taupymas

Per pirmus keturis šių metų mėnesius, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, socialinės pašalpos gavėjų skaičius bandomajame projekte dalyvaujančiose savivaldybėse vidutiniškai sumažėjo 9,8 proc., išlaidos socialinei pašalpai atitinkamai vidutiniškai sumažėjo 13,8 proc.

Italijoje prie šalies pastangų sumažinti milžinišką valstybės skolą  turi prisidėti visi, netgi avys. Kaip praneša britų dienraštis „The Telegraph“, grynųjų pinigų stokojanti pietinė šalies dalis sugalvojo įdomų būdą papildyti savo tuščias kišenes – nuspręsta aukcione išparduoti retą kalvų avių bandą. Muflonų avių rūšis yra įtraukta į nykstančių rūšių sąrašą, itin vertinama dėl lenktų avių ragų.

Šių metų gegužės mėnuo kapitalo rinkoms buvo prasčiausias nuo 2011 m. rugsėjo, kai investuotojai pardavinėjo ne tik akcijas, bet ir kitas rizikingas investicijas (žaliavas, eurą ir kitų mažų ekonomikų valiutas), susilaikė nuo investavimo į nekilnojamąjį turtą. Rizikos vengimo tendencijas lemia įtampa finansų rinkose dėl lėtėjančio pasaulio ūkio augimo, neramumų Ispanijos finansų sektoriuje ir galimo Graikijos pasitraukimo iš euro zonos.

Egzistuoja keli būtini pirkiniai, kurie gali ne tik pagerinti gyvenimo kokybę, bet ir sutaupyti šiek tiek grynųjų, rašo CNBC. Įvairūs ekspertai pataria, kokius daiktus yra verta įsigyti investuotojams tam, kad šie pakiltų keliais laipteliais aukštyn, susikrautų pinigų bei pagerintų savo kasdienybę. Tad kur yra verta be kaltės jausmo išleisti daugiau pinigų? Papildoma pagalba Laikas – pinigai.

Ant bankroto slenksčio stovinti Graikija pasauliui parodė, kaip skirtingai pastaraisiais dešimtmečiais vystėsi Europos Sąjungos (ES) šalių ekonomikos: vienos kūrė naujas darbo vietas ir investavo į augimą, kai kitos bendrai ES rinkai statė barjerus ir toleravo korupciją. Šiandien be Graikijos, problematiškiausių ekonomikų sąraše atsidūrė ir Ispanija, kurios ankstesnė valdžia nuo gyventojų slėpė tikruosius skolos rodiklius.

Gyventojai, sudarydami taupymo planą, kol kas nekreipia dėmesio į smulkias išlaidas, o šalies verslas iš jų uždirba milijonus. Bene geriausias to pavyzdys – iš pirmo žvilgsnio menkai tekainuojantys maišeliai pirkiniams.Susikrauna kalnus pinigų Bene kiekvienąkart apsipirkus prekybos centre gyventojo stalčiuose greta dešimties kitų atsigula naujas pirkinių maišelis. Prekybos tinklai pastebi, kad prekėms susidėti skirtų maišelių pardavimas nekinta arba kinta nedaug.

Visi norėtų, kad bėdų ištiktos Pietų Europos ekonomikos eitų savo keliu, išskyrus tuos, kurie ten gyvena. Vienas dalykas, kurį sužinojome iš euro zonos krizės – tas, kad Londono ir Niujorko ekspertų entuziazmas siūlant patarimus sunkumų ištiktoms valstybėms Europos teritorijoje yra tik keista jų aistra nevikriems neologizmams.

Visi norime išvykti atostogų ar įsigyti geresnį automobilį, tačiau kartais svajonių įgyvendinimui  reikalingi  finansai prasilenkia su realiu piniginės turiniu.  Taupyti visada galima pradėti nuo mažesnių dalykų, tad pirmiausia svarbu įvertinti patiriamas išlaidas. Bankinės paslaugos mus lydi kiekvieną dieną.

Springdami nuo taupymo vaistų, graikai juos girdančioms euro zonos partnerėms už juos atsilygino balsuodami šeštadienio „Eurovizijos“ finale. „Eurovizijos“ dainų konkursas garsėja politiškai motyvuotomis balsavimo tendencijomis. Pavyzdžiui, Šiaurės Europos valstybės visada viena kitai skiria daug taškų. Tuo tarpu skeptiškai euro zonos atžvilgiu nusiteikusiai Didžiajai Britanijai dažnai sunku gauti paramą.

Šeštadienį paskelbti apklausų rezultatai rodo, kad Graikijos konservatoriai atgavo rinkėjų palaikymą ir jiems pavyktų suformuoti taupymo priemonėms pritariančią vyriausybę. Gegužės 6 dieną vykusiuose parlamento rinkimuose partijos, kurios pritaria taupymui, ir tam besipriešinančios sulaukė vienodo rinkėjų palaikymo, todėl birželio 17 dieną vyks pakartotiniai rinkimai.

Gegužės 29 d. „Swedbank“ pradeda platinti LR Vyriausybės taupymo lakštus. Tai – pirmoji šių vertybinių popierių emisija, kurią bus galima įsigyti „Swedbank“. Priklausomai nuo pasirinkto investicinio laikotarpio, nauji taupymo lakštai investuotojams uždirbs nuo 2,3 iki 2,5 proc. metinių palūkanų. „LR Vyriausybės taupymo lakštai yra patrauklus būdas gyventojams ir nepelno siekiančioms organizacijoms įdarbinti laisvas lėšas.

Finansų ministerija plečia taupymo lakštų platinimo tinklą - nuo antradienio Lietuvos gyventojai galės šių Vyriausybės vertybinių popierių įsigyti ir per DNB, SEB bei „Swedbank“ bankus. Tikimasi, kad taupymo lakštų platinimas per bankus padarys šią investavimo priemonę populiaresnę. „Bendradarbiaudami su bankais investuotojams siekiame suteikti daugiau pasirinkimo, kur ir kaip įsigyti taupymo lakštus. Tikimės, kad tai paskatins šios investavimo priemonės populiarumą.

Latvija, trejus metus dejavusi dėl finansų krizės naštos, pirmą sykį atleido diržus – sumažino pridėtinės vertės ir pajamų mokesčius. Latvijos gyventojai 2008-uosius prisimins kaip žlugusio banko „Parex“, nuosmukio metus. Krizė privertė skolintis iš Tarptautinio valiutos fondo ir vykdyti jo sąlygas. Nors girdisi vis daugiau balsų, kad dėl griežto taupymo Latvija atsigauna ne taip greitai kaip norėtųsi, dabar jos ekonomika auga greičiausiai Europos Sąjungoje, galima kiek atleisti diržus.

Euro zonos krizės metu dažnai kartojama, kad jos negalima pataisyti greitai. Tačiau jau praėjo pakankamai laiko, kad galėtume išvysti, kaip Veikia ilgalaikės krizės sprendimo priemonės. BBC ekonomikos redaktorė Stephanie Flanders tikina, kad euro zonos pirmieji gijimo požiūriai jau išties matyti. Sprendžiant euro problemas, viena iš ilgalaikių ekonominių priemonių yra atstatyti krizės paveiktų ekonomikų konkurencingumą. Tai reiškia, kad Vokietija turi prarasti truputį savo konkurecingumo.

Didžiausia pasaulyje asmeninių kompiuterių gamintoja Jungtinių Valstijų kompanija „Hewlett-Packard“ (HP) iki 2014-ųjų pabaigos atleis 27 tūkst. darbuotojų, praneša BBC. Kompanijos atstovai teigia, kad dėl 8 proc. darbuotojų atleidimo išlaidos kasmet sumažės iki 3,5 mlrd. JAV dolerių. HP pranešime spaudai pažymima, kad sutaupyti pinigai bus reinvestuoti į kompaniją.

Euro zonai susiduriant su vis didesnėmis problemomis, Prezidentė Dalia Grybauskaitė siūlo nespekuliuoti datomis, kada Lietuva galėtų įsivesti bendrąją Europos valiutą eurą, ir pabrėžia, kad negalima supriešinti taupymo ir ekonomikos skatinimo politikos. Tokią poziciją Lietuvos vadovė išsakė Briuselyje prieš prasidedant neformaliam Europos Vadovų Tarybos susitikimui. „Aš manyčiau, kad vėl spekuliuoti dėl datų nereikėtų.

Ispanijoje prasidėjo masiniai protestai prieš vyriausybės planuojamas biudžeto, skirto švietimui, apkarpymus, praneša gazeta.ru. Uždarytos visos šalies mokyklos ir universitetai. Tai yra pirma tokio masto protesto akcija, susijusi su švietimu. Akcija apėmė visas švietimo sistemos pakopas. Visoje šalyje protestuoja mokiniai, studentai, jų tėvai ir mokytojai. Vyriausybė tikina, kad reformos yra būtinos, kad būtų padengtos biudžeto išlaidos.

Pinigai ir finansai – tai subtili ir nevienareikšmė tema. Netgi jei sutuoktiniai puikiausiai sutaria įvairiausiais kitais klausimais, kai kalba pasisuka apie šlamančius, susikalbėjimas dažnai staiga ima ir išgaruoja... Kalbėdami apie pinigus turime nepamiršti, kad visų pirma švaistūnų ir šykštuolių pasitaiko tarp abiejų lyčių atstovų.

33 metų kinas Hao Nan sako, kad kinai tarp savęs juokauja: „Koks tu kinas, jei neturi restorano?“ Juokas juokais, bet pagrindinis kinų verslas Lietuvoje iš tikrųjų yra restoranai. Apie tai Hao gali kalbėti drąsiai, nes Lietuvoje jau gyvena keturiolika metų ir, be abejo, taip pat valdo restoraną. Tačiau kaip iš svetur atvykusiam verslas sekasi šiandien? – Sutikti lietuviškai kalbantį kiną Lietuvoje vis dėlto pasitaiko retai.

Ekonomistai nuolatos šnairuoja į politikus, mat pastarieji sugeba atrasti trūkumų bet kokiame pasiūlyme. Puikiausias tokios priešpriešos pavyzdys – Graikijos skolų krizė. Viena vertus ekonomistai pateikė siūlymus, kaip būtų galima užbaigti šios šalies agoniją, kita vertus susidaro įspūdis, kad politikai patys to nenorėdami mėgaujasi valstybės konvulsijomis. Šiuo metu Graikijos politinės jėgos yra patekusios į visišką aklavietę.

Šiuo metu yra du galimi Graikijos pasitraukimo iš euro zonos keliai, teigia verslo rizikos valdymo bendrovės „Coface Lietuva“ Rinkodaros ir pardavimų departamento direktorius Mantvydas Štareika. Vienas iš jų –bendradarbiaujant, t.y. Graikijai sutinkant priimti Europos institucijų ir valstybių narių pagalbą. Šiuo atveju, galima abejoti, ar perėjimo procesas būtų kontroliuojamas.

Netikėti apklausos rezultatai – birželio viduryje Graikijoje vyksiančius parlamento rinkimus gali laimėti griežtą taupymo kursą remiančios partijos. Remiantis pirmąja apklausa, atlikta po to, kai žlugo mėginimai suformuoti vyriausybę ir buvo paskelbti nauji rinkimai, konservatyvi Naujosios demokratijos partija ir socialistų „Pasok“ gali iškovoti pakankamai mandatų, kad sudarytų valdančiąją koaliciją.

40 proc. visos Europos šalių energijos suvartojama energetiškai neefektyvių pastatų poreikiams. Tai parodė speciali studija, kurią inicijavo Europos mineralinės vatos gamintojų asociacija (EURIMA). Šią problemą galėtų išspręsti ypač daug energijos sunaudojančių pastatų renovacija. Tačiau jos tempus tiek Lietuvoje, tiek labiau ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse dažnai stabdo visuomenės ir valstybės administracijos atstovų nepakankamos žinios šiuo klausimu.

Sudaužius taupyklę per daug džiūgauti nereikėtų – metalinėmis monetomis sutaupyti pinigai dažname banke, išskyrus Lietuvos banką, praranda savo vertę. Keičiant monetas, dalis sumos atitenka bankams, kurie ima procentus už jų keitimą. Pastarieji tikina, kad dėl tokių taupytojų patiria įvairių papildomų išlaidų, ir pataria pinigus taupyti interneto bankininkystėje. Naudingiau įnešti į sąskaitą DNB banke į savo sąskaitą nemokamai galima įnešti litų ir centų monetomis sumą iki 20 Lt.

Jei Naujųjų metų išvakarėse sau pasižadėjai, kad šiais metais išmoksi apdairiau elgtis su pinigais, siūlome susipažinti su Ramito Sethi rekomendacijomis, kurias jis pateikė tinklaraštyje „Get Rich Slowly“ (angl. – praturtėk pamažu) straipsnyje „Pasyvių trikdžių psichologija: kodėl Tavo draugai nesutaupo pinigų, nesimaitina sveikai ir nesusitvarko savo garažo“. Pasyviu trukdymu autorius vadina veiksmą, dėl kurio įprasti veiksmai tampa sunkiai įgyvendinami.

Italijoje net keliuose miestuose vyko protesto akcijos. Kaip skelbia newsru.com, su nuoroda į užsienio šaltinį, žmonės protestavo prieš socioekonomines reformas ir taupymo priemones. Ypač aršiai gyventojai nusiteikę prieš Mokesčių inspekciją. Viename Italijos mieste žmonės netgi apmėtė šios įstaigos padalinio pastatą „Molotovo kokteiliais“. Žmonių pyktį pakurstė vieno gyventojo savižudybė. Žmogus nusižudė galimai dėl to, kad gavo pranešimą apie nesumokėtus mokesčius.

Praėjusią savaitę daugybė politinių ir ekonominių įvykių visame pasaulyje stipriai paveikė pagrindines valiutas: vienų kursas nusirito žemyn, kitų šovė į viršų. Didžiausias dėmesys teko ir vis dar tenka politinėms peripetijoms Prancūzijoje ir Graikijoje, kur savaitgalį vykę rinkimai pradėjo daryti įtaką euro kursui dar prieš paskelbiant jų rezultatus.

Dvejus metus visi klausė, kas būtų, jei Graikija paliktų eurą, rašo BBC. Gali būti, kad šis momentas jau priartėjo. Pagal „Bloomberg“ atliktą apklausą, 50 proc. analitikų po Graikijos rinkimų tikina, kad šalis šiemet išeis iš euro zonos. Tačiau kaip tai įvyks? Nėra teisinio mechanizmo Pagrindinė problema – nėra mechanizmo, kuris leistų išeiti iš euro zonos. Tokia galimybė niekada nešovė į galvą entuziastingiems politikams, kurie inicijavo bendrą valiutą, įsigaliojusią 1999 metais.

Kairiojo centro Graikijos socialistų judėjimo (PASOK) partijos lyderis Evangelas Venizelaso trečią kartą bandys sudaryti koalicinę vyriausybę po sekmadienį vykusių rinkimų, skelbia BBC. Mandatas E. Venizelui buvo suteiktas po Naujosios demokratijos (ND) partijos lyderio Atonio Samaraso ir radikalių kairiųjų koalicijos „Syriza“ lyderio Alexiso Tsipraso nesėkmės suformuoti vyriausybę.

Europos rinkėjai prašo baigti taupymo politiką. Tačiau ar tai yra įmanoma ir kokios būtų taupymo alternatyvos traukiant šalis iš krizės? Mažai erdvės manevrams Nors norima mažiau karpyti vyriausybės išlaidas ir daugiau leisti socialinėms programoms, neaišku, iš kur tam atsiras pinigų, rašo „The New York Times“. Galimybės gauti pinigų iš vyriausybių obligacijų senka, nes investuotojai nėra tikri, ar euro zonos narės sugebės grąžinti paskolas.

Pirmadienį Italijos savivaldos rinkimuose didelio palaikymo sulaukė kairiųjų partijos, o buvusio ministro pirmininko Silvio Berlusconio centro dešiniųjų partija patyrė pralaimėjimą. Italijos rinkėjai, kaip ir kitų Europos šalių piliečiai, yra nepatenkinti dėl taupymo priemonių ir balsavo už opoziciją.

Rinkimus į Prancūzijos prezidento postą laimėjęs socialistų kandidatas Francois Hollande'as pažadėjo priešintis Vokietijos vadovaujamai griežto taupymo politikai, informuoja „EurActiv“. F. Hollande'as antrajame Prancūzijos prezidento rinkimų rate surinko 51,67 procento balsų. Prancūzijos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, jį iš viso parėmė 17 mln. 830 tūkst. 694 piliečiai. Savo postą paliekantį Nicolas Sarkozy palaikė 48,33 procento rinkėjų, arba 16 mln. 676 tūkst. 657 žmonės.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas Van Rompuy svarsto galimybę gegužės pabaigoje arba birželio pradžioje surengti neoficialų Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimą dėl ūkio augimo ir užimtumo skatinimo, informuoja AFP. Šis susitikimas galėtų būti įžanginis į ES viršūnių sutikimą, numatytą birželio 28-29 dienomis Briuselyje, penktadienį sakė H. Van Rompuy.

Europos regiono nedarbas  pasiekė 15 metų rekordą taip dar labiau pagilindamas ekonomikos nuosmukį, praneša naujienų agentūra „Bloomberg“. Kovą 17-os šalių, priklausančių euro zonai, nedarbo rodiklis išaugo iki 10,9 proc., rodo „Eurostat“ duomenys. Tai aukščiausias nedarbo lygis nuo 1997 metų. Remiantis atskirų euro zonos šalių statistika, gamybos sektorius susitraukė labiau nei prognozuota, o Vokietijoje, kuri laikoma didžiausia regiono ekonomika,  nedarbo lygis netikėtai pakilo.

Turės praeiti daug metų, kol vidaus degimo variklius išstums elektriniai, tačiau atrodo, kad lietuviai ES ilgiausiai važinės automobiliais, varomais brangiais degalais. Nėra kur skubėti? Dar prieš porą metų, kai šalies vairuotojai šiurpo nuo tuomet rekordinių benzino ir dyzelino kainų, Lietuvos premjeras Andrius Kubilius dėstė šviesesnio vairuotojų rytojaus gaires. Tada jis sakė, kad automobiliai galėtų naudoti daugiau elektros.

Jaučiate piniginių lėšų stygių, nerimaujate, galvodami apie ateitį, nesate tikri, ar turėsite darbą? Pakaks! Išmeskite už gyvenimo borto juodas mintis ir niūrias asociacijas. Geriau tokius neaiškius laikus išnaudokite kaip startą imantis pozityvių permainų. Atkreipkite dėmesį į Rytus, kur išminčiai sako: „Mūsų nesėkmėse jau yra būsimų sėkmių daigai“. O ir mes ne kartą prisimename, kad nėra to blogo, kuris neišeitų į gerą. Taigi, šalin neveiklumą ir apatiją. Pradedame naują gyvenimą.

Italijos vyriausybė planuoja sutaupyti dar 4 mlrd. eurų, kad nereikėtų didinti pridėtinės vertės mokesčio. Vyriausybės vadovas po šešias valandas trukusio kabineto posėdžio pirmadienio vakarą pareiškė, kad šiais metais išlaidos sumažės 4,2 mlrd., praneša agentūra AFP. Tikimasi, kad tai padės išvengti spalį planuoto pridėtinės vertės mokesčio padidinimo dviem procentiniais punktais.

Augančios degalų kainos ir brangstantys viešojo susisiekimo bilietai įstūmė 8,2 milijonus Britanijos šeimų į „transporto skurdą“, skelbia „Mail Online“. Tai reiškia, kad jos išleidžia daugiau nei 10 procentų savo pajamų transporto išlaidoms – kurui, bilietams bei automobilių priežiūrai. Aktyvistai tikina, kad daugelis neturtingesnių žmonių liko tokie pažeidžiami, kad jiems teko rinktis – maistas ar ratai.

Ispanijos ir Vokietijos finansų ministrai pasisako už taupymą ir mano, kad jis nėra nesuderinamas su augimu, rašo "telegraph.co.uk". Pirmadienį Ispanijoje surengtoje Ekonomikos forumo spaudos konferencijoje Ispanijos finansų ministras Luisas de Guindosas sakė, kad taupymo priemonės Ispanijoje nėra nesuderinamos su priemonėmis, padedančiomis skatinti ekonomikos augimą. Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble jam, žinoma, pritarė ir teigė, kad Ispanija eina teisingu keliu.

So­cia­li­nės pa­ra­mos tei­ki­mo eks­pe­ri­men­te da­ly­vau­jan­čios pen­kios ša­lies sa­vi­val­dy­bės, tarp jų Rad­vi­liš­kio ir Ak­me­nės, kol kas ne­si­gai­li ta­pu­sios pio­nie­rė­mis, nors joms kas­dien ten­ka su­kti gal­vas, kaip iš­si­vers­ti su tu­ri­mu lė­šų krep­še­liu ir ne­tgi im­tis de­tek­ty­vių vaid­mens, kad išaiš­kin­tų ne­są­ži­nin­gus pa­ra­mos kau­ly­to­jus.

Nors  praėjusieji metai buvo vieni pelningiausių per visą Lietuvos bankų istoriją, pernai žlugęs „Snoras“ prilygo bombos sprogimui sistemos viduje, sako Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas. „Visų pirma, tai buvo tikras šoko terapijos testas bankininkystei. Tai buvo pasitikėjimo sistema išbandymas, kurį Lietuvoje veikiantys bankai atlaikė puikiai.

JAV iždo sekretorius Timothy Geithneris mano, kad, nepaisant euro zonos problemų, JAV ekonomika laipsniškai stiprėja. „Pamažu stiprėjame, o Europai geriau sekasi suvaldyti skolų krizę“, - interviu CNBC sakė T. Geithneris. „Labiausiai tikėtina, kad Europa sulaikys didelio kataklizmo riziką. Jie gali sau leisti šiek tiek laiko, kad reformos pradėtų veikti. O mūsų ekonomika dėl to turėtų laipsniškai stiprėti“, - pridūrė jis.

Dauguma šiandienos pensininkų, būdami darbingo amžiaus, būtų rinkęsi kaupiamąjį gyvybės draudimą, jeigu tuo metu jiems būtų pasiūlyta tokia galimybė. Atliktas pensininkų nuomonės tyrimas taip pat atskleidė, kad sukauptus pinigus didžioji dalis pensinio amžiaus žmonių išleistų vaistams ir poilsiui sanatorijose. Atlikus gyvybės draudimo bendrovės „Compensa Life“ užsakytą pensinio amžiaus šalies gyventojų apklausą paaiškėjo, kad beveik ketvirtadalis (24 proc.

Ispanijos parlamentas pritarė ministro pirmininko M. Rajoy taupymo biudžetui. Biudžete šiais metais numatyta sutaupyti rekordinę sumą – daugiau kaip 27 mlrd. eurų. Premjeras trečiadienį pareiškė, kad taupymo biudžetas prisidės prie Ispanijos ekonomikos atsigavimo. „Tiesa, naudos sulauksime ne tuoj pat“, – pridūrė jis. Vyriausybė, papildomai apkarpydama lėšas švietimo ir sveikatos sistemoms, nori sutaupyti dar 10 mlrd. eurų.

Mirgantys skystųjų kristalų ekranai matyti kone kiekvienoje viešojoje miesto erdvėje. Naujosios technologijos leidžia daugybę darbų atlikti sutaupant marias laiko, tačiau dienos gale žmonės kartas nuo karto vis pasiskundžia pastarojo stoka.

Ką daryti su pinigais, kad jų užtektų juodai dienai? Atsakymas bene vienintelis – taupyti. Vieniems „Ekonomika.lt“ kalbinamiems pašnekovams priimtiniausias taupymo būdas – kaupti lėšas virtualioje „kojinėje“ – banke, kitiems – investuoti į nekilnojamąjį turtą, treti sako visai netaupantys. Kaip taupote pinigus? Tokį klausimą praėjusią savaitę pateikėme portalo ekonomika.lt lankytojams.

Nutirpus sniegui į išorę pradeda lįsti žiemos „apsileidimo" rezultatai – nuo šiukšlių kiemuose ir sandėliukuose iki pernykščių čekių piniginėje. Kaip apsikuopti ir pasiruošti šiltajam sezonui, pataria „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto ekspertai, pateikiantys keletą naudingų priminimų pavasariui. Mokesčiai – ne tik prievolė, bet ir galimybė. Sakoma, kad šiame pasaulyje gali būti tikras tik dėl dviejų dalykų – mirties ir mokesčių.

Dauguma finansinių problemų kyla dėl to, jog susiduriame su pinigų nepritekliumi ir norų pertekliumi. Pinigų  visuomet yra mažiau, o norų daugiau.  Taigi susipažinkime su dviem terminais, ir kaip jie įtakoja mūsų pinigus ir verslumą. Perteklius ir nepriteklius. Terminai, kurie labiau atspindi mūsų mąstymo stilių nei kažkokį deficitą ar nereikalingų prekių perteklių.

Investuotojai atidžiai stebi Ispaniją šiai bandant įgyvendinti griežtas reformas, o jos sunkumai tai padaryti gali turėti šalutinių padarinių Italijai – dar vienai šaliai, užimtai savų reformų įgyvendinimu, teigia Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) vyriausias ekonomistas Carlo Padoanas. „Rinkos atidžiai stebi Ispaniją.