ugdymas

Nors pastaruoju metu švietimo sistemos spragų klausimas dažniausiai keliamas per mažų pedagogų ir dėstytojų atlyginimų kontekste, tai toli gražu nėra vienintelė švietimo problema Lietuvoje. Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas išskiria septynias ydas, kurias šiuo metu mato Lietuvos švietimo sistemoje.

Medikams vieniems po kitų vis garsiau kalbant apie darbe patiriamas patyčias ir psichologinį smurtą, prabyla ir kitų profesijų atstovai. Šįkart garsiai kalba vieno Kauno darželio auklėtoja, savo darbe besijaučianti sugniuždyta, ir, jos teigimu, nuolat patirianti patyčias. Tuo metu moters darbdaviai aiškina, kad įstaigoje viskas gerai, o neramumus esą kelia pati darbuotoja.

Džiaugtis dėl Lietuvos moksleivių pasiekimų galėtų tik optimistas, o realistas supras, kad Estija mus šioje srityje aplenkė šviesmečiais ir dešimtmečiais, sako žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas. Jis įvardino priežastis, kodėl Estija švietimo srityje triumfuoja, o Lietuva sunkiai ir lėtai bėga iš paskos.

Tėvai, svarstantys, į kurią mokyklą leisti savo atžalas, kad šios gautų kuo geresnes žinias, galėtų pradėti dairytis ir į privačias ugdymo įstaigas, nes šių vardai kyla vis aukščiau šalies mokyklų reitinge ir iš geriausiųjų dešimtuko išstumia net kai kurias elitines lyderes.

Lietuvos 15-mečių moksleivių skaitymo, matematinių gebėjimų ir gamtamokslio rezultatai per trejus metus paaugo tik truputį, o pagal savo sugebėjimus šiose srityse Lietuvos moksleiviai rikiuojasi per vidurį tarp 79 pasaulio valstybių, skelbia EBPO tyrimas. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) antradienį Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje pristatė naujausio tarptautinio mokinių pasiekimų tyrimo rezultatus.

Klaipėdoje svarstoma galimybė vieną vasaros mėnesį uždaryti visus vaikų darželius, rašo „Vakarų ekspresas“. Pasak dienraščio, uostamiesčio vaikų darželiuose vykdomos apklausos, kurį mėnesį tėvai galėtų nevesti vaikų į ugdymo įstaigą.  „Vienur tik prašoma išsirinkti iš dviejų vasaros mėnesių, kurį jie atostogaus ir vaiko neves į darželį, o kitur tiesiai šviesiai teigiama, kad ši apklausa vykdoma dėl to, kad ateinančią vasarą Klaipėdoje nebeveiks pakaitiniai (budintys) darželiai.

Seime juda į priekį sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos pasiūlytas lauko darželių įteisinimas. „Tai yra sprendimas, kuris leidžia tvarkingai įteisinti ir reglamentuoti lauko darželius, kurie de facto ir dabar egzistuoja, bet negali iš tiesų gauti higienos paso“, – šią savaitę Seime ragindamas balsuoti už pataisas sakė ministras. Seimas apsvarstęs pritarė projektui, kuris įtvirtintų galimybę higienos pasą išduoti ne tik pastatui, bet ir žemės sklypui.

Išgirdę, kad vaikai užaugo mokydamiesi ne mokykloje, o namuose, dalis žmonių turbūt pagalvotų, kad jiems tokio išsilavinimo neužtenka, tėvai negali atstoti mokytojų. Tačiau dvi savo atžalas namuose ugdžiusios motinos neigia šį mitą ir dalinasi savo patirtimi, ugdant vaikus namuose. Savo vaikus namuose ugdžiusi keturių vaikų mama Fausta Kybartienė ragina nemanyti, kad įstatymais uždegus žalią šviesą mokymui namuose, ištuštės mokyklos ar mokytojai neturės darbo.

Nuo menkų mokytojų atlyginimų ir sparčiai retėjančių pedagogų gretų iki prastų moksleivių rezultatų bei baugiai mažėjančio mokinių skaičiaus – ne paslaptis, kad švietimas Lietuvoje šiuo metu išgyvena ne pačius geriausius laikus.

Mažas mokyklas gelbėjančių jungtinių klasių, kurios mokosi skirtingo amžiaus mokiniai, galėtų pavykti atsisakyti per 3–5 metus, sako švietimo ministras Algirdas Monkevičius. Pasak ministro, mokymo jungtinėse klasėse kartais sunku išvengti dėl bendruomenės noro išlaikyti mokyklą, nors joje ir trūksta vaikų. „Mes manom, kad tai (jungtinės klasės – BNS) yra laikinas dalykas, su juo tikrai taikstytis labai nereikia.

Birželio 11-12 dienomis Lietuvoje viešės Briuselio „Anderlecht“ (RSCA) klubo akademijos ir interaktyvios treniruočių proceso valdymo platformos „ProSoccerData“ specialistai, kurie pradės apmokyti Lietuvos futbolo akademijų trenerius įdiegti belgų jaunimo ugdymo sistemą. Praėjusį mėnesį Lietuvos futbolo federacija (LFF) ir „Anderlecht“ klubas pasirašė bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią daugybę aukštos klasės futbolininkų išugdžiusi akademijos jaunimo ugdymo sistema bus diegiama mūsų šalyje.

Pirmadienį Lietuvos futbolo federacijos (LFF) būstinėje vyko spaudos konferencija, kurioje buvo pristatytas Nacionalinės futbolo akademijos (NFA) valdymo perdavimas „Be1SC“ įmonei bei pasirašytas LFF ir Briuselio „Anderlecht“ klubo susitarimas dėl jaunimo ugdymo sistemos įdiegimo Lietuvoje. Anot E. Stankevičiaus, trylika metų veikusi NFA neatnešė norimų rezultatų, o jos išlaikymas kainavo brangiai.

Kas yra seksualinė sveikata, kokią reikšmę ji turi žmogaus gyvenimo kokybei? Kaip vertinti masturbaciją, pornografiją, ar įmanoma išlaikyti – ir ar to reikia – seksualinį aktyvumą iki gilios senatvės? Apie visa tai – pokalbis su gydytoju psichiatru, seksologu Viktoru Šapurovu. Kas yra seksualinė sveikata ir kas ją lemia? Seksualinė sveikata – tai intymaus bendravimo džiaugsmas.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius žada kitąmet sukurti iki 300–400 papildomų vietų ministerijai pavaldžiose ugdymo įstaigose Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose. „Biudžetą planuodami mes tuos klausimus kelsime, žiūrėdami, ką gali savivaldybė, ką gali ministerija.

Keletą pastarųjų savaičių įdėmiai skaitydami pažymas pro akis praleidome kitą pritvinkusį valstybės skaudulį – mūsų vaikų mokslo rezultatai katastrofiškai blogėja. Analizė rodo, kad trečdalis mūsų moksleivių neįsisavina net matematikos pagrindų. Ir apie tai kalbame skaitmenos ir technologinių lūžių amžiuje, kai ketvirtosios pramonės revoliucijos atnešama visuotinė skaitmenizacija pareikalaus aukštesnių IT įgūdžių, kurie taps daugelio ateities specialybių pagrindu.

Turizmo specialistai pastebi, kad vaikų vasaros stovyklų pasiūla šiemet kaip mat tirpsta. Populiariausios esą 7 dienų trukmės stovyklos su nakvyne. Pigiausia jų kainuoja 100 eurų, brangiausia 380 eurų. Vidutinė stovyklos kaina yra apie 200 eurų. Turizmo specialistai teigia, kad vaikų vasaros stovyklos kaina priklauso nuo to, ar ji dieninė, stacionari ar su nakvyne. Taip pat kokia veikla siūloma stovykloje, kurioje vietoje ji vyksta bei kiek trunka.

Šį rugsėjį į priešmokyklines grupes ateis visi šešiamečiai ir tie penkiamečiai, kurie, tėvelių sprendimu, yra brandūs dalyvauti priešmokykliniame ugdyme, o sulaukę šešerių – eiti į pirmą klasę. Pernai Seimas priėmė Švietimo ir mokslo įstatymo pakeitimą, pagal kurį nuo šių metų tėvai patys gali spręsti, nuo kelerių metų leisti savo vaikus į mokyklą – 6-erių ar 7-erių. Yra tik viena sąlyga.

Kai kurie vilniečiai piktinasi nauja vaikų į mokyklas priėmimo tvarka. Esą taip valdininkai siekia užpildyti tuščias ugdymo įstaigas, užuot gerinę ugdymo paslaugų kokybę jose. Savivaldybės atstovai sako, jog pokyčių reikėjo dėl itin augančio mokinių skaičiaus. Be to žadama, kai kuriuos vaikus iki mokyklų pavėžėti, ar pakeisti viešojo transporto maršrutus.  Priėmimo į mokyklas tvarka pasikeitė nuo kovo 1 dienos.

Kai kuriose šalies savivaldybėse, nuo rugsėjo planuojama pradėti įgyvendinti visos dienos mokyklos veiklos organizavimo bandomuosius modelius. Moksleiviams būtų sudarytos sąlygos ugdymo įstaigose likti iki 17 ar 19 valandos. Tokį ugdymą jau taikančių privačių mokyklų vadovai sako, jog prieš šiuos pokyčius, iš valstybinių mokyklų būtina išgyvendinti patyčias bei sukurti saugią aplinką vaikams.

Traukiantis Lietuvos gyventojų skaičiui, sparčiai mažėja moksleivių, bet ne mokyklų, o išlaidos švietimui stebėtinai auga, konstatavo Valstybės kontrolė paėjusių metų pabaigoje. Mokyklos jaučiasi nusivylusios, regėdamos tuštėjančias klases, specialistai siūlo, kaip šią dilemą spręsti, o ministerija užtikrina – sprendimas yra. Koks – neaišku.

Vyriausybė užsimojo uždaryti buvusias vaikų kolonijas. Nusikalsti linkusius vaikus nuspręsta auklėti kitaip. Ir kartu žadama užbaigti mokesčių mokėtojų lėšų švaistymą, kai didžiuliuose pastatų kompleksuose gyvena vos 10 vaikų, o juos aptarnauja penkiskart daugiau darbuotojų. Atleidžiami darbuotojai nerimauja, kad papildys bedarbių gretas arba teks emigruoti.

Dėl kasmet sparčiai mažėjančio moksleivių skaičiaus, kai kurias Lietuvos mokyklas tenka uždaryti. Tad konkurencija dėl kiekvieno vaiko mokyklose kasmet auga. Mokyklų vadovai nuo įstaigų uždarymo gelbėjasi siūlydami įvairias reformas. Viena jų itin supriešino Panevėžio švietimo atstovus. Šiais metais, Panevėžyje mokyklą vaikams tėvai galėjo išsirinkti patys. Anot šveitimo atstovų, Vytauto Žemkalnio gimnazija nebuvo itin populiari – devintokų surinko perpus mažiau, nei planuota.

Prieš kelias dienas Seime buvo svarstyta galimybė ankstinti privalomą vaikų ugdymą. Siūlyta, kad į pirmąją klasę šešiamečiai eitų 2020 metais, o priešmokyklinis ugdymas penkiamečiams būtų privalomas jau nuo 2019-ųjų. Šiuo metu priešmokyklinis ugdymas privalomas šešerių metų amžiaus vaikams. Vis dėlto mamos po šio siūlymo pasiskirstė į dvi stovyklas. Vienos tvirtai aiškino, kad tai - nesuprantamas sprendimas, o kitos teigė, kad tai - labai normalu, o mokymasis yra natūralus procesas.

Seimo Švietimo ir mokslo komitetas (ŠMK) trečiadienį aptarė planus ankstinti privalomą vaikų ugdymą: siūloma, kad į pirmąją klasę šešiamečiai eitų 2020 metais, o priešmokyklinis ugdymas penkiamečiams būtų privalomas jau nuo 2019-ųjų. Šiuo metu priešmokyklinis ugdymas privalomas šešerių metų amžiaus vaikams.

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto nariai registravo siūlymą, kad privačioms ugdymo įstaigoms iš biudžeto būtų skiriama lėšų tiek pat, kiek gauna valstybinės ar savivaldybių mokyklos. Nevalstybinės mokyklos šiuo metu, kaip ir viešojo sektoriaus, gauna mokinio krepšelio lėšas, tačiau vadinamosios ūkio lėšos, t.y. patalpų nuoma, išlaikymas ir t.t., dengiamos iš tėvų renkamų įmokų.

Valstiečiai žalieji užsimojo privalomą pradinį mokymą paankstinti vieneriais metais. Į ikimokyklines klases vaikai turėtų eiti nuo penkerių, į pirmą klasę - nuo šešerių metų. Esą toks sprendimas padėtų „atjauninti Lietuvą“, nes dabar vaikas „užlaikomas mokykloje“. Su vaikais dirbančios ekspertės atkerta – dabartinė ugdymo programa šešiamečiams visiškai netinkama ir traumuojanti. Kainuotų didžiulius pinigus Šiuo metu privaloma į pirmą klasę leisti vaiką nuo septynerių metų.

Ankstyvasis ugdymas yra itin naudingas vaiko vystymuisi ir tolesniam asmens gyvenimui, tad pastaruoju metu dauguma Europos šalių privalomąjį mokymosi amžių yra linkusios ankstinti. Šiuos mokslo metus Lietuvoje pasitikome su naujove – privalomuoju priešmokykliniu ugdymu. Lietuvos edukologijos universiteto Ugdymo mokslų fakulteto Vaikystės studijų katedros vedėja dr. Birutė Autukevičienė tvirtina, kad pokyčių bijoti nereikėtų.

Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė patvirtino Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendrąją programą, kurios rengimas kėlė daug diskusijų visuomenėje. Bene daugiausiai prieštaravimų rengiant programą kilo dėl to, kaip vaikams turėtų būti pristatomi lytiniai santykiai, kontracepcija.

Šį „patogaus vaiko“ apibrėžimą suprasti gali tikrai ne kiekvienas tėvas ar bent jau interpretuoti visiškai skirtingai. Nenorėdami keisti daugybės įprastų dalykų savo gyvenime, vieniši, dirbantys ar savo problemų turintys tėvai, nusprendžia tiesiog priderinti vaikus, pasidaryti „patogiais“ pagal savo ritmą. Portalui tv3.lt apie vilniečių šeimos dramą pasakojo dviejose Vilniaus mokyklose dirbanti pedagogė Elena.

Ar norėtumėte, kad jūsų antrokai vaikai skaitytų knygas apie tai, kaip reikia bučiuotis? Portalo tv3.lt skaitytoja Danguolė (vardas pakeistas) mano, kad tokios knygos netinkamos. O štai Telšių Germanto progimnazijos mokytojai mano kitaip. „Močiutė sakydavo, kad gyventi reikia su visa jėga, ir Paula tą paliepimą nuoširdžiausiai vykdė mokydamasi bučiuotis. Gatvėje nuo jos bėgo vaikai, o vienam berniukui nuo galingo įsisiurbimo net teko persimauti kelnes.

Šiemet įvedus privalomą priešmokyklinį ugdymą švietimo ir ugdymo įstaigose rugsėjo 1-ąją laukiama 30 tūkst. 250 šešiamečių. Kaip BNS informavo Švietimo ir mokslo ministerija, tai yra 556 vaikais daugiau nei pernai. Praėjusiais metais priešmokyklines grupes lankė 98 proc. šešiamečių. „Apie 30-40 naujų grupių turi atsidaryti, kalbame tik apie 1,8 proc.

Apie 20 jaunuolių trečiadienį prie Švietimo ir mokslo ministerijos protestavo prieš darbo grupės rengiamą lytiškumo ugdymo programą. Jų teigimu, programos projektas yra pernelyg paremtas bažnytinėmis nuostatomis. Tačiau programos rengėjai atkerta, kad programa bus paremta šiuolaikiniu mokslu. Jaunuoliai prie ministerijos protestavo, darbo grupei renkantis į paskutinį posėdį, kur turėtų būti patvirtintas galutinis lytiškumo ugdymo programos projektas.

Greitas maistas ir saldumynai vilioja daugelį vaikų. Ką mažieji renkasi valgyti mokykloje, kokius užkandžius perka parduotuvėje nematant tėvams, kontroliuoti sudėtinga. Siekiant apsaugoti vaikus nuo netinkamos mitybos pasekmių, svarbu jau nuo pat mažumės diegti informaciją, kaip turėtų atrodyti tinkamas dienos maisto racionas.

 Nuo spalio savivaldybėse įsigaliojus 15 eurų dydžio neformalaus ugdymo krepšeliui, mažinti kainų būreliai nebus įpareigoti, tačiau problemą turėtų išspręsti pati rinka, mano švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė. „Rinka yra visagalė: jei tėvai neprotestuos prieš kainos nepasikeitimą atsiradus krepšeliui, tai taip ir liks (...). Jei atsinešame savo 15 eurų, vadinasi, mokame jums mažiau 15 eurų. Jei nesutinka mažinti, praktiškai kito kelio nėra, reikia atsiimti vaikus.

Lietuvoje pritrūko vietų darželiuose ir mokyklose 3 tūkstančiams priešmokyklinio amžiaus vaikų. Tad Vyriausybė nusprendė pakeisti ankstesnius planus įvesti priešmokyklinį ugdymą jau nuo rugsėjo. Šis planas atidedamas metams. Švietimo ir mokslo ministerijos sprendimas, jai vadovavus Dainiui Pavalkiui, privalomą priešmokyklinį ugdymą įvesti jau nuo šių metų rugsėjo daliai tėvų sukėlė didžiulį nerimą.

 Švietimo ir mokslo ministerija yra parengusi teisės aktus - LRV nutarimo Dėl mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodikos pakeitimus bei Neformaliojo vaikų švietimo lėšų skyrimo ir naudojimo tvarkos aprašą  nuo spalio 1 d. didėsiančiam vaikų neformaliojo švietimo finansavimui reglamentuoti. Šiuo metu baigiami suderinti dokumentai su Finansų ir Teisingumo ministerijomis.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) pakoregavo Švietimo įstatymo pataisas, kuriomis iš pradžių siūlė privalomą priešmokyklinį ugdymą įtvirtinti nuo 2015 metų rugsėjo, dabar numato metais vėlesnį šio siūlymo įgyvendinimą. Ministerija nurodo projektą keičianti atsižvelgdama į patikslintus savivaldybių duomenis. „22 savivaldybės nesugebės įrengti daugiau kaip 110 naujų priešmokyklinio ugdymo grupių iki 2015 metų rugsėjo mėnesio, nors 38 savivaldybėse (63,3 proc.

Lietuvoje du iš trijų tėvų savo vaikams linki, kad ateityje šie galėtų dirbti tai, kas jiems patinka, rastų, kaip įprasminti save. Trečiasis irgi linki panašiai − kad įgytų gerą išsilavinimą ir rastų gerai mokamą darbą. Tai parodė „SEB gyvybės draudimo“ prieš kurį laiką atlikta apklausa. Pusė respondentų Lietuvoje mano, kad svarbiausia pačių vaikų talentai, pomėgiai. Keturis kartus mažiau (12 proc.

Švietimo ir mokslo ministro sudaryta darbo grupė, svarstanti, kaip mokyklose turi būti ugdomas lytiškumas, išsamios programos mokykloms nespės pateikti prieš joms tvirtinant naujų mokslo metų planus, tad nuo rugsėjo tai dar netaps privaloma disciplina. Darbo grupei vadovaujanti švietimo ir mokslo viceministrė Natalja Istomina BNS sakė, kad darbo grupė svarsto, kaip integruoti lytiškumo klausimus į sveikatos ugdymą, kuris šiuo metu dalyje mokyklų yra dėstomas kaip pasirenkamasis dalykas.

 Seimo ir Vyriausybės pasyvumas užsienio politikos srityje yra viena iš konstitucinės Lietuvos užsienio ir vidaus politikos krizės priežasčių, sako politologas Raimundas Lopata. „Lietuva yra unikali šalis, kurios premjerai nevyksta į Briuselį. Kai kam iš šono gali pasirodyti, kad Lietuva tapo prezidentine respublika“, – pažymi R. Lopata.

 Tris savaites Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) vykusias „Karjeros dienas“ užbaigė kontaktų mugė, kurios akcentu tapo alumnų inicijuota universiteto bei verslo atstovų diskusija „Kokių specialistų reikia ateičiai?“ Joje didžiausių verslo įmonių atstovai tvirtino, jog dažnai jaunieji specialistai yra ambicingi ir vos pabaigę studijas nori užimti aukštas pozicijas bei gauti gerą atlyginimą.

Jau prasidėjo dalyvių registracija į pirmą kartą Lietuvoje organizuojamą konferenciją „TEDxKids@Vilnius“. Renginys, kurio tema – „Diena ateities mokykloje“, pasak jo organizatorių, yra skirtas tiek vaikams, tiek ir suaugusiems, kurie domisi jaunosios kartos ugdymu ir tobulėjimu.

  „Išmokyti vaiką raštingumo vien kūrybiškumo ir šiuolaikiško požiūrio į ugdymą neužtenka. Tam reikia ir gana stropaus, rimto darbo. Reikia rasti būdą mokiniui parodyti, kad raštingumas yra išsilavinusio žmogaus bruožas.

Artėjant rugsėjo 1-ajai dviejų švietimo darbuotojų profesinių sąjungų - Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos ir Lietuvos švietimo profesinės sąjungos – atstovai žurnalistams tradiciškai dėstė savo skaudulius. "Deja, šį rugsėjo pirmoji yra kitokia, nes tam tikri įvykiai verčia mus kalbėti apie reikalus, nesusijusius su švietimu, - sakė Audrius Jurgelevičius, Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas.

Pastaraisiais metais vis daugiau pasaulio šalių šachmatus atranda kaip mokomąją pradinių klasių mokinių priemonę. Vienur šis žaidimas yra privalomas ir dėstomas kelis kartus per mėnesį, kitur – pasirenkamoji popamokinė veikla.

Šiaulių Didždvario gimnazijos II klasių mokiniai besibaigiant mokslo metams privalo priimti labai svarbius sprendimus, kurie gali nulemti visą tolesnį gyvenimą. Kaip padėti šešiolikmečiui septyniolikmečiui apsispręsti, kuriuos dalykus jam pasirinkti, kaip tinkamai užpildyti individualų ugdymo planą, kad pats neužsikirstų sau kelio studijuoti vieną ar kitą specialybę? Kad mokiniams būtų lengviau apsispręsti, gimnazijos specialistai nuosekliai padeda jaunam žmogui nepasiklysti profesijų pasaulyje.

Net 9 iš 10 tėvų mano, jog mobiliosios aplikacijos ir žaidimai internete gali prisidėti prie atžalų finansinio raštingumo ugdymo. Nemaža dalis tai išbando ir praktiškai – išmaniuoju telefonu ar planšetiniu kompiuteriu naudojasi daugiau kaip pusė 5–9 metų vaikų, atskleidė „Danske Bank” finansinio raštingumo tyrimas. Jis liudija, kad jau nuo penkerių metų kiek mažiau nei pusei (43 proc.

D. Britanijos Mokytojų ir dėstytojų asociacijos nariai įspėja, kad per dažnas naudojimasis sensoriniais ekranais vaikams gresia daugybe bėdų: mažamečiai gali prarasti įgūdžius naudotis tradiciniu šratinuku ir popierine knyga (bei apskritai sąveikauti su popieriumi), netgi žaisti su paprastomis kaladėlėmis.

Prieš mėnesį pradėti vykdyti „Kuriame Respubliką“ nacionaliniai pilietiškumo projektai „Atgal į ateitį“, „Auginkime vieni kitus“ ir „Skaidrumo laboratorija“ įgauna vis didesnį pagreitį. Prie jų prisijungė per 2 000 mokinių iš daugiau kaip 300 mokyklų, pasiryžusių kovoti su korupcija, gaivinti gimtojo krašto istoriją, spręsti patyčių bei susvetimėjimo problemas. „Džiaugiamės, kad projektuose panoro dalyvauti mokiniai beveik iš visų Lietuvos savivaldybių.