švietimas

Jau netrukus į mokyklų suolus sugrįš moksleiviai, nes Rugsėjo 1-oji – visai čia pat. Bet kaip bendrosios ugdymo įstaigos pasiruošusios naujų mokslo metų pradžiai? Kokios naujovės laukia šiais mokslo metais? Kas keisis švietime artimiausiu metu? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ pokalbis su švietimo, mokslo ir sporto ministre Jurgita Šiugždiniene. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Prasidedant mokslo metams policija žada daugiau dėmesio eismo saugumui, į pagalbą patruliuoti pareigūnams bus kviečiami policijos rėmėjai, šauliai. Kaip pirmadienį pranešė Lietuvos kelių policijos tarnyba, rugsėjo 1-ąją bus rengiamos įvairios prevencinės priemonės, o visą mėnesį pareigūnai patruliuos perėjose prie mokyklų bei tikrins vairuotojų blaivumą. Tam žadama pasitelkti šimtus savanorių ir patyrusių bei jaunųjų policijos rėmėjų.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį rengia tradicinį pikniką mokytojams, o švietimo, mokslo ir sporto ministrė pristatys, kaip bendrosios ugdymo įstaigos pasiruošusios naujų mokslo metų pradžiai. Pasak prezidento atstovo spaudai Rido Jasiulionio, Rugsėjo 1-osios išvakarėse G. Nausėda susitiks su studijas baigusiais ir mokyklose pradedančiais dirbti mokytojais.

Prieš prasidedant naujiems mokslo metams daugeliui tėvų ir vaikų kyla klausimas, kuri ugdymo įstaiga bus tinkamiausia. Lietuvoje vis labiau populiarėja privačios mokyklos, kurių kainos įkandamos ne kiekvienam. „Tėvai tikisi aukštesnės ugdymo kokybės, turi finansinių išteklių tam ir tikisi, kad privačios mokyklos suteiks geresnį išsilavinimą“, – apie vis pilnėjantį privačių mokyklų sąrašą kalba Seimo švietimo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas.

Vengrijos valstybinė audito tarnyba paskelbė ataskaitą apie riziką, kad šalies švietimo sistema yra tapusi „pernelyg moteriška“, ir įspėjo, kad tai gali pakenkti berniukų vystymuisi ir sukelti demografinių problemų. Ataskaita buvo paskelbta praėjusį mėnesį, bet visuomenės dėmesio sulaukė tik ketvirtadienį, kai buvo paskelbtas laikraščio straipsnis šia tema.

Ketvirtadienį Birštono kultūros centre Švietimo, mokslo ir sporto ministerija organizuoja kasmetinę švietimo konferenciją, skirtą aptarti naujus mokslo metus. Joje dalyvaus Seimo nariai, Vyriausybės, Prezidentūros, savivaldybių, mokyklų, asociacijų, profesinių sąjungų atstovai, edukologai. Bus aptariamos netrukus prasidėsiančių mokslo metų naujienos, pristatyta dabartinė švietimo situacija, svarbūs pokyčiai, įtraukios mokyklos principai, pranešė ministerija.

JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį paskelbė, kad daugumai JAV universitetų absolventų, vis dar bandančių grąžinti paskolas studijoms, bus suteikta 10 tūkst. JAV dolerių (10 037 eurų) lengvata, kad būtų išspręsta dešimtmečius užsitęsusi problema, susijusi su didžiulėmis skolomis už mokslą visoje šalyje.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė šią savaitę susitinka su mokyklų vadovų, savivaldybių atstovais aptarti pasirengimo artėjantiems mokslo metams. Antradienį vykusiame nuotoliniame susitikime su Lietuvos savivaldybių merais aptarti pedagogų pritraukimo, profesinio orientavimo mokyklose stiprinimo ir naujų karjeros specialistų įdarbinimo klausimai, „Tūkstantmečio mokyklų“ programos eiga.

Mokslo vaisiai saldūs, o šaknys karčios. Kartu burnoje gali pasidaryti ir tėvams besiruošiantiems savo vaikus išleisti į mokyklą. „Swedbank“ Finansų institutas skaičiuoja, kad išleisti pirmoką į mokyklą šiemet kainuos mažiausiai 350 eurų – ir tai perkant tik pigiausias prekes. O tėvai, kurie savo vaikams renka brangesnius mokslo reikmenis – atseikės ir pusę tūkstančio eurų. Ir visgi brangiausiai kainuos uniformos.

Vilniuje šiemet bus įrengtos 34 visiems metų laikams pritaikytos lauko klasės. Vilniaus savivaldybė, nuo gegužės laukusi pageidavimų tokioms klasėms, iš viso sulaukė 50 mokyklų paraiškų konkursui – kai kurios klasės bus įrengiamos kitąmet, nes reikalingi projektai, statybą leidžiantys dokumentai, pateikta ne visa reikiama dokumentacija. Šiemet lauko klasių įrengimui savivaldybė paskirstys  450 tūkst. eurų.

Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS) ragina Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją skubiau spręsti mokyklų tinklo pertvarkos, klasių komplektavimo klausimus. Didžiausia šalies švietimo srities profesinė sąjunga ketvirtadienį pranešė, jog kreipėsi į ministeriją su raginimu greičiau imtis Vyriausybės prisiimtų įsipareigojimų. Ministrė Jurgita Šiugždinienė BNS tvirtina, kad šių klausimų sprendimas yra mokyklų ir savivaldybių atsakomybė.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pratęsė stipendijas įstojusiems į pedagogikos studijas iki 2020-ųjų. Šios 115 eurų mėnesinės tikslinės stipendijos pedagogų rengimo programose studijuojantiems studentams bus mokamos toliau pagal projektą „Tęsk“, nepaisant to, jog Europos socialinio fondo finansuojamas projektas baigėsi. Šias stipendijas būsimiems pedagogams nuo šiol padengs valstybė, joms numatyta beveik 64 tūkst. eurų iš valstybės biudžeto.

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMABPO) trečiadienį paskelbs šių metų stojimo į aukštąsias mokyklas rezultatus, pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Anksčiau skelbta, kad šiemet per pagrindinį priėmimą buvo pakviesti studijuoti 20 tūkst. 517 jaunuolių: 10 tūkst. 892 – į universitetus, 9625 – į kolegijas. Tuomet sudarytos 17 tūkst. 76 sutartys su aukštosiomis mokyklomis.

Per pagrindinį vasaros priėmimą mokytis profesinėse mokyklose pakviesta 18 tūkst. 490 stojančiųjų, pranešė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMABPO). Šis skaičius yra beveik 200 didesnis nei pernai per vasaros priėmimą. Kvietimo mokytis valstybės finansuojamose vietose sulaukė 18 tūkst. 106 jaunuoliai, tai yra 279 daugiau nei praėjusiais metais.  LAMABPO duomenimis, 10 tūkst. 894 pakviestieji turi vidurinį išsilavinimą.

Valstybė 2022–2027 metais ikimokykliniam ugdymui skirs 78 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) lėšų, savivaldybėse planuojami 19 naujų darželių, antradienį pranešė švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė. Laipsniškai pereinant prie 2025 metais įsigaliojančio visuotinio ikimokyklinio ugdymo nuo dvejų metų amžiaus, J. Šiugždinienė teigia, jog tam pradėti ruoštis reikia jau dabar.

Po 3 metų keisis tvarka vaikų darželiuose – ikimokyklinis ugdymas taps visuotinis, žada Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Įsigaliojus naujam įstatymui valstybė kiekvienam vaikui nuo 2 metų skirs vietą ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Ar bus išspręstas vietų darželiuose trūkumas? Ministrė Jurgita Šiugždinienė pristato, kokie pokyčiai laukia. Planuojama, kad nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. ikimokyklinis ugdymas taps visuotinis vaikams nuo 2 metų amžiaus.

Nacionalinė problema, kuri tuoj taps ir nacionaline katastrofa. Pedagogai taip vadina mokytojų trūkumą mokyklose. Kai kuriais skaičiavimais, visoje Lietuvoje šiuo metu trūksta apie 4000 mokytojų. O švietimo ministrė tokių skaičių teigia nežinanti, nors neneigia: problema egzistuoja, bet ministerija esą stengiasi pagerinti mokytojų darbo sąlygas. Mokytojai piktinasi: atlyginimas už tokį sunkų darbą yra per mažas.

Šiandien baigiantis 2022 metų brandos egzaminų sesijoms, Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) skelbia teiktų pagrindinės ir pakartotinės sesijos apeliacijų rezultatus.  „Šiais metais buvo pateiktos 733 apeliacijos dėl pagrindinės ir pakartotinės sesijos valstybinių brandos egzaminų rezultatų.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė susitiko su lietuvių kalbos ir kultūros kursus Lietuvių literatūros ir tautosakos institute baigusiais ukrainiečiais bei Instituto atstovais, rašoma pranešime žiniasklaidai.  Instituto organizuojami lietuvių kalbos ir kultūros kursai mokytojams, studentams, dėstytojams, švietimo darbuotojams, psichologams vyko nuo gegužės pabaigos ir baigėsi šią savaitę.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė savivaldybėms ir mokyklų vadovams pristatė projektą, skirtą skatinti mokinių atsiskaitymus negrynaisiais pinigais mokyklų valgyklose. „Kurdami mokinių atsiskaitymo negrynaisiais pinigais aplinką siekiame vaikams suteikti praktinių žinių apie skaitmeninius finansus, tinkamą elgesį skaitmeninėje erdvėje, saugumą bei skaitmeninių paslaugų privalumus.

Matematikos brandos egzamino šiemet neišlaikė 35 proc. laikiusiųjų, antradienį pranešė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. „35 proc. laikiusių mokinių nepasiekė patenkinamo lygio, o paprasčiau tariant, neišlaikė matematikos egzamino. Matematika yra krizinėje situacijoje“, – per spaudos konferenciją antradienį paskelbė J. Šiugždinienė. Matematikos brandos egzamino rezultatų paskelbimas buvo atidėtas, šiemet abiturientams egzaminą išlaikius prastai.

Matematikos valstybinio brandos egzamino Lietuvoje neišlaikė daugiau nei trečdalis abiturientų, o rezultatai tokie blogi, kad švietimo, mokslo ir sporto ministrė netgi paprašė atlikti papildomą analizę ir viešai jų kol kas neskelbia.

Švietimo mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė sako, kad stebint prastus matematikos brandos egzaminų rezultatus, svarstoma grąžinti dviejų lygių egzaminą. „Man atrodo, sprendimas 2013 metais, kuris buvo priimtas, panaikinti mokyklinį egzaminą ir tai, kad šiandien dalis vaikų mokosi bendruoju kursu, o laiko egzaminą valstybinį, kaip ir tie, kurie mokėsi išplėstiniu kursu, manau, tas sprendimas tikrai buvo nekoks ir mes esame pasiruošę keisti“, – LRT ketvirtadienį sakė ministrė.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija antradienį pranešė paankstinusi kvietimus dalyvauti „Tūkstantmečio mokyklų“ programoje. Ketinimą dalyvauti programoje išreiškė 56 savivaldybės, dėl šios priežasties nutarta kvietimo datą į antrą srautą perkelti iš 2023 metų sausio mėnesio į 2022 metų spalį.  23 savivaldybės yra pasiruošusios pabaigti savo pateiktus pažangos planų projektus, likusios kviečiamos projektų rengimą tęsti spalį, teigiama pranešime.

Nuo birželio pradžios prašymus studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose užregistravo per 19 tūkst. stojančiųjų. Iš jų 12 tūkst. jau pasirinko ketinamas studijuoti studijų programas. Bendrojo priėmimo prašymus teikti ir koreguoti dar galima iki liepos 25 d., rašoma pranešime žiniasklaidai.

Kasmet Lietuvoje aukštosiose mokyklose studijų programų didėja, tačiau toli gražu ne visos jos atitinka keliamus standartus, kurie yra pagrįsti taikomaisiais tyrimais. Tam, kad būtų gerinama aukštojo mokslo studijų kokybė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija parengė naujausias studijų ir mokslo įstatymo pataisas. Jas ketvirtadienį Seime pristatė ministrė Jurgita Šiugždienienė. „Mes visi norime, kad mūsų aukštosios mokyklos būtų kuo aukščiau reitinguose.

Artėja pusantrų metų, kai esu atsakinga už sporto sritį. Žiūrint iš sportininko parengimo perspektyvos, tai yra labai mažai. Tačiau, jeigu svajojame apie medalius ir stiprią sportininkų komandą olimpinėse žaidynėse ir kituose tarptautiniuose startuose, laiko turime labai mažai, rašoma ministrės Jurgitos Šiugždinienės atsiųstame komentare.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė ketvirtadienį su Ukrainos kolega Serhijumi Škarletu nuotoliniu būdu aptars į Lietuvą atvykusių ukrainiečių švietimo klausimus. „Aptarsime nuotolinio mokymosi Ukrainos mokyklose galimybes bei tarptautinės Ukrainos mokyklos veiklą Lietuvoje apsigyvenusiems karo pabėgėliams“, – ministerijos pranešime sakė J. Šiugždinienė. „Svarbu, kad visi mokiniai, ypač abiturientai, turėtų visas galimybes sėkmingai baigti mokslo metus.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pradėjo įgyvendinti dengtų futbolo, regbio ir kitų sporto šakų plėtrai pritaikomų maniežų įrengimo programą. Savivaldybėms skirtos programos metu iki 2025 m. šalyje bus įrenti penki nauji nustatytų matmenų dengti maniežai Šiauliuose, Panevėžyje, Klaipėdoje, Kauno mieste ir rajone. „Futbolo, regbio ir kitos sporto šakos Lietuvoje susiduria su didele sezoniškumo problema, sporto infrastruktūra nepritaikyta šaltajam metų laikui.

Abiturientai pirmadienį laikys informacinių technologijų valstybinį brandos egzaminą. Jį šiemet pasirinko 2620 kandidatų, egzaminas vyks 164 centruose, pranešė Nacionalinė švietimo agentūra. Abiturientų gebėjimai bus tikrinami pagal atskiras turinio sritis: sąvokų naudojimo, dėsnių taikymo, objektų, procesų, reiškinių ir modelių atpažinimo, apibūdinimo ir paaiškinimo bei kt. Pagrindinė brandos egzaminų sesija prasidėjo birželio 1 dieną ir truks iki birželio 23 dienos.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija siūlo supaprastinti procedūras į Lietuvą persikeliančioms Ukrainos mokykloms, negalinčioms pateikti visų reikiamų dokumentų dėl Rusijos pradėto karo. Vyriausybei ministerija siūlo keisti nutarimą, kuriuo nustatoma teisė vykdyti užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programas Lietuvoje.

Rugsėjo 1-oji šiemet mokinius pasitiks pokyčiais. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė informuoja, kad planuojama keisti vidurinio ugdymo mokinių pasiekimo išorinį vertinimą siekiant įgyti vidurinį išsilavinimą. Šiuo metu taip pat vyksta baigiamasis bendrųjų ugdymo programų rengimo etapas.    Nuo šių metų Rugsėjo 1-osios pagal atnaujintą ugdymo programą startuos priešmokyklinis ir vidurinis ugdymas.

Opozicinė Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ antradienį prisijungė prie kitų partijų pernai rugsėjį pasirašyto nacionalinio susitarimo dėl švietimo. Dalyvaujant švietimo, mokslo ir sporto ministrei Jurgitai Šiugždinienei Seime susitarimą pasirašė Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis, pranešė frakcija. „Šis susitarimas yra būtinas ir svarbus, numato tiek naujas reikalingas priemones, tiek ir praėjusios Vyriausybės darbų tęstinumą.

Pirmadienį abiturientai laikys populiariausią pasirenkamą brandos egzaminą – anglų kalbos. Šiemet jį nutarė laikyti 17 tūkst. 912 kandidatų, dirbs 183 egzaminų centrai, pranešė Nacionalinė švietimo agentūra. Jaunuoliams reikės atlikti klausymo, skaitymo ir rašymo dalių užduotis. Užsienio kalbos (anglų) valstybinį brandos egzaminą sudaro keturios dalys. Balandžio 20, 21 ir 22 dienomis kandidatai jau laikė anglų kalbos kalbėjimo dalį.

Švietimo, mokslo ir sporto bei socialinės apsaugos ir darbo ministrės Jurgita Šiugždinienė bei Monika Navickienė pirmadienį pagerbė Pasaulio kurčiųjų vasaros žaidynių prizininkus. „Jūsų pergalės – sunkaus darbo, atsidavimo, kantrybės, ištvermės, nuoseklumo pavyzdys. Sergame už jus, palaikome, jaudinamės – ir kai jums sekasi, ir kai pergalė išsprūsta“, – teigė J. Šiugždinienė. „Ačiū, kad savo laimėjimais kuriate šventę ir mums.

Žurnalas „Reitingai“ skelbia Lietuvos mokyklų švietimo rodiklius. Tarp lyderių – Vilniaus Licėjus ir kitos gimnazijos, vykdančios mokinių atranką. Tačiau tyrimai atskleidė ir kitą švietimo pusę: šalyje yra 5 proc. gimnazijų, kurių abiturientai negavo nė vieno šimtuko per 10 metų. Trečiadienį paskelbti Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų reitingai. Paaiškėjo, kurios švietimo įstaigos pirmauja pagal abiturientų gautų šimtukų skaičių, o kurias baigę mokiniai nestudijuoja ir nedirba.

Žurnalas „Reitingai“ pagal švietimo kokybę įvertino Lietuvos aukštąsias mokyklas. Lyderių gretose atsidūrė ir pernai pirmavę universitetai bei kolegijos. O štai kitos švietimo įstaigos arba prarado savo pozicijas, arba kopė aukščiau. Portalas tv3.lt kviečia tiesiogiai stebėti spaudos konferenciją, kur pristatomi tyrimų rezultatai. Tyrimo autoriai vertino tiek valstybinius, tiek privačius universitetus bei kolegijas.

Birželį 10-yje šalies mokyklų devintokams vyks pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursas. Anot švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės, tai yra bandomieji kursai, po kurių dar bus diskutuojama su savivaldybėmis ir mokyklomis apie tai, kaip jie pasisekė. Tiesa, ateityje, jos teigimu, toks kursas turėtų tapti integralia ugdymo programų dalimi.

Birželio 1 dieną prasidės šių metų priėmimas į trumpąsias studijas šalies kolegijose. Tokios studijos yra naujovė švietimo įstaigose, penktadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Jų absolventai per 1,5–2 metus galės įgyti rinkoje paklausiausias specialybes.  Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė patvirtino šiųmetę konkursinę eilę stosiantiesiems į trumposios pakopos valstybės finansuojamas studijų vietas.

Vietų trūkumas ukrainiečių vaikams didmiesčių ir kurortų darželiuose jau sprendžiamas padidinus galimų vietų grupėse ar klasėse skaičių, sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. Pasak jos, grupės jau padidintos Vilniaus ir Kauno darželiuose.  „Jau kurį laiką komunikuojame, kad didžiuosiuose miestuose, taip pat Palangoje ir Druskininkuose vietos praktiškai užsipildė.

Keturios sostinės mokyklos pradėjo iš Ukrainos nuo karo pabėgusių vaikų mokymą ukrainiečių kalba. Kaip penktadienį informavo savivaldybė, greitu metu pamokos ukrainiečių kalba bus organizuojamos dar penkiose įstaigose.  Dvikalbėmis tapo trys mokyklos, kuriose buvo ugdoma lietuviškai, taip pat trys rusų ar lenkų mokomąja kalba ugdančios mokyklos. Ukrainietiškos pamokos vyksta ir dar trijose įstaigose, kuriose ir iki šiol jau buvo mokomasi keliomis kalbomis.

Lietuvos vaikams vis dar neužtikrinamas kokybiškas ugdymas – plečiantis miestams, reikia kalbėti apie naujas mokyklas ir darželius, o ir dabar esančios ugdymo ir švietimo įstaigos neparuošia vaikų pilnaverčiam gyvenimui. Išskiriama, kad didelę žalą vaikams daro ir tėvų skyrybos. Besiskiriantys tėvai dažnai nesutaria dėl bendravimo su vaiku, o dabar valstybės teikiama pagalba dažnai yra nepakankama.

Vilniaus savivaldybės taryba trečiadienį patvirtino galimybę karo pabėgėlių iš Ukrainos vaikams mokytis ukrainiečių kalba. Politikai apsisprendė pakoreguoti mokyklų tinklo pertvarkos planą – pakeitimai turėtų būti aktualūs bent daliai iš jau daugiau nei tūkstančio vaikų, kurie registravosi sostinės mokyklose. „Esminis pakeitimas atsiranda dėl atvykusių ukrainiečių vaikų, kurių mokyklose turime beveik 1,3 tūkst. ir beveik 400 darželiuose.

Seimas svarstys valstiečio Eugenijaus Jovaišos idėją iš esmės keisti abiturientų brandos vertinimo sistemą: rezultatą lemtų ne tik egzaminai, bet ir dalykų vidurkis, neformali veikla. „Šio pakeitimo esmė yra nuo 2027 metų iš esmės pakeisti bendrojo ugdymo mokyklos brandos vertinimą. Nuo 2027 metų brandos vertinimą sudarytų keturios esminės dalys. Pirmoji dalis būtų brandos egzaminai, visiems vienodai privalomi, ir tai sudarytų 50 proc.

Ketvirtokų skaitymo gebėjimų tikrinimu penktadienį prasideda Nacionalinės švietimo agentūros organizuojamas Nacionalinis mokinių pasiekimų patikrinimas. Iki gegužės 5 dienos elektroniniu būdu vyksiančiame patikrinime dalyvaus 83 tūkst. 254 mokiniai iš 748 Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų, pranešė agentūra. Šiemet Nacionalinis mokinių pasiekimų patikrinimas išsiskiria kone dvigubai išaugusiu dalyvių skaičiumi: pirmą kartą savo žinias tikrinsis šeštų klasių moksleiviai.

„Tūkstantmečio mokyklų“ programoje dalyvaus 54 iš 60 savivaldybių, sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. „Programos startas stipriai viršijo mūsų lūkesčius, net 54 savivaldybės pasakė: taip, mes dalyvausime programoje. Tai reiškia, kad savivaldybių tarybos priėmė sprendimus ir patvirtino dalyvavimą „Tūkstantmečio mokyklų“ programoje“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė ministrė.

Dauguma savivaldybių jau yra išreiškusios norą dalyvauti „Tūkstantmečio“ mokyklų programoje – daugiau, nei tikėtasi, sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. „Jau turime tarybų patvirtinimus virš 50 savivaldybių, kurios yra pasirengę dalyvauti „Tūkstantmečio“ mokyklų programoje. Tai, manau, yra didžiulė sėkmė ir didžiulis susidomėjimas. Mes tikrai nesitikėjome šitokio skaičiaus pirmame etape“, – LRT radijui antradienį sakė ministrė. Lietuvoje iš viso yra 60 savivaldybių.

„Tūkstantmečio mokyklų“ programoje pirmadienį baigiantis paraiškų priėmimui, norą dalyvauti pareiškė trys ketvirtadaliai savivaldybių. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija BNS pirmadienį informavo, kad 46 savivaldybių tarybos iš Lietuvoje esančių 60-ies priėmė sprendimą dalyvauti „Tūkstantmečio“ mokyklų programoje, didžioji dalis jų jau atsiuntė prašymus ir nuorodas į priimtus Tarybos sprendimus. Investicijoms – 210 mln.

Vilniuje bus steigiamos klasės karo pabėgėlių moksleiviams, kuriose bus mokoma ukrainiečių kalba. Vilniaus savivaldybės administracijos patarėja švietimui Alina Kovalevskaja tvirtino, kad tokios klasės, kur vaikai būtų mokomi ukrainiečių kalba, jau planuojamos bent dviejose sostinės mokyklose – Naujininkų progimnazijoje ir Liepkalnio mokykloje. „Naujininkų progimnazijoje jau pradeda judėti tos klasės, nes yra įdarbinti mokytojai ukrainiečiai.