tv3 žinios

Vaizdai iš Jungtinėse Amerikos Valstijose esančiame San Diego miestelio, kur nedidelis lėktuvas prieš kelias dienas rėžėsi tiesiai į gyvenamąjį rajoną, sukrečia. Krisdamas lėktuvas visiškai sugriovė vieną ir kliudė dar 14 namų, kilo milžiniškas gaisras. Įvykio vietoje gyventojai buvo skubiai evakuoti iš savo namų. Pasak pareigūnų, vos per plauką pavyko išvengti didžiulės tragedijos.

Seimui pradėjus svarstyti antrosios pensijų pakopos reformą, fondų valdytojai ir verslo bendruomenė dar kartą ragina politikus sustoti ir nežlugdyti du dešimtmečius veikiančios sistemos, turinčios užtikrinti sotesnį gyvenimą senatvėje. Visgi valdantieji į tokius perspėjimus moja ranka ir ruošiasi kitąmet pradėti dalinti pinigus tiems, kas iš antrosios pakopos nuspręs pasitraukti.

Trečius metus telšiškiai gaudė nuo kalno ridenamą sūrio galvą. Kaip visuomet, čia netrūko azarto. Dėl septynis kilogramus sveriančios sūrio galvos šiemet rungėsi vyrai, moterys, vaikai ir net kūdikiai. Šiomis varžytuvėmis žemaičiai skelbia savo sostinės turizmo sezono atidarymą  Telšiuose ant Zakso kalno vyrai ruošiasi gaudyti sūrį. Sūris rieda nuo kalno ir jį pačiupti taikosi 8 vyrai. Sūrį pirmasis paveja ir sugauna Deivydas.

Paieška, kur galėtų atsirasti naujas, didelis kariuomenės poligonas, vyksta ne taip sklandžiai, kaip tikėtasi. Balandžio pradžioje Krašto apsaugos viceministrė žadėjo, kad galutiniai sprendimai bus po poros mėnesių. Jau beveik birželis, tačiau viceministrė sako, kad laiko reikia daugiau. Maža to, anksčiau visuomenei skelbta, kad ministerija išanalizavo 14 vietovių, bet paaiškėjo, kad ne.

Kaišiadorių rajono gyventojai kenčia nuo triukšmo, sklindančio iš lauko šaudyklos, kuri įrengta vos už kelių šimtų metrų nuo jų namų. Pažeidimus joje fiksuoja ir visuomenės sveikatos specialistai, ir aplinkosaugininkai. Tačiau šaudyklos vadovas dėl jų ginčijasi ir veikia toliau. Aiškėja, kad pagal teisės aktus iki hektaro ploto šaudykla prilyginama pramogai – pavyzdžiui, golfui. Ir nei kaimynų sutikimo, nei poveikio aplinkai vertinimo jai nereikia.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nusprendė kitais metais sutrumpinti mokslo metus 5-10 klasių mokiniams ir baigti savaite anksčiau – birželio 15 dieną. Pasak ministrės, birželį mokymasis tampa neefektyvus, o mokytojai pervargsta nuo didelio krūvio, mat turi dar ir prižiūrėti egzaminus laikančius abiturientus. Dalis mokytojų ir mokyklų vadovų tokį sprendimą palaiko, tačiau kai kurie piktinasi, mat mokiniai gali nespėti išmokti visų numatytų temų.

Valdantiesiems galvojant, kaip apdalinti visus naujais mokesčiais, opozicija bando atsukti dosnumo kranelį – siūlo 90 procentų kompensuoti savaitę sanatorijoje visiems perkopusiems 70 metų, kurie serga lėtinėmis ligomis. Senjorai tokia dovana džiaugtųsi, nes sanatorijos atrodo per brangios, tačiau taupyti skatinantys politikai tai vadina socialistiniu rojumi.  85-erių Danutė iš Vilniaus jau trečia diena sveikatinasi „Eglės“ sanatorijoje Birštone.

Dirbantis Lietuvos gyventojas vidutiniškai per mėnesį gauna daugiau nei 1420 eurų į rankas, darbo pajamos per metus padidėjo maždaug 110 eurų. Tokią naujausią statistiką skelbia „Sodra“. Ekonomistai priduria, kad šiuo metu algos šalyje kyla per greitai. Esą jei tempas nelėtės, Lietuvoje gali pradėti didėti nedarbas.  Viešbutis „Suncity“ Šiauliuose veikia nepilną pusmetį. Ten iš viso dirba 33 žmonės.

Vos tik saulei stipriau pašvietus, lietuviai traukia kepsnines ir pradeda šašlykų sezoną. Tačiau net kepant mėsą nuosavame kieme privalu laikytis saugumo reikalavimų, o jų nepaisantys gali užsidirbti net baudą iki 600 eurų. Ugniagesiai pastebi, kad dėl šašlykinių dažnai kiemuose sudega ir augalai, o kartais ir namai. O ką jau kalbėti apie įvairius nudegimus – pasak medikų, dažniausiai žmonės nudega plaštakas, veidą, kai neatsakingai naudoja degųjį skystį.

Konservatoriai ir vėl bando padėti valdantiesiems – pateikė dar vieną idėją, kaip galima gynybai surinkti beveik milijardą, nedidinant mokesčių. Jie siūlo daugiau pinigų paimti iš valstybės valdomų įmonių uždirbtų pelnų. Tiesa, premjeras Gintautas Paluckas į tokią idėją žvelgia skeptiškai ir eilinį kartą klausia, kodėl konservatoriai šių sumanymų neįgyvendino visai neseniai, kai patys buvo valdžioje.

Nors Lietuvos jaunimas pagal apklausas pernai pripažintas laimingiausiu pasaulyje, kas trečias jaunuolis nerimauja dėl savo finansų. 18-24 metų amžiaus grupėje daugiau nei 60 procentų jaunuolių dėl pinigų kasdien patiria stresą. Tačiau prabilti apie finansines bėdas daugeliui tabu – bijo, kad išjuoks aplinkiniai. Specialistai perspėja – laikant nerimą dėl finansų užgniaužus savyje, problemų tik daugėja.

Poliklinikų ir ligoninių koridoriuose kasdien laukia pacientai, kad patektų pas gydytoją specialistą. Naujausia gyventojų apklausa rodo, kad trečdalis gyventojų eilėse pas gydytoją specialistą laukia nuo dviejų savaičių iki kone mėnesio. O ilgiau nei tris mėnesius vizito pas gydytoją laukia kas dešimtas pacientas.  Sveikatos apsaugos ministerija problemą pripažįsta ir siūlo užregistruoti pacientus pas medikus pagal laisvą vietą, o ne konkretų gydytoją – esą taip sumažins eiles.

Gegužę šalčių buvo apstu, tačiau rojaus obelaičių jie neįveikė – bent Kauno krašte jos apsipylė žiedais. Mat jos, kaip sako mokslininkai, stebina ir grožiu, ir ištverme. Šios obelaitės ne tik atsparios šalčiams, bet žydi ir ilgiau, ir margiau. Vien baltos spalvos atspalvių skaičiuojama per 30. Beje, šiemet selekcininkai ketina registruoti naują – jau  6-ą mūsų šalyje išvestą rojaus obels veislę.  Dekoratyvinės obelys gal kiek ir išpuikusios, nes labai jau dailios.

Nors valdžia grasina apmokestinti nekilnojamajį turtą, lietuviai graibsto paskolas ir puola pirkti naujus butus ir namus. Susivilioję sumažintoms Europos centrinio banko bazinėmis palūkanomis, lietuviai šiemet butų ir namų prisipirko tiek, kad pardavimų apimtys palyginus su pernai išaugo trečdaliu.

Triukšmingose Kairo gatvėse galima sutikti neįprastą porą. 23-ejų Abdelį visur, kur jis važiuoja, iš paskos seka skrendantis baltas balandis. Po Kairo gatves ant motociklų lankstantys jaunuoliai nieko nestebina. Tačiau vaikinas, vardu Abdelis, tikrai išsiskiria. Kad ir kur jis važiuotų, iš paskos jam visada seka palyda. Šis ištikimas palydovas – dresuotas balandis Bondkas. „Bondkui pusantrų metų. Jis skrenda iš paskos, kai važiuoju motociklu.

Baltijos jūroje, netoli Lietuvos krantų, kariškiai susprogdino Antrojo pasaulinio karo laikų – 120 kilogramų – sovietų bombą.  Baltijos jūroje, netoli Lietuvos krantų, sprogo Antrojo pasaulinio karo laikų rusų iš lėktuvų mėtyta ir kovai prieš povandeninius laivus naudota 120 kilogramų bomba RGB60.   Vyko tarptautinė ir didžiausia šiais metais Baltijos jūroje nesprogusios amunicijos paieškos ir nukenksminimo operacija „Open Spirit 2025“.    „Open Spirit 2025“ vykdoma...

Plungės rajone vilkai išpjovė net 40 vieno ūkininko avių. Išskerdė ne tik suaugusias, bet ir vos mėnesio amžiaus ėriukus. Tiesa, daugumai tik perkando gerkles, o suėdė tik porą. Medžiotojai aiškina, kad dabar vilkai maitina savo mažylius, o tokias skerdynes atliko apimti instinkto – avys jiems labai lengvas grobis.  Kruvina puota Plungės rajone – vilkai naktį ganykloje išpjovė 40 ūkininko avių. Šalia vienos papjautų avių – negyvas ėriukas.

Ar žinote, kaip žaidžiami senieji lietuvių sportiniai žaidimai, kaip ripka, kyla, ristynės ar lazdos traukimas? O gal bandėte bajorų pamėgtus stalo žaidimus? Visa tai išbandė Lietuvos mokyklų moksleiviai Naisiuose vykusiose Etno žaidynėse. Jaunimui mūsų protėvių pramogos patiko – jos azartiškos, reikalaujančios jėgos ir sumanumo.  Azartiškai mokytoja iš Lazdijų nuo šoninės linijos vadovavo savo auklėtiniams, žaidžiantiems lietuvišką ritinį.

Lietuvos ir NATO kariuomenės pademonstravo, kaip greitai iš įvairių Europos šalių gali persidislokuoti į karo zoną. Jos imitacija tapo Gaižiūnų poligonas Jonavos rajone. Visą dieną virš jo suko ratus lėktuvai, iš kurių leidosi ne tik kariai, bet ir karinė technika.  Į kovos lauką Gaižiūnų poligone šalia Jonavos riedėjo galingieji tankai „Leopard“. Dalis priešo pajėgų sunaikintos, kitos pasipustė padus.

Daržovių ir daigų augintojai žodžių į vatą nevynioja ir sako, kad tokio bjauraus pavasario nepatyrė dešimtmečiais. Anksti šoktelėjo šiluma lyg vasarą, tačiau tik trumpam, o tuomet užklupo neįprastai šiam laikui didelės šalnos. Tad daržininkų darbai stojo, o paskubėję šiltnamius ir daržus susodinti anksčiau, dėl šalnų padarytos žalos, dabar turi viską persodinti iš naujo. Gražūs agurkų daigai jau turėjo augti kažkieno šiltnamyje ir džiuginti būsimu derliumi. Tačiau kol kas tįsta vazonėliuose.

Klaipėdoje gegužę švartavosi dešimtys modernių bei prabangių jachtų ir katerių. Vyko šių laivų naujoves bei madas pristatantis renginys. Lietuviai ne tik vis dažniau perka net po milijoną eurų kainuojančius laivus, o ir patys tokius stato ir parduoda milijonieriams užsienyje. Vieną mūsų tautiečių pagamintą laivą nusipirko ir garsus britų televizijos laidų vedėjas.  Justinos namai – milijoną eurų kainuojanti jachta.

Incidentas Pakruojo progimnazijoje – moksleivis per pamoką kumščiu trenkė mokytojai į veidą. Pykčio priepuolis keturiolikmetį ištiko tuomet, kai mokytoja paragino paauglį nesiblaškyti ir susikaupus spręsti užduotį. Iki šiol problemų dėl moksleivio elgesio mokykloje nebuvo. Progimnazijos direktorius aiškinasi dėl ko įvyko incidentas ir sako, kad darys išvadas, jog panašūs atvejai nepasikartotų.

Lietuvos muzikos pasaulį sukrėtė skaudi netektis – netikėtai žuvo muzikos prodiuseris Gintaras Bendžius. Apie nelaimę Norvegijoje, kurioje jis žvejodamas pateko į audrą, pranešė jo brolis. Norvegijos žiniasklaida skelbia, kad Šiaurės jūroje per audrą apvirto motorinė valtis – vienas lietuvis išsigelbėjo, o kitas – Gintaras Bendžius – žuvo. Muzikos ir pramogų pasaulio bendruomenė G. Bendžių prisimena kaip inteligentišką, ramų, tikrą savo srities profesionalą.

Radiacinės saugos centras nusipirko prabangų visureigį „Land Rover Defender 130“ už beveik 120 tūkstančių eurų. Centro vadovas aiškina, kad tokį nupirko, nes pigesnio niekas nepasiūlė, mat konkurse sudalyvavo tik viena įmonė. Ekspertams kyla įtarimų, kad konkurso sąlygos buvo tokios, jog tiktų tik vienam modeliui. Direktorius dievagojasi pats automobilio nė karto nevairavęs, o kitiems juo važiuoti duoda tik pasirašęs specialų įsakymą.

Lietuvos Seime ketvirtadienį vyko inovacijų eksperimentas. Išbandytas būdas, kaip iš Seimo narių išpešti daugiau naudos – mindami elektrą gaminantį dviratį parlamentarai prigamino tam tikrą kiekį elektros, kuris įkrovė specialų kaupiklį. Tokia idėja visai patinka ne tik rinkėjams, o ir kai kuriems išmanųjį dviratį išmėginusiems bei kaip reikiant paprakaitavusiems Seimo nariams.

Sunkiai aplinkoje besiorientuojantys, ir galimai nuo zombių narkotikų – fentanilio – ir kitų opioidų apsvaigę asmenys jau ne vien Amerikos, bet ir Lietuvos realybė. Tokius vaizdus lietuviai fiksuoja mūsų miestų gatvėse. O Kaunas plečia ir socialines paslaugas – atidaro didesnius nakvynės namus. Darbuotojai pasakoja, kad nakvynės vis dažniau prireikia ne nuo alkoholio, bet nuo psichotropinių medžiagų apsvaigusiems asmenims.

Atidėję visus darbus ir keliones, valdantieji po pateikimo pritarė naujajam nekilnojamojo turto mokesčiui. Pagrindinio būsto mokesčio grindys bus 10 tūkstančių eurų, o kito turto – 50 tūkstančių eurų. Finansų ministras Rimantas Šadžius tikina, kad grindimis siekia apsaugoti gyventojus nuo galimo savivaldybių politikų godumo, tačiau opozicijos atstovai grindis vadina nelogiškomis.

Su Kauno milijonieriumi ir teistu meru žvejojusio premjero Gintauto Palucko mokėjimo išrašai opozicijos neįtikina. Seime prie tribūnos stojusį premjerą konservatoriai apibėrė klausimais ir nuostaba, kodėl jo šeimos savaitgalis kainavo taip pigiai, ir ar tikrai ten nebuvo kokių slaptų susitarimų.

Tūkstančiai eurų ir rublių į kišenes iš Rusijos liejasi prorusiškiems aktyvistams Lietuvoje. Europos žurnalistai susipažino su 50 tūkstančių elektroninių laiškų, iš kurių aiškėja, kaip Kazimieras Juraitis, Erika Švenčionienė ir kiti prorusiški aktyvistai gaudavo pinigų už savo pasisakymus ar advokatavimą kaltinamiesiems Sausio 13-osios byloje. Pasak ekspertų, Rusija pinigų tokiems veikėjams negaili ir randa būdų, kaip juos pervesti net galiojant sankcijoms.

Beveik 9 milijonai eurų. Tiek pinigų, pasak policijos, šiemet jau spėjo prarasti Lietuvos gyventojai, užkibę už internetinių, telefoninių ar kitokių sukčių kabliuko. Naivumui ribų nėra – žmonės Lietuvoje kartais parduoda butus, tiesiog atiduoda pinigus pasaugoti nusikaltėliams, nes juos sukčiai įtikino, kad banke laikyti neva nesaugu. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai pareigūnams valandą tenka įtikinėti gyventojus, kad jie bendrauja su nusikaltėliais.

Kelmėje plėšikai susprogdino bankomatą ir pasikėsino į jame buvusias dėžes su pinigais. O tai jau trečias nusikaltėlių ugnim, sprogmenimis ar kitomis priemonėmis apgadintas bankomatas per šį pavasarį. Tiesa, kol nesibaigė ikiteisminiai tyrimai, policija negali atsakyti, ar į bankomatus kėsinasi konkreti gauja ar skirtingi vandalai.

Nuo ryto po sostinę blaškęsis ir kelias valandas upėje iš baimės prabraidęs briedis galiausiai buvo nuvytas į Vingio parką. Gamtininkai stebisi, kad gelbėjimo operacija užtruko ir gyvūnui kėlė daug streso. Specialistai sako, kad gyvūnų mieste daugėja ir neretai čia jie žūsta.

Sumaištis valdančiojoje koalicijoje dėl naujojo nekilnojamojo turto mokesčio tęsiasi. Seimui atmetus Vyriausybės pateiktą projektą, finansų ministras skubiai jį keičia ir jau sutinka padidinti nepamokestinamąjį dydį ir nuo mokesčio atleisti prasčiausio turto savininkus. Rimantas Šadžius skaičiuoja, kad tokiu atveju gynybai teks mažiau pinigų, mat šio mokesčio gyventojai sumokės trečdaliu mažiau – ne 14 , o 9 milijonus eurų per metus.

Stichija užklupo Prancūzijos Rivjerą. Krito stalo teniso kamuoliuko dydžio krušos ledo gabalai, gausių liūčių sukeltos smarkios vandens srovės per kelias minutes pavertė gatves upėmis. Šimtus namų ir automobilių apsėmė vanduo. Po audros pastatų viduje – kaip po katastrofos. Yra ir aukų – žuvo trys žmonės. Galingas vėjas plėšo lapus nuo medžių, o aplink tvyro tarsi rūkas. Tačiau iš tikrųjų vaizduose užfiksuota kruša.

Nepavykus Vyriausybės įtikinti atidėti mokesčių reformą, verslas paskutines viltis deda į Seimą. Jau antradienį parlamente vyko pirmasis balsavimas dėl mokesčių didinimo, tad apie 200 verslo organizacijų reikalauja valdančiuosius stabdyti mokesčių reformą. Antraip esą ekonomika stos ir pinigų trūks ir gynybai, ir skurstantiems. Tačiau valdantieji į tokius verslo perspėjimus ir toliau numoja ranka ir telkia balsus pradėti mokesčių didinimą.

Kaip krizės ar karo metu Lietuvoje veiktų parduotuvės, ar būtų galima jose apsipirkti ir atsiskaityti banko kortelėmis už būtiniausius maisto produktus? Nacionalinis krizių valdymo centras skelbia, kad Lietuvoje nutrūkus elektros tiekimui ar ryšio tinklams veiktų mažiausiai 125 specialios atraminės parduotuvės. Tačiau kurios – paslaptis. Jų sąrašo nežino dar net patys prekybininkai.

NATO valstybės gynybai turi skirti mažiausiai 3,5 procento nuo bendrojo vidaus produkto. Tokį tikslą akcentuoja pratybose susitikę Lietuvos ir Lenkijos prezidentai, pasak kurių, šį savaitgalį vyksiantis NATO viršūnių susitikimas Hagoje parodys, ar aljansas yra stiprus. O pačiose pratybose sąjungininkai šalia gyvybiškai svarbaus Suvalkų koridoriaus pademonstravo, kaip reikia iš priešo atkovoti miesto kvartalą.  Degantys pastatai, automatų šūviai, šarvuočiai ir kita karinė technika.

Dėl naujo nekilnojamojo turto mokesčio valdantieji pykstasi jau atvirai. Pritrūkus valdančiųjų balsų, pirmasis balsavimas dėl šio mokesčio Seime žlugo. Jame nedalyvavo ir „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis. Premjeras Gintautas Paluckas jau grasina R. Žemaitaičiui rimtu pokalbiu apie discipliną, bet visgi sutinka atsižvelgti į partnerių reikalavimus pakelti mokesčio grindis ir mėgins mokestį iš naujo Seimui teikti po dviejų dienų.

Centrinės ir vakarų Amerikos valstijas negailestingai talžo tornadai. Per pastarąsias paras šiame regione jų užfiksuota daugiau kaip 40. Aukų skaičius perkopė 30. Jau skaičiuojama, kad padaryta žalos už bemaž 11 milijardų dolerių.  Sinoptikai nieko guodžiančio nežada – regione ir toliau vyraus stichiniai orai.  Smarkūs vėjai lyg degtukus laužo brandžius medžius. Viską pakeliui šluojantys tornadai nuo penktadienio talžo centrines ir vakarų JAV valstijas.

Didžiųjų miestų merai vienas po kito skelbia gyventojus atleisiantys nuo naujo nekilnojamojo turto mokesčio. Tačiau tai padaryti jie galės tik būstui, kuriame žmonės deklaruos gyvenamąją vietą. O už kitą turtą valdantieji jokių nuolaidų nežada. Tad politikai prognozuoja, kad siekdami išvengti mokesčių, tautiečiai puls keisti gyvenamosios vietos registracijas, būstus užrašinės ir nepilnamečiams vaikams.

Vakar vakare TV3 žinių reportažo metu įvyko incidentas, kuris per kelias valandas virto vienu karščiausiai aptarinėjamų įvykių internete. Vilniaus oro uoste buvo pasitikta Lietuvą atstovavusi grupė „Katarsis“, grįžusi iš „Eurovizijos“ dainų konkurso. Tačiau visų dėmesį patraukė ne šventinė nuotaika ar komentarai apie pasirodymą, o netikėta vokalisto Luko reakcija į televizijos operatoriaus kamerą, kuris jį filmavo, nors atlikėjas to nenorėjo.

Premjeras Gintautas Paluckas savaitgalį leido verslininko, milijonieriaus Tautvydo Barščio žirgyne Alytaus rajone – jo ir už kyšininkavimą nuteisto Druskininkų mero Ričardo Malinausko kompanijoje. Vaizdo įrašais, kuriuose matyti kaip Vyriausybės vadovas žvejoja gamtos apsuptyje, o jo laimikį – riebų karpį – trijulė doroja kartu, savo socialiniuose tinkluose dalijosi pats verslininkas.

Šiaulių rajone, vežant 100 metrų ilgio vėjo jėgainės sparną, vilkikui nuslydus nuo kelio, didžiulis krovinys užkrito ant namo. Viduje miegojęs vyras pasakojo, kad išgirdęs didžiulį triukšmą pamanė, kad jau visas namas sugriuvo. Sparnas išvertė elektros stulpą, nutraukė laidus.  „Baisu. Aš galvojau, kad jau visa mano bakužė baigia nuvirsti“. Tokiais žodžiais kieme pasitiko Stasys, kurį naktį iš lovos išvertė siaubingas garsas. Ant vyro namo nusivertė vežamas vėjo jėgainės sparnas.

Kaune sekmadienio popietę po Karmelitų tiltu praeivis pastebėjo daiktą, panašų į sprogmenį. Į vietą skubiai atvyko „Aro“ išminuotojai, įvestas planas „Skydas“. Aiškėja, kad po tiltu kažkas paliko pirotechninius užtaisus, kaip manoma, žalių dūmų užtaisą. Tiltas uždarytas, o  juo žygiuoti į areną turėjusių Vilniaus „Ryto“ fanų maršrutas skubiai koreguotas. Audringi šūksniai sekmadienio popietę drebino Kauną.

Baltijos jūroje – dar vienas incidentas tarp Rusijos ir Estijos. Šį kartą Putino režimas sulaikė iš Estijos išplaukusį Graikijos naftos tanklaivį. Pasak Gitano Nausėdos, taip Rusija toliau demonstruoja savo karinę galią, kelią įtampą. Pasak Lietuvos Prezidento ir krašto apsaugos ministrės Dovilės Šakalienės, Europai reikia ir toliau griežtinti sankcijas Rusijai, ir ieškoti būdų kaip griežčiau kontroliuoti Kremliaus šešėlinį laivyną.  Įtampos Baltijos jūroje daugėja.

Yra bijančių aukščio, vorų, uždarų patalpų, o štai jauna panevėžietė gali laipioti dvylikaaukščių stogais, bet paniškai bijo senatvės.  Tiesa, mergina bando ieškoti ir vaistų šiai paniškai baimei įveikti. Jaunoji menininkė stengiasi su senatve susidraugauti per fotoobjektyvą. Gilus žvilgsnis, kaip ir veidą vagojančios raukšlės, atspindi visiškai nepagražintą būtį. Dar viena sustabdyta akimirka – godžiai dūmą traukiantis žilabarzdis.

Europos Komisija siūlo kasmet privalomai tikrinti senesnius nei 10 metų automobilius. Esą tokie automobiliai yra pavojingesni, nes yra techniškai netvarkingi, turi trūkumų. Tokiais Briuselio užmojais piktinasi vairuotojai ir tikina, kad prižiūrint automobilį laiku ir keičiant detales, automobilio amžius techninei būklei įtakos neturi.  Vairuotojams antrina ir vairavimo ekspertai. Instruktorius Artūras Pakėnas tvirtina, kad kasmetinis senesnių automobilių tikrinimas – būdas pasipinigauti.

Nuo gegužės 1-osios įsigaliojus naujai grynaisiais pinigais atsiskaitymo tvarkai, kai galutinė krepšelio suma apvalinama iki 0, 5 ar 10 centų, dalis gyventojų dėl tokių pokyčių džiaugiasi – esą kišenė lengvesnė, niekas negaišta laiko krapštantis piniginėje ieškant 1 ar 2 centų monetų grąžai. Visgi „Pricer.lt“ atstovas sako, kad šis apvalinimo žaidimas gali suapvalinti ir skaičius kainų etiketėse.

Rajonuose verkiant trūksta vaistinių, tad valdžia svarsto įteisinti mobilias vaistines, kurios reikiamus medikamentus atvežtų kartą ar kelis kartus per savaitę. Vaistinės perspėja, kad iš tokių projektų naudos bus mažai – nebus kam tose vaistinėse ant ratų dirbti, mat jau dabar visoje šalyje trūksta šimtų vaistininkų. Juos kai kur galėtų pakeisti farmakotechnikai, bet ir pastarųjų stygius, mat jau nuo pernai jų niekas neruošia.