tadas kosciuška

LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Trečiadienio vakarą prisimintas prieš 220 metų Tado Kosciuškos sukilimo metu vykęs Vilniaus išvadavimas iš Rusijos imperijos įgulos. Katedros aikštėje – Lietuvos kariai, vilkintys istorines uniformas ir senoviniai pabūklai. Trumpa inscenizacija pasakoja, kad XVIII-ojo amžiaus pabaigoje nusilpus Lenkijos-Lietuvos valstybei, ją kelis kartus pasidalijo Rusija, Prūsija, Austrija.

Į Lietuvą atvyksta Litvos prezidentas Алякса́ндар Рыго́равіч Лукашэ́нка. Geopolitiniai pasvarstymai ta proga. Tekstas nėra trumpas. Prie jo prisegta dukart tiek užklasinių skaitinių. Lietuviškos dalies skaitymui teks paaukoti kokį pusvalandį. O kas nevalstybine kalba – pagal poreikį. Kelios protokolinės pastabos. Pasirašau po klausimais, kuriuos Laima Andrikienė norėtų užduoti Aleksandrui Lukašenkai.

Tęsdamas darbo vizitą Lenkijos mieste Liubline, Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus dalyvavo 1569 m. sudarytos Lietuvos ir Lenkijos sąjungos - Liublino unijos 440 metų jubiliejaus minėjimo iškilmėse. Prezidentas V. Adamkus savo kalboje pabrėžė, kad neįmanoma pervertinti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės bendros valstybės reikšmės. Šalies vadovo nuomone, 200 metų trukusį bendrą gyvenimo etapą sudarė bendri priešai, pergalės, nuopuoliai, likimas.

Lietuvos užsienio reikalų ministras rugsėjo 4 dieną Lietuvos ambasadoje Varšuvoje už nuopelnus Lietuvos valstybei ir jos užsienio politikai Lietuvos užsienio reikalų ministerijos garbės ženklu „Lietuvos tūkstantmečio žvaigždė“ apdovanojo buvusį Lenkijos Prezidentą, „Solidarumo“ judėjimo įkūrėją, Nobelio premijos laureatą Lechą Valensą. „Man didelė garbė įteikti šią „Lietuvos tūkstantmečio žvaigždę“ Prezidentui L.Valensai. Jo dėka Lietuva ir Lenkija tapo strateginėmis partnerėmis.

Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino kavalierė Valerija Novodvorskaja, galimas dalykas, yra viena nekenčiamiausių politikių Rusijoje. Ji pripažįsta, kad dėstydama savo tiesas kur nors Kalugoje ar Vologdoje gali net gauti mušti. Bet vis tiek jas dėsto. Gėdos šventė - Šią savaitę - dvi svarbios Rusijai dienos: naujojo prezidento inauguracija ir gegužės 9-oji, per kurią vėl bus demonstruojama karinė galia.

Procesai, prasidėję apkaltos procesu, galėjo tapti visuotinio viešosios erdvės apsivalymo pradžia. Deja, netrukus išryškėjusios eksprezidento oponentų silpnybės (ypač nenoras tuos pačius aukštus standartus taikyti sau patiems (http://www.blogas.lt/liutauras/24076/)) bloškė Lietuvą į tariamų ir laikinų vertybių erdvę. Dabar pašalinis kasdien kelių alternatyvių informacijos šaltinių nenagrinėjantis stebėtojas gali tapti puikiu tiek vienos, tiek ir kitos pusės manipuliacijų objektu.

Draugai ir draugės mane pabara - rašau niekus, t.y. apie mergas ir savo santykius su jomis. Ir nieko pilietiško, nieko fundamentalaus, kas liktų ateities kartoms. Susimąsčiau ir nusprendžiau parašyti ką nors svaraus. Tad šis straipsnis bus kitoks - apie jokias mergas nerašysiu. Nors, kaip jau supratote iš pavadinimo, nuo meilės nepabėgau. Rašysiu apie meilę Amerikai. Tiksliau pasakius, apie tai, ką pamačiau ten pirmą kartą nuvažiavęs. Skaitykite, kas man išėjo.

Kovo 11-osios signataras Algirdas Patackas trečiadienį išplatino pranešimą, kuriame kritikuoja tiek Rolandą Paksą dėl sprendimo skirti apdovanojimą generolui Povilui Plechavičiui, tiek nepasitenkinimą šiuo sprendimu reiškiančius prezidento oponentus, ir ragina protestuoti prieš “neatsakingą istorinių asmenybių panaudojimą politinei konjunktūrai”. “Pirmą kartą Lietuvos Respublikos valstybinių apdovanojimų praktikoje apdovanotas asmuo jau priklausantis istorinei amžinybei, tiesiogiai nesietinas ...

Pirmadienį Lenkijos prezidentas Aleksandras Kwasniewskis (Aleksandras Kvasnevskis) išvyko į Vašingtoną su oficialiu vizitu, kurio metu jis mėgins derėtis dėl vizų režimo sušvelninimo savo tautiečiams. Nuo pat tos akimirkos, kai lenkų kariai išvyko paremti amerikiečių okupacinių pajėgų į Iraką, šalies politikai ėmė labai nuosekliai reikalauti, kad JAV panaikintų vizas Lenkijos piliečiams.