tarša

Didelė dalis vairuotojų automobilius tebeplauna patys kiemuose ar prie garažų, nors tai – aplinkai kenksmingas ir įstatymais draudžiamas automobilio plovimo būdas.

Salomėja Pranaitienė, LRT televizijos laida „Panorama“, LRT.lt Lietuva už apyvartinius taršos leidimus pernai vietoj planuotų 500 mln. Lt gavo tik 80 mln. Lt. Aplinkos ministerijos duomenimis, šiemet pajamos iš šios prekybos dėl kritusių taršos vienetų kainų, gali sumažėti dar perpus. Nuostolių patirs ir daugelis iš 100 mūsų įmonių, kurios parduoda perteklinius taršos leidimus.

Šiaulių miesto savivaldybės taryba Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto posėdyje aptarė mieste susidariusią situaciją dėl oro taršos. Jau dabar Šiauliuose oro tarša viršijo 35 galimas dienas per metus. Paskutinį kartą mieste oro taršos metų norma buvo viršyta 2010-aisiais metais.

LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Savaitgalį gali užklupti netikėtas lietus, todėl klimatologė Audronė Galvonaitė ragina nepamiršti skėčio ir tinkamai apsirengti, nes peršalti dabar – juokų darbas. Šiuo metu gamtai būtinas geras, stiprus, šniokščiantis lietus, nuplaunantis visą purvą. Tuomet greičiau sužaliuotų žolė, išsprogtų lapai, visa gamta atsigautų.

Išvalytoje šiuo metu naftos produktais užterštoje Kauno kuro sandėlio teritorijoje AB "Lietuvos geležinkeliai" rekonstruos sandėlį, įrengdami saugias modernias talpyklas naftos produktams bei kitą reikalingą infrastruktūrą. Tikimasi, kad, įgyvendinus Kauno miesto savivaldybės ir "Lietuvos geležinkelių" projektą, sumažės esama požeminių ir paviršinių vandenų tarša.

Asta Kažukauskienė, LRT televizijos laida „Panorama“, LRT.lt Klaipėdoje pradeda veikti pirmoji Baltijos šalyse termofikacinė jėgainė, deginsianti komunalines atliekas ir gaminsianti šilumos bei elektros energiją. Bandomuoju režimu įmonė dirba vos kelias savaites, tačiau aplinkosaugininkai jau gavo gyventojų skundą dėl galimos padidėjusios oro taršos. Termofikacinė jėgainė už beveik 450 mln. lt iškilo uostamiesčio pakraštyje.

Šiauliuose smogas tampa kasdienybe. Sausis buvo rekordinis pagal oro taršą kietosiomis dalelėmis. Mokslininkai atlieka tyrimą ir tariasi, ką daryti. Atliekų surinkėjai nuo lapkričio jaučia pakuočių badą – plastiką ar kartoną gyventojai kiša į krosnis. Pasiektas rekordas „Praėjusiais metais sustojome ties 35 dienų, kai oro tarša viršijo leistinas normas, riba, – sako Romaldas Šemeta, miesto Savivaldybės Aplinkos skyriaus vedėjas. – Bet šių metų sausis buvo rekordinis.

Pramoninė skalūnų dujų gavyba sukelia pavojų užteršti Lietuvos giluminį vandenį, teigia Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis. "Kol Lietuvoje ramu - Europos Sąjungos šalių sostinių parlamentuose verda aistros dėl skalūnų dujų gavybos poveikio aplinkai ir gėlam vandeniui. Lietuva turi tik teorinius skalūnų dujų rezervus, tuo tarpu pagal praktiškai ištirtus gėlo vandens rezervus esame vieni turtingiausių Europoje.

Sapnuoti griuvėsius, pasak sapnininko, reiškia, kad reikia būti ryžtingam siekiant užsibrėžto tikslo, tačiau gali reikšti ir sunkų bei beprasmį darbą. Tarsi realybėje įsikūnijęs sapnas plyti apleista teritorija prie Oko miško: darkantys kraštovaizdį, teršiantys poilsį ir atgaivą teikiančią pamiškę. Tiems, kurie prieš daugelį metų ryžosi pradėti statyti garažus prie Oko miško, pabaigti darbą iš tiesų pritrūko ryžto.

Danijos kapitalo kiaulių auginimo bendrovė ,,Saerimner”, nuo 2006 metų Lietuvoje investavusi apie 200 mln. litų, apie pusę šios sumos sieks atgauti. Jei įmonei, nuo kurios sklindančiais kvapais jau penkerius metus piktinasi aplinkiniai gyventojai, per teismus nepavyks gauti atnaujinto taršos leidimo, iš Lietuvos ji ketinant reikalauti 100 mln. litų už prarastas investicijas.

„Volkswagen“ bendrovė pradeda žadėto „Eco Up!“ modelio gamybą. Kaip tikina kompanijos atstovai, šiuo metu - tai pats ekologiškiausias pasaulyje automobilis, varomas suspaustomis dujomis ir biometanu – iš atsinaujinančių šaltinių gaminamomis biodujomis, iškastinių suspaustų dujų analogu.

Garaže ar rūsyje laikydami seną akumuliatorių arba atiduodami jį išardyti kaimynui, dažniausiai nesusimąstome, kokios pavojingos juose esančios medžiagos ir kokią didelę žalą jos gali padaryti žmogaus organizmui. Kenkia nervų sistemai Senus, nebenaudojamus akumuliatorius būtina sutvarkyti pagal griežtus reikalavimus – reikalingos žinios, kaip dirbti su pavojingomis medžiagomis, specialios patalpos ir žinios, kaip dirbti su pavojingomis medžiagomis.

Pra­si­dė­jo šil­dy­mo se­zo­nas ir pa­di­dė­jo Šiau­lių mies­to oro tar­ša. Ke­lias praė­ju­sios sa­vai­tės die­nas bu­vo vir­šy­ta pa­ros di­džiau­sia leis­ti­na kie­tų­jų da­le­lių kon­cent­ra­ci­ja ap­lin­kos ore.

Pastaruoju metu vis dažniau nekilnojamojo turto pirkėjai susiduria su dilema, kai reikia apsispręsti, kur gyventi, kad būtų ne tik patogu bei jauku, bet ir sveika. Į ką reikėtų atkreipti dėmesį ir ką žinoti prieš priimant svarbų sprendimą? Kodėl kai kurios miesto gatvės yra geresnės už kitas ir kaip jas atskirti? Neseniai pradėjęs veikti interneto portalas www.KurGyvenu.

Automobilių importuotojai turi mokėti bent 500 litų aplinkos teršimo eksploatuoti netinkamomis transporto priemonėmis mokestį už kiekvieną į Lietuvą įvežamą automobilį, kitaip Lietuva pavirs senų automobilių kapinynu, teigia Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacijos pirmininkas Gerardas Penikas.

Nuo kitų metų Talino gyventojams važiuoti viešuoju transportu nebekainuos. Taip siekiama sumažinti automobilių spūstis ir oro taršą mieste. Tačiau pačioje Estijos sostinėje toks vietos valdžios sprendimas vertinamas gana prieštaringai. Talinas, kaip ir daugelis didmiesčių, dūsta nuo automobilių. Tyrimai rodo, kad net 60 proc. oro taršos sudaro jų išmetamosios dujos, o viešojo transporto tarša – vos 6 proc.

Į poledinį Vostoko ežerą Antarktidoje prasigręžusiems Rusijos mokslininkams kol kas nepavyko jame aptikti ne tik „nežemiškos“ , bet ir apskritai jokios gyvybės pėdsakų. Pirminiai rezultatai rodo, kad vanduo jame sterilus. Šių metų vasario mėnesį į po beveik 4 kilometrų storio ledo danga Antarktidoje esantį Vostoko ežerą prasigręžę Rusijos Antarktidos ekspedicijos specialistai paėmė vandens mėginius, kuriuose tikėtasi rasti šiuolaikiniam mokslui nežinomų organizmų.

Praėjusią savaitę  Ruklos miestelyje, Jonavos rajone buvo iškilmingai atidaryta rekonstruota nuotekų valykla. Dabar valykla atitiks visus europinius reikalavimus. 18 metų veikusi senoji valykla beveik nebefunkcionavo. Naujais įrengimais išvalytas vanduo nebeterš aplinkos, o upė Neris taps švaresnė. Visi rekonstrukcijos darbai, kuriuos vykdė generalinis rangovas UAB „LitCon“, buvo atlikti laiku, per pusantrų metų, kaip ir numatyta projekte.

JAV mokslininkai sukūrė naują programinę įrangą, kuri gali tiksliai išmatuoti dujų, sukeliančių šiltnamio efektą, kiekį atskiruose pastatuose ir gatvėse, praneša BBC. Iki šio JAV turėjo vieną metodą pamatuoti CO2 ir kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą nacionaliniu lygiu, tačiau miestų ir vietos lygiu to nuosekliai daryti negalėjo. Pasak mokslininkų iš Arizonos valstijos universiteto, nauja matavimo sistema, vadinama „Hestia“, situaciją pakeis.

Spalio 5 dieną vyko NATO komiteto Mokslas taikai ir saugumui bendro Lietuvos ir Rusijos mokslininkų projekto „Galimų naftos išsiliejimų Baltijos jūroje neigiamų pasekmių mažinimas“ pristatymas, pranešė Lietuvos užsienio reikalų ministerija.

Elektrinai automobiliai gali teršti daug labiau negu varomi benzinu ar dyzeliu, rodo naujas tyrimas. Norvegijos mokslo ir technologijų universiteto atlikta studija atskleidžia, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis smarkiai išauga, jei elektrai gaminti yra naudojama anglis. Elektrinių mašinų fabrikai taip pat išmeta daugiau nuodingų atliekų nei įprasti mašinų fabrikai.

Kasdien pasaulio žiniasklaida praneša apie įvykius Artimuosiuose Rytuose, euro zonos skolų krizę ar JAV prezidento rinkimų kampaniją. Išvardinti reiškiniai tapo mūsų kasdienio gyvenimo dalimi ir kone kiekvienas turi susiformavęs savo nuomonę šiais klausimais. Tačiau retas pastebi, kad tuo pat metu patyliukais vyksta kur kas mažiau matoma socialinė revoliucija – žmonės visame pasaulyje plūsta į miestus, keičia civilizacijos gyvenimo būdą ir transformuoja planetos veidą.

„Iš Žemaitijos išvažiuoju ankstyvo ryto gaivoje, o atvažiavus į Vilnių ir lango atidaryti nesinori“, - atvirauja prekes vežiojančios įmonės savininkas Mūsų valstybės piliečiai kvėpuoja švaresniu oru nei kaimyninių šalių gyventojai, tačiau nepastovūs, vėjuoti bei lietingi orai tą lemia ne mažiau nei kryptingas oro kokybės gerinimas savivaldybėse. Tiriama nuolat „Nenorėčiau Vilniuje gyventi, – postringavo šnekus pervežimų įmonės savininkas, nuosavu sunkvežimiu pristatantis prekes Lietuvoje.

Visa ši savaitė yra paskelbta tradicine Europos judriąja savaite, kuria siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į neigiamą transporto poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai. Akcijos kulminacija – Tarptautinė diena be automobilio – tradiciškai švenčiama rugsėjo 22-ąją. Kauno gatvėse šeštadienį automobilių buvo kiek mažiau nei įprastai, tiesa, galbūt dėl to, kad savaitgalis. Gatvėje kalbinti kauniečiai sako, kad tokia diena yra reikalinga, tačiau trūksta jos reklamos.

Padidėjus kuro kainoms vis daugiau šeimų renkasi ekologiškus ir taupius automobilius, rodo SEB bankų Baltijos šalyse statistika. Per aštuonis šių metų mėnesius SEB Baltijos šalyse lizingu pardavė daugiau negu 350 (221 Lietuvoje) automobilių, kurių anglies dvideginio (CO2) emisija yra lygi arba mažesnė negu 130 g/km. SEB Baltijos šalyse statistikos duomenimis, lizingu labiausiai buvo įsigyjami ekologiški „Volkswagen“, „Fiat“, „Kia“, „Škoda“ ir „Hyundai“ automobilių modeliai.

Padidėjus kuro kainoms vis daugiau šeimų renkasi ekologiškus ir taupius automobilius, rodo SEB bankų Baltijos šalyse statistika. Per aštuonis šių metų mėnesius SEB Baltijos šalyse lizingu pardavė daugiau negu 350 (221 Lietuvoje) automobilių, kurių anglies dvideginio (CO2) emisija yra lygi arba mažesnė negu 130 g/km. SEB Baltijos šalyse statistikos duomenimis, lizingu labiausiai buvo įsigyjami ekologiški „Volkswagen“, „Fiat“, „Kia“, „Škoda“ ir „Hyundai“ automobilių modeliai.

Šiau­lių re­gio­no ap­lin­kos ap­sau­gos de­par­ta­men­to Šiau­lių mies­to agen­tū­ros pa­rei­gū­nai rugp­jū­čio pa­bai­go­je Šiau­lių mies­to gat­vė­se tik­ri­no au­to­mo­bi­lių iš­me­ta­mų ter­šian­čių me­džia­gų kie­kius – ang­lies mo­nok­si­do (CO), ang­lia­van­de­ni­lių (CH) kon­cent­ra­ci­jos au­to­mo­bi­lių iš­me­ta­mo­se du­jo­se ir jų ati­ti­ki­mą nor­ma­ty­vams. Ana­lo­giš­kas rei­das vyk­dy­tas ir ke­tu­rias die­nas bir­že­lio pra­džio­je.

Kas sukelia alergijas, plaučių ar net smegenų ligas, reguliuoja klimatą? Už tai labai dažnai atsakingos Žemės atmosferoje kybančios įvairaus dydžio bei sudėties dalelės, vadinamos aerozoliais. Kadangi pastaruoju metu vis daugiau tokių nanodalelių atsiranda dėl žmogaus veiklos, labai svarbu įvertinti jų poveikį mūsų sveikatai ir planetos klimatui.

Heathrow oro uosto kaimynystėje įsikūrę gyventojai gaus tūkstantines kompensacijas už lėktuvų keliamo triukšmo, jei būsimoji valdžia sutiks su trečiojo pakilimo tako statybomis, rašo The Independent. Britų oro kelių valdyba, prižiūrinti Heathrow ir kitus oro uostus, teigė svarstanti įvairias galimybes, kurios tenkintų miesto gyventojus ir netrukdytų oro uosto plėtrai. Tačiau valdyba pabrėžia, jog galutinis sprendimas bus priimtas vyriausybės.

Honkongas skendi smoge. Žmonių sukeltas oro užterštumas čia ketvirtadienį pasiekė aukščiausią kada nors užfiksuotą rodiklį nuo stebėjimų pradžios 1999-aisiais, pranešė aplinkosaugos tarnybos atstovas, kuriuo remiasi agentūra AFP. Žinybos paragino gyventojus likti uždarose patalpose. Ypač atsargūs turi būti kvėpavimo ligomis sergantys žmonės, pagyvenę asmenys ir vaikai. Garsieji buvusios britų kolonijos dangoraižiai ketvirtadienį buvo dengiami tiršto smogo.

Vidutiniškai 65 proc. laiko žmogus praleidžia namie, apie 25 proc. laiko jis būna įvairiose kitose patalpose, apie 5 proc. – keliauja iš vienos patalpos į kitą ir tik apie 5 proc. laiko praleidžia lauke. Patalpose – darbe ir namie – žmogų veikia daug įvairių medžiagų. Dažnai namų oro kokybė kenčia nuo įvairių degimo produktų (ypač anglies monoksido), rūkalų, pelėsių, radono. Kitos medžiagos išsiskiria statybos ir remonto metu ar buityje naudojant chemines priemones.

Ketvirtadienį Klaipėdoje į Baltijos jūrą išlydėtas laivas „Romastė“. Jis išplukdė komandą, siekiančią iš jūros išvalyti pamestą ar nuskendusią žvejybinę įrangą. Baltijos jūroje kasmet prarandama nuo 5 500 iki 10 000 tinklų ir tralų. Jūroje jie lieka dėl įvairiausių priežasčių - kai kurie dingsta audrų metu, kiti tyčia išmetami žvejų.

Australijoje įsigaliojo kontroversiškas įstatymas, pagal kurį iš labiausiai aplinką teršiančių kompanijų bus imamas mokestis už anglies dvideginio išmetimą. Šis mokestis – Australijos premjerės pergalė, tačiau už tai jai gali tekti sumokėti savo postu – australai pasipiktinę. Australija – viena pirmaujančių pasaulyje pagal anglies dvideginio išmetimą, nes kliaunasi anglimi varomomis elektrinėmis. Bet nuo šiandien, pasak Australijos premjerės, viskas turėtų pasikeisti.

Sportiškų „Mazda“ gerbėjai gali skelbti gedulą – galutinai baigta kompanijos flagmano, kupe „Mazda RX-8“ gamyba. Praėjusią savaitę nuo konvejerio nuriedėjo paskutiniai atsisveikinimo serijos „Mazda RX-8 Spirit R“ automobiliai, kurių japonai savo rotorinių automobilių aistruolams pagamino lygiai 1000. Sportiški kupe su rotoriniais varikliais ilgus metus simbolizavo šios japonų kompanijos sportiškas ambicijas. Dabar modelių gamoje likę „MX-5“ ar „Mazda 3MPS“ yra gerokai žemiškesni.

Honkongui stengiantis užsitikrinti lyderiaujančio finansų centro reputaciją, vis labiau atkreipiamas dėmesys į smogą, dengiantį dangoraižius. Oro užterštumas Honkonge – vienas didžiausių visoje Azijoje. Honkongą nuolat slegia smogas. Tai automobilių, laivų išmetamosios dujos, taip pat dūmai iš dešimčių tūkstančių fabrikų šalia esančioje Perlų upės deltoje – pagrindinio Kinijos gamybos centro.

„Lietuvos ežerų užterštumas – tai problema, kuri egzistuoja, tačiau jos nesimato, kol nepaneri po vandeniu“, – sako šiandien atidarytos parodos autorius Gintautas Krakauskas. Profesionalaus naro ir povandeninės fotografijos meistro parodoje užfiksuoti neįtikėtini vaizdai iš Lietuvos ežerų dugno – senose padangose įsikūrę vėžiai, tarp butelių bei kepsninių plaukiojančios žuvys. „Kaskart panėrę į ežero dugną randame daugeliui tikriausiai sunkiai suvokiamą šiukšlių kiekį.

Miestai, su vis didėjančiu gyventojų skaičiumi, besiplečiančia pramone bei paslaugų sektoriumi, sukelia vis daugiau problemų ne tik visai aplinkai, tačiau ir žmonių, gyvenančių juose, sveikatai. Šiuo metu didžiausios miestų problemos siejamos su atliekų ir nuotekų kiekių susidarymu. Buitinių ir pramoninių atliekų kiekio didėjimas bei nepakankama jų tvarkymas, ir iš lėto didėjantis radiacinis fonas sukelia neigiamus fiziologinius pokyčius žmogaus organizme.

Brazilijoje vyksta Rio+20 konferencija skirta tvarumo problemoms Žemėje spręsti. „Time“ sudarė sąrašą dalykų, kurie kelia didžiausią grėsmę žmonių planetai ir į kuriuos pasaulio lyderiai pirmiausia turėtų kreipti dėmesį. Mažėjantis miškingumas Tai tylus, nematomas žudikas, bet jis pasiima didelę duoklę. Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, daugiau nei 1,3 mln. kasmet žūsta nuo oro taršos.

Birželio 20–23 d. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Švenčionių rajono agentūros darbuotojai ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio pareigūnai pradėjo vykdyti bendrą priemonę. Patruliuojantys pareigūnai sustabdę transporto priemones tikrina vairuotojų dokumentus, o agentūros darbuotojai priemonės metu tikrina mobiliu dujų analizatoriumi automobilių išmetamų dujų koncentraciją.

Pietų Amerikos žemynas, liūdnai pagarsėjęs nelegaliu narkotikų verslu, dabar susiduria su nauja neteisėta veikla – nelegaliomis aukso kasyklomis, rašo BBC. Nuo 2008 metų pasaulinės ekonominės krizės pradžios, aukso kaina pakilo 100 procentų, o Pietų Amerikoje šio tauraus metalo gavyba suklestėjo. Kainos išaugimo įtaka juntama devyniose regiono šalyse, kuriose darbuotojai migruoja į kasyklų teritorijas, o politikai į gavybos industriją siekia pritraukti užsienio investicijas.

Daugelis veikiausiai sutiksite, kad gamtoje viskas glaudžiai susiję, o žmogus daro jai neišvengiamą įtaką. Aplinkosaugos ekspertai nuolat pabrėžia, kad šiltnamio efektas bei oro tarša visame pasaulyje didėja, nes atmosfera vis labiau teršiama žmogaus. Tad verta susimąstyti ką mes galėtume nuveikti ir pakeisti, jog išsaugotume savo planetą ateities kartoms. Pasaulinės aplinkos apsaugos dienos proga, apie ekologijos problemas kalbame su aplinkosaugos ekspertu - dr. Gytautu Ignatavičiumi.

Labiausiai užterštų pasaulio vietų topai sudarinėti ne kartą – dešimtukai, penkioliktukai, trisdešimtukai. Ir dažniausiai juose figūruoja tie patys vardai: Aralo jūra, Džmanos upė Indijoje, La Oroja miestelis Peru ir, žinoma, Černobylis. Portalas „Brainz“ irgi pasiūlė savąjį dešimtuką, kiek originalesnį.

Augdamas medis nuolat kaupia informaciją apie jį supančią aplinką. Jis yra laikomas vienu iš jautriausių bei iš visų gyvybės formų labiausiai tinkančių aplinkos pokyčių vertinimui. Medžiai ypač jautriai reaguoja į žmogaus vykdomos ūkinės veiklos sukeltus padarinius (oro ar dirvožemio taršą), todėl pagal jų būklės pokyčius galime įvertinti aplinkos taršos mąstą įvairiais cheminiais elementais ir jų junginiais.

Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) tenkino Kazokiškių bendruomenės ir Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos skundą ir panaikino Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento praėjusių metų spalio 17-ąją UAB VAATC išduotą taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, sprendimo vykdymą atidedant 9 mėnesiams.

Viena svarbiausių klimato kaitos priežasčių – atmosferos tarša šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis. Pagrindinės šiltnamio efektą sukeliančios dujos yra: anglies dioksidas (CO2) – sudarantis 76 % visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų.

Naftos išsiliejimas Meksikos įlankoje padarė didžiulę žalą visai ekosistemai. Siekdama patraukti naujus savanorius ir dėmesį vandenynų apsaugos klausimams, visuomeninė organizacija "Surfrider Foundation" išleido kalendorių su merginomis, savo grožybes prisidengusiomis „naftos bikiniais“: vietoj klasikinių maudymosi kostiumėlių modeliai pasipuošė naftos dėmėmis, kurios atkartoja bikinio formą.

Didžiulis plastikinių šiukšlių sūkurys, susiformavęs šiaurinėje Ramiojo vandenyno dalyje, per pastaruosius 40 metų padidėjo 100 kartų. JAV mokslininkai perspėjo, kad mirtini mikroplastikai, dalelės, mažesnės nei 5 milimetrai, grasina pakeisti natūralią vandenynų aplinką, praneša telegraph.co.uk. Laikotarpiu nuo 1972 iki 1987 metų daugumoje tyrimams paimtų mėginių mikroplastikų nerasta, teigiama Karališkosios mokslo draugijos žurnale „Biology Letters“ skelbiamame tyrime.

Tikriausiai nėra nė vieno, kuris nesuprastų, jog naudojantis viešuoju transportu ne tik sutaupoma asmeninių lėšų, bet ir prisidedama prie švaresnės aplinkos. Vis tik, šie, rodos, svarūs argumentai vargiai įtikina asmeninių automobilių savininkus, o ir kaltinti juos dar ankstoka.

Lietuvoje neišnaudojamos galimybės apsaugoti vandens aplinką nuo taršos pavojingomis cheminėmis medžiagomis. Valstybiniai auditoriai nustatė Vandenų taršos pavojingomis medžiagomis mažinimo programa turi trūkumų, todėl priemonės įgyvendinamos nepakankamai rezultatyviai. Šalyje įregistruota apie 9000 cheminių preparatų ir bemaž 900 cheminių medžiagų. Apie 80 proc. šių medžiagų yra pavojingos vandens aplinkai. „Apsaugoti vandens aplinką nuo tokio kiekio medžiagų – sudėtinga ir brangu.