swedbank

Šiuo metu Europos Komisija (EK) svarsto direktyvą, kuria ketinama užtikrinti stabilumą Europos būsto ir paskolų rinkoje bei užkirsti kelią ateities nekilnojamojo turto (NT) burbulams. Lietuvos bankų atstovai abejoja direktyvos nauda, o vartotojų asociacija „Už sąžiningą bankininkystę“ tikina: ji – būtina. EK ypač akcentuoja būtinybę Europos piliečius informuoti apie paskolų teikimo sąlygas ir paaiškinti riziką, su kuria paskolos gavėjai gali susidurti, nes, pasak EK, 59 proc.

„Swedbank“ duomenimis, šalies ūkininkai vis labiau linkę investuoti į dirbamos žemės įsigijimą. Dažnas ūkininkas per pastaruosius kelerius metus pasinaudojęs ES pagalba jau įsigijo modernios technikos, todėl dabar dairosi, kaip padidinti turimus žemės plotus. „Mažėjant ES paramos lėšoms, kurios buvo skirtos žemės ūkiams modernizuoti, artėja laikas, kai ūkininkai patys turės mokėti visą kainą už techniką. O įsigytoji prieš kelerius metus dar sėkmingai tarnauja.

Praėjusią savaitę Lietuvos bankas paskelbė, kad šalies bankinis sektorius per 2011 metus uždirbo 1,1 mlrd. litų pelno. Šis veiklos rezultatas artimas rekordiniam, užfiksuotam ekonomikos pakilimo metu 2007 metais (1,156 mlrd. litų). Bankų praėjusiais metais skaičiuotas pelnas, anot Lietuvos banko,  labiausiai didėjo ne dėl augančios veiklos apimčių, o kitų veiksnių.

Investicijų bei verslo aplinka besirūpinanti asociacija Investuotojų forumas apdovanojo daugiausiai per metus prie investicinio klimato gerinimo prisidėjusius verslo įmonių, valstybės institucijų ir žiniasklaidos atstovus. Sprendimus skirti apdovanojimus viešu balsavimu priėmė Investuotojų forumo valdyba.

Septyni iš dešimties Lietuvos gyventojų mano, kad šeimai finansinę apsaugą suteikia nuolatinio darbo turėjimas ar į namus reguliariai parnešamos pajamos. Tai parodė „Swedbank“ užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta gyventojų apklausa. Tuo metu santaupas ar gyvybės draudimo paslaugas, kaip pagalbą šeimai nelaimės atveju, nurodė po mažiau nei trečdalį (atitinkamai 29 ir 27 proc.) apklaustų žmonių. „Populiaru manyti, kad neterminuota darbo sutartis garantuoja ramybę šeimai.

Pavasarį ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas skiria ypatingą dėmesį kūrybingiems, aktyviems moksleiviams ir sugrįžta su jau antrą kartą vyksiančiu paskaitų ciklu „I Seek More“. Šiais metais mūsų tikslas - supažindinti moksleivius su rinkodaros pagrindais.ektoriai pasakos apie reklamos tipus, reklamos poveikį visuomenei, sklaidos internete bei socialiniuose tinkluose svarbą.

Pradelsti mokėjimai išlieka vienu didžiausių iššūkių daugelio savivaldybių gyventojams, teigia „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto ekspertai. Vienose savivaldybėse vidutinis įsiskolinusio gyventojo pradelstas mokėjimas jau viršija metines pajamas. Kitose – pradelstų mokėjimų turi kas penktas gyventojas. Tokią situaciją atskleidė „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto atlikta savivaldybių lyginamoji analizė.

Pensininkas Adolfas Balsevičius, sausio 16-ąją su plakatu Laisvės aikštėje bandęs panevėžiečiams priminti, kad prieš trejus metus prie Seimo rūmų vykusi taiki demonstrantų protesto akcija kulkomis buvo išvaikyta konservatorių paliepimu, be jokio perspėjimo buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Reiškė nepasitenkinimą Dabar jam tenka minti teismo slenkstį dėl pažeisto Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo. Panevėžiečiui gresia bauda nuo 500 iki 2000 tūkst. litų arba areštas iki 30 parų.

Darbo užmokestis skirtinguose Lietuvos regionuose skiriasi keliais šimtais litų. Per metus – nuo 2010 m. iki 2011 m. – atotrūkis dar labiau padidėjo. Skirtumas – daugiau kaip 700 litų Vidutinis atlyginimas per metus augo 38 savivaldybėse. Labiausiai jis išaugo Jonavos savivaldybėje (per 18 proc.), o labiausiai sumažėjo Birštono ir Pagėgių savivaldybėse (daugiau nei 5 proc.). „Nors vidutinis darbo užmokestis šalyje per metus iki 2011 m. III ketv. išaugo 1,5 proc.

Vidutinis darbo užmokestis atskirose savivaldybėse skiriasi daugiau nei 700 Lt, senatvės pensija – beveik 200 Lt, o komunalinių paslaugų tarifai – net kelis kartus. Tokias tendencijas atskleidė „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto antrus metus iš eilės atliktos lyginamosios savivaldybių analizės rezultatai. Pasak „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovės Lietuvoje Odetos Bložienės, naujausi duomenys rodo, jog finansinė atskirtis tarp savivaldybių per metus dar labiau išaugo.

Profesinės savanorystės projekto „Kam to reikia?!“ iniciatoriai – bankas „Swedbank“ ir telekomunikacijų bendrovė „Omnitel“ – pristato unikalią projekto platformą www.kamtoreikia.lt, skatinančią bendravimą tarp verslo ir mokyklų atstovų.

Analitikai suteikė beveik tokias pačias tikimybes priešingiems scenarijams – viename padėtis euro zonoje iš lėto gerėja, o kitame – blogėja. „Europos Sąjungos valstybės šiuo metu yra kaip virve susirišę alpinistai, lipantys siaura, slidžia aukšto kalno ketera. Vienoje pusėje – status šlaitas, bet čia padėtis nėra labai katastrofiška, kitoje – bedugnė, lemianti labai blogą scenarijų“, – spaudos konferencijoje teigė „Swedbank“ vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Šiuo metu darbo atlyginimas sudaro tik apie 40 proc. gyventojų gaunamų pajamų. Kita dalis – nuosavybės pajamos (dividendai, palūkanos), socialinės išmokos ir iš šešėlio gaunami pinigai. „Swedbank“ ekonomistai skaičiuoja, kad gyventojų išlaidos šiuo metu 8-9 mlrd. litų viršija oficialias pajamas. „Šie milijardai – galimas šešėlis. Jei visos šios pajamos būtų apmokestinamos – tai biudžetas būtų subalansuotas ir net perteklinis.

Euro zonos ekonomika 2012 metais susitrauks 0,3 proc. ir šiek tiek paaugs 2013 metais. Viso pasaulio ekonomika abejais metais paaugs po 3,1 proc., sako „Swedbank“ analitikai. Dabartinę Europos Sąjungos (ES)  šalių ekonomikos situaciją „Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis palygino su alpinistais, kopiančiais į kalną. Vienas neatsargus bet kurio alpinisto žingsnis sukeltų pavojų visiems, kopiantiems iš paskos. „Yra 40 proc.

Tarp liudytojų, pardavusių automobilius įtariamajam Janui Kurickiui (krepšininko Valdemaro Chomičiaus giminaičiui), kuriam pareigūnai atidavė sprogmens imitacija virtusią transporto priemonę be jokio patikrinimo. Vilniaus apygardos teismas pirmadienį tęsė liudytojų apklausą baudžiamoje byloje, kurioje vilnietis verslininkas Janas Kurickis kaltinamas didelės vertės svetimo turto prievartavimu bei narkotinių medžiagų laikymu.

Intensyviai plėsdamas grynuosius pinigus priimančių bankomatų tinklą „Swedbank“ tokius bankomatus įrengė visuose klientų aptarnavimo padaliniuose. Iš viso yra įrengti 95 grynuosius pinigus priimantys bankomatai įvairiuose Lietuvos miestuose, tai sudaro 71 proc. visos rinkos. „Swedbank“ duomenimis, pinigų įnešimo bankomatai sparčiai populiarėja – jais naudojasi 35 proc. daugiau banko klientų nei prieš metus.

Alytaus ir Marijampolės apskrityse veikiančioms įmonėms „Swedbank“ jau išmokėjo 97 proc. draudimo išmokų už valstybės draustus indėlius banke „Snoras“. Šio banko filialuose Marijampolėje ir Alytuje indėlius laikiusioms įmonėms iš viso nuo gruodžio 14 d. buvo sugrąžinta 24,3 mln. Lt indėlių. „Draudimo išmokos už banke „Snoras“ laikytus indėlius mokamos operatyviai  ir beveik visos sumos indėlininkams jau yra grąžintos.

Baigiantis metams šalies analitikams pateikėme 11 gana pesimistinių 2012 metų scenarijų ir paprašėme įvertinti jų tikimybę. Pateikiame „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio vertinimus. Scenarijus: euro žlugimas. Euro zona sugrius ir euro žlugimas sukels pasaulinę ekonomikos krizę.

Bankai ateinančiais metais atsikvėpti negalės. Jiems iššūkiai bus griežtesni priežiūros institucijų reikalavimai ir prastesnės nei laukta ekonominės prognozės. Analitikai žada, kad kitąmet bankai toliau tęs griežtą taupymo politiką, mažins darbuotojų skaičių, negalės pasigirti aukšta akcijų kaina, kentės nuo griežtesnių priežiūros institucijų reikalavimų ir prastos ekonominės aplinkos.

Labiausiai mažmeninės prekybos augimą skatinęs ne pirmojo būtinumo prekių - garso ir vaizdo įrangos, informacijos ir ryšių technologijų - vartojimas rodo, jog pastebimo ekonomikos sulėtėjimo, o juo labiau ekonomikos recesijos ženklų Lietuvoje dar nėra, mano „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Mažmeninė prekyba šių metų lapkritį, palyginti su tuo pačiu mėnesiu prieš metus, augo 21,8 proc.

„Balsas.lt savaitė“ prisiminė didžiausią atgarsį šiemet sukėlusius kriminalinius įvykius. Žmonių prakeiksmai Banko „Snoras“ griūtis skaudžiai kirto jo klientams ir šalies ekonomikai. Pasklidus žiniai apie šio banko žlugimą, prie vadinamųjų snoriukų kioskelių santaupų atsiimti panorusių indėlininkų minios priminė katastrofiškus laukinės bankininkystės laikus – 1994–1996 metus.

Kaip rodo statistika, gruodį išauga beveik visos namų ūkių išlaidų eilutės. Nors liūto dalis tenka būsto šildymui, ne ką mažiau reikšmingos yra sezoninės išlaidos didžiosioms metų šventėms – vaišių stalui, dovanoms ir šventinėms pramogoms. Dėl šios priežasties „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto ekspertai apie šventes ragina prisiminti dar vasarą, o šventėms trypčiojant tarpduryje nusprendė pasidomėti, kaip pavyko joms pasiruošti.

Pirmą kartą nuo 2004-ųjų metų gyventojų paskolų ir indėlių santykis pasiekė vienetą. „Tai reiškia, kad visos paskolos galėtų būti padengtos gyventojų indėliais, bet ne visi, turintys paskolą, turi ir santaupų“, – pastebėjo „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė Odeta Bložienė. Tyrimas parodė, kad daugiau nei kas antras lietuvis, turintis finansinių įsipareigojimų, neturi santaupų.

Palyginti su 2008 metais, vidutinis darbo užmokestis, taigi ir disponuojamos pajamos, yra kuklesnės, o vartojimo mažinimo rezervai seklesni. Pagrindo spartesniam ekonominiam augimui nėra, todėl kiti metai finansinio palengvėjimo neatneš, teigia „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto ekspertai. „Į 2012 metus žengiame panašiai nusiteikę, kaip ir prieš trejus metus. Vis tik namų ūkių finansinė padėtis yra šiek tiek geresnė.

Profesinės savanorystės projektas „Kam to reikia?!“, kurio tikslas įkvėpti mokiniams noro mokytis, sulaukė Jungtinių tautų vystymo programos (JTVP) Lietuvoje palaikymo.

„Swedbank“ bankas Latvijoje kilus ažiotažui dėl galimo bankroto prarado 176,1 mln. latų (apie 250 mln. eurų), arba daugiau nei 10 proc. nuo bendros apimties. Apie tai pranešė Finansų ir kapitalo rinkos komisijos vadovė Ana Dravniecė, praneša „Interfax“. Pasak A. Dravniecės, vien iš bankomatų gruodžio 9 – 14 dienomis buvo atsiimta 40,5 mln. latų. Anksčiau „Swedbank“ skelbė, kad dar antradienį, gruodžio 13 dieną, grynųjų pinigų išėmimo operacijos vėl vykdomos įprastu režimu.

Du milijonus bankrutavusiame „Snoro“ banke turėjusi Panevėžio rajono savivaldybė, kad išmokėtų atlyginimus mokytojams už gruodžio mėnesį, prašys valstybės trumpalaikės 1 milijono 600 tūkstančių litų paskolos su 1 procento palūkanomis. Praėjusį trečiadienį tokius rajono vadovų ketinimus palaimino Taryba.Nors prieš tai opozicija burnojo, kad esą valdantieji, užuot mažinę administravimo išlaidas, eina lengviausiu keliu, vieningai pakėlė rankas už paskolos ėmimą.

Du milijonus bankrutavusiame „Snoro“ banke turėjusi Panevėžio rajono savivaldybė, kad išmokėtų atlyginimus mokytojams už gruodžio mėnesį, prašys valstybės trumpalaikės 1 milijono 600 tūkstančių litų paskolos su 1 procento palūkanomis. Praėjusį trečiadienį tokius rajono vadovų ketinimus palaimino Taryba. Nors prieš tai opozicija burnojo, kad esą valdantieji, užuot mažinę administravimo išlaidas, eina lengviausiu keliu, vieningai pakėlė rankas už paskolos ėmimą.

Valdžios siekis kamšyti biudžeto skyles apmokestinant nekilnojamąjį turtą, automobilius ir kitus prabangos daiktus bei ant bankuose juodai dienai gyventojų laikomų pinigų palūkanas sulaukė audringų visuomenės reakcijų, o ketinimas nepervedinėti 2 proc. mokesčių į privačius pensijų fondus ne vieno ekonomisto buvo įvardytas kaip vagystė. Mokesčių siūlymai – pasiruošimams rinkimams Vyriausiasis „Swedbank“ ekonomistas dr.

Socialinių tinklapių tyrimų kompanijos „Orgnet.com“ atliktas tyrimas parodė, kaip gandai savaitgalį paskatino Latvijos gyventojus užsipulti Švedijos bankus, rašo portalas „ReadWriteWeb“. Bankų sektoriaus atstovai tai vadina pirmąjį socialinės žiniasklaidos sukeltą bankų klientų antplūdį per visą istoriją. Kiti pareigūnai sako, kad klaidinančios informacijos kampanija galėjo būti tyčinis mėginimas Europos skolų krizės metu destabilizuoti Latviją.

SEB bankas, trečiadienį pradėjęs mokėti indėlių draudimo išmokas gyventojams ir Vilniaus apskrities įmonėms, laikiusiems lėšas banke „Snoras“, sulaukė pastarųjų sujudimo. „Taip, matome, kad tikrai žmonės aktyviau ateina, ir mes tai žinojome, ruošėmės ir stengėmės maksimaliai savo darbą organizuoti, kad žmonėms reikėtų kuo mažiau praleisti laiko eilėse“, - naujienų agentūrai ELTA sakė SEB banko grupės ryšių su žiniasklaida vadovas Arvydas Žilinskas.

Studentai, kurie šį rudenį buvo sudarę valstybės remiamų paskolų sutartis su banku SNORAS jau šią savaitę (nuo gruodžio 15 d.) galės kreiptis į kitus bankus ir pasirašyti naujas paskolų sutartis likusiai neišmokėtai sumai.Valstybinis studijų fondas informuoja, kad šį rudenį su banku SNORAS buvo sudaryta 720 sutarčių.

Anot „Swedbank“ ekonomisto Nerijaus Mačiulio, pasiūlyti taupymo sprendimai biudžeto problemų neišspręs. „Surinkti šimtą milijonų galima remiantis tik optimistiniais skaičiavimais, labai gali būti, kad su visomis šiomis reformomis pajamos į valstybės biudžetą nepadidėtų, nes kai kurie asmenys pajamas imtų slėpti ir pan.“, – aiškino jis. Pasak ekonomisto, itin daug triukšmo sukėlęs automobilių mokestis turėtų būti universalus visiems, o ne keliasdešimčiai tūkstančių automobilių.

Nuosavas būstas – daugeliui net ir vidutines pajamas gaunančių vilniečių atrodo neįgyvendinama svajonė, o po Lietuvoje ir pasaulyje praūžusios ekonominės krizės jis tapo finansinių problemų ir skolų šaltiniu. Kita vertus, kaip rodo ekonomistų atlikti tyrimai, nuosavas būstas sostinėje įperkamas. Gruodžio 14 d. „Swedbank“ pristatė būsto įperkamumo indeksą, kuris atskleidžia, ar namų ūkio narių gaunamas atlyginimas yra pakankamas norint įsigyti būstą.

Šį rudenį valstybės remiamų paskolų sutartis su banku „Snoras“ sudarę studentai nuo gruodžio 15 d. su kitais Lietuvos bankais galės pasirašyti naujas sutartis likusios paskolos išmokėjimui, pranešė Valstybinis studijų fondas. Trečiadienį bus patvirtintas sąrašas studentų, kurie galės pasirašyti sutartis likusiai neišmokėtai paskolos sumai.

Vakar Šiauliuose „Swedbank“ klientai buvo užgulę kasas, buriavosi prie bankomatų. Penktadienį socialiniuose tinkluose ir interneto erdvėje pasklido gandai, kad „Swedbank“ ištiko finansų krizė, bet šiauliečiai rinkosi ne dėl Latvijoje paskleistų gandų – jie į banką ėjo pasiimti pensijų. Apgultis pensijų dieną Vakar nuo pat ryto dėl klientų gausos „Swedbanko“ padalinio Šiauliuose durys buvo laikomos atidarytos.

Gandai dėl galimų „Swedbank“ problemų neturi jokio pagrindo, teigia finansų ministrė Ingrida Šimonytė. „Natūralu, kad dėl vieno banko problemų kam nors pasitaiko patogi proga papokštauti dėl kitų bankų. Labai apgailestauju, jei kas nors čia mato kažką juokingo, bet tikrai jokios informacijos neturime ir manome, kad šiuo atveju visiškai nėra pagrindo panikuoti“, – po Vyriausybės pasitarimo kalbėjo finansų ministrė.

Latvijos saugumo policija pradėjo baudžiamąjį procesą dėl gandų apie „Swedbank“ bankrotą, kuriais siekiama destabilizuoti situaciją šalyje. Apie tai pirmadienį po vyriausybės posėdžio žurnalistams pranešė šalies premjeras Valdis Dombrovskis. Panika iš pradžių kilo regionuose, o sekmadienį vakare prie bankomatų ilgos eilės nusidriekė ir Rygoje. Kai „Swedbank“ bankomatai buvo ištuštinti, žmonės nuskubėjo prie kitų bankomatų.

Švedijos bankas „Swedbank“ pirmadienį pareiškė, kad banko pozicijos daugiau nei stabilios, ir gandai apie jo bankrotą nepagrįsti. „Tai visiškai nepagrįsti gandai, kurie skleidžiami socialiniuose tinkluose. Banko pozicijos daugiau nei stabilios“, – pabrėžė „Swedbank“ atstovas Thomas Backtemanas, pridūręs, kad tokie gandai skleidžiami ne tik apie „Swedbank“, bet ir apie visus Švedijos bankus.

„Swedbank“ vadovas Antanas Danys dėl situacijos Latvijoje teigia, kad  Lietuvoje nerimauti nėra pagrindo. „Bankas turi pakankamai lėšų, sumų apriboti mes neketiname. Veikiame įprastu režimu,  98 proc. bankomatų Lietuvoje  veikia ir išduoda pinigus“,  – teigė A. Danys. „Lietuvoje gruodžio mėnesį visada žmonės šiek tiek suaktyvėja, bet šiuo metu tai nėra išėję už įprastų ribų. Klientai Lietuvoje  elgiasi racionaliai. Bendras nuėmimas yra normalus, – sakė jis.

Banko „Swedbank“ valdybos pirmininkas Latvijoje Maris Mancinskis pirmadienio rytą sakė, kad klientai Latvijoje atsiėmė daugiau nei 10 mln. latų indėlių. Pinigus iš banko atsiėmė 10 tūkst. klientų. M. Mancinskis pabrėžė, kad atsiimtų pinigų suma nepaveiks banko operacijų, nes sudaro tik vieną procentą visų indėlių, pranešė „nozare.lv“. Pirmadienio rytą „Swedbank“ klientai galėjo pasiimti pinigų iš 170-ies bankomatų, 130 – jau ištuštinti.

Latvių pareigūnai ėmė aiškintis, kas galėjo paskleisti savaitgalį kilusius gandus dėl „Swedbank“ banko sunkumų. Pirmoji informacija apie tai, kad žmonės pradėjo masiškai gryninti pinigus iš „Swedbank“ sąskaitų, dar praėjusios savaitės viduryje atkeliavo iš Ventspilio. Iki sekmadienio eilės prie bankomatų nusidriekė jau ir Rygoje, skelbia DELFI.lv. Kadangi kilus ažiotažui „Swedbank“ bankomatuose pinigai greitai baigėsi, klientų eilės išsirikiavo ir prie kitų bankų bankomatų.

Daugelis Panevėžio įmonių šiemet savo darbuotojus Kalėdų ir Naujųjų metų proga pamalonins kukliau nei pernai ar užpernai. Taupydamos pinigus jos pobūvius nukelia į 2012-ųjų pradžią, renkasi pigiau kainuojančius atlikėjus. Per ekonominį pakilimą solidžių sumų darbuotojų kalėdiniams ir naujamečiams vakarėliams bei dovanoms negailėjusios įmonės neskuba atleisti užėjus krizei susiveržtų diržų, o kai kurios dar labiau taupo. „Mūsų bendrovei šie metai finansiniu atžvilgiu vieni prasčiausių.

Paskelbus apie „Snoro", užėmusio apie dešimtadalį rinkos, bankrotą prasidėjo lietuvių migracija tarp bankų ir nebyli bankų kova atsigriebti kuo didesnę atsilaisvinusią rinkos dalį. Nenuostabu, kad valstybei nacionalizavus „Snorą“, o Lietuvos bankui vėliau pareiškus, kad šis bankas bankrutuoja, lietuviai nusivylė šalies bankų sistema. „Veido“ užsakymu atlikta apklausa rodo, kad šiandien bankais nepasitiki 45 proc. respondentų, dar 23,2 proc.

Valstybės remiamų paskolų sutartis su „Snoro“ banku sudarę studentai dėl neišmokėtos paskolos dalies galės kreiptis į kitus šias paskolas teikiančius bankus. Siekdama sudaryti lankstesnes paskolų teikimo sąlygas, Vyriausybė pakoregavo valstybės remiamų paskolų teikimo tvarką. Naujas sutartis dėl likusios paskolos dalies išmokėjimo studentai turės sudaryti iki šių metų pabaigos. Valstybės remiamas paskolas studentams šiuo metu teikia penki bankai – Nordea, Swedbank, DnB, Šiaulių ir Ūkio bankai.

Šiandien Vyriausybė priėmė sprendimą valstybės įmonei „Indėlių ir investicijų draudimas“ paskolinti iki 3,3 mlrd. litų draudimo išmokų mokėjimui finansuoti. Tokios skolos „lubos“ nustatytos atsižvelgiant ne tik į Indėlių draudimo fondui reikalingą papildomų lėšų sumą, bet ir sudaro galimybę palaipsniui realizuoti vertybinius popierius, į kuriuos investuotos minėto fondo lėšos.

Dengdami šv. Kūčių ir Kalėdų stalą, vaišėms lietuviai ketina skirti apie 150 litų, dovanoms – dar iki 100 litų. Europos gyventojai šventėms vidutiniškai ketina išleisti 571 litą, o dovanoms skirta suma sieks 1226 litus, rodo „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto atliktas tyrimas. Kaip teigia atlikto tyrimo rengėjai, šiemet dauguma Lietuvos gyventojų ketina nemažinti šventinių pirkinių biudžeto arba netgi jį ir padidinti.

Žinia apie banko nacionalizavimą per vieną naktį pasiejo nepasitikėjimo sėkla kitomis finansinėmis įstaigomis. Po to, kai Lietuvoje griuvo „Snoro“ bankas , Estijos gyventojai, laikę santaupas ar indėlius šiame banke Talino filiale, suskubo jus atsiimti, tačiau perduoti kitiems bankams neketina. Kaip sakė Talino „Seb“ banko analitikas Tarmo Uve, po įvykio su „Snoru“ gyventojai irgi pradėjo atsiimti indėlius ir iš šio banko.

PVM didinti negalima mažinti išlaidas. Kur padėti kablelį? Lingvistas pasakys, kad kablelį galima dėti tik vienoje šio sakinio vietoje, ekonomistas paantrins. Dabar jau nedaug kam kyla abejonių, kad euro zona yra ant antros recesijos slenksčio, o tai turės reikšmingą neigiamą poveikį ir Lietuvos ekonomikai. Sumažintos BVP augimo prognozės reiškia ir mažesnes valstybės mokestines pajamas, bei gerokai didesnį biudžeto deficito ir BVP santykį.