organizuoti mišriu – ir nuotoliniu, ir įprastu – būdu švietimo bendruomenė vertina nevienareikšmiškai. Pedagogai kelia klausimą, ar pamokose reikės dėvėti kaukes, kas jomis aprūpins. Tačiau dėl vieno švietimo bendruomenė sutaria – klausimų jie dabar turi žymiai daugiau nei atsakymų.

Nauji mokslo metai šiemet prasidės rugsėjo 1-ąją. Tuo metu aukštosios mokykloms mokslo metus siūloma vėlinti. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) neatmeta galimybės, kad šiais mokslo metais moksleiviai turės galimybę sugrįžti į klases. Tai Vyriausybėje trečiadienį patvirtino ŠMSM kancleris Tomas Daukantas. „Mokslo metų pradžia bendrojo ugdymo ir profesinio ugdymo mokyklose prasidės rugsėjo 1-ąją.

Ko gero, visos Lietuvos mokyklos svajoja savo gretose užauginti po ne vieną pasaulinio lygio genijų. Tačiau tam, kaip pastebi pedagogai ir švietimo ekspertai, reikia ne tik esminių pokyčių šalies švietimo sistemoje, bet ir keisti požiūrį į tai, kaip turėtų mokytis moksleiviai, suteikti jiems ir juos ruošiančioms mokykloms daugiau laisvės.

Darželių auklėtojai užvertė švietimo profsąjungas skundais dėl vasaros metu ikimokyklinio ugdymo įstaigose esą vykdomų pažeidimų. Darbuotojai skundžiasi turintys dirbti viršvalandžius, negalintys papietauti, o už kolegų pavadavimą negaunantys deramo atlygio. Tuo metu darželių steigėjai teigia, kad darbo krūvis išaugo dėl to, kad šią vasara daugiau tėvų veda vaikus į darželius.

Vilniuje darželius nuo rugsėjo lankys 7,4 tūkst. naujų darželinukų, nepateko ir eilėje liko laukti apie 3 tūkst. vaikų. „Esame priskyrę beveik 7400 vaikų per pirmąjį ir antrąjį etapą, šiuo metu dar yra 240 vietų laisvų darželiuose įvairiose amžiaus grupėse – po vieną, po kelias. Eilėje dar lieka apie 3 tūkst. vaikų“, – BNS sakė sostinės vicemerė Edita Tamošiūnaitė.

Penktadienį beveik 16 tūkst. Lietuvos abiturientų bandė savo jėgas laikydami matematikos valstybinį brandos egzaminą (VBE). Deja, bent daliai jų egzamino užduotys pasirodė per sunkios. Abiturientai pripažįsta, kad pagrindiniu sunkumu ruošiantis brandos egzaminams buvo nuotolinis mokymasis. Portalas tv3.lt pasidomėjo, kaip šalies abiturientams sekėsi susidoroti su egzamino užduotimis. Pakalbinome moksleivius, egzaminą laikiusius Vilniaus Simono Stanevičiaus progimnazijoje.

Iki naujų mokslo metų teliko du mėnesiai, o mokyklos vis dar nežino, kokia tvarka vyks pamokos. Iki šiol Švietimo, mokslo ir sporto ministerija svarsto tris įmanomus scenarijus, kaip nuo rugsėjo 1-osios į mokyklas grįš moksleiviai. Tiesa, apie savo sprendimą ministerija mokyklas informuos tik rugpjūčio viduryje. Birželio viduryje ŠMSM pranešė kartu su švietimo bendruomene rengianti planus, kaip vyks mokymas nuo rugsėjo 1-osios.

Karantinas į Lietuvos abiturientų kasdienybę įnešė sumaišties ir nežinios, todėl Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) moksleiviams leido atsisakyti dalies pasirinktų brandos egzaminų. Labiausiai abiturientai skubėjo atsisakyti matematikos brandos egzamino, rečiau atsisakyta anglų kalbos valstybinio egzamino.

Nuo rugsėjo valdžia atrišo rankas tėvams, kurie nenori leisti vaikų į mokyklas ir ketina atžalas mokyti patys namuose. Tokį Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bei Vyriausybės sprendimą sveikina tėvai ir vaiko teisių apsaugos specialistai. Tėvai dalinasi savo istorijomis, kodėl tradicinė mokykla jų atžaloms netinka ir kaip jie ruošiasi mokyti namuose. Diskusijos dėl vaikų mokymo namuose vyko ne vienerius metus, tačiau šiemet buvo prieita prie kompromiso.

Lietuvos paaugliams klasės ir namų darbai kelia daugiausiai streso tarp visų bendraamžių Europoje. Nors tai nereiškia, kad Lietuvos moksleiviai Europoje išsiskiria gausiausiais namų darbais, šalies pedagogai vis tiek atkreipia dėmesį, kad šių dienų paaugliai patiria nemažą krūvį.

Švietimo, mokslo ir sporto ministro Algirdo Monkevičiaus įsakymu paskirstytos lėšos 10 sporto bazių plėtrai ir remontui. Pinigai skiriami iš Sporto rėmimo fondo, projektai atrinkti konkurso būdu, finansavimas paskirtas geriausiai fondo reikalavimus atitikusiems projektams. Iš dalies finansuojami sporto projektai bus įgyvendinami 2020–2023 metais. Iš viso sporto bazių plėtrai ir atnaujinimui šiemet paskirstyta 2,7 mln. eurų. Iš jų neįgaliųjų sporto plėtrai atiteko daugiau nei 441 tūkst. eurų.

Pradinės mokyklos nuo šios savaitės jau gali vykdyti ne tik nuotolinį, o ir mišrų ugdymą. Tiesa, nė viena mokykla neišdrįso savo pamokų perkelti į klases pilna apimtimi. Netrukus ir vyresniųjų klasių moksleiviai galės būti mokomi nebe tik nuotoliniu, o mišriu būdu.  Portalas tv3.lt skelbia sąrašą mokyklų, kurios nuo pirmadienio, gegužės 25-osios vykdo pradinį ugdymą mišriuoju būdu. Duomenis iš viso pateikė 652 mokyklos, turinčios pradines klases.

Nuo šios savaitės Lietuvos mokykloms suteikta galimybė pradinukus mokyti ne tik nuotoliniu būdu, o ir klasėse. Netrukus taip mokytis galės ir vyresniųjų klasių moksleiviai. Tačiau tebelieka neaišku, kurios konkrečiai ugdymo įstaigos nusprendė priimti vaikus į klases, nes nei Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), nei Lietuvos savivaldybių asociacija tokių duomenų neskelbia.

Lietuvoje ir pasaulyje siaučianti pandemija atskleidžia giliausias švietimo sistemos spragas, mano vieno Kauno technologijos universiteto fakultetų dekanas Ainius Lašas. Jo teigimu, šiuo metu Lietuvos švietimui trūksta skaitmeninės infrastruktūros bei investicijų į kokybišką nuotolinį mokymą, tačiau valstybė švietimui skirtus pinigus skiria mokyklų pastatų remontui.

Sunku patikėti, kad trisdešimties dešimtokų matematikos žinių patikrinimo rezultatų vidurkis gali nesiekti ar vos perkopti dvejetą. Tačiau būtent tokiais rezultatais švietimo specialistus ir Lietuvą 2016-aisiais pribloškė dvi Šilutės mokyklos. Švietimo reitingus sudarantys ekspertai tvirtina – blogiausių mokyklų viešinimas joms tik į naudą. Panašu, kad tai tiesa, nes abi Šilutės mokyklos per kelerius metus pasitempė ir demonstruoja kur kas geresnius rezultatus.

Viso labo tik kas ketvirta šalies mokykla nuo kitos savaitės atvers savo duris moksleiviams. Didžioji dalis jų dirbs, kaip ir beveik du mėnesius iki šiol, – nuotoliniu būdu. Toms ugdymo įstaigoms, kurios nuspręs vykdyti pamokas gyvai, teks laikytis griežtų saugumo reikalavimų – užtikrinti bent vieno metro atstumą tarp moksleivių ir pasirūpinti, kad dauguma veiklų vyktų lauke. Savivaldybių pateikti duomenys rodo, kad dauguma mokyklų – beveik 75 proc.

Jau beveik du mėnesiai, kaip Lietuvos pedagogams teko prisitaikyti prie paskubomis visoje šalyje įvesto nuotolinio ugdymo. Galbūt būtent dėl to, kad iki šiol plačiai nenaudotas mokymo būdas įgyvendintas taip staigiai, švietimo bendruomenė mato jame ne vieną spragą. Kritikos sulaukia ir švietimo ministro komunikacija, ir mokytojų darbas iki išnaktų. Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas ir mokytojas Dr.

Nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. vaikus bus galima mokyti ir namuose pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo bendrąsias programas. Projektą, kuriame nustatoma vaikų ugdymo šeimoje tvarka ir sąlygos, parengė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Projektui pritarė Vyriausybė, rašoma pranešime spaudai. „Diskusijos dėl šeimų pasirinkimo mokyti savo vaikus namuose vyksta daugelį metų ir pagaliau šiemet mums pavyks įteisinti tvarką, sudaryti sąlygas tėvams, kurie to nori.

Trečiadienį prasidėjo priėmimas į profesinio mokymo įstaigas, į valstybės finansuojamas vietas planuojama priimti 20 tūkst. 610 asmenų, pranešė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO). Nuo trečiadienio galima teikti prašymus LAMA BPO Bendrojo priėmimo informacinėje sistemoje (BPIS). „Yra tam tikros naujovės.

Koronavirusas Lietuvoje kaip reikiant pakeis švietimo sistemą net ir kitais mokslo metais. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius svarsto, kad nuo rugsėjo 1-osios šalies mokyklos turėtų derinti nuotolinį ir kontaktinį ugdymą. Pasak ministro, grįžimas į mokyklas dar šiais metais gali būti gera repeticija prieš rugsėjo 1-ąją, nes tikėtina, kad ir kitais mokslo metais mokyklose teks laikytis saugumo ir higienos priemonių bei derinti nuotolinį ir kontaktinį ugdymą.

Šalies ikimokyklinio ugdymo įstaigos nuo kitos savaitės atveria duris visų tėvų vaikams. Padidėjus vaikų srautams, savivaldybės puola rūpintis darželinukų ir įstaigų darbuotojų saugumu. Todėl daugiau užsiėmimų vyks lauke, vaikai negalės bendrauti tarp grupių, bus privaloma matuoti vaikų ir darbuotojų temperatūrą, o vietomis vaikų tėvai net negalės patekti į darželio pastatą.

Mokinių grįžimas į mokyklas dviem savaitėms ugdymo procese ypatingai didelės reikšmės gal ir neturėtų, bet būtų generalinė repeticija prieš rugsėjį, sako sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. „Vaikai amžinai namuose nesėdės. Pažiūrėsime, kaip seksis darželiams, praėjus tam tikram saugiam laikotarpiui, dviem savaitėms.

Bendrasias ugdymo programas 1-10 klasėms atnaujins 95 mokytojai ir mokslininkai, atrinkti konkursu, informavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Darbą pedagogai ir mokslininkai, suskirstyti į 9 programų rengimo grupes, pradėjo nuo pirmadienio.  Specialistai rengs programas pagal pradinio, dorinio, kalbinio, matematinio, informatikos, socialinio, gamtamokslinio, meninio, sveikatos ir fizinio ugdymo sritis. Numatoma, kad atnaujintos programos mokyklas pasieks 2022-2023 mokslo metais.

Nuo kitos savaitės šalies darželiai gali atverti duris visų, ne tik dirbti privalančių, tėvų vaikams. Tačiau Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas klaipėdiečius ragina neskubėti savo vaikų vesti į ikimokyklinio ugdymo įstaigas, nes tai nesaugu, kol šalyje dar nėra įveiktas koronavirusas. „Kviesčiau visus tėvelius labai atsakingai vertinti šitą galimybę ir vertinti, kad tai yra galimybė, o ne prievolė.

Jei darželiuose būtų užfiksuota koronaviruso atvejų, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga neatmeta galimybės, kad savivaldybėms tektų juos uždaryti. Tačiau jis teigia, kad virusas vaikams nėra pavojingas, o darželiai būtų uždaromi todėl, kad juose nebebūtų, kam dirbti. „Sunku pasakyti, ar gali tie protrūkiai kilti vien dėl to, kad darželiai bus atidaromi. Nes teoriškai sulig kiekvienu atlaisvinimu ta rizika didėja.

Nors dar nėra priimtas galutinis sprendimas, ar moksleiviai į klases grįš dar šiais mokslo metais, jau aiškėja, kaip galėtų atrodyti ugdymo procesas mokyklose. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) mokykloms rekomenduoja rengti ne pamokas, o edukacines ekskursijas ir išvykas, taip pat dirbti ne didelėse klasėse, o mažose grupelėse.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija svarsto siūlymą leisti brandos atestatą gauti išlaikius tik vieną egzaminą, tačiau tam nepritaria nei Švietimo taryba, nei Prezidentūra.

Tai, kad mokykla vieno vaiko ugdymui per metus skiria solidžią sumą, nėra garantas, kad vaikas gaus geriausią išsilavinimą. Būtent tokią tendenciją atskleidžia naujausi Lietuvos gimnazijų reitingai.  Žurnalas „Reitingai“ trečiadienį pristatė skirtingų švietimo bei aukštojo mokslo institucijų reitingus ir vertinimus. Tarp jų – jau septintą kartą pristatomas institucinis visų šalies gimnazijų reitingas.

Vaikų darželiai nebūtų pajėgūs padidinto saugumo sąlygomis priimti visų 110 tūkst. vaikų, tikimasi, kad grįžtančių srautas augs tolygiai, sako švietimo ir mokslo ministras Algirdas Monkevičius. „Tikimės, kad atvėrus gegužės 18 dieną darželius viso srauto ir nebus, darželiai tikrai nepajėgūs būtų visus 110 tūkst. vaikų susigrąžinti. Duomenys, kuriuos gauname apklausų metu, rodo, kad tas srautas augs tolygiai“, – per nuotolinį Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdį sakė A. Monkevičius.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius teigia, kad ministerija rengiasi tiek visuotiniam vaikų priėmimui į darželius, tiek ir galimam vėlesniam mokinių grįžimui į bendrojo ugdymo mokyklas. Pasak ministro, dėl to nuolat bendraujama su sveikatos apsaugos specialistais, iš kurių gaunamos rekomendacijas, kokios priemonės ir kaip jos turėtų būti vykdomos saugant vaikų ir ugdymo įstaigų darbuotojų sveikatą, rašoma pranešime.

Švelninant karantiną ir leidus daugiau verslų atverti savo duris, vis daugiau tėvų galės grįžti į darbus, tačiau daliai jų rūpesčiu taps atžalų priežiūra, kol neveikia darželiai ir mokyklos, o ugdymas vyksta nuotoliniu būdu. Premjeras Saulius Skvernelis tokiems tėvams savo vaikus siūlo vesti į vaikų dienos centrus. „Bus, aišku, išskirtinių atvejų, kai nebus, kur palikti vaikus.

Vienos Europos šalys jau stengiasi grįžti į gyvenimą iki koronaviruso ir atvėrė darželių duris, tačiau su griežtais apribojimais. Kitos šalys stebi, kuo tai gali baigtis ir klauso Pasaulinės sveikatos organizacijos perspėjimų, kad skubėti nutraukti karantiną gali būti pragaištinga. Norvegija teigia, kad jau suvaldė naujojo koronaviruso protrūkį, nuo pirmadienio pradėjo atidarinėti mėnesį nedirbusias ikimokyklinio ugdymo įstaigas.

Norvegija, teigianti, kad jau suvaldė naujojo koronaviruso protrūkį, nuo pirmadienio pradeda atidarinėti mėnesį nedirbusias ikimokyklinio ugdymo įstaigas, pranešė vienas naujienų agentūros AFP korespondentas. Tarnybos sako, kad šis atidarymas tapo įmanomas, nes vaikai yra mažiau veikiami koronaviruso infekcijos COVID-19, nors kai kurie tėvai šį sprendimą vertina atsargiai. „Lankyti darželius yra saugu“, – prieš atidarymą sakė švietimo ministrė Guri Melby.

Lietuvoje nuo kovo pabaigos įvestas nuotolinis ugdymas įnešė daug sumaišties į pedagogų, moksleivių ir jų tėvų kasdienybę. Mokinių tėvai iš pedagogų pasigenda sistemos ir metodikos, stebisi, kodėl jų atžaloms skiriama mažai laiko, o mažiesiems duodamos spręsti užduotys – prastos kokybės ir veikiausiai parsisiųstos iš interneto.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius teigia, kad nei ministerija, nei Vyriausybė kol kas nesvarsto galimybės trumpinti šiuos mokslo metus dėl karantino. Anot ministro, sutrumpinus mokslo metus, kiltų klausimas kaip užimti vaikus, jie patirtų žalą.  „Tikrai tokio sprendimo mes dar kol kas nesvarstome ir kažin, ar reikėtų svarstyti. Aš tik informavau šį rytą, kad kai kurios šalys tai daro ir bando automatiškai kai kurias klases perkelti ir trumpinti mokslo metus.

Lietuvoje laikinai sustabdytas ugdymo procesas, kol kas neaišku, kiek laiko po dabar trunkančių atostogų moksleiviai turės mokytis iš namų. Paskelbus karantiną šalyje sustabdyta ir popamokinė veikla, tačiau ją organizuojančios įstaigos jau ruošiasi dirbti nuotoliniu būdu ir moksleivius po pamokų užimti visiškai nemokamai. Pirmadienį Lietuvoje įsigaliojo karantinas.

Daugelis Lietuvos savivaldybių susiduria su ugdymo įstaigų vadovų stygiumi. Kaip skelbia portalas LRT.lt, į konkursus dažnu atveju ateina vos vienas kandidatas arba nesulaukiama nė vieno. „Būna, kad net kelerius metus nerandame vadovo“, – sako Vilniaus miesto vicemerė Edita Tamošiūnaitė. Kaip viena svarbiausių priežasčių nurodoma tai, kad retas kandidatas įveikia kompetencijų patikrinimą.

Vyriausybės atstovas Kauno ir Marijampolės apskrityse Andrius Cechanavičius antradienį kreipėsi į teismą dėl Kauno tarybos sprendimo, kuriuo ne kauniečių vaikams pabranginti vaikų darželiai. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų prašoma ištirti, ar Kauno miesto tarybos patvirtinta tvarka neprieštarauja teisės normoms. Ji būtų pripažintas prieštaravimas, prašoma panaikinti tvarkos punktus, kurie lengvatas už vaikų ugdymą sieja su gyvenamąja vieta.

Kauno taryba antradienį atmetė Vyriausybės atstovo teikimą, kuriuo reikalauta keisti tarybos nustatytą didesnį mokestį ne mieste registruotų tėvų vaikams. „Vienas iš tokių motyvų yra tas, kad visiems nustatomas vienodas mokestis – 9 eurai 20 centų. Antra, ikimokyklinis ugdymas ne visiems yra privalomas.

Dalyje Vilniaus mokyklų anglies dvideginio (CO2) koncentracija ore nuolat viršija rekomenduojamas normas, vietomis – net penkis kartus. Specialistai teigia, kad tokia prasta oro kokybė neigiamai atsiliepia ne tik moksleivių sveikatai, bet ir pasiekimams.

Didžiųjų švenčių metas – kupinas malonių rūpesčių. Ikimokyklinio amžiaus vaikus auginantys tėvai jų turi ir daugiau: darželiuose švenčių metu sumažėjus vaikų skaičiui, neretai sujungiamos grupės, o dėl naujos aplinkos ir adaptacijos vaikai susiduria su psichologiniais sunkumais.  Vakarų Lietuvos tėvų forumo pirmininkė Aušra Zarambienė, pati dirbanti darželyje, teigia, kad švenčių metu ikimokyklinio ugdymo įstaigos susiduria su problema, kai vaikų atvedama mažiau.

Iš ambicingo Vyriausybės plano masiškai sumažinti išsikerojusį mokyklų tinklą, panašu, liko šnipštas, nes švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius pripažįsta šiuo klausimu galios turintis mažai, o Lietuvos merai didelio noro reikšmingiems pokyčiams nerodo. Kol Valstybės kontrolė pirštu baksnoja į ydingą mokyklų tinklą, švietimo ekspertai spėja, kad kitąmet duris užvers tik keliolika neefektyvių mokyklų.