telefonai

Populiari žaidimų platforma „Roblox“ sulaukė Europos šeimų skundų dėl galimos žalos vaikams. Tėvai nerimauja dėl platformoje tykančių pavojų ir ragina imtis griežtesnių saugumo priemonių. Ekspertė paaiškino, kas turėtų prisiimti atsakomybę už vaikų saugumą ir kodėl ateityje tokių skundų gali daugėti. Apie tai laidoje pasakojo Lietuvos žaidimų kūrėjų asociacijos valdybos narė Aurelija Rutkauskaitė.

Diegiant naują paslaugų limitų valdymo sistemą, nuo šeštadienio vakaro iki sekmadienio ryto laikinai neveiks skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė“ savitarnos svetainė ir mobilioji programėlė „Mano Bitė“. Ryšio paslaugos bus teikiamos įprastai, pranešė bendrovė. Skelbiama, kad atnaujinimo darbai prasidės spalio 31 d. 22 val. Savitarnos svetainės veikimą numatoma atkurti lapkričio 1 d. 8 val., o mobiliosios programėlės – 10 val.

Patyčios, žalingas turinys, net bandymai įtraukti nepilnamečius į nusikalstamą veiką – tokie pavojai tyko vaikų socialiniuose tinkluose. Kaip apsaugoti juos nuo grėsmių internete ir pažaboti besaikį naudojimąsi ekranais? Atsakymų į šiuos klausimus Prezidentūroje ieškojo susirinkę valdininkai. Nors 9 iš 10 šalies mokyklų jau riboja telefonų naudojimą, prezidentūra neatmeta galimybės įvesti vienodą tvarką visoje šalyje.

Daugumai mokyklų įsivedus mobiliųjų telefonų naudojimo taisykles, iki kovo ketinama įvertinti jų veiksmingumą ir spręsti, ar reikalingas nacionalinis sprendimas. „Galimybė arba poreikis pereiti prie nacionalinio sprendimo vis dar išlieka, bet pirmiausia reikia turėti visą pilną informaciją, kaip tos tvarkos, kurios patvirtintos mokyklose, veikia de facto.

Šiuo metu galiojantis reguliavimas dėl mobiliųjų telefonų naudojimosi tvarkos ugdymo įstaigose veikia ir yra pakankamas, sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius. Pasak jo, ministerijos analizė rodo, kad per 90 proc. mokyklų yra visiškai uždraudusios telefonus, o dar dalis jų riboja naudojimą be mokytojų leidimo.  „Taisyklių analizė parodė, kad 91 proc. mokyklų yra griežtai nustačiusios visiškai drausti mobilius telefonus.

Vyriausybė trečiadienį nepritarė siūlymui įteisinti skaitmeninės pilnametystės amžių ir įpareigoti socialinių tinklų paslaugų teikėjus neleisti jaunesniems nei 16 metų asmenims tapti savarankiškais socialinių tinklų vartotojais. Kultūros ministerijos parengtoje konservatorės Daivos Ulbinaitės pateiktų pataisų išvadoje iš esmės pritariama projekto siekiams, bet siūloma Seimui jo nesvarstyti, nes panašius ribojimus šiuo metu svarsto Europos Sąjunga.

Išmanieji telefonai, kompiuteriai ir kiti ekranai tapo neatsiejama kasdienybės dalimi, tačiau specialistai įspėja – svarbu vertinti ne tik prie jų praleidžiamas valandas, bet ir tai, ką ekranai išstumia iš vaiko gyvenimo. Psichologas Rytis Jankauskas sako, kad būtent tai gali turėti didžiausią reikšmę vaiko savijautai ir raidai. Naujausias Eurobarometro tyrimas rodo, kad ketvirtadalis 13–18 metų paauglių įprastą mokyklos dieną prie ekranų praleidžia daugiau nei šešias valandas.

Jaunieji europiečiai per dieną socialiniuose tinkluose praleidžia 4–6 valandas, o tie, kurie pradėjo naudotis socialiniais tinklais nesulaukę 10 metų – ir 7–8 valandas. Europos Komisija sumanė, kad reikia tai riboti ir jaunesniems nei 13 metų vaikams neleisti turėti prieigos prie socialinių tinklų. Kaip tokie pokyčiai atrodytų praktikoje ir ar patys tėvai yra pasiruošę pokyčiams? Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su teisingumo ministre Rita Tamašuniene.

Naujausias tyrimas atskleidė: Lietuvoje moksleiviai galvas sumerkę į telefonus kasdien praleidžia net apie 5 valandas. Psichologai aiškina, kad dažniausiai dėl to nukenčia miegas, o ilgalaikės pasekmės – dar liūdnesnės: socialiniai tinklai kelia priklausomybę, iš kurios vaikai nepajėgia išsikapstyti. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Socialiniuose tinkluose labiausiai traukiantys vaizdo įrašai – amoralūs iššūkiai, absurdiškos, o kartais ir smurtinės veiklos vaikus dar ir bukina.

Europos Komisijai paskelbus apie planus visiškai uždrausti socialinius tinklus vaikams iki 13 metų, vyresniems įvesti 1 valandos dienos limitą, o asmenines paskyras leisti tik nuo 16 metų, visuomenėje kyla aštrios diskusijos.

Prancūzijos vyriausybė pirmadienį pranešė, kad nuo naujųjų mokslo metų pradžios įgyvendins draudimą naudotis mobiliaisiais telefonais vidurinėse mokyklose. Liepą Prancūzijos parlamentas patvirtino teisės aktą, draudžiantį jaunesniems nei 15 metų vaikams naudotis socialiniais tinklais, o vidurinėse mokyklose – mobiliaisiais telefonais.

Šiuolaikiniame pasaulyje technologijoms tapus neatsiejama kasdienybės dalimi, vis dažniau atkreipiamas dėmesys į kylančias rizikas ir naujas priklausomybių formas. Nors išmanieji įrenginiai dažnai tampa greitu būdu nuraminti ar pralinksminti vaiką, specialistai ragina nenumoti ranka į ilgalaikes pasekmes. Apie tai, kokią įtaką vaikų raidai ir dėmesio koncentracijai daro technologijos bei kokias taisykles turėtų nustatyti tėvai, laidoje pasakojo psichoterapeutė, psichologė Eglė Neverauskienė.

Prasidėjus diskusijoms dėl galimybės drausti mokyklose naudotis mobiliaisiais telefonais, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė siūlo leisti įsigalioti dabartiniam įstatymui. Vėliau, anot jos, bus galima priimti atitinkamus sprendimus.

Norėdami kuo greičiau numalšinti triukšmą ir rasti ramybės minutę, tėvai vis dažniau griebiasi „stebuklingo vaisto“: įjungia telefoną su spalvotais filmukais. Visgi ekspertai perspėja – toks momentinis išsigelbėjimas vaikui padaro meškos paslaugą ateityje, nes išmanusis ekranas tiesiog pakeičia tėvų glėbį. Kai išmanusis įrenginys tampa pagrindiniu vaiko guodėju, mažamečio emocinė raida paprasčiausiai sustoja.

Šiuolaikiniame pasaulyje ekranai tapo neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi, tačiau tėvams tai kelia vis daugiau iššūkių. Nuolatinis vaikų noras leisti laiką su telefonu rankose dažnai virsta šeimos konfliktais, o ekspertai pastebi liūdną tendenciją – tėvai, norėdami skirti laiko sau, patys įstumia vaikus į virtualius pasaulius, net nesusimąstydami apie ilgalaikes pasekmes.

„Apple“ telefonus kasdien naudoja milijonai žmonių visame pasaulyje. Neseniai paaiškėjo, kad bendrovės klientai galimai buvo apgaudinėjami – esą senesnių „iPhone“ veikimas galėjo būti sąmoningai ribojamas per programinės įrangos atnaujinimus, apie tai nepakankamai aiškiai informuojant savininkus. Šią savaitę prasidėsiančiame teismo procese bus siekiama įrodyti, kad „Apple“ bandė nuslėpti dokumentus, įrodančius sąmoningai sumažintą senesnių „iPhone“ modelių našumą.

Seni išmanieji telefonai, kurie dar neseniai buvo laikomi nenaudingu „šlamštu“, netikėtai pabrango. Kalbama ne apie retus kolekcinius modelius, o apie visiškai įprastus įrenginius, kurie tiesiog dulkėja naudotojų stalčiuose, rašoma UNIAN. Priežastis – pasaulinis tam tikrų komponentų, o ypač operatyviosios atminties (RAM), deficitas.

Senam telefonui sugedus ar tiesiog susidėvėjus, daugelis anksčiau ar vėliau ima svarstyti apie naujo įrenginio įsigijimą. Kokybiškesnis, geresnių techninių parametrų naujausias telefonas, gali kainuoti šimtus ar daugiau nei 1 tūkst. eurų. Tad daugelis pagalvoja ir apie įrenginio pirkimą išsimokėtinai. Tačiau tuomet iškyla netikėtų problemų.

Seimas ketvirtadienį pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymui įpareigoti mokyklas paruošti tvarkos aprašą, kaip bus ribojamas asmeninių mobiliųjų telefonų naudojimas. Jį mokyklos privalės parengti vadovaudamosi pernai rugpjūtį pateiktomis rekomendacijomis.

Nuo 2027 m. vasario 18 d. išmanieji telefonai ir daugelis nešiojamųjų įrenginių, parduodamų ES, turės turėti baterijas, kurias naudotojai galės lengviau išimti ir pakeisti.

Seimas skelbia verdiktą: mobiliųjų telefonų mokyklose neuždraus. Socialdemokratai su švietimo ministre priešakyje sako, kad mokyklos turi pačios nuspręsti, kaip ribos išmaniųjų naudojimą pamokų metu.  Tokį sprendimą griežtai kritikuoja specialistai ir sako, kad dėl vaikams priklausomybę keliančių ir jų psichiką žalojančių išmaniųjų prieinamumo net neturėtų kilti diskusija.

Seimas antradienį imsis svarstyti Švietimo įstatymo pakeitimų projektą, taip pat – siūlymus dėl mobiliųjų telefonų naudojimo mokyklose tvarkos.  Siūloma keisti švietimo įstatymą siekiant reguliuoti mokinių mobiliųjų telefonų naudojimą mokyklose, užtikrinti mokymosi pagalbą sunkiau besimokantiems, apibrėžti mokyklų veiksmus dėl narkotinių medžiagų vartojimo atvejų, sudaryti sąlygas daugiau mokyklų vykdyti vidurinio ugdymo programą ir suderinti įstatymo sąvokas su kitais teisės aktais.

Europos Sąjungos (ES) šalių lyderiai nori nustatyti minimalaus amžiaus reikalavimus socialinių tinklų platformoms, tokioms kaip „TikTok“ ir „Instagram“. Remiantis išvadomis, priimtomis po ketvirtadienį Briuselyje vykusio ES viršūnių susitikimo, skaitmeninis minimalus amžius, nuo kurio leidžiama naudotis socialiniais tinklais, laikomas svarbiu nepilnamečių apsaugai. Dokumente teigiama, kad turi būti gerbiamas privatumas ir nacionalinės kompetencijos.

Dauguma pasaulio valstybių, UNESCO duomenimis, taiko telefonų naudojimo mokyklose ribojimus. 58 proc. visų šalių galioja skirtingo griežtumo nacionalinės taisyklės dėl mobiliųjų telefonų naudojimo mokyklose ar net visiškas jų draudimas, teigiama ketvirtadienį paskelbtoje JT švietimo ir kultūros organizacijos ataskaitoje.  Per trejus metus skaičius šalių, ribojančių ar draudžiančių telefonų naudojimą, padvigubėjo, sakoma toliau.

Trečiadienį posėdžiausiantis Seimo Švietimo ir mokslo komitetas nagrinės parengtas įstatymo pataisas, kuriomis siūloma apriboti vaikų ir paauglių galimybę mokyklose naudotis mobiliaisiais telefonais ne ugdymo tikslais.

Vilniaus automuziejuje „Xiaomi“ atstovai pristatė naują „Xiaomi 17 Series“ telefonų seriją. Įspūdingame renginyje žinomi veidai ir turinio kūrėjai išvydo ne tik naujus telefonus, bet ir įspūdingą jų pristatymą. Jame netrūko šou – salėje pasirodė šokėjai su ugnimi, ryškių šviesų gausoje, o vėliau scenoje užriaumojo ir motociklas.

 Pernai Suomijai priėmus įstatymą, leidžiantį mokykloms uždrausti mokiniams naudotis išmaniaisiais telefonais, šalies pagrindinėse mokyklose gyvenimas tapo kur kas lengvesnis, mokyklų vadovai sakė visuomeniniam transliuotojui „Yle“. Visi septyni mokyklų direktoriai, su kuriais kalbėjosi „Yle“, tvirtino, kad mobiliųjų įrenginių draudimas turėjo teigiamą poveikį: mokiniai noriau bendrauja tarpusavyje, gerokai sumažėjo patyčių, o pokyčių galima pastebėti net mokyklos koridoriuose.

Švedija nuo kitų mokslo metų visose pagrindinėse  mokyklose ketina uždrausti mobiliuosius telefonus. Pagrindinė mokykla čia apima 1–9 klases. Vyriausybė pateikė atitinkamą įstatymo projektą. „Moksleiviai mokslo dienos pradžioje turės atiduoti savo telefonus ir jos pabaigoje juos atgaus“ – sakė švietimo ministrė Simona Mohamsson. Draudimas nuo rugpjūčio 1 d. galios ir popamokinei priežiūrai mokyklose. Telefonai, anot ministrės, tapo neatsiejama moksleivių gyvenimo dalimi.

Vis daugiau žmonių kasdien praleidžia valandas prie ekranų – socialiniuose tinkluose, naujienų portaluose ar žaidimų platformose. Tačiau kada įprastas naršymas virsta probleminiu interneto naudojimu, o skaitmeninė erdvė pradeda kenkti mūsų psichinei sveikatai, santykiams ir produktyvumui? Kaip atskirti sveiką naudojimąsi internetu nuo žalingo, kokias pasekmes tai turi mūsų kasdieniam gyvenimui ir ką galime padaryti, kad išsaugotume emocinę gerovę, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dien...

Rusijos valdžia rengia naują mobiliojo ryšio kontrolės griežtinimo etapą – šį kartą per privalomą mobiliųjų telefonų registraciją valstybinėje duomenų bazėje, „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos Kovos su dezinformacija centras (CCD).  „Rusijos skaitmeninės plėtros ministerija planuoja paleisti vieningą IMEI numerių – unikalių mobiliųjų telefonų numerių – registrą.

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto (ŠMK) nariai tikisi, kad iki kitų mokslo metų parlamentarai galutinai apsispręs dėl mobiliųjų telefonų draudimo mokyklose. „Manau, kad rasime patį teisingiausią sprendimą ir startuosime su vieninga tvarka nuo 2026 m. rugsėjo 1 d.” – pirmadienį ŠMK surengtuose klausymuose sakė parlamentaras Darius Jakavičius.

Artėjant didžiausioms metų šventėms, lietuviai laukia susitikimo ir gyvo bendravimo su artimaisiais. Tačiau vos susitikę vis tiek įninka į savo telefonus. Naujausia apklausa rodo, kad pusė lietuvių mano, jog Kalėdos būtų geresnės be telefonų, tačiau tik kas dešimtas įstengia netikrinti telefono bendraudamas su artimaisiais. Vilnietė Greta su mobiliuoju telefonu – visur ir visada. Laikydama telefoną rankoje ji dirba, valgo, poilsiauja, o kad netyčia jo nesudaužytų, prisitvirtina jį vėriniu.

Antradienį Seime bus pateiktas siūlymas įpareigoti šalies ugdymo įstaigas iki kitų metų rugsėjo parengti mobiliųjų telefonų naudojimo mokyklose tvarkas.  Tai numatančios įstatymo pataisos Vyriausybei buvo pristatytos spalio pabaigoje. Tuomet, pristatydama parengtą projektą, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) vadovė Raminta Popovienė akcentavo, jog nereguliuojamas mobiliųjų telefonų naudojimas ugdymo įstaigose mažina mokinių motyvaciją bei pasiekimus.

Vyriausybė trečiadienį pritarė siūlymui įpareigoti mokyklas parengti savo taisykles, ribojančias asmeninių mobiliųjų telefonų naudojimą. „Paketo pagrindinis tikslas – išspręsti teisinio reguliavimo nebuvimo problemą, užtikrinant, kad visos ikimokyklinio ugdymo ir bendrojo ugdymo įstaigos turėtų asmeninių mobiliųjų telefonų ir kitų įrenginių naudojimo mokykloje tvarką“, – Ministrų kabineto posėdžio metu sakė švietimo ministrė Raminta Popovienė.

Londono policija pranešė sutriuškinusi kontrabandininkų gaują, kuri iš Didžiosios Britanijos į Kiniją išgabeno dešimtis tūkstančių vogtų išmaniųjų telefonų. Konfiskuota tūkstančiai prietaisų , sulaikyti 46 asmenys. Gauja įtariama per praėjusius 12 mėnesių pavogusi iki 40 tūkst. išmaniųjų telefonų ir išgabenusi juos į Kiniją. Tai atitinka iki 40 proc. visų per šį laikotarpį Londone pavogtų telefonų, teigiama Skotland Jardo pranešime.

Griežtos išmaniųjų telefonų naudojimo taisyklės duoda rezultatų: tie moksleiviai, kuriems tėvai vakarais neleidžia naudotis telefonu, miega vidutiniškai 40 minučių ilgiau ir mokykloje jiems sekasi geriau, rodo naujas Ženevos universiteto tyrimas, kuriuo remiasi šveicarų naujienų agentūra SDA. „Todėl tėvai vaidina labai svarbų vaidmenį. Jų įsitraukimas tiesiogiai veikia vaikų sveikatą ir rezultatus“, – trečiadienį Ženevos universiteto pranešime cituojamas studijos autorius Kevinas Mammeris.

Nepaisant baudų ir net rizikos prarasti vairuotojo pažymėjimą, lietuviai vairuodami telefonų nepaleidžia iš rankų. Policija skaičiuoja, kad šiemet tokių pažeidimų jau fiksuota daugiau nei pernai tuo pačiu metu, o vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas pažymi, kad vien baudomis šio nusižengimo pažaboti nepavyks.  Mobiliųjų įrenginių naudojimas vairuojant vis dar išlieka opia problema.

Iki šios vasaros Tojokė – ramus 68 tūkstančių gyventojų miestelis prie Nagojos – gyveno be didesnių dramų, tačiau dabar jis atsidūrė visos Japonijos dėmesio centre. Priežastis – miesto mero Masafumio Kokio planas riboti vaikų naudojimąsi išmaniaisiais telefonais. Rugpjūčio pabaigoje meras pristatė keturių puslapių dokumentą, kurį miesto taryba svarstys rugsėjo 22-ąją, rašo „The Times“. Jame numatyta griežčiausia visoje Japonijoje tvarka, reglamentuojanti telefonų naudojimą.

Nesaikingas ekranų naudojimas turi neigiamų pasekmių vaikų ir paauglių fizinei ir psichinei sveikatai – neabejoja Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktorius Martynas Marcinkevičius. Psichiatras pastebi, kad vis dažniau virtualus bendravimas ir ten patiriamos patyčios veda mokyklinio amžiaus vaikus į socialinę izoliaciją.

Telefoną liečiame dešimtis kartų per dieną – valgydami, būdami viešajame transporte ar net vonioje. Tačiau retas susimąsto, kiek mikrobų jis sukaupia ir kokia klaida gali jį nepataisomai sugadinti. Mes plauname rankas, dezinfekuojame prekių vežimėlius, valome stalus, tačiau dažnai pamirštame pasirūpinti telefono švara, rašo „Study Finds“. Juos liečiame dešimtis kartų per dieną ir nešiojamės visur – nuo virtuvės iki valgomojo stalo, net į vonios kambarį.

Vienas Japonijos miestas ragins visus išmaniųjų telefonų naudotojus riboti ekranų laiką iki dviejų valandų per dieną ne darbo ar mokymosi laiku.  Siūlomas potvarkis nenumato jokių baudų.  Pagal potvarkio projektą, rekomendacija riboti išmaniųjų telefonų naudojimo laiką visiems Japonijos centre esančios Tojoakės gyventojams nebus privaloma, o už laiko viršijimą nebus skiriamos baudos.

Suomija naujaisiais mokslo metais ribos mobiliųjų telefonų naudojimą mokyklose. Penktadienį įsigaliojo nauji įstatymai, kuriais remiantis, telefonai ir kiti mobilieji įrenginiai per pamokas galės būti naudojami tik leidus mokytojui mokymo tikslais, kaip pagalbinė priemonė ar dėl sveikatos priežasčių. Balandį priimta įstatymo pataisa draudžia 7–16 metų amžiaus moksleiviams per pamokas naudotis mobiliaisiais telefonais.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) patvirtino išmaniųjų įrenginių naudojimo mokykloje rekomendacijas – visos ugdymo įstaigos turės parengti savo taisykles, ribojančias asmeninių mobiliųjų telefonų naudojimą, penktadienį pranešė ministerija.

Gyvenimą be išmaniųjų įrenginių ir kitų technologijų šiandien vargiai įsivaizduojame, tačiau įsitraukimas į virtualų pasaulį sukelia ir vis daugiau iššūkių. Ar išties jau daromės priklausomi ir kaip tai keičia mūsų smegenis? Nors iš mokslinės pusės tyrimai daugiausiai rodo neigiamą ekranų poveikį besivystančioms smegenims, paklausti, ko iš technologijų norime ir kaip jas naudojame, turbūt turėtų kiekvienas.

Žala, kurią vaikams daro prie ekranų bei socialiniuose tinkluose leidžiamas laikas, tapo ne tik Lietuvos, bet ir Europos Sąjungos galvos skausmu. Europa siekia, kad visoje bendrijoje būtų nustatytas skaitmeninės pilnametystės amžius. Jis numatytų, kad vaikai iki 16-os, norėdami prisijungti prie socialinių tinklų, turėtų gauti tėvų leidimą. Kvietimą diskusijai, kaip apriboti jaunuolių naudojimąsi  „TikTok“, „Instagram“, „Snapchat“ ir kitomis populiariomis programėlėmis, gavo ir Lietuva.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) parengtose išmaniųjų įrenginių naudojimo mokykloje rekomendacijose šioms švietimo įstaigoms siūlo nusistatyti, kaip bus ribojamas mobiliųjų telefonų naudojimas. Kaip penktadienį pranešė ministerija, mokyklos tvarkoje turi būti numatytos ir stebėsenos priemonės, užtikrinančios, kad išmanieji įrenginiai būtų naudojami mokyklos nustatyta tvarka, pasekmės, jeigu nesilaikoma susitarimų.

„Bitė“ birželį pradės senosios 3G ryšio technologijos išjungimą. Iki šių metų pabaigos Lietuvoje bus visiškai išjungtas šis senosios technologijos ryšys. Beveik 20 metų naudotą mobiliojo ryšio technologiją keičia naujesnės kartos 4G ir 5G ryšys. Senosios technologijos atsisakymas palies senas SIM korteles turinčius žmones, kuriems svarbu nedelsiant atsinaujinti korteles, rašoma pranešime žiniasklaidai. „3G išjungimas yra svarbaus istorinio etapo pabaiga.

Lietuvoje vis dar naudojama daug senų, net prieš 20 metų pagamintų telefonų – nuo legendinių „Nokia“ iki mažiau žinomų kiniškų įrenginių. Vos vieno ryšio tiekėjo tinkle senutėlių telefonų, veikiančių tik senosiose 2G ir 3G technologijose, suskaičiuojama beveik 5 tūkstančiai, rašoma pranešime žiniasklaidai. Specialistai atkreipia dėmesį, kad seni įrenginiai veikia lėčiau ir gali kelti grėsmę asmeniniams duomenims.

Japonijos Osakos miestas pagal naują taisyklę uždraus vyresnio amžiaus žmonėms kalbėtis telefonu naudojantis bankomatais, taip siekiama kovoti su išaugusiu tiksliniu sukčiavimu. Žala, padaryta dėl organizuotų sukčiavimo schemų, kurias režisuoja nusikalstamos grupuotės, įskaitant jakudzas, pernai pasiekė rekordinę 72,2 mlrd. jenų (500 mln. JAV dolerių) sumą.