tv3 žinios

Sprendžiant Baltarusijos krizę, jau planuojamas Lietuvos ir Baltarusijos atstovų susitikimas tartis, ką daryti dėl įstrigusių vilkikų, skraidančių kontrobandininkų balionų ir uždarytos sienos. Kad galime pradėti techninio lygio derybas su Aleksandro Lukašenkos režimu, pareiškė ir prezidentas, kuris iki šiol kartojo, kad su A. Lukašenka nėra apie ką kalbėtis.

Lentvaryje sprogo dujų balionas ir užsidegė gyvenamasis namas. Sprogimas gerokai apgriovė namą, išverstos ne tik durys ir langai, išvirto ir dalis sienos. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Lapkričio 12-osios, trečiadienio, rytą, kiek po devynių, Lentvaryje esančiame name driokstelėjo sprogimas. Mūrinis namas užsidegė, anot liudininkų, iš namo pradėjo virsti dūmai, pasirodė ir liepsnos. Kai kurie kaimynai minėjo, kad dūmai pradėjo virsti dar prieš įvykstant sprogimui.

Smarki avarija Kėdainių rajone buvo ilgam paralyžavusi eismą „Via Baltica“ kelyje. Į priešpriešinę eismo juostą išvažiavęs „Volvo“ kaktomuša rėžėsi į vilkiką. Smūgis buvo toks stiprus, kad iškrito net „Volvo“ variklis, o sužeistas devyniolikmetis vairuotojas liko įkalintas automobilio viduje. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Airijos teisėsauga sulaikė 38-erių lietuvį Karolį Pečkauską, įtariamą planavus teroro aktą. Užsienio žiniasklaida skelbia, kad K. Pečkauskui ir su juo sulaikytam airiui pareikšti kaltinimai dėl sprogstamųjų medžiagų, kurių būtų užtekę trims bomboms pagaminti, laikymo. Skelbiama, kad abu vyrai galimai priklauso dešiniųjų ekstremistų grupuotei, kuri teismo pateiktame vaizdo įraše skelbia, kad naikins migrantus – sprogdins mečetę ir jų gyvenamas vietas. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Baltarusijoje įstrigusių vilkikų krizė neišsisprendžia – Aleksandras Lukašenka atmetė jau trečią Lietuvos prašymą išleisti sunkvežimius. Verslininkai, kurių automobiliai su vairuotojais ten įstrigę, pyksta, kaltina valdžią ir grasina blokuoti kelius čia, Lietuvoje, kad Vyriausybė nusileistų A. Lukašenkos reikalavimams. Premjerė sako, kad vežėjai turėjo suprasti rizikas ir girdėti jos žodžius, kad skrendant balionams, siena bus uždaryta.

Tualetas už 10 mln. dolerių (8 649 770,78 eurų). Amerikos aukcionas už tokią arba didesnę sumą siūlo įsigyti pilnai funkcionuojantį, iš gryno aukso sukurtą tualetą, kurio pavadinimas „America“. Kūrinio autorius Mauricio Atelano yra meno pasaulio provokatorius. Kitas jį išgarsinęs kūrinys – lipnia juosta prie sienos priklijuotas bananas. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Šis iš gryno aukso pagamintas tualetas yra italų menininko M. Atelano kūrinys.

Aleksandras Lukašenka dėl įstrigusių Lietuvos vilkikų ir uždarytų pasienio punktų savo vyriausybei nurodė pradėti derybas su Lietuva, nors mūsų šalies vadovai ir toliau kartoja, kad tartis su Minsku nėra ko. Maža to, spaudimą mūsų politikams didina ir vežėjai – jie jau reikalauja ne tik atidaryti pasienio punktus, bet ir atkurti diplomatinius santykius su A. Lukašenkos režimu ir kompensuoti jiems patirtus nuostolius.

Kalėdų dvasia pamažu atkeliauja į Europos sostines. Berlyne menininkai sukūrė įspūdingą šviesų šou, skambant ne klasikiniams varpeliams, o elektroninei muzikai. Londone gatves užlieja šiltas girliandų švytėjimas, skamba kalėdinės dainos, o tūkstančiai žmonių plūsta į miesto centrą, kad pajustų artėjančių švenčių dvasią. Dešimčių tūkstančių švieselių jūroje, skambant elektroninei muzikai, ant ledo čiuožia ir suaugusieji, ir vaikai.

Gitanas Nausėda uždega žalią šviesą socialdemokratų kandidatei į kultūros ministres Vaidai Aleknavičienei. Nors per pastaruosius du mėnesius V. Aleknavičienė buvo socialdemokratų mėtyta – pasiūlyta į ministres, prezidento patvirtinta, vėliau socdemų atšaukta, – dabar kandidatė sako, kad nuoskaudų premjerei nelaiko. Po susitikimo su prezidentu V. Aleknavičienė žada, kad Kultūros ministerijos komandoje „Nemuno aušros“ atstovų nebus.

Aleksandras Lukašenka didina spaudimą Lietuvai ir svaidosi grasinimais. A. Lukašenkos nurodymu Baltarusijoje įstrigę Lietuvos įmonėms priklausantys vilkikai pervežti į specialias aikšteles. Jose, anot A. Lukašenkos, vien už stovėjimą teks mokėti 120 eurų per parą. Diktatorius grasina konfiskuoti Lietuvos įmonių sunkvežimius. Visais šiais veiksmais jis spaudžia Lietuvą atidaryti pasienio punktus, kurie buvo uždaryti dėl į mūsų šalį skrendančių kontrabandinių balionų.

Aleksandras Lukašenka didina spaudimą Lietuvai ir svaidosi grasinimais. Jo nurodymu, Baltarusijoje įstrigę Lietuvos firmoms priklausantys vilkikai pervežami į specialias aikšteles, kuriose už stovėjimą teks mokėti 120 eurų per parą. Diktatorius grasina ir apskritai konfiskuoti Lietuvos įmonių transporto priemones. Taip jis spaudžia Lietuvą atidaryti pasienio punktus, kurie buvo uždaryti dėl į Lietuvą skrendančių kontrabandinių balionų.

Santaros klinikas drebina neramumai – kone vienu metu iš darbo išėjo trys neurochirurgai, tarp jų ir buvęs skyriaus vadovas. Tėvai sako esantys šokiruoti – vaikai liko be medikų, kurie, jų teigimu, tiesiogine prasme juos pastatė ant kojų ir išgelbėjo gyvybes. Prabilo ir darbą palikę medikai – nebegalėjo pakęsti įtemptos atmosferos ir vidinių konfliktų. TV3 šaltinių duomenimis, iš neurochirurgijos skyriaus planuoja išeiti dar trys gydytojai.

Lietuva pagal pajamų nelygybę yra antroje vietoje nuo galo Europos Sąjungoje – prastesnė situacija tik Bulgarijoje. Tai reiškia, kad didžiausių ir mažiausių pajamų gavėjus Lietuvoje skiria milžiniška praraja. Pasak ekonomistų, paprastų būdų mažinti pajamų nelygybei nėra. Mat reikia ne tik remti skurstančiuosius, bet ir kurti gerai apmokamas darbo vietas, rūpintis švietimu bei labiau apmokestinti turtingiausius Lietuvos gyventojus.

Tokių dalykų Lietuvos teatro istorijoje, bent jau viešai, nėra buvę. Į Klaipėdos dramos teatrą iš Kauno atvykęs režisierius per repeticiją nuo kėdės nuspyrė ir po sceną vaikėsi vieną iš aktorių. Dabar atšaukiamos iš dalies Lietuvos kultūros tarybos finansuojamos ir jau išparduotais bilietais spektaklio premjeros, o režisierius Artūras Areima teisinasi, kad jo pyktį išprovokavo aktoriaus elgesys repeticijos metu.

2024 m. lietuviai priemokoms už kompensuojamuosius vaistus išleido 26 mln. eurų. Žmonės skundžiasi, kad už vaistus sumoka per daug, tačiau dažnas net nenumano, kaip juos būtų galima įsigyti pigiau. Atlikti tyrimai rodo, kad tik vienas iš dešimties žino: viršijus 59 eurų priemokos krepšelį, primokėti už kompensuojamus vaistus nebereikia. Būtina sąlyga – kad į priemokų krepšelį būtų įskaičiuoti pirkimai, pacientas turi pirkti pigiausius kompensuojamuosius vaistus.

Kelmės rajone užvirė aistros dėl pušų genetinio draustinio. Kelmiškis pastebėjęs, kad ruošiamasi iškirsti dalį brandaus Vaitaičių miško, ieško būdų, kaip sustabdyti kirtimus, žada net protestuoti. Valstybinės miškų tarnybos atstovas sako, kad kol kas nei prašymo negavo, nei leidimo išdavė kirsti mišką, tačiau neslepia, kad toks kirtimas gali būti, nes reikia atnaujinti pušyną ir išlaikyti genetinę įvairovę.

Žmonės mielai renkasi mineralinio vandens procedūras kurortuose, tačiau gerti jį iš gręžinio patinka retam dėl specifinio geležies skonio. Gyventojai noriau mėgaujasi jau išpilstytu į buteliukus. O ar tai taip pat sveika? Kuo apskritai mineralinis vanduo yra naudingas mūsų organizmui? Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Grupelė parlamentarų iš įvairių partijų siūlo keisti civilinį kodeksą, kuris reglamentuotų lyčiai neutralią partnerystę. LGBT bendruomenė džiūgauja, dalis konservatorių, valstiečiai ir žaliųjų bei krikščioniškų šeimų sąjunga – šiaušiasi. Tuo metu baltarusiai laikosi savo – arba Šalčininkų punktas bus atidarytas pilnai, arba nebus atidarytas visai.

Vokietijos valdžia ieško būdų, kaip suvilioti pensininkus toliau dirbti, ir nusprendė dirbantiems pensininkams nebeapmokestinti algų. Nors Lietuvoje darbuotojų taip pat trūksta, mūsų valdžios atstovai vokiečių pavyzdžiu sekti neketina. Lietuvos senjorai, gaudami 670 eurų pensijas – beveik triskart mažesnes už vokiečių – jei tik leidžia sveikata, patys veržiasi dirbti ir be jokių mokesčių lengvatų. Sudėję pensiją ir algą, jie gauna vidutiniškai beveik 2 tūkst. eurų per mėnesį.

15 naujų elektrinių traukinių papildo ir keičia Lietuvos geležinkelių traukinių parką – tai, anot įmonės, visiškai naujas etapas Lietuvos geležinkelių istorijoje. Nauji traukiniai sumažins išmetamą anglies dioksido kiekį, sutrumpins kelionės laiką ir bus ypač patogūs keleiviams – traukinyje veiks bistro, o regos negalią turintys keleiviai savo vietas galės rasti pasitelkdami Brailio raštą. Projektas, kainavęs daugiau nei 200 mln. eurų, turėtų atsipirkti po 30 metų.

Surasti gerą meistrą, kuris pasirūpintų namų apdaila ar atliktų kitus panašius darbus, taps dar sunkiau. Ekonomistai prognozuoja, kad gyventojams pradėjus atsiimti sukauptus pinigus iš II pensijų pakopos, žmonės daugiau investuos į nekilnojamąjį turtą, todėl brangs ir su juo susijusios paslaugos. Kils ir kitų prekių bei paslaugų kainos, nes, pasak rinkos ekspertų, gyventojai daugiau pirks automobilių, kelionių, buitinės technikos bei kitų prekių.

Kauno valdžia iš užmaršties traukia seną idėją – po Rotušės aikšte įrengti požeminę automobilių stovėjimo aikštelę. Gyventojai ir paveldosaugininkai kritikuoja tokį politikų trumparegiškumą, mat tam nėra jokio poreikio, o žala Senamiesčiui gali būti milžiniška. Kauno valdžia prisidengia saugumo korta, esą aikštelė tarnautų kaip priedanga. Rotušės aikštėje Kaune darbai verda – darbininkai skuba baigti jos rekonstrukciją.

Švietimo ministerija meta gelbėjimosi ratą brandos egzaminus laikysiantiems abiturientams – išlaikymo ribą planuoja sumažinti nuo 35 iki 25 taškų. Jei kartelė nebus nuleista, tikėtina, tūkstančiams moksleivių užsivertų durys į universitetus. Pagal labiausiai tikėtiną Švietimo agentūros prognozę matematikos A lygio egzamino gali neišlaikyti kas penktas abiturientas, o B lygio – daugiau nei du trečdaliai laikančiųjų.

Branduolinis pingpongas tarp Rusijos ir Amerikos tęsiasi: Kremlius skelbia, kad reaguos į Amerikos grasinimą atnaujinti branduolinius bandymus ir atsakys tuo pačiu. Tačiau Donaldas Trumpas persigalvojo – sako, kad Amerika, Rusija ir Kinija turėtų mažinti branduolinį arsenalą. Tuo metu Ukraina tęsia įtemptą kovą fronte – okupuotame Donecke sunaikintas rusų amunicijos sandėlis, kuriame buvo per tūkstantį „Šahedų“ ir apie 1,5 tūkst. dronų šaudmenų.

Žiauri lietuvės paauglės egzekucija Jungtinėje Karalystėje: šeši britai moksleiviai sumušė 13-metę, talžė ją kumščiais ir spardė. Motina dalijasi kraupiais vaizdo įrašais ir prašo pagalbos, norėdama atkreipti dėmesį į tokį paauglių žiaurumą. 13-metės mama pasakoja, kad kreipėsi į policiją, kuri užregistravo įvykį, tačiau jų atsakymas ją pribloškė – pareiškė, jog byla teismo nepasieks. Viešą egzekuciją – išpuolį prieš lietuvės dukrą – įvykdė smurtaujančių paauglių grupė Jungtinėje Karalystėje.

Kultūros ministerijoje naujas rekordas – pradirbęs viso labo 4 dienas atsistatydina kultūros viceministras Aleksandras Brokas. Palikdamas pareigas A. Brokas, visgi, galutinai neatsakė, kas jį pasiūlė į viceministrus. Mat tiek Inga Ruginienė, tiek Remigijus Žemaitaitis kalba užuolankomis, aiškindami, jog čia kultūros bendruomenės atstovas. Audringa dalies visuomenės reakcija į į kandidatus ir bet kokių jų praeities detalių viešas narstymas supykdė I. Ruginienę.

Ar jau iš pareigų pasitraukęs kultūros viceministras Aleksandras Brokas – Remigijaus Žemaitaičio žmogus ir dar rusų sektos veikėjas? Protestuojantys kultūrininkai neabejoja, kad tai – R. Žemaitaičio žmogus. Visuomenę audrina ir seni įrašai apie A. Broko dalyvavimą rusų ritmologų sektoje. Tiesa, penktadienį jis pasitraukė iš pareigų.

Sausio 13-osios byloje pusantrų metų kalėjimo bausme už tai, kad kartu su kitais kariais, vairuodamas tanką, bandė išvaikyti laisvę gynusius lietuvius prie Spaudos rūmų, nuteistas Aleksandras Radkevičius šiuo metu yra Ukrainoje. Dar neseniai jis kariavo Ukrainos pusėje prieš Rusiją. Lietuva turėtų prašyti, kad Ukraina jį išduotų, tačiau to nedaro.

Vilniuje, netoli Seimo, susidūrė 5 automobiliai – vienas jų net apvirto. O girtas BMW vairuotojas Naujamiestyje išvartė stulpelius, trenkėsi į medį ir apgadino stovintį automobilį. Kiek prieš 19 val. BMW automobilis trenkėsi į apsauginius stulpelius, mūrinę sienelę ir medį. Kaip paaiškėjo, šią avariją sukėlė neblaivus vairuotojas. Į Naujamiestį iškart buvo išsiųsti gelbėtojai – žmonių vaduoti neprireikė. Vairuotojas buvo išlipęs iš automobilio ir kažkur nuėjęs.

Ar kandidatas į krašto apsaugos ministrus Robertas Kaunas – mainų objektas? Seimo užkulisiuose kurį laiką kalbama, kad socialdemokratai su prezidentu Gitanu Nausėda sukirto rankomis: pastarasis patvirtins socialdemokratų kandidatą į krašto apsaugos ministrus, o šie – antrą kartą balsuodami patvirtins Vilniaus universiteto dekano Haroldo Šinkūno kandidatūrą į Konstitucinį Teismą. Tiek premjerė, tiek Seimo pirmininkas mainus tarp institucijų neigia.

Ar kandidatas į krašto apsaugos ministrus Robertas Kaunas – mainų objektas? Seimo užkulisiuose kalbama, kad socialdemokratai su prezidentu Gitanu Nausėda sukirto rankomis – esą pastarasis patvirtins socialdemokratų kandidatą į krašto apsaugos ministrus, o šie – antrą kartą balsuodami patvirtins Vilniaus universiteto dekano Haroldo Šinkūno kandidatūrą į Konstitucinį Teismą. Tiek premjerė, tiek Seimo Pirmininkas mainus tarp institucijų neigia.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad kandidatas į krašto apsaugos ministrus Robertas Kaunas pokalbiui buvo gerai pasiruošęs. Kiek tikėtina, kad patirties krašto apsaugos sistemoje neturintį socialdemokratą prezidentas ir skirs ministru? Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su politologu Šarūnu Liekiu.

Baisogaloje prasideda Vokietijos „Rheinmetall“ amunicijos fabriko statybos. Mūsų politikai fabriku džiaugiasi, nors estai tokį patį pasiūlymą iš vokiečių atmetė, kaip finansiškai nenaudingą, bet, anot mūsų politikų, ekonominį aspektą pildo ir gamybos linijų turėjimas šalyje. Savų dividendų laukia ir Baisogalos gyventojai – nori naujų darbo vietų, juolab jau aiškėja, kokias algas siūlys vokiečiai. Vis tik miestelis pajuto ir kitą investicijų pusę – būsto kainos Baisogaloje šovė į viršų.

Kadenciją baigęs Prezidentas Valdas Adamkus švenčia 99-ąjį gimtadienį. Garbaus amžiaus sulaukusiam Prezidentui žmonės siunčia ne tik linkėjimų, bet ir dėkingumo žodžius. O pats širdžių prezidentu žmonių vadinamas V. Adamkus šiandien avtirauja, jam ypač smagu jausti Lietuvos žmonių palaikymą. Tai esą priduoda jam stiprybės įžengus į šimtuosoius metus.

Gargžduose atidengtas paminklas metų pradžioje tragiškai žuvusiam ugniagesiui Rolandui Venslauskiui. Vyrą laidojo ugniagesiai iš visos Lietuvos, pagarbą gatvėse atidavė šimtai jo nepažinojusių žmonių, o gedėjo visa Lietuva. Trijų metrų monumentas iškilo prie vyro darbovietės, iš kurios gelbėti žmonių gyvybes ir turtą jis skubėjo 30 metų. Prabilus dukrai, ašarų nesugebėjo sulaikyti niekas.

Panevėžyje pakvipo šventėmis. Du draugai savo kepykloje jau „užkūrė“ krosnis ir kepa kūčiukus. Verslininkai sako, kad jau ne pirmus metus spalį pradeda ne tik kepti, bet ir prekiauti kūčiukais. Tiesa, kol kas kiekiai nedideli, tačiau skanautojų netrūksta. Tradicijų žinovai sako, kad teks prisitaikyti prie realybės – dar neužgesus Vėlinių žvakėms, jau kvepia Kūčiomis. Tačiau jie ragina nepamiršti ir tikrosios šio apeiginio valgio prasmės.

Iki šiol asmenys su negalia kasmet turėdavo varstyti gydytojų kabinetų duris tam, kad gautų siuntimus ir nustatytų neįgalumą, kuris ir taip aiškus, pavyzdžiui, prarasta rega ar galimybė judėti. Negalią turintys žmonės atviri – toks procesas jiems kelia daug nepatogumų. Tačiau įsigaliojo naujovė – jei žmogaus sveikata nesikeičia, užtenka pas medikus ir į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą nuvykti vieną kartą ir neįgalumas pratęsiamas automatiškai.

Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, plinta lieknėjimo vaistų mada. Anksčiau išpopuliarėjusį preparatą, skirtą griežtai diabetikams, pakeitė tirzepatidas, kuris jau sukurtas būtent nutukimo gydymui. Medikai perspėja – vaistas nėra panacėja ir turi būti perkamas tik su receptu. Kitu atveju žmonės prisidaro žalos sveikatai – nuo pykinimo, galvos svaigimo, iki anafilaksinės reakcijos, hipoglikemijos, sąmonės praradimo.

Apie 100 žmonių, teistų už narkotikų platinimą, neteko teisės dirbti mokyklose, darželiuose ir kitose įstaigose, kai beveik prieš metus įsigaliojo prievolė dirbant su vaikais turėti leidimą, patvirtintą specialiu QR kodu. Dar apie 500 žmonių prarado galimybę dirbti su vaikais dėl teistumo už nužudymus, prekybą žmonėmis, seksualinius ir kitus sunkius nusikaltimus.

Gyvūnų globos įstaigos pasigenda informacijos, ką daryti, jeigu Astravo atominėje elektrinėje įvyktų sprogimas. Nežino, kur reikėtų dėti mylimus augintinius ir karo atveju. Tokios informacijos pasigenda ir žmonės, namuose laikantys šunis ar kates. Dažnas neslepia, kad ir kas benutiktų, nei šuns, nei katės likimo valiai nepaliktų.

Kol valdantieji mėgina surasti būdus, kaip stabdyti iš Aleksandro Lukašenkos režimo plūstančius kontrabandininkų balionus, to paties klausimo ėmėsi ir opozicija. Ji sukvietė ekspertus, paramos Ukrainai atstovus, policiją, pasieniečius ir kariuomenę. Ekspertai siūlo kurti bepiločių sistemų struktūrą, nusipirkti kinetinių priemonių dronams ar balionams numušti — esą, nepaisant Ingos Ruginienės teiginių, Lietuva tokių priemonių neturi.

Paskutinės spalio dienos kasmet kelia diskusijas – reikia švęsti Helovyną ar ne? Vieni tautiečiai sako, kad tai svetima šventė ir neturėtume jos minėti, tačiau daug lietuvių nusiteikę ne tik lankyti artimųjų kapų, bet ir švęsti Šiurpnaktį. Kiemuose vis dažniau galima pamatyti Helovyno dekoracijų, kavinės ir restoranai taip pat kruopščiai ruošiasi ir puošiasi, mat pastebi, kad šventinė nuotaika pritraukia daugiau klientų.

Socialdemokratams apsisprendus į krašto apsaugos ministrus teikti politikos naujoką Robertą Kauną, opozicija jį vadina eksperimentiniu kandidatu. Konservatoriai prašo Gitano Nausėdos netvirtinti nepatyrusio politiko vadovauti strateginei ministerijai. Vis dėlto socdemų lyderis Mindaugas Sinkevičius pripažįsta, kad nors tarp kandidatų buvo ir patyrusių specialistų, socialdemokratai R. Kauną pasirinko, nes jis daugiau nei dešimtmetį yra lojalus partijai.

Kelios dienos be kontrabandinių balionų ir valstybės vadovai džiaugiasi išsprendę bei suvaldę šią krizę. Tiesa, pripažįsta, kad viskas gali vėl kartotis iš naujo, nors premjerė Inga Ruginienė sako, kad jau gauna pirmuosius signalus iš Aliaksandro Lukašenkos režimo. Jų nedetalizuoja, bet pranešė, kad kitas signalas, iš Varšuvos, informavo, jog lenkų sprendimas atidaryti du pasienio punktus su Baltarusija, atidedamas. Tiesa, patys lenkai patikslino, kad atidėtas tik kelioms savaitėms.

Likus vos kelioms dienoms iki Vėlinių, sostinės Karveliškių kapinėse surengta ypatinga akcija. 150 „Antakalnio progimnazijos“ ir „Šiaurės licėjaus“ mokinių darbavosi tvarkydami niekieno nelankomus kapus. Moksleiviai grėbė lapus, pakeitė ne vieną dešimtį medinių kryžių ir uždegė apie 300 žvakučių. Mokytojai neslepia – kasmet vaikams tenka priminti, kas yra Vėlinės, mat jiems labiau priimtinas Helovinas.

Lietuvos sprendimą uždaryti pasienio punktus Aleksandras Lukašenka skambiai pavadino beprotiška afera, o visą paniką iš Lietuvos pusės sieja su vykstančiomis Baltarusijos ir Jungtinių Valstijų derybomis. Iš Minsko sklinda žinia, kad situacija dėl kontrabandos iš esmės nepasikeitė – kokia buvo anksčiau, tokia tęsiasi ir dabar. Pasikeitė tik Lietuvos reakcija į kontrabandinius balionus. Prezidentas Gitanas Nausėda savo ruožtu pareiškė, kad kariams duotas įsakymas šaudyti į balionus.

Vyriausybė mėnesiui pratęsė pasienio punktų su Baltarusija uždarymą. Po mėnesio bus sprendžiama, kaip elgtis toliau – stebima, ar tęsis kontrabandinių balionų skrydžiai, trikdantys oro uostų darbą. Kaimynai lenkai elgiasi priešingai – jų premjeras viešai pranešė, kad lapkritį planuoja atidaryti 2 dabar uždarytus punktus su Baltarusija. Lenkų apžvalgininkai svarsto, kad toks valdančiųjų sprendimas gali būti neviešų derybų tarp Minsko ir Varšuvos pasekmė.

Eidamas 73-uosius metus mirė Lietuvos scenos legenda Kostas Smoriginas – žmogus, į kurį sutilpo teatras, kinas ir muzika. Liūdną žinią šįryt pirmasis socialiniuose tinkluose pranešė jo sūnus. Kolegos gedi, tačiau su šypsena prisimena nepakartojamo talento ir gylio scenos maištautoją, sugebėjusį vaidinti su trimis sulaužytais šonkauliais, dainuoti po insulto ir sakyti, kad vis tiek jaučiasi sėkmės žmogumi.

Vyriausybė mėnesiui pratęsė pasienio punktų su Baltarusija uždarymą. Jam praėjus spręs, kaip elgtis toliau. Tačiau kaimynai lenkai elgiasi priešingai, jų premjeras pasakė, kad lapkritį planuoja atidaryti 2 dabar uždarytus punktus su Baltarusija. Svarstoma, kad tai – neviešų derybų tarp Minsko ir Varšuvos pasekmė. Tuo tarpu mūsų užsienio reikalų ministras sako, kad su režimu nėra dėl ko derėtis. Socdemų planas į krašto apsaugos ministrus pasiūlyti susisiekimo ministrą žlugo tą pačią dieną.