taupymas

Finansų valdymas – dažnam nemažas iššūkis. Kaip ir kitose gyvenimo srityse, čia nuolat darome klaidų. Vis dėlto skiriant truputį laiko ir pastangų galima išmokti keletą esminių taisyklių, kuriomis vadovaujantis tikimybė klysti ryškiai sumažėtų. Į klausimus, kaip valdyti finansus ir kokių dažniausiai pasitaikančių klaidų vengti, atsako Povilas Kaselis, „Danske“ banko Investavimo ir taupymo paslaugų departamento projektų vadovas.

Kiekvienų metų biudžeto rengimo procesas stulbinamai panašus: ar ūkis kaista, ar krizė, ar kamuoja neapibrėžtumai pasaulio ekonomikoje geri norai visada viršija galimybes. Turbūt pati žmogiška prigimtis tą lemia, nes juk ir kasdienybėje reikia ir to, norisi ir ano. Skirtumas tik tas, kad asmeniniame gyvenime ištekliais tiems poreikiams ir norams daugiausia ir rūpintis tenka pačiam, tikėtis, kad tuo pasirūpins kiti, leistina tik vaikams.

Sugriežtinusi į Kuršių neriją persikelti norinčių automobilių vairuotojų kontrolę, bendrovė „Smiltynės perkėla“ šiemet sutaupė 0,4 mln. litų mokesčių mokėtojų pinigų. Per pirmąjį šių metų pusmetį „Smiltynės perkėla“ aptarnavo 2 proc. daugiau keleivių ir dviratininkų nei per tą patį 2011 m. laikotarpį. Tuo tarpu perkeltų transporto priemonių skaičius sumažėjo 2 proc.

Nors šiais laikas milijonas neatrodo labai labai dideli pinigai. Tiek sukaupti vis tiek sugeba ne kiekvienas. „Business Insider“ nupiešė milijonieriaus portretą ir pateikė, jų nuomone, svarbiausius jo įsitikinimus ir įpročius, kurie padėjo sukaupti milijoną. Jis visada išleidžia mažiau negu uždirba. Ilgajame laikotarpyje geriau būti anonimiškai turtingu nei apgaulingai skurdžiu. Jis žino, kad kantrybė – tai dorybė. Labiau tikėtina, kad milijonieriais per naktį netampama.

Italijos parlamentas pritarė naujoms griežtoms taupymo priemonėms, kuriomis ministras pirmininkas Mario Montis iki 2014 metų pabaigos nori sutaupyti 26 mlrd. eurų, praneša agentūra AFP. Už atitinkamą įstatymą balsavo 371 deputatas, 86 buvo prieš ir 22 susilaikė. Šiuo metu Italija išgyvena recesiją: bendrasis vidaus produktas (BVP) nuo balandžio iki birželio, palyginus su prieš tai buvusiu ketvirčiu, sumažėjo 0,7 proc.

Europos Komisija pasveikino Graikijos koalicinių partijų susitarimą dėl tolesnių struktūrinių reformų. „Dešimt struktūrinių reformų prioritetų yra aiškus ženklas, kad Graikijos vyriausybė pasiryžusi spartinti taip skubiai reikalingą ūkio reformą“, – teigiama ketvirtadienį paskelbtame Komisijos pareiškime. Dabar esą viskas priklausys nuo to, ar reformų pažadai bus nuosekliai įgyvendinti. Graikijos koalicinės partijos prieš tai susitarė dėl konkrečių priemonių, padėsiančių sutaupyti 11,5 mlrd.

Rekordines skolinimosi kainos aukštumas tarp euro zonos šalių pasiekusi Ispanija pasižadėjo imtis tvirtų, visa apimančių ekonomikos reformų, tačiau ar jų įgyvendinimas atneš laukiamų rezultatų? Birželio mėnesį euro zonos finansų ministrai sutiko skirti 100 mlrd. eurų (345 mlrd. litų) Ispanijos bankams gelbėti, tačiau šiandien ne vienas ekonomistas sutinka, jog to nepakaks, kad šalis būtų išgelbėta iš krizės, į kurią pateko 2008 metais žlugus nekilnojamojo turto rinkai.

Didžiausias Vokietijos bankas „Deutsche Bank“ ketina atsisakyti 1,9 tūkst. darbo vietų, vykdydamas 3 mlrd. eurų išlaidų mažinimo programą. Apie tai skelbiama banko pranešime spaudai. Apie 1,5 tūkst. darbuotojų bus atleista investicinių paslaugų padalinyje, įsikūrusiame Londone. Šiame padalinyje dirba 14,6 tūkst. darbuotojų, o iš viso „Deutsche Bank“ banke darbuojasi per 80 tūkst. žmonių. Tikimasi, kad išlaidų mažinimo programa leis sutaupyti 350 mln. eurų.

Ispanijos princesė Letizia turi silpnybę madingiems dizainerių rūbams. Karalienė Elžbieta II važinėja „Bentley“ markės automobiliu, o Belgijos karalius Albertas II pietų Prancūzijoje išlaiko prabangią vilą. Vis dėlto šiandien net ir karališkųjų šeimų nariai yra priversti pajusti Europą apėmusį taupymo vajų, rašo CNBC. Paskutinės žinios apie karališkų diržų veržimąsį atskriejo iš Ispanijos, kurios karalius Juanas Carlosas 7 proc. sumažino savo ir sūnaus, princo Felipe'o atlyginimus.

Didžioji dalis lietuvių sutiktų reguliariai skirti lėšų tam, kad jų šeimos išvengtų finansinių sunkumų netekus artimojo. 20 proc. gyventojų šiam tikslui galėtų atsidėti iki 30 litų per mėnesį, ketvirtadalis – nuo 30 iki 50 litų. Dar ketvirtadalis gyventojų finansinei apsaugai galėtų skirti daugiau nei 50 litų per mėnesį. Kas trečias gyventojas teigia, kad negalėtų skirti pinigų šeimos finansinei apsaugai. Tai atskleidė „Swedbank“ užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta gyventojų apklausa.

Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mu, nuo rugp­jū­čio 1 die­nos mi­ni­ma­li mė­ne­sio al­ga nuo 800 li­tų pa­di­dės iki 850 li­tų. Ar pa­pil­do­mi 50 li­tų pa­ge­rins gy­ve­ni­mo ko­ky­bę? Ine­sa, par­da­vė­ja: – Oi, čia yra vi­siš­ka ne­są­mo­nė. Į ran­kas ga­vus 670 li­tų, ne­la­bai ką ir pa­ju­si. Žie­mos me­tu vien už šil­dy­mą ir ko­mu­na­li­nes pa­slau­gas tu­riu su­mo­kė­ti 800 li­tų. Rei­kia gal­vo­ti, iš kur gau­ti pa­pil­do­mus 200 li­tų, o čia kal­ba­ma tik apie 50 li­tų.

Idėja: pirkti naujų daiktų nebūtina. Skaičiuojant tokius tinklalapius kaip „Craigslist.org“, „Freecycle.org“, lietuviškąjį „Manodrabuziai.lt“ bei jau populiarias nebrangias parduotuvėles ir didžiuosius išpardavimus, atsiranda vis daugiau būdų pigiai įsigyti prekių.

Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso trečiadienį pasipriešino bandymams apkarpyti kitų metų Europos Sąjungos biudžetą ir pabrėžė, kad tai prieštarautų planams skatinti augimą ir darbo vietų kūrimą, informuoja AFP. Europos valstybių ir vyriausybių vadovams skirtame laiške J. M. Barroso išsakė pasipiktinimą siūlymais planuojamą kitų metų biudžetą apkarpyti 5 mlrd. eurų.

Estijos prezidentas Toomas Ilvesas pagarsėjo, kai savo „Twitter“ paskyroje atsikirto „New York Times“ rašančiam ekonomistui Paului Krugmanui. Savo tinklaraštyje Nobelio ekonomikos premijos laureatas P. Krugmanas sumenkino sėkmingą Estijos programą kovoje su pasauline ekonomine krize.

Ar gali turėtų jūsų kalba įtakos sąskaitai banke? Pasirodo, ne tik gali, bet ir turi. Tą įrodė Jeilio universiteto ekonomikos profesorius M. Keithas Chenas savo tyrimu „Kalbos įtaka ekonominei elgsenai“, rašo dv.ee. Mokslininkas tyrime atkreipia dėmesį į vieną iš kalbos aspektų: kaip mes elgiamės su laiku. Kiekviena kalba organizuoja ir apibrėžia būsimąjį laiką vis kitaip. Lingvistai tai laiko skirtumais tarp būsimojo laiko nuorodų.

Gyvenimas susituokus sustiprina ne tik saugumo jausmą, bet ir padeda daugiau sutaupyti. Tokią išvadą padarė Didžiosios Britanijos nacionalinis taupymo ir investavimo institutas, atlikęs taupymo tyrimą. Jo duomenimis, britai, gyvenantys santuokoje, vidutiniškai sutaupo 68 svarus sterlingus per mėnesį (800 per metus). Tyrimo autoriai daro prielaidą, kad taupymą šeimoje paskatina bendri tikslai, pavyzdžiui, namo pirkimas, bendro „lizdo“ kūrimas.

Ar kada pagalvojote, kodėl jūsų ir draugo požiūris į pinigus ir išlaidas skiriasi? Net jei priklausote tai pačiai kartai, galite mąstyti visiškai skirtingai. Bostono konsultacijų grupė apklausė 4 tūkst. 16 - 34 m. amžiaus žmonių ir nustatė, kad 79 mln. Y kartos (gimusiųjų 1983-2001 metais) atstovus galima skirstyti į 6 tipus, ne tik pagal jų išlaidų pobūdį, bet ir finansinius įpročius apskritai, rašo buisnessinsider.com.

Ketvirtadienio vakarą Ispanijos sostinėje per riaušes, kilusias protesto akcijos metu, sužeisti 26 žmonės, tarp jų – vienas policininkas. Šeši manifestantai sulaikyti. Susirėmimai su policija prie Deputatų Kongreso (parlamento žemųjų rūmų) prasidėjo, kai grupė demonstrantų pamėgino prasiveržti pro užtvaras aplink pastatą. Pareigūnai jiems davė atkirtį, ir protestuotojai pasitraukė iš incidento vietos.

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Davidas Cameronas ketvirtadienį pareiškė, kad nenumano, kada baigsis vyriausybės taupymo programa, nes ekonomiką slegia didžiulis biudžeto deficitas ir prastėjančios ekonominės sąlygos. D. Cameronas interviu „The Daily Telegraph“ pažymėjo, kad šalies išlaidų apkarpymo programa, kuri iš pradžių buvo suplanuota penkeriems metams, gali tęstis iki 2020-ųjų. „Tai sunkus laikotarpis visoms valstybėms, ne tik Europoje, aš manau, kad su juo susidurs ir JAV.

Kiekvieną mėnesį taupo 45,3 proc. Lietuvos gyventojų. Reguliariam taupymui žmonės dažniausiai gali skirti nedideles sumas – 32,4 proc. teigia kas mėnesį atidedantys iki 300 litų. Tokias tendencijas atskleidžia „Danske“ banko užsakymu atliktas gyventojų nuomonės tyrimas. „Dažnas mėnesio pajamas ir išlaidas stengiasi balansuoti taip, kad reguliariai taupymui galėtų atidėti bent nedideles sumas. Pirmiausia siekiama sukaupti rezervą finansiniam stabilumui, vėliau planuojant didesnius pirkinius.

Finansų krizei laikant savo gniaužtuose Ispaniją, diržus tenka veržtis ir karaliui Juanas Carlosas, praneša agentūra AFP. Karališkieji rūmai antradienį Madride paskelbė, kad valstybės išmokos monarchui sumažės 7,1 proc. Tai reiškia, kad Juanas Carlosas per metus gaus 20 910 eurų mažiau nei iki šiol. Sosto įpėdiniui princui Felipei teks verstis su 10 455 eurų mažesnėmis pajamomis.

Buvęs Italijos ministras pirmininkas Silvijus Berluskonis (Silvio Berlusconi) sukritikavo „perdėtai griežtą“ Vokietijos taupymo politiką euro krizės metu, praneša agentūra AFP.

Ispanijos valdžiai imantis griežtų taupymo priemonių, įpykę ispanai savo pasitenkinimą vis dažniau išreiškia protestais, informuoja AFP. Praėjus vos 48 valandoms po penktadienio protesto, sekmadienį tūkstančiai žmonių ir vėl išėjo į centrines Madrido gatves. Sekmadienio nakties protestas buvo spontaniškas, raginimai jį surengti sklandė socialiniuose tinkluose.

Neskaidrūs viešieji pirkimai ir nesugebėjimas įsisavinti Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų paramos – tai vieni didžiausių trikdžių, neleidžiančių Lietuvai atsispirti ir išbristi iš ekonominės krizės, – tokią nuomonę Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime išsakė ekonomistai, ieškoję atsakymo į klausimą, kuriuo keliu turėtų eiti Lietuva: taupymo ar investavimo. Pasak SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos, vieno kelio nėra – vienintelis būdas atsigauti yra derinti abu kelius.

Ispanijos valstybės tarnautojai penktadienį išėjo į gatves ir taip išreiškė pasipiktinimą dėl antrą kartą per dvejus metus mažinamų atlyginimų, informuoja AP. Ispanijos vyriausybė ruošiasi patvirtinti taupymo priemones, tarp kurių yra numatyti ir atlyginimų mažinimai. Priemonėmis stengiamasi sutaupyti 65 mlrd. eurų. Vyriausybė siūlo panaikinti išmoką, kurią valstybės tarnautojai paprastai gauna prieš Kalėdas.

Suomijos ministras pirmininkas Jyrkis Katainenas teigia, kad dabartinė euro zonos padėtis yra pavojingiausia per daugiau nei dvejus metus. „Ši padėtis yra pavojinga, labai pavojinga“, - interviu dienraščiui „Helsingin Sanomat“ sakė J. Katainenas. Jis pridūrė, kad pastarąjį kartą euro zonos padėtis tokia kritiška buvo 2010-ųjų gegužę, kai Graikija pirmą kartą atsidūrė ties žlugimo riba. Anot J. Kataineno, labai sunku įsivaizduoti, koks chaosas kiltų, jeigu euro zona iširtų.

Šiais metais 30,2 proc. gyventojų planuoja atsisakyti atostogų, rodo reklamos agentūros „Omnicom Media Group“ atlikto tyrimo rezultatai. Atostogų atsisakantys žmonės dažniausiai teigia leidžiantys pinigus daug atsargiau (60,6 proc.) arba šiek tiek atsargiau (20,2 proc.) nei įprastai. „Danske“ banko Asmeninės bankininkystės tarnybos direktorė Jūratė Nedzinskienė teigia, jog apklausa patvirtina, kad žmonės, planuodami atostogas, atsižvelgia ir vertina savo finansinę situaciją.

Tarptautinė darbo organizacija (ILO) įspėja: euro zona per ateinančius ketverius metus gali netekti 4,5 mln. darbo vietų. Šią situacija pakeisti galėtų nebent taupymo diržų atlaisvinimas. Specialistų teigimu, jeigu Europos ekonomika nebus skatinama, 17 Europos Sąjungos (ES) narių nedarbių skaičius gali pasiekti 22 mln. ILO ragina šalių Vyriausybes keisti politikos kryptį – užuot griežtai veržus diržus, imtis darbo vietų kūrimo skatinimo.

Tūkstančiai ispanų naktį į trečiadienį prisijungė prie jau kelias savaites prieš taupymo priemones protestuojančių kalnakasių. Minia žygiavo Madrido gatvėmis paskui maždaug 400 šachtininkų mėlynais kombinezonais ir baltais šalmais, praneša agentūra AFP. „Mes visi esame kalnakasiai“ - buvo parašyta ant vieno transparantų. Ispanai protesto eitynes išnaudojo tam, kad pareikštų savo nepasitenkinimą bendrais vyriausybės taupymo planais.

Jei esate verslo savininkas, puikiai žinote, kad sprendimas – taupyti ar investuoti – yra esminis. Nuo jo priklauso ar jūsų įmonė susidurs su finansiniais sunkumais ar atliks didžiulį plėtros šuolį. Šią dilemą spręsti išmokau dar 2004-iais metais, kai pradėjau pirmąjį savo verslą. Didžioji dalis mūsų turimų pinigų buvo investuoti į profesionalius kompiuterius, kurių reikėjo maketavimo darbams. Šie kompiuteriai buvo brangūs, tad turėjome taupyti kitai įrangai.

Piniginėje visiškai švilpia vėjai? Ir vėl pažadi, kad kitą mėnesį bus geriau? Suskubk pasirūpinti ateinančio mėnesio biudžetu jau dabar! Eik į parduotuvę su rašteliu ir pirk tik tas prekes, kurios yra surašytos popieriuje, bet ne tos, kurios vyrauja tavo galvoje. Nepralenk dėvėtų drabužių parduotuvių.

Konstitucinis Teismas penktadienį paskelbė, kad valstybė, ekonominės krizės metu kaupiamųjų pensijų įmokas sumažinusi nuo 5,5 proc. iki 3 proc, Konstitucijos nepažeidė, tačiau patirtus nuostolius privalo kompensuoti. Įmokos sumažintos 2009-ųjų sausį.

„Volvo Trucks“ sukūrė degalus taupančią sistemą „I–See“. Jos veikimas pagrįstas transporto priemonės sukuriamos kinetinės energijos įkalnėse ir nuokalnėse panaudojimu. Įdiegus šią sistemą sunkvežimių pramonėje, transporto įmonės degalų sąnaudas gali sumažinti iki 5 proc. Kinetinė energija yra mechaninis darbas, atliekamas norint visiškai sustabdyti judantį objektą. Kai transporto priemonė yra stabdoma, kinetinė energija virsta šiluma, kuri išsiskiria į aplinką.

Kurį laiką taupymo politikos šalininkai baksnojo pirštu į Baltijos šalis ir vadino jas sektinu pavyzdžiu visoms valstybėms išlaidūnėms. Tenka pripažinti, kad Baltijos šalys išgelbėjo savo viešuosius finansus. Dėl šios priežasties ne vienas politikas ir ekonomistas siūlo mokytis iš Baltijos regiono.

Naujoji koalicinė Graikijos vyriausybė pasiūlė Europos Sąjungai ir Tarptautiniam valiutos fondui apsvarstyti galimybę atidėti galutinį biudžeto deficito mažinimo terminą mažiausiai dvejiems metams – iki 2016 metų, informuoja BBC. Vyriausybė sakė taip siekianti išvengti būtinybės toliau mažinti atlyginimus ir pensijas. Iki tol naujasis darbo kabinetas tvirtino esąs pasirengęs vykdyti griežtus ES reikalavimus.

Silvio Berlusconis pareiškė esąs pasirengęs vėl vadovauti Italijos vyriausybei, rašo „The Telegraph“. Technokratas Mario Montis, kuris pernai lapkritį tapo Italijos ministru pirmininku, pradėjus vykdyti taupymo planą, ėmė darytis vis nepopuliaresnis. Apklausos rodo, kad M. Montio reitingai sumažėjo iki 33 proc. S. Berlusconis per savo partijos šalininkų mitingą sakė, kad šalis nebėra laisva, nes ją valdo asmenys, kurie nebuvo išrinkti demokratiniu balsavimu.

Lietuviai tėvynėje kabinasi į gyvenimą lyg tremtyje, tačiau jų kūrybingumas ir išradingumas naudingas tik jiems patiems. Kiekvienas nori gyventi oriai – turėti būstą, vairuoti automobilį ir kad jo vaikai nei alktų, nei šaltų. Kai vidutinis darbo užmokestis nuo europinio atsilieka kelis kartus, o kainos panašios, aktyviausieji griebiasi išradimų, stato būstus iš atliekų.

Šiandien Europos Sąjungos vykdoma politika yra ižūli, kadangi nėra orientuota į ekonominės krizės mažinimą ir beveik priėjo savo galą, praneša Bloomberg. Praeitą savaitę investuojai per mažiau nei vieną dieną nusprendė, kad pasiūlyto paramos paketo Ispanijos bankams neužteks. Šią savaitę geros žinios iš Graikijos (kairieji, kurie labiau siekė konfrontuoti nei bendradarbiauti su Briuseliu, pralaimėjo visuotiniuose parlamento rinkimuose) buvo sumenkintos dar greičiau.

„Biudžeto ištekliai bus kaip niekad įtempti. Taupymas bus priešpastatomas ekonomikos augimui, ir akivaizdu, kad kiekviena šalis turės atlikti namų darbus, bandydama subalansuoti savo viešuosius finansus“, – kalbėdama apie tai, ką žada Lietuvai 2014–2020 metų Europos Sąjungos biudžetas, sakė finansų viceministras Rolandas Kriščiūnas. „Kas tau priklauso, tu turi susimokėti ir aptarnauti skolą, kitaip būtų valstybės bankrotas“, – pridūrė jis, pabrėždamas, kad situacija nėra dėkinga.

Didžiosios Britanijos ekspertai paskaičiavo, kad perkant namą, o ne jį nuomojantis, per 50 metų galima sutaupyti vidutiniškai 194 tūkst. svarų sterlingų, rašo šalies dienraštis „The Daily Mail“. Banko „Barclays“ atlikto tyrimo rezultatai parodė, jog vidutinės išlaidos namo pirkimui, įmokoms už būsto paskolą ir namo išlaikymui per pusę amžiaus sudaro 429 tūkst. svarų sterlingų. O nuomai per tą patį laikotarpį žmogus išleistų 623 tūkst. svarų sterlingų.

Vyriausybės turėtų būti atviresnės kalbėdamos apie savo skolų dydį – tada jauni balsuotojai suprastų, kad politikams būtina jas apmokėti kuo greičiau, BBC sako istorikas Niallas Fergusonas. Pasak istoriko, Vakarų demokratijos kritikai yra teisūs sakydami, kad kažkas yra blogai su mūsų politinėmis institucijomis. Pats akivaizdžiausias negalios simptomas – milžiniškos skolos, kurias Vakarai užsiaugino pastaraisiais dešimtmečiais.

Graikijoje savaitgalį pakartotinai vykusius parlamento rinkimus, kuriuose daugumą iškovojo už taupymą pasisakanti partija „Naujoji demokratija“, ekonomistai vertina prieštaringai. „Danske“ banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė sako, kad rinkimų rezultatai duos teigiamą poslinkį sprendžiant euro zonos problemas.

Kompiuterių milžinė „Dell“ planuoja sumažinti išlaidas daugiau nei 2 milijardais dolerių per artimiausius trejus metus ir susitelkti ties technologijų produkcijos poreikiais. Neseniai paskelbta kompanijos ketvirtinė ataskaita nuvylė analitikus – „Dell“ akcijos atpigo daugiau nei 11 proc., nes nuogąstaujama, kad kompanija nepajėgs daug uždirbti iš asmeninių kompiuterių pardavimų, sparčiai augant mobiliosios įrangos rinkai.

Savaitgalį pasaulį apskriejo žinia apie 100 mlrd. eurų paskolų paketą, skirtą Ispanijos bankų gelbėjimui, rašo „The Wall Street Journal“. Pirmadienio rytą finansų rinkas apėmė trumpalaikė ekstazė, pasaulio biržose akcijų indeksai džiugiai stiebėsi į viršų, deja, antradienį emocijos drastiškai pasikeitė. Rinka išklausė ekspertų vertinimus ir nutarė, kad parama Ispanijai buvo sumodeliuota netinkamai. Netrukus Ispanijos skolinimosi kaina pakilo iki naujų aukštumų.

Vilniaus savivaldybė pasirašė sutartį su nepriklausomu elektros energijos tiekėju. Šis sprendimas miestui kasmet leis sutaupyti iki 3,3 milijonų litų. Sostinės savivaldybė nuo šiol elektros energiją pirks centralizuotai už fiksuotą kainą, kas leis ženkliai sumažinti miesto biudžeto išlaidas. „Sostinė nuolatos turi ieškoti būdų, kaip efektyviai mažinti išlaidas.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel antradienį dar kartą pabrėžė, kad struktūrinės reformos yra geriausias būdas įveikti užsitęsusią euro zonos skolų krizę ir pridūrė, kad Europai būtų pražūtinga staiga pasukti kitu keliu, informuoja AFP. „Būtų pražūtinga, jeigu tam tikros šalys, kurios pradėjo judėti teisinga kryptimi, staiga pasuktų kitu keliu ir mestų reformas pusiaukelėje“, – savo partijos nariams sakė A. Merkel.

Analitinės kompanijos „Roubini Global Economics Monitor“ direktorius, pasaulinę finansų krizę išpranašavęs žinomas ekonomistas Nourielis Roubini mano, kad Europos valstybių vyriausybės turėtų sumažinti mokesčius ir padidinti atlyginimus ir taip skatinti augimą, o ne tęsti taupymo politiką.

Po didžiulio spaudimo iš Europos Sąjungos lyderių, Ispanija savaitgalį nusprendė oficialiai paprašyti 100 mlrd. eurų pagalbos savo bankams. Paskolą šalis naudos bankų kapitalui atkurti, tačiau įsiskolinimas bus įtrauktas į valstybės skolą. Dėl drastiškai smukusios ekonomikos permainos buvo būtinos, tačiau ilgalaike sprendimo nauda abejojama.

Piniginis atlygis, kurį gauna Nobelio premijos laureatai, bus sumažintas 20 procentų, pranešama Nobelio fondo pranešime spaudai. Tokį sprendimą priėmė Fondo direktorių taryba birželio 11 dieną vykusiame posėdyje. Nuo šiol premijos laureatai vietoj 1,4 mln. dolerių gaus 1,1 mln. dolerių. Kaip aiškina Fondo direktorių taryba, tokį sprendimą padiktavo ekonominė krizė.