swedbank

Verslininkai, siūlydami galimybę mokėti kortele, pritraukia daugiau klientų, jaučiasi saugiau ir sprendžia aptarnaujančio personalo efektyvumo klausimus, rodo „Swedbank“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atliktas Lietuvos verslo ir gyventojų nuomonės tyrimas.

Labiausiai lietuviai norėtų dirbti SEB, „Swedbank“ ir „Achemos“ kompanijose. Toliau patraukliausios darbuotojams kompanijos rikiuojasi tokia seka: „Lesto“, „Omnitel“, „Teo Lietuva“, „Bitė Lietuva“, „Orlen Lietuva“, „Lietuvos geležinkeliai“ ir „Švyturys-Utenos alus“. Šiuos rezultatus parodė „CV Market Lietuva“ ir „AC Nielsen Baltics“ tyrimas, paremtas daugiau nei 4300 respondentų apklausų analize.

Bankrutuojantis Vievio paukštynas skęsta nesutarimų liūne. Vieni kreditoriai neranda dalies savo turto, kiti tai vadina absurdu ir siūlo paieškoti atidžiau, rašo „Lietuvos Rytas“. Dėl Vievio paukštyno pliekiamasi vis smarkiau. Kai skolą bankui „Swedbank“ perpirko "Vičiūnų" grupė, ietis surėmė ši įmonių grupė ir bendrovė "Kauno grūdai". Prieš mėnesį "Vičiūnų" grupės atstovai nuvyko į bankrutuojančio paukštyno Kurmaičių padalinį patikrinti už skolas įkeistų įrenginių ir dalies jų pasigedo.

Kredito įstaigų atrankos komisija atrinko keturis bankus, kurie teiks valstybės remiamas paskolas studentams 2012 metais: buvo pasirinkti „DNB“, „Swedbank“, Šiaulių bei Ūkio bankai. Bankų pasiūlyta maksimali marža ir litais, ir eurais yra nuo 2,2 iki 2,3 proc.

Vilniuje tampa vis sunkiau įpirkti būstą, o Rygoje ir Taline būsto įperkamumas didėja, skelbia „Swedbanko“ ekonomistai. „Pagrindinė priežastis, kodėl būsto įperkamumas per ketvirtį Vilniuje sumažėjo, yra ta, kad Vilniuje sparčiausiai augo butų kainos. Rygoje butų kainos mažėjo, o Taline sparčiausiai kilo atlyginimai ir tai galėjo kompensuoti būstų kainų didėjimą“, – aiškino „Swedbanko“ vyresnioji ekonomistė Vaiva Šečkutė.

Lietuvių verslo atstovai neretai mėgsta pasigirti gerais darbais, o pastaruoju metu įmonės pabrėžia socialinę savo atsakomybę. Į socialinės atsakomybės strategiją įtraukiami net tokie dalykai, kaip etiškas bendravimas su klientais, skaidri veikla, darbuotojų algų mokėjimas ne vokeliuose ir pan. Tai stebina, nes visa tai, atrodo, nuo pat veiklos pradžios turėtų būti įmonės prioritetas ir garbės reikalas. Neretai verslo struktūrose gimusios socialinės atsakomybės idėjos užgęsta vos po metų.

Jeigu šalies švietimo sistemoje nebus esminių permainų, tikslas 2020 metais Lietuvai tapti aukštųjų technologijų šalimi – nepasiekiamas. Tokios nuomonę penktadienį išsakė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Nors atotrūkis tarp abiejų lyčių vidutinio darbo užmokesčio Lietuvoje yra mažiausias per penkerius metus, darbo rinkoje moterys vis dar sulaukia mažesnio finansinio įvertinimo. Tam, kad jų metinės pajamos prilygtų vidutiniam vyrų uždarbiui, moterims tektų dirbti 38 dienomis ilgiau, rodo „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto darbo užmokesčio skirtumų analizė. Lygaus darbo užmokesčio diena šiemet Lietuvoje paskelbta anksčiau nei įprasta – vasario 23-iąją.

2011 m. gruodžio 31 d. duomenimis, 30 484 asmenys (šeimos), turintys teisę į socialinį būstą ir įrašyti į savivaldybėse sudaromus sąrašus, pageidavo išsinuomoti socialinį būstą – tai 7 proc. daugiau negu 2010-aisiais. Statistikos departamento duomenimis, augančiam socialinio būsto poreikiui įtakos turi naujų, neįsitvirtinusių darbo rinkoje šeimų kūrimasis ir nepakankamos asmenų (šeimų) pajamos nuosavam būstui įsigyti.

„Swedbanko“ sprogdintojas Janas Kurickis: „Visą gyvenimą buvau sąžiningas verslininkas, mane palaužė finansinė krizė, kuri privertė padaryti didžiausią gyvenimo klaidą.“ Tokiais žodžiais 48 metų vyras, kaltinamas turto prievartavimu, narkotinių medžiagų laikymu bei grasinimu susprogdinti „Swedbanko“ pastatą, mėgino sugraudinti Vilniaus apygardos teismo teisėją Jūratę Damanskienę.

Taip nusprendė Vlniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo narys kaltintas  piktnaudžiavimu tarnyba ir areštuoto turto perleidimu. Teisme V.Čeglikas ne kartą sakė buvęs nepagrįstai apkaltintas, aiškino tik vykdęs įsiteisėjusius teismo sprendimus, kuriai buvo įpareigotas parduoti areštuotą  turtą.Teismo nuosprendis per 20 dienų dar gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Šiuo metu Europos Komisija (EK) svarsto direktyvą, kuria ketinama užtikrinti stabilumą Europos būsto ir paskolų rinkoje bei užkirsti kelią ateities nekilnojamojo turto (NT) burbulams. Lietuvos bankų atstovai abejoja direktyvos nauda, o vartotojų asociacija „Už sąžiningą bankininkystę“ tikina: ji – būtina. EK ypač akcentuoja būtinybę Europos piliečius informuoti apie paskolų teikimo sąlygas ir paaiškinti riziką, su kuria paskolos gavėjai gali susidurti, nes, pasak EK, 59 proc.

„Swedbank“ duomenimis, šalies ūkininkai vis labiau linkę investuoti į dirbamos žemės įsigijimą. Dažnas ūkininkas per pastaruosius kelerius metus pasinaudojęs ES pagalba jau įsigijo modernios technikos, todėl dabar dairosi, kaip padidinti turimus žemės plotus. „Mažėjant ES paramos lėšoms, kurios buvo skirtos žemės ūkiams modernizuoti, artėja laikas, kai ūkininkai patys turės mokėti visą kainą už techniką. O įsigytoji prieš kelerius metus dar sėkmingai tarnauja.

Praėjusią savaitę Lietuvos bankas paskelbė, kad šalies bankinis sektorius per 2011 metus uždirbo 1,1 mlrd. litų pelno. Šis veiklos rezultatas artimas rekordiniam, užfiksuotam ekonomikos pakilimo metu 2007 metais (1,156 mlrd. litų). Bankų praėjusiais metais skaičiuotas pelnas, anot Lietuvos banko,  labiausiai didėjo ne dėl augančios veiklos apimčių, o kitų veiksnių.

Investicijų bei verslo aplinka besirūpinanti asociacija Investuotojų forumas apdovanojo daugiausiai per metus prie investicinio klimato gerinimo prisidėjusius verslo įmonių, valstybės institucijų ir žiniasklaidos atstovus. Sprendimus skirti apdovanojimus viešu balsavimu priėmė Investuotojų forumo valdyba.

Septyni iš dešimties Lietuvos gyventojų mano, kad šeimai finansinę apsaugą suteikia nuolatinio darbo turėjimas ar į namus reguliariai parnešamos pajamos. Tai parodė „Swedbank“ užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta gyventojų apklausa. Tuo metu santaupas ar gyvybės draudimo paslaugas, kaip pagalbą šeimai nelaimės atveju, nurodė po mažiau nei trečdalį (atitinkamai 29 ir 27 proc.) apklaustų žmonių. „Populiaru manyti, kad neterminuota darbo sutartis garantuoja ramybę šeimai.

Pavasarį ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas skiria ypatingą dėmesį kūrybingiems, aktyviems moksleiviams ir sugrįžta su jau antrą kartą vyksiančiu paskaitų ciklu „I Seek More“. Šiais metais mūsų tikslas - supažindinti moksleivius su rinkodaros pagrindais.ektoriai pasakos apie reklamos tipus, reklamos poveikį visuomenei, sklaidos internete bei socialiniuose tinkluose svarbą.

Pradelsti mokėjimai išlieka vienu didžiausių iššūkių daugelio savivaldybių gyventojams, teigia „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto ekspertai. Vienose savivaldybėse vidutinis įsiskolinusio gyventojo pradelstas mokėjimas jau viršija metines pajamas. Kitose – pradelstų mokėjimų turi kas penktas gyventojas. Tokią situaciją atskleidė „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto atlikta savivaldybių lyginamoji analizė.

Pensininkas Adolfas Balsevičius, sausio 16-ąją su plakatu Laisvės aikštėje bandęs panevėžiečiams priminti, kad prieš trejus metus prie Seimo rūmų vykusi taiki demonstrantų protesto akcija kulkomis buvo išvaikyta konservatorių paliepimu, be jokio perspėjimo buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Reiškė nepasitenkinimą Dabar jam tenka minti teismo slenkstį dėl pažeisto Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo. Panevėžiečiui gresia bauda nuo 500 iki 2000 tūkst. litų arba areštas iki 30 parų.

Darbo užmokestis skirtinguose Lietuvos regionuose skiriasi keliais šimtais litų. Per metus – nuo 2010 m. iki 2011 m. – atotrūkis dar labiau padidėjo. Skirtumas – daugiau kaip 700 litų Vidutinis atlyginimas per metus augo 38 savivaldybėse. Labiausiai jis išaugo Jonavos savivaldybėje (per 18 proc.), o labiausiai sumažėjo Birštono ir Pagėgių savivaldybėse (daugiau nei 5 proc.). „Nors vidutinis darbo užmokestis šalyje per metus iki 2011 m. III ketv. išaugo 1,5 proc.

Vidutinis darbo užmokestis atskirose savivaldybėse skiriasi daugiau nei 700 Lt, senatvės pensija – beveik 200 Lt, o komunalinių paslaugų tarifai – net kelis kartus. Tokias tendencijas atskleidė „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto antrus metus iš eilės atliktos lyginamosios savivaldybių analizės rezultatai. Pasak „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovės Lietuvoje Odetos Bložienės, naujausi duomenys rodo, jog finansinė atskirtis tarp savivaldybių per metus dar labiau išaugo.

Profesinės savanorystės projekto „Kam to reikia?!“ iniciatoriai – bankas „Swedbank“ ir telekomunikacijų bendrovė „Omnitel“ – pristato unikalią projekto platformą www.kamtoreikia.lt, skatinančią bendravimą tarp verslo ir mokyklų atstovų.

Analitikai suteikė beveik tokias pačias tikimybes priešingiems scenarijams – viename padėtis euro zonoje iš lėto gerėja, o kitame – blogėja. „Europos Sąjungos valstybės šiuo metu yra kaip virve susirišę alpinistai, lipantys siaura, slidžia aukšto kalno ketera. Vienoje pusėje – status šlaitas, bet čia padėtis nėra labai katastrofiška, kitoje – bedugnė, lemianti labai blogą scenarijų“, – spaudos konferencijoje teigė „Swedbank“ vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Šiuo metu darbo atlyginimas sudaro tik apie 40 proc. gyventojų gaunamų pajamų. Kita dalis – nuosavybės pajamos (dividendai, palūkanos), socialinės išmokos ir iš šešėlio gaunami pinigai. „Swedbank“ ekonomistai skaičiuoja, kad gyventojų išlaidos šiuo metu 8-9 mlrd. litų viršija oficialias pajamas. „Šie milijardai – galimas šešėlis. Jei visos šios pajamos būtų apmokestinamos – tai biudžetas būtų subalansuotas ir net perteklinis.

Euro zonos ekonomika 2012 metais susitrauks 0,3 proc. ir šiek tiek paaugs 2013 metais. Viso pasaulio ekonomika abejais metais paaugs po 3,1 proc., sako „Swedbank“ analitikai. Dabartinę Europos Sąjungos (ES)  šalių ekonomikos situaciją „Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis palygino su alpinistais, kopiančiais į kalną. Vienas neatsargus bet kurio alpinisto žingsnis sukeltų pavojų visiems, kopiantiems iš paskos. „Yra 40 proc.

Tarp liudytojų, pardavusių automobilius įtariamajam Janui Kurickiui (krepšininko Valdemaro Chomičiaus giminaičiui), kuriam pareigūnai atidavė sprogmens imitacija virtusią transporto priemonę be jokio patikrinimo. Vilniaus apygardos teismas pirmadienį tęsė liudytojų apklausą baudžiamoje byloje, kurioje vilnietis verslininkas Janas Kurickis kaltinamas didelės vertės svetimo turto prievartavimu bei narkotinių medžiagų laikymu.

Intensyviai plėsdamas grynuosius pinigus priimančių bankomatų tinklą „Swedbank“ tokius bankomatus įrengė visuose klientų aptarnavimo padaliniuose. Iš viso yra įrengti 95 grynuosius pinigus priimantys bankomatai įvairiuose Lietuvos miestuose, tai sudaro 71 proc. visos rinkos. „Swedbank“ duomenimis, pinigų įnešimo bankomatai sparčiai populiarėja – jais naudojasi 35 proc. daugiau banko klientų nei prieš metus.

Alytaus ir Marijampolės apskrityse veikiančioms įmonėms „Swedbank“ jau išmokėjo 97 proc. draudimo išmokų už valstybės draustus indėlius banke „Snoras“. Šio banko filialuose Marijampolėje ir Alytuje indėlius laikiusioms įmonėms iš viso nuo gruodžio 14 d. buvo sugrąžinta 24,3 mln. Lt indėlių. „Draudimo išmokos už banke „Snoras“ laikytus indėlius mokamos operatyviai  ir beveik visos sumos indėlininkams jau yra grąžintos.

Baigiantis metams šalies analitikams pateikėme 11 gana pesimistinių 2012 metų scenarijų ir paprašėme įvertinti jų tikimybę. Pateikiame „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio vertinimus. Scenarijus: euro žlugimas. Euro zona sugrius ir euro žlugimas sukels pasaulinę ekonomikos krizę.

Bankai ateinančiais metais atsikvėpti negalės. Jiems iššūkiai bus griežtesni priežiūros institucijų reikalavimai ir prastesnės nei laukta ekonominės prognozės. Analitikai žada, kad kitąmet bankai toliau tęs griežtą taupymo politiką, mažins darbuotojų skaičių, negalės pasigirti aukšta akcijų kaina, kentės nuo griežtesnių priežiūros institucijų reikalavimų ir prastos ekonominės aplinkos.

Labiausiai mažmeninės prekybos augimą skatinęs ne pirmojo būtinumo prekių - garso ir vaizdo įrangos, informacijos ir ryšių technologijų - vartojimas rodo, jog pastebimo ekonomikos sulėtėjimo, o juo labiau ekonomikos recesijos ženklų Lietuvoje dar nėra, mano „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Mažmeninė prekyba šių metų lapkritį, palyginti su tuo pačiu mėnesiu prieš metus, augo 21,8 proc.

„Balsas.lt savaitė“ prisiminė didžiausią atgarsį šiemet sukėlusius kriminalinius įvykius. Žmonių prakeiksmai Banko „Snoras“ griūtis skaudžiai kirto jo klientams ir šalies ekonomikai. Pasklidus žiniai apie šio banko žlugimą, prie vadinamųjų snoriukų kioskelių santaupų atsiimti panorusių indėlininkų minios priminė katastrofiškus laukinės bankininkystės laikus – 1994–1996 metus.

Kaip rodo statistika, gruodį išauga beveik visos namų ūkių išlaidų eilutės. Nors liūto dalis tenka būsto šildymui, ne ką mažiau reikšmingos yra sezoninės išlaidos didžiosioms metų šventėms – vaišių stalui, dovanoms ir šventinėms pramogoms. Dėl šios priežasties „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto ekspertai apie šventes ragina prisiminti dar vasarą, o šventėms trypčiojant tarpduryje nusprendė pasidomėti, kaip pavyko joms pasiruošti.

Pirmą kartą nuo 2004-ųjų metų gyventojų paskolų ir indėlių santykis pasiekė vienetą. „Tai reiškia, kad visos paskolos galėtų būti padengtos gyventojų indėliais, bet ne visi, turintys paskolą, turi ir santaupų“, – pastebėjo „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė Odeta Bložienė. Tyrimas parodė, kad daugiau nei kas antras lietuvis, turintis finansinių įsipareigojimų, neturi santaupų.

Palyginti su 2008 metais, vidutinis darbo užmokestis, taigi ir disponuojamos pajamos, yra kuklesnės, o vartojimo mažinimo rezervai seklesni. Pagrindo spartesniam ekonominiam augimui nėra, todėl kiti metai finansinio palengvėjimo neatneš, teigia „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto ekspertai. „Į 2012 metus žengiame panašiai nusiteikę, kaip ir prieš trejus metus. Vis tik namų ūkių finansinė padėtis yra šiek tiek geresnė.

Profesinės savanorystės projektas „Kam to reikia?!“, kurio tikslas įkvėpti mokiniams noro mokytis, sulaukė Jungtinių tautų vystymo programos (JTVP) Lietuvoje palaikymo.

„Swedbank“ bankas Latvijoje kilus ažiotažui dėl galimo bankroto prarado 176,1 mln. latų (apie 250 mln. eurų), arba daugiau nei 10 proc. nuo bendros apimties. Apie tai pranešė Finansų ir kapitalo rinkos komisijos vadovė Ana Dravniecė, praneša „Interfax“. Pasak A. Dravniecės, vien iš bankomatų gruodžio 9 – 14 dienomis buvo atsiimta 40,5 mln. latų. Anksčiau „Swedbank“ skelbė, kad dar antradienį, gruodžio 13 dieną, grynųjų pinigų išėmimo operacijos vėl vykdomos įprastu režimu.

Du milijonus bankrutavusiame „Snoro“ banke turėjusi Panevėžio rajono savivaldybė, kad išmokėtų atlyginimus mokytojams už gruodžio mėnesį, prašys valstybės trumpalaikės 1 milijono 600 tūkstančių litų paskolos su 1 procento palūkanomis. Praėjusį trečiadienį tokius rajono vadovų ketinimus palaimino Taryba.Nors prieš tai opozicija burnojo, kad esą valdantieji, užuot mažinę administravimo išlaidas, eina lengviausiu keliu, vieningai pakėlė rankas už paskolos ėmimą.

Du milijonus bankrutavusiame „Snoro“ banke turėjusi Panevėžio rajono savivaldybė, kad išmokėtų atlyginimus mokytojams už gruodžio mėnesį, prašys valstybės trumpalaikės 1 milijono 600 tūkstančių litų paskolos su 1 procento palūkanomis. Praėjusį trečiadienį tokius rajono vadovų ketinimus palaimino Taryba. Nors prieš tai opozicija burnojo, kad esą valdantieji, užuot mažinę administravimo išlaidas, eina lengviausiu keliu, vieningai pakėlė rankas už paskolos ėmimą.

Valdžios siekis kamšyti biudžeto skyles apmokestinant nekilnojamąjį turtą, automobilius ir kitus prabangos daiktus bei ant bankuose juodai dienai gyventojų laikomų pinigų palūkanas sulaukė audringų visuomenės reakcijų, o ketinimas nepervedinėti 2 proc. mokesčių į privačius pensijų fondus ne vieno ekonomisto buvo įvardytas kaip vagystė. Mokesčių siūlymai – pasiruošimams rinkimams Vyriausiasis „Swedbank“ ekonomistas dr.

Socialinių tinklapių tyrimų kompanijos „Orgnet.com“ atliktas tyrimas parodė, kaip gandai savaitgalį paskatino Latvijos gyventojus užsipulti Švedijos bankus, rašo portalas „ReadWriteWeb“. Bankų sektoriaus atstovai tai vadina pirmąjį socialinės žiniasklaidos sukeltą bankų klientų antplūdį per visą istoriją. Kiti pareigūnai sako, kad klaidinančios informacijos kampanija galėjo būti tyčinis mėginimas Europos skolų krizės metu destabilizuoti Latviją.

SEB bankas, trečiadienį pradėjęs mokėti indėlių draudimo išmokas gyventojams ir Vilniaus apskrities įmonėms, laikiusiems lėšas banke „Snoras“, sulaukė pastarųjų sujudimo. „Taip, matome, kad tikrai žmonės aktyviau ateina, ir mes tai žinojome, ruošėmės ir stengėmės maksimaliai savo darbą organizuoti, kad žmonėms reikėtų kuo mažiau praleisti laiko eilėse“, - naujienų agentūrai ELTA sakė SEB banko grupės ryšių su žiniasklaida vadovas Arvydas Žilinskas.

Studentai, kurie šį rudenį buvo sudarę valstybės remiamų paskolų sutartis su banku SNORAS jau šią savaitę (nuo gruodžio 15 d.) galės kreiptis į kitus bankus ir pasirašyti naujas paskolų sutartis likusiai neišmokėtai sumai.Valstybinis studijų fondas informuoja, kad šį rudenį su banku SNORAS buvo sudaryta 720 sutarčių.

Anot „Swedbank“ ekonomisto Nerijaus Mačiulio, pasiūlyti taupymo sprendimai biudžeto problemų neišspręs. „Surinkti šimtą milijonų galima remiantis tik optimistiniais skaičiavimais, labai gali būti, kad su visomis šiomis reformomis pajamos į valstybės biudžetą nepadidėtų, nes kai kurie asmenys pajamas imtų slėpti ir pan.“, – aiškino jis. Pasak ekonomisto, itin daug triukšmo sukėlęs automobilių mokestis turėtų būti universalus visiems, o ne keliasdešimčiai tūkstančių automobilių.

Nuosavas būstas – daugeliui net ir vidutines pajamas gaunančių vilniečių atrodo neįgyvendinama svajonė, o po Lietuvoje ir pasaulyje praūžusios ekonominės krizės jis tapo finansinių problemų ir skolų šaltiniu. Kita vertus, kaip rodo ekonomistų atlikti tyrimai, nuosavas būstas sostinėje įperkamas. Gruodžio 14 d. „Swedbank“ pristatė būsto įperkamumo indeksą, kuris atskleidžia, ar namų ūkio narių gaunamas atlyginimas yra pakankamas norint įsigyti būstą.

Šį rudenį valstybės remiamų paskolų sutartis su banku „Snoras“ sudarę studentai nuo gruodžio 15 d. su kitais Lietuvos bankais galės pasirašyti naujas sutartis likusios paskolos išmokėjimui, pranešė Valstybinis studijų fondas. Trečiadienį bus patvirtintas sąrašas studentų, kurie galės pasirašyti sutartis likusiai neišmokėtai paskolos sumai.

Vakar Šiauliuose „Swedbank“ klientai buvo užgulę kasas, buriavosi prie bankomatų. Penktadienį socialiniuose tinkluose ir interneto erdvėje pasklido gandai, kad „Swedbank“ ištiko finansų krizė, bet šiauliečiai rinkosi ne dėl Latvijoje paskleistų gandų – jie į banką ėjo pasiimti pensijų. Apgultis pensijų dieną Vakar nuo pat ryto dėl klientų gausos „Swedbanko“ padalinio Šiauliuose durys buvo laikomos atidarytos.

Gandai dėl galimų „Swedbank“ problemų neturi jokio pagrindo, teigia finansų ministrė Ingrida Šimonytė. „Natūralu, kad dėl vieno banko problemų kam nors pasitaiko patogi proga papokštauti dėl kitų bankų. Labai apgailestauju, jei kas nors čia mato kažką juokingo, bet tikrai jokios informacijos neturime ir manome, kad šiuo atveju visiškai nėra pagrindo panikuoti“, – po Vyriausybės pasitarimo kalbėjo finansų ministrė.

Latvijos saugumo policija pradėjo baudžiamąjį procesą dėl gandų apie „Swedbank“ bankrotą, kuriais siekiama destabilizuoti situaciją šalyje. Apie tai pirmadienį po vyriausybės posėdžio žurnalistams pranešė šalies premjeras Valdis Dombrovskis. Panika iš pradžių kilo regionuose, o sekmadienį vakare prie bankomatų ilgos eilės nusidriekė ir Rygoje. Kai „Swedbank“ bankomatai buvo ištuštinti, žmonės nuskubėjo prie kitų bankomatų.