Nuošalioje Vilniaus J.Kairiūkščio gatvėje įsikūręs Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas (NMVRVI) – ypatinga įstaiga. Kaip ją rasti, žino su įvairiomis maisto saugos, kokybės, gyvūnų ligų problemomis susidūrę asmenys. Maisto ir ne maisto produktų saugą ir kokybę tiriantys NMVRVI specialistai atlieka ir kitą ne mažiau svarbią funkciją – rizikos vertinimą. Apie šią itin reikšmingą misiją kalbėjomės su NMVRVI direktoriaus pavaduotoja Snieguole Ščeponavičiene.
Kas gi slepiasi po tais dviem žodžiais „rizikos vertinimas“?
Rizikos įvertinimas – tai moksliškai pagrįstas procesas, kurį sudaro pavojaus nustatymas, pavojaus apibūdinimas, poveikio įvertinimas ir rizikos apibūdinimas. Atliekant rizikos vertinimą, labai svarbu specialistų pasirengimas, gebėjimas rinkti, analizuoti, sisteminti mokslinę informaciją, pateikti moksliškai pagrįstas išvadas ir rekomendacijas. Vėliau jos pateikiamos tiems, kas gali pasinaudoti tokia informacija ir priimti atitinkamus sprendimus.
O kokį galite pateikti pavyzdį?
Tarkime, planuojama stebėti, kiek įtakos žmogaus sveikatai gali turėti augaliniuose produktuose esantys pesticidų likučiai, sunkiųjų metalų kiekiai. Dažniausiai tų likučių normos reglamentuojamos, o kai kurių – ne. Tada renkama informacija apie situaciją. Pavyzdžiui, akrilamidas susidaro gaminant krakmolingus maisto produktus, tokius kaip bulvių traškučiai, gruzdintos bulvytės, taip pat duoną, sausainius, kavą aukštoje temperatūroje (įskaitant virimą riebaluose, kepimą ir skrudinimą). Akrilamidas gali sukelti sveikatos problemų, nes ši cheminė medžiaga kancerogeniška ir genotoksiška.
Akrilamidas susidaro kaitinant maisto produktus aukštesnėje kaip 120 ºC temperatūroje, kai juose esantys gliukozė, fruktozė bei krakmolas reaguoja su aminorūgštimi asparaginu. Nedideli jų kiekiai nekenkia, bet žmonės turėtų susimąstyti, ar verta daug vartoti taip apdorotų produktų. O mūsų pareiga – stebėti, kaupti duomenis, teikti pasiūlymų.
Įpratome valgyti ne tik savo krašte užaugintų vaisių. Kas daroma, kad mūsų šalį pasiektų kokybiški ir saugūs vaisiai iš tolimosios Afrikos ar kitų žemynų?
Siekiant tikslingai atlikti kontrolę ir atrinkti būtent tuos produktus, kurie importuojami iš kitų šalių ir gali kelti pavojų mūsų gyventojų sveikatai, nesvarbu, kas tai būtų – bananai, granatai ar vynuogės, NMVRVI specialistai analizuoja paskutinių 3–5 metų Lietuvoje atliekamo monitoringo duomenis, surenka kitų šalių duomenis. Tada, atlikę išsamią analizę, teikia rekomendacijas tikslingai tirti iš vienų ar kitų ne ES šalių Lietuvos rinką pasiekiančius maisto produktus, nes pastebėta maisto saugos normų neatitikimų.
Atrodytų, kad tai – labai nesunkus darbas?
Anaiptol. Daug laiko reikia skirti analizei, nes vertinama ne tik tai, kas viršija nustatytas normas. Yra produktų, kuriuose nustatoma keliolikos pesticidų likučių. Leistinos jų normos neviršijamos, bet jau įžvelgiamas rizikos veiksnys ir atidžiai stebimi, analizuojami visi vėliau gaunami duomenys. Taigi, tokie augintojai, gamintojai ar importuotojai atsiduria po didinamuoju stiklu.
Tačiau ar Afrikos fermeriui svarbios mūsų NMVRVI specialistų išvados? Jis juk jų gali ir nepaisyti?
Viskas labai paprasta. Ką įvežti į ES rinką, sprendžia importuojančios kompanijos. Jei žinoma, kad kažkurioje šalyje yra stipri kontrolė ir tikrinama tikslingai, stengiamasi įvežti tai, kas nebūtų grąžinta, ir taip išvengti papildomų išlaidų bei nemalonumų. O augintojai taip pat nori nenori turi paisyti reikalavimų, kad galėtų parduoti derlių. Nuolaidos nedaromas nė vienai pasaulio šaliai. Iš tolimiausių žemynų atkeliaujančios vaisių siuntos turi atitikti ES keliamus reikalavimus. Taigi, dėl moksliniu rizikos vertinimu pagrįstos kontrolės sistemos mes galime valgyti saugius bananus, citrusinius vaisius, ananasus ir visus kitus egzotinius vaisius.
Ar šioje srityje dirbate vadovaudamiesi tokiais pat principais, kokiais remiamasi ir kitose ES šalyse?
Be abejo. Įvertinimas, analizė, rizikos veiksnių atranka – tai toks pat darbas, kokį dirba Europos maisto saugos tarnyba. Priemonių taikymas – siuntų sulaikymas ir grąžinimas – ne mūsų darbo sritis. Tai atlieka Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. ES jos atitikmuo – Europos Komisija.
Be papildomų lėšų, be papildomų tyrimų, panaudojant visą protinį NMVRVI darbuotojų potencialą, visus laboratorinių tyrimų ir mokslinius duomenis, taip pat informaciją, kurią gauname iš kolegų kitose ES šalyse, kantriai padirbėję, galime pasiekti puikių rezultatų. Vertinant riziką atliekami tyrimai taikant tik akredituotus metodus. Gauti rezultatai pripažįstami visose ES šalyse.
Minėjote, kad ne viskas, kas laikoma maisto tarša, yra reglamentuota. Kaip kontroliuojamas sunkiųjų metalų kiekis maisto produktuose?
Tarkime, saulėgrąžose randama vario, kurio norma būtent saulėgrąžose nereglamentuota. NMVRVI specialistai turi įvertinti, kiek žmogus gali vidutiniškai suvalgyti saulėgrąžų, koks vario kiekis nepakenktų jo veikatai. Tik įvertinus visus veiksnius galima teigti, kad saulėgrąžose esantis varis nekelia pavojaus ar atvirkščiai – jis laikomas keliančiu riziką.
Peršasi išvada, kad visko, ką mėgstame, reikia valgyti po truputį, nes nežinia, kokia tarša gali būti produktuose.
Visada reikia turėti saiką. Reikia valgyti kuo įvairesnį maistą. Tačiau noriu pabrėžti, kad vertinant riziką, imamas suaugusiam 60 kg sveriančiam žmogui nustatyti produktų, kuriuos jis gali suvartoti, vidurkiai. Juk jei kelias dienas iš eilės valgomas tas pats produktas, kitą dieną jo nesinori, kaip neįmanoma per vieną dieną suvalgyti daugiau nei, sakysime, 5 kg agurkų, pomidorų ar ko kito. Neteisinga galvoti, kad žmogus, suvalgęs daugiau mėgstamo produkto, gali susirgti dėl jame esančių sudedamųjų dalių ar taršos.
O jei visuose produktuose, kuriuos valgome – duonoje, žuvyje, mėsoje, daržovėse, yra kenksmingų medžiagų? Kaip vertinama ši rizika?
Kasdien vartojamuose maisto produktuose tarša gali būti įvairi. Jei, tarkime, pesticidų yra augalinės kilmės maisto produktuose, vertinant jų kiekius atsižvelgiama į tai, kad jų gali būti ir kituose maisto produktuose. Tas pats pasakytina ir apie maisto priedus. Vertinat riziką atsižvelgiama ir į kiekvieno regiono mitybos įpročius. Japonijoje didesnę raciono dalį sudaro ryžiai, todėl mokslininkai, vertindami riziką, būtinai atsižvelgia į šį svarbų veiksnį. Mes retai valgome faršą, o kai kuriose šalyse termiškai neapdorota mėsa – dažnas ir mėgstamas valgis. Vertinat riziką, į tai irgi privalu atsižvelgti.
Maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo skyriai, siekdami pateikti moksliškai pagrįstas ir išsamias rizikos vertinimo išvadas, remiasi Europos maisto saugos agentūros (EFSA) parengtomis rizikos vertinimo gairėmis. Aktualiausia sritis rizikos vertinimui yra vartotojų sveikatos apsauga, siejama su maisto ir pašarų sauga, gyvūnų sveikata bei gerove.
Mokslinis rizikos vertinimas būtinas, norint gauti nepriklausomą, mokslinį patarimą maisto bei pašarų saugos, gyvūnų sveikatos ir gerovės klausimais. Jis padeda rizikos valdymo procese geriau suprasti pavojų ir priimti tam tikroje situacijoje tinkamiausius sprendimus. Be to, rizikos vertinimu pagrįsti sprendimai tampa labiau suprantami ir priimtini visuomenei. Teikiama mokslinė informacija apie rizikos vertinimą stiprina vartotojų pasitikėjimą maistu ir jo sauga.
