REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kur savo finansinius reikalus tvarko Lietuvoje veikiančių bankų vadovai, kuriam bankui patiki asmenines lėšas? Trumpiau – kur skolinasi ir taupo, ar apskritai jiems reikia paskolų?

REKLAMA
REKLAMA

„Ekonomika.lt“ apklausė kelių didžiųjų bankų valdybos pirmininkus ir, pasirodo, dauguma jų – lojalūs klientai ir darbuotojai, finansinius reikalus tvarkantys tik savo darbovietėje ir visai ne dėl to, kad galėtų pasinaudoti išskirtinėmis nuolaidomis.

REKLAMA

Ištikimybė savo valdomam bankui nugali geresnes siūlomas bankų sąlygas ir patraukliausią palūkanų dydį, tačiau nemaža dalis bankų valdytojų vis dėlto domisi kitų rinkos dalyvių pasiūlymais – jei ne dėl asmeninių, tai dėl profesinių interesų ir pabrėžia: finansų kontrolė toli gražu privaloma ne tik bankininkams.

Seka konkurentus

Pavyzdžiui, švediško kapitalo banko „Swedbank“ valdybos pirmininkas Antanas Danys sako, kad naudojasi vienintelio banko paslaugomis – savo vadovaujamo banko.

REKLAMA
REKLAMA

„Kadangi dirbu banke, domiuosi ir kitų bankų veikla, – sako A. Danys. – Būdamas užsienyje užeinu į kitų šalių bankus, žiūriu, ko galima išmokti, kaip daromi vieni ar kiti dalykai, kaip dirbama su klientais, tačiau sąskaitų kituose bankuose neturiu. Kalbant apie asmeninius finansus, esu aktyvus asmeninio ar šeimos biudžeto valdymo šalininkas. Ir pats aktyviai planuoju ir valdau savo biudžetą, ir kitiems patariu, kaip tai daryti ir kodėl tai svarbu. Mano nuomone, ypač svarbus vaikų finansinis švietimas. Kaip pavyzdį galiu paminėti savo sūnų: nuo 7 metų jis turi banko mokėjimo kortelę, siekiu, kad jis pats sugebėtų savarankiškai nuspręsti, kur išleisti gaunamus dienpinigius – saldumynams pirkti ar naujam dviračiui taupyti.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Lojalus klientas

Didžiausio komercinio banko Lietuvoje SEB prezidentas Raimondas Kvedaras asmeninius finansus taip pat patiki tik savo valdomam bankui.

„Esu lojalus klientas ir patenkintas banko teikiamomis paslaugomis bei jų sąlygomis“, – sako R. Kvedaras.

R. Kvedaras patikina, kad banko prezidentui taikomos tokios pat sąlygos kaip ir kitiems banko darbuotojams, o kai kuriais atvejais – dar griežtesnės.

SEB valdybos pirmininkas sako nuolat stebintis asmenines savo sąskaitas, taip pat naudojasi asmeninio bankininko paslaugomis.

REKLAMA

„Nuolatinis domėjimasis savo finansais padeda priimti geriausius finansinius sprendimus“, – įsitikinęs SEB banko prezidentas R. Kvedaras.

Išleisti mažiau nei gauti

Ūkio banko valdybos pirmininkas Gintaras Ugianskis įsitikinęs: jo valdomas bankas klientams ir taip siūlo geriausias sąlygas rinkoje, be to, jis negalėtų vadovauti didžiausiam lietuviškam bankui, jei pats kreiptųsi į svetimus bankus.

„Nei man, nei kitiems valdybos, nei tarybos nariams netaikome išskirtinių sąlygų. Visos sąlygos yra vienodos, tokios pat kaip eiliniam klientui“, – aiškina Ūkio banko valdybos pirmininkas.

REKLAMA

G. Ugianskis sako, kad asmeninio bankininko paslaugomis naudojasi retai, savo piniginius reikalus sprendžia pats ir pabrėžia – skaičiuoti turi visi, ne tik bankų vadovai.

„Kiekvienas žmogus turi skaičiuoti savo išlaidas ir pajamas, jei neskaičiuoja, blogai. Kiekvienas žmogus turi išleisti bent vienu centu mažiau, negu gauna pajamų“, – minimalų balansą nurodo jis.

Nors pats G. Ugianskis šiuo metu neturi skolininko įsipareigojimų bankui, jo nuomone, paskola priverčia pasitempti, tinkamai vykdyti įsipareigojimus, tačiau bet kuris, siekiantis gauti paskolą, pirmiausia turi įvertinti ne savo norus ir poreikius, bet galimybes.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Mano nuomone, tai labai paprasta: jeigu žmogus skolinasi protingai, pasverdamas savo galimybes grąžinti pinigus, paskola padeda siekti tikslų ir daryti gyvenimą gražesnį“, – sako jis.

Paskola – kitame banke

O štai banko „Citadele“ valdybos pirmininkės Almos Vaitkunskienės asmeninė paskola – kitame banke, kuriame ji anksčiau dirbo. Anot jos, būsto paskolos dydis nėra reikšmingas dabar jos valdomo banko veiklai. Tačiau dėl santaupų A. Vaitkunskienė nusiteikusi kategoriškai: indėliai visada buvo ir bus tik tame banke, kuriame ji dirba.

REKLAMA

„Šiuo atveju taip išreiškiu lojalumą. Manau, kad aukščiausia jo išraiškos forma yra indėlio laikymas banke, kuriame dirbi. Kaip klientės lojalumo, darbuotojo lojalumas reiškiasi jau kitaip: pareigų vykdymu“, – sako ji.

„Citadele“ valdybos pirmininkė sako negaunanti jokių išimčių bankinėms paslaugoms, anot jos, bet kokios nuolaidos ar išskirtinės sąlygos pažeistų etiką.

„Manau, kad banko vadovas, kaip ir kiekvienas žmogus, turi gyvenimo planų: įsigyjame būstą, mokomės, todėl kartais prireikia pinigų, – aiškina A. Vaitkunskienė. – Svarbu skolintis pamatuotai. Dabar visi vadovaujamės Lietuvos banko patvirtintomis atsakingo skolinimo nuostatomis. Vertiname klientų galimybę pasiskolinti, rekomenduojame jam, kokią sumą, atsižvelgiant į jo pajamas ir jų struktūrą, pasiskolinti būtų protinga ir teisinga. Tais pačiais principais skolindamiesi vadovaujamės ir patys.“

REKLAMA

A. Vaitkunskienė sako neturinti sudėtingų investicijų, todėl asmeninius finansus tvarko savarankiškai ir prisipažįsta visada kruopščiai stebinti savo sąskaitas, kontroliuojanti pajamų ir išlaidų balansą. Dėl tokio finansų planavimo, matyt, anksti – dar 2003 metais – ir ėmė rūpintis lėšų kaupimu senatvės pensijai.

„Teisės aktai dėl pensijų kaupimo buvo dar tik įsigalėję, tada pensijų kaupimo perspektyvos, nušviestos tuometiniais teisės aktais ir už tai atsakingos ministerijos aiškinimais, buvo patrauklios, – prisimena „Citadele“ valdybos pirmininkė. – Įstatyme buvo numatyta, kad pradėjus kaupti anksčiau, pajamų dalis, pervedama į pensijų fondą, augs: 2,5 proc., 3,5 proc., 4,5 proc... Tačiau praėjusiais metais įstatymas pasikeitė, dabar, žinoma, iš naujo skaičiuočiau ir galvočiau.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Taisyklei, kad skaičiuoti turi visi, pritaria ir SEB šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė. Anot jos, paskola neturi virsti našta, reikia apskaičiuoti, kad ją grąžinti būtų galima nepabloginant gyvenimo lygio. Idealiu atveju, jei paskolos gavėjas skolindamasis atsakingai planuoja, pirkinio atnešama nauda viršija ir to pirkinio kainą, ir palūkanas.

„Žmogaus, neišlaikančio pajamų ir išlaidų balanso, išlaidos yra neplanuotos, neorganizuotos ir netikėtai viršija pajamas, jis tampa nesaugus ir už daug ką gyvenime turi sumokėti brangiau nei tas, kuris planuoja. Finansine prasme neplanuoti išlaidų yra brangu, todėl jos tampa didesnės, negu galėtų būti“, – aiškina J. Varanauskienė.

REKLAMA

Faktai: Indėliai bankuose

Palūkanos už 12 mėnesių trukmės terminuotą indėlį kai kuriuose bankuose nesiekia 1 proc.: „Swedbank“ (0,50 proc.), SEB (0,30 proc.), „Danske“ (0,80 proc.), „DnB“ (0,55 proc.), „Nordea“ (0,80 proc.).

Liepą rekordą pasiekęs bendrasis indėlių portfelis rugpjūtį augo ir toliau: padidėjo 235,7 mln. litų ir pasiekė 44,6 mlrd. litų ribą.

Kertiniai atsakingo skolinimo nuostatų, kurias parengė Lietuvos bankas, akmenys yra du. Pirmas – paskolos ir užtikrinimo priemonės santykis. Numatoma, kad šis santykis turėtų neviršyti 85 proc. Antras – numatyta, kad paskolos įmokos ir vidutinių skolininko pajamų santykis neturėtų viršyti 40 proc.

G. Sabaliauskaitė

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų