ugdymas

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė ketvirtadienį su Ukrainos kolega Serhijumi Škarletu nuotoliniu būdu aptars į Lietuvą atvykusių ukrainiečių švietimo klausimus. „Aptarsime nuotolinio mokymosi Ukrainos mokyklose galimybes bei tarptautinės Ukrainos mokyklos veiklą Lietuvoje apsigyvenusiems karo pabėgėliams“, – ministerijos pranešime sakė J. Šiugždinienė. „Svarbu, kad visi mokiniai, ypač abiturientai, turėtų visas galimybes sėkmingai baigti mokslo metus.

Lietuvos vaikams vis dar neužtikrinamas kokybiškas ugdymas – plečiantis miestams, reikia kalbėti apie naujas mokyklas ir darželius, o ir dabar esančios ugdymo ir švietimo įstaigos neparuošia vaikų pilnaverčiam gyvenimui. Išskiriama, kad didelę žalą vaikams daro ir tėvų skyrybos. Besiskiriantys tėvai dažnai nesutaria dėl bendravimo su vaiku, o dabar valstybės teikiama pagalba dažnai yra nepakankama.

Pandemija aukštyn kojomis apvertė ne vieną šalies sektorių, bet lemiamą smūgį sudavė švietimo sistemai. Pasirodo, mokyklų ir darželių direktoriai visiškai išseko ir skendi neviltyje. Jie seniai nebeskaičiuoja viršvalandžių ir taikstosi su mobingu. Ugdymo įstaigų vadovų kantrybė baigėsi: jie oficialiai kreipėsi į valdžią dėl slegiančių biurokratinių užduočių, su kuriomis nebesusitvarko.

Pagrindinis „Tūkstantmečio mokyklų“ programos siekis yra sumažinti pasiekimų skirtumus tarp miestų ir regionų mokinių, ir ji bus pritaikyta specifiškai kiekvienai savivaldybei, sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. „Programos tikslai yra pasiekimų skirtumų mažinimas, ypač tarp miesto ir rajono mokyklų.

Atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją bei siekiant ieškoti galimybių, kaip padidinti laboratorijų darbo pajėgumus, nuo pirmadienio, vasario 7 d., ugdymo įstaigose laikinai stabdomi kaupinių tyrimai. Mokiniai ir toliau galės periodiškai testuotis savikontrolei skirtais testais kas 3-5 dienas.

Pirmadienį Akmenės rajono savivaldybės Ekstremalių situacijų operacijų centras spręs, ar grąžinti moksleivius į klases, ar pratęsti nuotolinį ugdymą. „Pirmadienį renkasi Ekstremalių situacijų operacijų centras. Buvo nuostata, kad būtent po pirmadienio informacijos ir bus apsispręsta pagal susirgimo situaciją, ar antradienį pradedame mokslą, ar nepradedame“, – BNS sakė rajono meras Vitalijus Mitrofanovas.

Koronaviruso skaičiams vis šokant aukštyn ir sparčiai daugėjant užsikrėtimų ugdymo įstaigose bei įvertinant, kad vaikai tikriausiai kartais užkrečia ir tėvus, LSMU profesorius Mindaugas Stankūnas mano, jog vertėtų svarstyti apie nuotolinio ugdymo įvedimą kuriam laikui. „Šiandien buvo pranešta apie dar kartą pagerintą naujų COVID-19 atvejų rekordą.

Blogėjant epidemiologinei situacijai Akmenės rajone 5–12 klasių moksleiviai nuo pirmadienio pereina į nuotolinį ugdymą. Tokį sprendimą priėmė Akmenės rajono savivaldybės ekstremalių situacijų operacijų centras. „Du trečdaliai susirgimo židinių yra ugdymo įstaigose, po 20–30 vaikų per dieną suserga“, – šeštadienį BNS sakė Akmenės meras Vitalijus Mitrofanovas. „Po savaitės 5–12 klasių vaikai bus testuojami, žiūrėsime, kokį turime pokytį.

Vaikų formaliajam bei neformaliajam ugdymui galimybių paso nėra ir nebus reikalaujama, o vakcinuotiems suaugusiems asmenims galimybių pasas neribotai prasitęs iš karto po trečios sustiprinančios dozės, sako sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė Motiejūnienė. „Vaikams formaliam, neformaliam ugdymui galimybių paso reikalavimo nėra ir nebus.

Nepaisant to, kad Lietuvoje kasmet nusižudo 30–50 mokyklinio amžiaus vaikų, trečdalyje Lietuvos mokyklų nedirba ne vienas psichologas. Blogiausia situacija šiuo klausimu anaiptol ne regionuose, o didmiesčiuose, kur esama mokyklų, kuriose mokosi ir 1,5 tūkst. mokinių, bet jiems nepadeda nė vienas psichologas.  Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas stebisi labai nevienoda pagalbos moksleiviams situacija Lietuvoje.

Lietuvoje tik kas dešimtą moksleivį pavyksta labai gerai išmokyti matematikos, o trečdalį – tik patenkinamai arba gerai. Likusiems, deja, tenka tenkintis su matematikos žinių spragomis, teigia žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas. Jo teigimu, problema slypi tame, kad dalis mokyklų yra įsitikinusios, kad moksleiviai neturi motyvacijos mokytis.

Jei Seimas pritars, Lietuvos moksleivių lauks pokyčiai ne tik baigiant mokyklą, bet ir stojant į aukštąjį mokslą. Prezidentūra siūlo įtvirtinti, kad įgyti vidurinį išsilavinimą neužtektų tik dviejų mokyklinių egzaminų. Tačiau kartu siūloma ir sukurti mechanizmą, kuris padėti siekti aukštojo mokslo tiems asmenims, kuriems mokykloje sekėsi sunkiau. Seime vis karščiau diskutuojama dėl prezidento Gitano Nausėdos pateiktų Mokslo ir studijų bei Švietimo įstatymų pataisų.

Ugdymo įstaigose šiuo metu registruota apie 250 aktyvių koronaviruso protrūkių – 38 proc. mažiau nei prieš savaitę, teigia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Kaip BNS sakė NVSC atstovė Justina Petravičienė, nors duomenys nuolat kinta, bendras protrūkių mažėjimas ugdymo įstaigose stebimas jau trys savaitės iš eilės, naujų masinių užsikrėtimų skaičius kiek išaugo darželiuose.

Antrus metus iš eilės šeimos gali rinktis alternatyvų vaikų mokymosi būdą – tėvams suteikiama galimybė ugdyti vaikus namuose. Tiesa, reikia atitikti tam tikrus griežtus kriterijus, kuriuos toli gražu ne visos šeimos išpildo. Naujienų portalo tv3.lt kalbinta kaunietė Kristina, pati ugdanti vaikus teigia, kad tokį sprendimą jos šeima pasirinko, nes „netiko mokyklos sistema“, kadangi joje nėra individualizuojamas mokymo procesas.

Nuo šiandien izoliacijos trukmė sąlytį turėjusiems asmenims trumpėja nuo 14 iki 10 dienų, rašoma pranešime žiniasklaidai. Kaip ir anksčiau, suteikiama galimybė susitrumpinti izoliaciją, ne anksčiau kaip 7 izoliacijos dieną atliktus PGR tyrimą ir gavus neigiamą rezultatą, jei asmeniui nepasireiškia ūmios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomai, t. y. staiga prasidėjęs bent vienas iš šių simptomų: karščiavimas, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad Vyriausybė sieks, jog ugdymo sritis būtų paskutinė, kuri pereitų į nuotolį dėl prastėjančios epidemiologinės situacijos. „Mūsų pozicija yra ta, kad ugdymo sritis, jei ir toliau labai prastėja situacija, kad būtų ta pati paskutinė, kuri išeitų į nuotolinį. Mūsų pozicija yra ta, kad darytume viską, kad padėtume, kad vyktų kontaktinis mokymas“, – antradienį Seime susitikęs su Demokratų frakcija sakė ministras.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pristato pagrindinių darbų šiais mokslo metais sąrašą. „Nors daug dėmesio skiriame švietimo įstaigų veiklai pandemijos sąlygomis, tačiau negalime išleisti iš akiračio strateginių darbų. Jie yra numatyti Vyriausybės programoje, o dalis jau įtraukti ir į Seimo darbotvarkę – esame pateikę kelių įstatymų pataisas“, – pranešime spaudai cituojama švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Rugsėjui lipant ant kulnų kalbama ne tik apie tai, kur geriausia apgyvendinti migrantus iš Baltarusijos, kad jie nesušaltų, bet ir svarstomos galimybės suteikti ugdymą neteisėtai kirtusiems sieną migrantų vaikams. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos kancleris Julius Lukošius praneša, kad tokių vaikų per 100. Ir nors Lietuvai tokių vaikų ugdymas nėra naujiena, neslepiama, kad dabartinė situacija – kitokia.

Vilniaus švietimo pažangos centrui (VŠPC) vadovaus švietimo ekspertė, buvusio premjero Sauliaus Skvernelio patarėja Unė Kaunaitė. Kaip pranešė Vilniaus savivaldybė, nuo penktadienio centrui pradedanti vadovauti U. Kaunaitė rūpinsis ugdymo kokybe Vilniuje. U. Kaunaitė yra baigusi Šv.

Siekiant saugiai grįžti į kontaktinį ugdymą šalies mokyklose, jau pasiskiepijo daugiau nei 80 proc. švietimo sektoriaus darbuotojų visoje Lietuvoje ir 25 procentai 12–15 metų amžiaus mokinių. Nuo naujųjų mokslo metų pradžios į ugdymo įstaigas, vykdančias ikimokyklinio ir priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas bei pirminį profesinį mokymą kontaktiniu būdu vaikai galės grįžti, neatlikę testo dėl COVID-19 ligos.

COVID-19 situacijai Lietuvoje prastėjant, o mokslo metams nenumaldomai artėjant, Švietimo ministerija paruošė tris scenarijus moksleiviams. Juose numatoma, kaip visų pakopų moksleiviai bus mokomi, priklausomai nuo epidemiologinės situacijos šalyje. Tiesa, panašu, kad mokytis į namus moksleiviai grįžtų tik kraštutiniu atveju, o abiturientai visą laiką mokysis kontaktiniu būdu.

Skiepai ir testavimas – šie du klausimai COVID-19 pandemijos kontekste yra bene svarbiausi visiems Lietuvos pedagogams. Dalis jų tvirtina patiriantys darbdavių spaudimą skiepytis nuo koronaviruso ir girdintys grasinimus, kad nepasiskiepiję bus atleidžiami. Kiti tuo metu garsiai piktinasi, kad už privalomą testavimą nuo šiol esą turės mokėti patys. Nuo rugsėjo 1-osios mokyklose grąžinamas darbas kontaktiniu būdu.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pateikė švietimo įstaigoms rekomendacijas dėl ugdymo naujais mokslo metais. Visose mokyklose bei savivaldybėse rugsėjį planuojamas visų mokinių grįžimas į mokyklas mokytis kontaktiniu būdu, mokykloms užtikrinant srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi, būtinas visuomenės sveikatos saugos, higienos sąlygas. „Rugsėjį visi mokiniai grįžta į klases.

Šiemet mokyklas planuoja palikti beveik 1,5 tūkst. mokytojų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija suka galvas, kaip užtikrintai išvengti mokytojų stygiaus. Politikai tvirtina, kad dabartinės priemonės, pavyzdžiui, dosnios stipendijos pedagogikos studentams, nepadeda, todėl būtina didinti darbo užmokestį. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, 2021 m. palikti mokytojo darbą ketina 1475 pedagogai – tiek prašymų sulaukta skirti išeitines išmokas.

Vilniuje sparčiai kyla modernaus dizaino bei išplanavimo Tolminkiemio gimnazija, kurią galės lankyti apie 1000 vaikų. Jau dabar aktyviai ieškomas švietimui ir bendruomeniniams tikslams atsidavęs asmuo, kuris užimtų šios mokslo įstaigos direktoriaus pareigas. Pilaitėje, Tolminkiemio g. 2D, statoma šiuolaikiška 12 000 kv.

Prezidentūra akcentuoja, kad nepaisant situacijos, nuo rugsėjo Lietuvos moksleiviai turėtų grįžti mokytis į mokyklas, o ne nuotoliniu būdu. Prezidentūros manymu, tam dideles galimybes sudarys ir leidimas skiepyti vaikus nuo COVID-19, taip pat moksleivių testavimas. Antradienį prezidentūroje vyko prezidento Gitano Nausėdos pasitarimas su sveikatos apsaugos ir švietimo ministrais, kaip būtų galima kompensuoti ugdymo praradimus, patirtus dėl COVID-19 pandemijos.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė susitikime su šalies prezidentu Gitanu Nausėda apibendrino ministerijos veiksmus siekiant kompensuoti dėl pandemijos patirtus mokinių akademinius praradimus. Kartu jie akcentavo būtinybę suteikti įvairesnes emocinės-psichologinės pagalbos priemones bei jų prieinamumą tiek mokiniams, tiek mokytojams. Ministrės pozicija dėl naujų mokslo metų aiški – visi vaikai turi grįžti į mokyklas.

Lietuvos mokyklose keičiama ilgai neatnaujinta bendrojo ugdymo programa. Tačiau panašu, kad ne visi diskusijos dalyviai randa bendrą sutarimą. Sprendimas keisti tai, kaip Lietuvos mokyklose bus dėstoma istorija, kelia ir Seimo narių, ir dalies istorijos mokytojų pasipiktinimą. Jie pasigenda dėmesio Lietuvos ir šalies kaimynų istorijai. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija Seimo Švietimo ir mokslo komitetui trečiadienį pristatė, kaip atnaujinamos bendrojo ugdymo programos mokyklose.

Švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė teigia, kad nuo rugsėjo 1-osios planuojama atnaujinti normalų darbą mokyklose.  Apie tai, kaip naujais mokslo metais vyks ugdymo procesas, ministrės ketvirtadienį teiravosi Seimo narys, valstietis Arvydas Nekrošius. „Daugelis nerimauja, kaip bus su mokslo metais, nerimauja, kaip eis į mokyklą. Panašu, kad nežino ir mokytojų bendruomenės, taip pat ir kai kurios savivaldybės to klausia.

Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojams nupirkta daugiau nei 1,4 tūkst. kompiuterių, kurie įstaigas pasieks dar šį mėnesį, trečiadienį praneša Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Nacionalinė švietimo agentūra įrangą paskirstė šalies savivaldybių darželių ir mokyklų ikimokyklinio bei priešmokyklinio ugdymo pedagogams. Naujai nupirktos įrangos komplektą sudaro nešiojamasis kompiuteris ir laminavimo aparatas. Vienas komplektas bus skirtas naudoti vienam mokytojui.

Moksleiviai pasigenda lytiškumo ugdymo mokyklose, sako jų atstovai. Šiuo metu esą lytinio švietimo klausimai net ir patiems mokytojams lieka tabu, o bet koks kalbėjimas lytiškumo temomis yra supriešinamas su tradicinėmis vertybėmis, ankstyvų lytinių santykių skatinimo ir kitais mitais.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras atkreipia dėmesį, kad nors skelbiama, jog Lietuvoje COVID-19 atvejų skaičiaus augimas yra sustojęs ir pandemijos augimo pagreitis pirmą kartą po dviejų mėnesių pertraukos tapo neigiamas, turėtume ir toliau išlikti budrūs ir laisvėjančiomis karantino sąlygomis ir toliau laikytis nustatytų reikalavimų bei higienos taisyklių.

Daugiau nei pusei savivaldybių nusprendus, kad jų 5–11 klasių moksleiviai mokslo metus baigs nuotoliniu būdu, švietimo ministrės pusėn skrenda kritikos strėles. Parlamentarai pasigenda ministerijos ir ministrės lyderystės, skatinant vaikus grįžti į mokyklas. Taip pat jie kelia klausimus, kaip ministerija pasiruošus lopyti vaikų žinių spragas, kurios atsivėrė per metus nuotolinio mokymo.

Specialistų manymu, Lietuvoje yra bent keliolika savivaldybių, kurioms švietimo klausimu reikėtų griežto supurtymo. Tai demonstruoja itin žemi šių savivaldybių pasiekimai laikant valstybinius brandos egzaminus. Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas išskiria kelias savivaldybes, kurių moksleiviai per praėjusių metų valstybinius brandos egzaminus pademonstravo itin žemus rezultatus.

Jau daugiau nei metai, kaip Lietuvos švietimo sistema atsidūrė keblioje situacijoje, mano žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas. Sprendžiant klausimus dėl moksleivių grąžinimo į mokyklas, jis pasigenda Vyriausybės ir švietimo ministrės lyderystės ir piktinasi, kad nuspręsti, ar grįžti į klases, buvo palikta patiems mokiniams ir jų tėvams.  „Per pastaruosius 14 mėnesių mes atsidūrėme paradoksalioje, galima sakyti, netgi keblioje būsenoje.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ruošiasi, kad kiti mokslo metai tebevyks COVID-19 viruso kontekste. Todėl ministerija rūpinasi, kaip užtikrinti moksleivių saugumą, pasitelkiant ne tik geresnį testavimą, bet, pavyzdžiui, ultravioletinių spindulių (UV) lempas virusą naikinti. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė pirmadienį Lietuvos švietimo tarybos posėdyje pristatė, kaip ministerija ruošiasi kitiems mokslo metams švietimo įstaigose.

Nuo pirmadienio 5–11 klasių moksleiviams leidžiama grįžti į klases mokytis mišriu būdu. Vis dėlto tik nedidelė dalis savivaldybių nusprendė, kad mokiniai grįš į klases. Nuo gegužės 10-osisio mokymasis gali būti organizuojamas ne tik nuotoliniu, bet ir mišriu būdu, derinant kontaktinį ir nuotolinį mokymą, kaip tai vyko šių mokslo metų pradžioje.  Dauguma mokslo metus baigs nuotoliniu būdu Sprendimus dėl mokymo organizavimo būdo – nuotolinio ar mišraus – priima savivaldybės.

Pastaruoju metu „beržinės košė“ praranda savo populiarumą, nes mokslas parodė, kad tai nėra geriausias būdas bausti išdykaujančius vaikus. Deja, 2019 m. atliktas tyrimas parodė, kad šios priemonės vis dar imasi daug tėvų: Jungtinėse Amerikos Valstijose per metus tai darė maždaug 50 proc. tėvų, trečdalis – pastarąją savaitę. Nepaisant pediatrų ir neurologų prašymų nutraukti tokį elgesį, panašu, kad daug tėvų vis dar tiki tokio auklėjimo veiksmingumu.

Alytuje dėl blogėjančios epidemiologinės situacijos 5-11 klasių moksleiviai į mokyklas šiemet nebegrįš – iki vasaros atostogų jie mokysis nuotoliniu būdu. „Visose Alytaus miesto savivaldybės mokyklose buvo tikrinama ir 23 kaupiniuose buvo teigiamas atsakymas, kaupinyje paprastai būna iki šešių mėginių, tai galima suprasti tą mastą, kuris yra mūsų mokyklose.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė praneša, kad tik šešios savivaldybės apsisprendė nuo kitos savaitės grąžinti 5–11 klasių moksleivius į klases. Dar keturios savivaldybės kol kas atsisako tai daryti, likusios – neapsisprendė. Nuo gegužės 10 dienos savivaldybėms leidžiama apsispręsti, ar leisti į mokyklas grįžti šiuo metu nuotoliniu būdu besimokantiems 5–11 klasių moksleiviams.

Vyriausybė pritarė, kad 5–11 klasių moksleiviai į mokyklas galės grįžti po beveik dviejų savaičių, nuo gegužės 10 dienos. Nuspręsta, kad moksleiviams ir mokytojams, kuriems bus privalu testuotis dėl COVID-19, užteks ir greitųjų antigenų testų. Moksleiviai grįš srautais, o pamokos mokykloje vyks keičiant tai kontaktinį, tai nuotolinį būdą.

Daugelis vaiko raidos specialistų sutaria – pirmosios 1000 gyvenimo dienų yra lemtingai svarbios vaiko fizinei, emocinei ir psichologinei savijautai ateityje. Todėl nuo šiandien vaikų iki 3 metų tėvams laiku atliepti mažylių poreikius padės iniciatyva „MaMaDu“ – visi norintieji galės gauti nemokamus patarimus SMS žinutėmis, parengtus remiantis Harvardo mokslininkų tyrimais.

Švietimo ministerija pradeda konsultacijas dėl vidurinio ugdymo ateities: baigiamųjų klasių mokiniai galės daugiau laiko skirti pasirinktiems dalykams, siūloma mažinti brandos egzaminų reikšmę. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pradeda konsultacijas su švietimo bendruomene dėl atnaujinamos vidurinio ugdymo sąrangos.

Antradienį, balandžio 20 d., pradedamas elektroninis nuotolinis dešimtokų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas (PUPP), kurį organizuoja Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA). Šiais mokslo metais pasiekimų patikrinime dalyvaus 25689 mokiniai.  „Šių metų dešimtokų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas vyks nuotoliniu elektroniniu būdu. Prieš mėnesį vykdytas bandomasis testavimas leido įsivertinti galimus trikdžius ir sunkumus.

Galima svarstyti abiturientų grįžimą į mokyklas, po švietimo ministrės Jurgitos Šiugždinienės ir profesinių sąjungų atstovų susitikimo antradienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. „Tokie svarstymai galimi, nes jau beveik pusė abiturientų pasiskiepijo arba jau turi imunitetą (yra persirgę), o apie 66 proc. mokytojų, dirbančių pagal vidurinio ugdymo programą, taip pat yra paskiepyti arba yra persirgę“, – pranešė ministerija.

Vyriausybei prieš daugiau nei dvi savaites leidus kontaktines konsultacijas abiturientams, šalies mokyklos sako to negalinčios daryti, kol nėra baigta pedagogų ir abiturientų vakcinacija. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nurodo, kad pirmąja COVID-19 vakcinos doze jau paskiepyta apie penktadalis abiturientų, bent vieną skiepų dozę taip pat gavo 40 proc. jų mokytojų, dar 12 proc. turi imunitetą, nes yra persirgę. Ministerijos duomenimis, iš viso vakcinuota daugiau kaip 59 tūkst.

Praėjusios savaitės pabaigoje gydymo įstaigose buvo fiksuoti 22 aktyvūs koronavirusinės infekcijos (COVID-19 ligos) protrūkiai, kai savaitę prieš tai protrūkių skaičius buvo kone dvigubai didesnis – 42, rodo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologinių tyrimų metu surinkti duomenys.

Jauna šeima Vilniaus rajone savo jauniausiai dukrai neranda vietos darželyje lietuvių kalba. Šeima sako, kad jaučiasi diskriminuojama, nes darželių lietuvių kalba rajone esą dvigubai mažiau nei lenkų kalba. Kad darželių trūkumas rajone, – didelė problema, sutinka ir vietos politikai. Tačiau Vilniaus rajono savivaldybė tvirtina, kad darželių lietuvių kalba yra gerokai daugiau, todėl problemos nemato. Į portalą tv3.lt kreipėsi Vilniaus rajone gyvenanti Justina.

Į mokyklas grįžo 59 tūkst. pradinukų – jų ketvirtadienį klasėse mokosi tūkstančiu daugiau nei savaitės pradžioje, skelbia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Pasak jos, į mokyklas grįžus Pasvalio rajono pradinukams, duris atvėrė mokyklos jau visose 45 savivaldybėse, kur susirgimų skaičius 10 tūkst. gyventojų per pastarąsias dvi savaites yra mažesnis nei 200 atvejų ir į mokyklas galima grįžti greičiau.