sukčiai

Klaipėdos teismas atvertė išskirtinę bylą. Sutuoktinių pora kaltinama, jog apsimetę burtininkais ir dvasiniais vadovais iš žmonių išviliojo daugiau nei pusę milijono eurų bei naujutėlį BMW automobilį. Patiklius žmones sukčiai mulkino gąsdindami juos mirtimi, žadėdami perduoti mirusiųjų žinutes ar įtikino, jog gali išgyti nuo kovido atiduodami 100 000 eurų vertės savo širdies dalelę.

Pastaruoju metu ėmė plisti naujas sukčiavimo būdas – per įvairias pokalbių programėles siunčiamose žinutėse siūloma užsidirbti, peržiūrėjus „Youtube“ vaizdo įrašus, perspėja „Swedbank“ saugumo ekspertai. „Atsitiktiniais numeriais žinutes siunčiantys sukčiai žada 2–5 eurų dydžio atlygį už „Youtube“ vaizdo įrašų žiūrėjimą ir patiktukų uždėjimą. Žinutės gavėjui sutikus, sukčiai nurodo peržiūrėti ir pamėgti 3–4 pavyzdinius vaizdo įrašus bei atsiųsti ekrano nuotraukas.

Banko vadybininku apsimetęs vyras iš Radviliškio rajono gyventojos apgaule išviliojo 3,1 tūkst. eurų. Anot policijos, laikotarpiu nuo sausio 4 iki sausio 6 dienos Radviliškio rajone gyvenanti moteris, gimusi 1958 metais, norėdama gauti vartojimo kreditą, pokalbių programėlėje pradėjo bendrauti su nepažįstamu vyru. Banko vadybininku prisistatęs asmuo, moteriai siekiant gauti kreditą, įkalbėjo ją į skirtingas banko sąskaitas už paskolos sutarties pasirašymą, žyminį mokestį ir kt.

Atlikėja Liveta Kazlauskienė susidūrė su nemalonumais. Ją bandė apgauti sukčiai, tačiau moteris, kartu su vyru Petru, pasielgė itin gudriai. Naujienų portalui tv3.lt Liveta Kazlauskienė sutiko papasakoti apie susiklosčiusią situaciją su sukčiais. Prašė net 15 tūkstančių eurų Ji teigė, jog jiems su Petru Kazlausku buvo atsiųsta žinutė iš VMI, kurioje teigiama, jog jiedu skolingi 15 tūkstančių eurų.

Iš Ignalinos rajono gyventojos banko sąskaitos nenustatyti asmenys išsigrynino 9,6 tūkst. eurų. Kaip praneša policija, pinigai pasisavinti nuo praėjusių metų spalio 19 iki lapkričio 13 dienos. Pirminiais duomenimis, 9610 eurų išgryninti iš 1937 metais gimusios moters, gyvenančios Ignalinos rajone, Dūkšto seniūnijoje. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimo.

Moteris policijai pranešė, kad iš jos sąskaitos pasisavinta per 24 tūkst. eurų, sekmadienį pranešė Policijos departamentas. Šeštadienį 16 val. 26 min. į Vilniaus apskrities Vyriausiąjį policijos komisariatą kreipėsi 1957 metais gimusi moteris, kuri pareiškė buvusi apvogta. Pasak moters, praėjusių metų gruodžio 21 dieną iš jos banko sąskaitos, atlikus keturias neteisėtas finansines operacijas, buvo pasisavinta 24 tūkst. 471 euras.

Mažeikių rajone sukčiai iš vyro išviliojo beveik 11 tūkst. eurų, šeštadienį pranešė Policijos departamentas Penktadienį 17 val. 23 min. Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas gavo 1967 metais gimusio vyro pranešimą, kad sausio 3–5 dienomis jam telefonu paskambino nepažįstami asmenys. Vyras jiems suteikė prisijungimo duomenis prie banko sąskaitų, pastarieji pasisavino 10 tūkst. 990 eurų.

Bankų specialistai pastebi, kas sukčiai pastaruoju metu dar labiau tobulėja. Jie, be kita ko, geba suklastoti ir bankų internetinius puslapius. Taip patekusi į sukčių pinkles kaunietė Ilona prarado 18 tūkst. eurų. Bankas pinigų sugrąžinti nebegalėjo, tačiau perspėja ir pataria kitą kartą dar atidžiau tikrinti internetinius puslapius, kuriuose gyventojai atlieka mokėjimus.

Baltijos šalyse toliau plinta metų pradžioje prasidėjusi sukčiavimo ir dezinformacijos ataka, o nusikaltėliai naudoja itin pažangias technologijas, penktadienį pranešė dezinformacijos analizės centras Debunk.org. Centras taip pat pabrėžia, kad nusikaltėlių veikos užkardyti institucijoms nepavyksta ir dėl vangaus „Facebook“ socialinį tinklą valdančios įmonės „Meta“ bendradarbiavimo, mat jai sukčių veikla neša pelną. „Didžiausią atakos intensyvumą stebėjome šių metų rugsėjo–spalio mėnesiais.

Vilniaus rajone gyvenantis vyras kreipėsi į policiją dėl per kelis mėnesius sukčių išviliotų beveik 49 tūkst. eurų, sekmadienį pranešė Policijos departamentas. Pinigai iš 1961 metais gimusio vyro, besinaudojusio investavimo platforma internete, išvilioti laikotarpiu nuo rugsėjo 28 iki gruodžio 20 dienos. Policija surinko informaciją apie įvykį pagal atsakomybę už sukčiavimą numatantį Baudžiamojo kodekso straipsnį.

Sukčiai artėjant gražiausioms metų šventėms nesnaudžia ir kasdien apgauna dešimtis lietuvių, iš jų išviliodami tūkstantines sumas. Tiesa, sukčiavimo būdai taip pat keičiasi – tautiečiai gauna žinutes apie neva užstrigusias siuntas ar pasiklydusį pirkinį, negana to, dar sukčiams patiki ir savo banko duomenis. Tad jei apsipirkinėjate internetu, laukiate siuntų – sukluskite.

Penktadienį į policiją dėl sukčių veiklos kreipėsi Marijampolės apskrities gyventoja. Anot Policijos departamento, 1974 metais gimusi moteris pranešė, kad nuo spalio 3 dienos internetinėje investicinėje platformoje apgaulės būdu iš jos išviliota 12 tūkst. 120 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.

Šiauliuose penktadienį nuo dviejų vagišių nukentėjo garbaus amžiaus vyras. Anot Policijos departamento pranešimo, apie 11 val. 50 min. į Gegužių gatvėje esantį butą užėjo dvi nepažįstamos moterys, jos tvirtino atėjusios neva dėl skaitiklių keitimo. Moterims išėjus 1945 metais gimęs vyras pasigedo piniginės su pinigais. Nuostolis siekia 12 tūkst. 600 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Prasidėjusi kalėdinių dovanų karštinė ir itin išaugę siuntų kiekiai gali virsti tikru lobiu sukčiams. Šiuo laikotarpiu Lietuvos gyventojai dažniau nei įprastai sulaukia sukčių siunčiamų SMS žinučių ar elektroninių laiškų, kuriuose bandoma išvilioti jautrią informaciją ar papildomai susimokėti už neva nepavykusį siuntos pristatymą.

Į elektroninį paštą atsiuntę suklastotą sąskaitą, sukčiai iš Klaipėdos regione veikiančios bendrovės pasisavino 60 tūkst. 248 eurus. Kaip skelbia Policijos departamentas, pranešimą apie šį nusikaltimą ketvirtadienį, 10.36 val., gavo Klaipėdos rajono policijos komisariatas. Bendrovė pareigūnams pranešė, kad suklastota sąskaita buvo siųsta pirmadienį ir antradienį. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl stambaus masto sukčiavimo.

Nors dažnas prekybcentryje savo nuolaidų kortelę skolina kitam nieko blogo neįtardamas, socialiniuose tinkluose vis daugėja raginimų to nedaryti. Pasitaiko atvejų, kai gyventojai pasiskolinę pinigus tyčia iš svetimo žmogaus nuolaidų kortelės nuskaito joje susikaupusius pinigus – o nuskaičiuotos pinigų sumos siekia ir 50 eurų ar daugiau. Prekybcentrių atstovai teigia, kad tokių skundų kartais pasitaiko ir primena skolinant kortelę išlikti budrius.

Gyventojai piktinasi šį mėnesį gaunantys dvigubai ir dar didesnes nei ankstesnį mėnesį šildymo sąskaitas. Šilumininkai teisinasi, kad brangsta kuras, spaudžia šaltis, tad ir šilumos patiekia daugiau, o už ją tenka mokėti gyventojams. Žmonės piktinasi ir nebegaunantys kompensacijų dėl banke turimų santaupų juodai dienai ar laidotuvėms. Beje, vis plačiau teks atverti pinigines ne tik už šildymą, bet ir už elektrą ir dyzeliną.

Seime neužteko balsų įpareigoti mobiliojo ryšio operatorius nuo 2025 metų registruoti naujas išankstinio mokėjimo abonento identifikavimo modulio (SIM) korteles ir jas įsigyjančius žmones. Už tokias  Elektroninių ryšių įstatymo pataisas ketvirtadienį balsavo tik 56 Seimo nariai, o bandant priimti pakartotinai – 64 parlamentarai. Norint įstatymą priimti reikėjo, kad balsavime dalyvautų bent 71 Seimo narys. Pataisų priėmimą blokavo opozicija.

Telekomunikacijų bendrovė „Telia“ pirmoji Lietuvoje įdiegė automatinę padirbtų mobiliųjų numerių (angl. „spoofing“) blokavimo sistemą – ji per parą jau blokuoja apie 10 tūkst. iš užsienio ateinančių suklastotų „Telia“ numerių, pranešė bendrovė.   „Bitė“ teigia tai planuojanti padaryti artimiausiu metu, o „Tele2“ – kitąmet.

Rokiškio rajone trečiadienį nuo sukčių nukentėjo gyventojai ir neteko apie 4 tūkst. eurų. Kaip pranešė Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, apie 13.32 val. Rokiškio rajone, Žiobiškio kaime, vyras gavo sms žinutę su nuoroda sumokėti baudą, ją paspaudus, nuo banko sąskaitos buvo nuskaičiuota 416 eurų.  Tą pačią dieną, apie 22.35 val., 49-erių rokiškietė pranešė, kad paspaudus atsiųstą nuorodą, nuo banko sąskaitos buvo nuskaičiuoti 158 eurai.

Dar vienas asmuo Lietuvoje nukentėjo per investavimo platformą – sukčiai iš vyro kriptovaliutos piniginės apgaule iš vyro išviliojo 72,5 tūkst. eurų. Kaip pranešė Policijos departamentas, trečiadienį Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas gavo 45 metų vyro pareiškimą. Jis pranešė, kad nuo liepos 18 iki gruodžio 4 dienos investavimo platformoje nepažįstami asmenys iš jo kriptovaliutos piniginės apgaule išviliojo pinigines lėšas. Nuostolis – 72 tūkst.

Kol žmonės intensyviai ruošiasi Kalėdoms ir Naujųjų metų sutiktuvėms, darbų imasi ir finansiniai sukčiai. Maždaug kas antras šalies gyventojas prieš šventes pastebi išaugusį sukčių aktyvumą, rodo Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro užsakymu atliktos apklausos rezultatai. „Pasiruošimą didžiosioms metų šventėms lydi intensyvūs ir, norisi tikėti, malonūs rūpesčiai. Tačiau šis laikas – pats darbymetis elektroniniams sukčiams.

Nacionalinis kibernetinio saugumo centrui (NKSC) prieš šventes surengus kibernetinio saugumo pratybas paaiškėjo, kad pašto tarybomis apsimetančių internetinių sukčių neatpažintų kas septintas dirbantysis. Kaip antradienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM), pratybų metu daugiau kaip šimto Lietuvos organizacijų darbuotojų buvo išsiųsta virš 40 tūkst. imitacinių laiškų – taip buvo tikrinami jų gebėjimai atpažinti pašto tarnybomis apsimetančių internetinių sukčių žinutes.

Policija gavo pranešimus, kad per investavimo platformas iš žmonių išviliota 112,4 tūkst. eurų, didžiausia suma – apie 100 tūkst. eurų – buvo išviliota Jonavos rajone. Kaip antradienį pranešė Policijos departamentas, nuo liepos mėnesio iki gruodžio 11 dienos Jonavos rajone, Ratušėlių kaime, 61 metų moteris, investuodama per internetinę platformą, prarado apie 100 tūkst. eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.

Paprastai sukčiai savo aukų prašo pinigus pervesti į sąskaitas užsienio bankuose, kad juos būtų kuo sunkiau susekti ir atgauti. Tačiau, pasirodo, kad sukčiai gali turėti ir pačių įprasčiausių sąskaitų kai kuriuose didžiuosiuose komerciniuose bankuose Lietuvoje. Jie teisinasi, kad sąskaita, kurią valdo sukčiai, yra tikra, tačiau internete apsimetinėjama visai kitu žmogumi nei tas, kuriam priklauso sąskaita.

Lietuvos banko tyrimas rodo, kad beveik keturi iš dešimties (39 proc) šalies gyventojų per pastaruosius trejus metus susidūrė su finansiniais sukčiais. Iš jų 6 proc. susiviliojo ir nukentėjo finansiškai, 33 proc. sukčių kėslus atpažino ir finansinės žalos išvengė. Pernai sukčiavimo atakų prieš bankų klientus mastas ir toliau augo – 3,5 karto padaugėjo vartotojų ginčų su bankais dėl apgaulės būdu prarastų lėšų kompensavimo.

Lietuvos institucijos, pasigendančios socialinius tinklus „Facebook“ ir „Instagram“ valdančios bendrovės „Meta“ reakcijos į pranešimus apie sukčiavimą ir netikrų paskyrų kūrimą, prašys Europos Komisijos (EK) pagalbos kovoti su tuo. Tokį kreipimąsi rengia Ryšių reguliavimo tarnyba ir Seimo Kultūros komitetas. EK norima informuoti apie „Meta“ daromus galimus Skaitmeninių paslaugų akto pažeidimus neužtikrinant vartotojų saugumo. Trečiadienį dezinformacijos analizės centas „Debunk.

Vilniuje pirmadienį nuo sukčių nukentėjo du gyventojai. Kaip pranešė Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, apie 12.26 min. Vilniuje, paspaudus SMS žinute gautą aktyvią nuorodą ir suvedus elektroninės bankininkystės duomenis, iš 28-erių moters banko sąskaitos apgaule išviliota per 830 eurų.  Ikiteisminiai tyrimai Tą pačią dieną, apie 15.10 val.

Šiaulių rajone iš įmonės direktorės sukčiai išviliojo 3,5 tūkst. eurų. Kaip šeštadienį pranešė Šiaulių apskrities policija, trečiadienį, 17.04 val., Šiaulių rajone, Kuršėnuose, įmonės direktorė, gimusi 1975 metais, pranešė telefonu iš esą Valstybės mokesčių inspekcijos gavusi žinutę, kurioje buvo nurodyta apie administracinį nusižengimą.  Prarado 3,5 tūkst. eurų Norėdama sužinoti apie pažeidimą, ji aktyvavo gautą nuorodą ir per elektroninę bankininkystę patvirtino savo duomenis.

Išpopuliarėjusi ir, atrodo, visiems gerai žinoma schema sukčiams vis dar padeda pelnytis iš patiklių žmonių. Spręsdami šią problemą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovai sukūrė vaizdo klipą, kuriuo siekia atkreipti visų lietuvių dėmesį. Telefonu pasikalbėję su apsimetėliais pareigūnais, žmonės jiems atiduoda savo santaupas. Todėl tikrieji policijos pareigūnai dar kartą primena ir ragina pasidalinti su artimaisiais itin svarbia informacija.

Kaune iš įmonės sukčiai apgaule pasisavino per 312 tūkst. eurų. Kaip informavo Policijos departamentas, trečiadienį, 9.27 val., Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo gautas pranešimas. Juo pranešta, kad antradienį Kaune, iš įmonės banko sąskaitos, atlikus pavedimus, apgaulės būdu išviliota 312 tūkst. 322 eurai. Policija surinko medžiagą dėl sukčiavimo.  Ši iš įmonės išviliota suma yra viena iš didžiausių šiemet sukčių išviliotų pinigų sumų.

Populiariausiu pinigų išviliojimo būdu išlieka telefoniniai skambučiai – su jais susidūrė daugiau nei trečdalis Lietuvos gyventojų, rodo „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa, kurią inicijavo Medicinos bankas.  Apklausa rodo, kad su finansinio sukčiavimo atvejais nėra susidūrę kiek daugiau nei ketvirtadalis (26 proc.) apklausoje dalyvavusių žmonių.

Finansinis sukčiavimas turi įtakos ne tik finansams, bet ir kitiems žmonių gyvenimo aspektams, įskaitant ir psichinę sveikatą. Tačiau nerimą kelia ir tai, kad nors didelė dalis gyventojų savo žinias apie sukčiavimą vertina gerai, bet išviliojamų lėšų skaičius kasmet viršija 10 milijonų eurų, rašoma pranešime žiniasklaidai. Beveik 70 proc.

Į policiją kreipėsi bendrovė, kuri nurodė pervedusi automobilio pardavėjui 95 tūkst. eurų, tačiau transporto priemonės taip ir negavusi. Policijos departamento duomenimis, trečiadienį bendrovė pranešė, kad pirko automobilį „Mercedes-Benz G400D“ ir lapkričio 2-20 dienomis į automobilio pardavėjo sąskaitą pervedė minėtą pinigų sumą, tačiau automobilio negavo. Surinkta medžiaga dėl sukčiavimo.

Sukčiai iš Lietuvos gyventojų per tris mėnesius mėgino pasisavinti daugiau nei 5 milijonus eurų. Vis dažniau sukčiai „Facebook“ apsimetinėja žinomais žurnalistais, atlikėjais ir net valstybės vadovais: vagia asmens duomenis, bando įtikinti gyventojus investuoti į išgalvotas platformas ir taip ištuština banko sąskaitas. Į gerai Lietuvoje žinomą atlikėją Vidą Bareikį nusitaikė internetiniai sukčiai.

Vilniaus rajone sukčiai iš vyro išviliojo 17 tūkst. eurų. Kaip antradienį pranešė Vilniaus apskrities policija, pirmadienį 1963 metais gimęs vyras pranešė, kad lapkričio 13 dieną ir lapkričio 16 dieną Vilniaus rajone nepažįstami asmenys, paskambinę telefonu, apgaule išviliojo elektroninės bankininkystės duomenis, iš jo banko sąskaitos pasisavino 17 440 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.

Lapkričio pabaigoje prasidės juodojo penktadienio išpardavimai, kurių metų siūloma įvairių prekių įsigyti su nuolaida. Kibernetinio saugumo ekspertai įspėja, kad internetinių išpardavimų metu suaktyvėja kibernetiniai sukčiai, todėl būtina kritiškai vertinti reklaminius pasiūlymus. Kaip netapti sukčių auka perkant internete ir kaip atpažinti netikras reklamas, patarė Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro vadovė Eglė Lukošienė.

Investuodama tariamai į kriptovaliutas, Marijampolės apskrities gyventoja prarado 11,5 tūkst. eurų. Kaip pranešė Policijos departamentas, antradienį, 16.40 val., į Marijampolės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą kreipėsi 45 metų moteris. Ji  pranešė, kad rugpjūčio mėnesį, susisiekusi su nepažįstamu asmeniu, sukūrė paskyrą bei investuodama lėšas esą į kriptovaliutas, pervedė 11 tūkst. 506 eurus. Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo.

Telefoniniai sukčiai niekur nedingo ir randa naujų būdų apsukti aplink pirštą lietuvius – tai rodo ir gyventojų apklausos, ir nesibaigiantys piliečių nusiskundimai internete. Siekdama apsaugoti nuo kibernetinių atakų, Ryšių reguliavimo tarnyba nuo lapkričio 1 d. ėmė blokuoti dalį skambučių.

 Baltijos šalyse, Lenkijoje toliau plinta metų pradžioje prasidėjusi dezinformacinė ataka, kuria siekiama iš gyventojų išvilioti pinigus, antradienį pranešė dezinformacijos analizės centras Debunk.org. Jo teigimu, savo veiklai sukčiai pasitelkia vis platesnį žinomų visuomenės veidų ratą – nuo pramogų pasaulio žvaigždžių, iki sportininkų ir Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos premjerų ar prezidentų, įskaitant Gitaną Nausėda, Edgarą Rinkevičių, Alarą Karisą.

Suklastotą sąskaitą atsiuntę sukčiai iš Vilniaus įmonės išviliojo 23 tūkst. eurų, pranešė policija. Ketvirtadienio vakarą, apie 17.12 val., Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate gautas pranešimas, kad spalio 30 dieną, apie 11.56 val., Vilniuje, Smėlio gatvėje, į įmonės elektroninį paštą buvo atsiųsta suklastota sąskaita. Į ją įmonė atliko 23 tūkstančių 83 eurų pavedimą. Pareigūnai surinko medžiagą dėl sukčiavimo.

Sukčiautoja iš Anykščių rajono gyventojos išviliojo 17,4 tūkst. eurų. Kaip pranešė Policijos departamentas, trečiadienio vakarą, apie 16.49 val. į Utenos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą kreipėsi 76 metų moteris. Ji pranešė, kad prieš parą, antradienį, apie 17 val., Anykščių rajone, nepažįstama moteris per programėlę apgaulės būdu iš jos išviliojo 17 tūkst. 450 eurų. Dėl sukčiavimo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Naujus batus savo dukrai užsakiusi kaunietė Dovilė, tokios siuntos nesitikėjo – batai buvo padėvėti bei purvini. Visgi pardavėjas teigia, jog problemos nemato, nes jo teigimu, batai yra tinkami dėvėti.  „Sveiki! Daug visko esu mačiusi pirkdama ir parduodama Vinted platformoje, bet šį rytą buvau šokiruota“, – socialiniame tinkle „Facebook” rašo moteris.

Į kriptovaliutą moteriai investuoti siūlę sukčiai išviliojo iš jos beveik 12 tūkst. eurų. Kaip pranešė policija, 1951 metais gimusi moteris į Marijampolės pareigūnus kreipėsi šeštadienio vidurdienį. Ji pranešė, kad Marijampolėje nuo rugsėjo iki spalio 4 dienos jai skambinęs vyras siūlydavo investuoti į kriptovaliutą ir taip iš jos išviliojo 11 800 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo, maksimali už tai gresianti bausmė – laisvės atėmimas iki trejų metų.

Sukčiai iš moters išviliojo 16 tūkst. eurų. Kaip pranešė Policijos departamentas, penktadienį, 13.07 val. į Šiaulių apskrities pareigūnus kreipėsi 1949-aisiais gimusi moteris. Ji pranešė, kad nuo šių metų rugsėjo 4 dienos iki lapkričio 3 dienos iš jos, siekiančios uždirbti investavimo platformoje, nenustatyti asmenys pasisavino 16 tūkst. eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo, neteisėto elektroninių mokėjimo priemonių duomenų panaudojimo.

Sukčiai iš Lietuvos gyventojų apsukriai bando išvilioti vis daugiau pinigų. Liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėnesiais mėgino pasisavinti daugiau nei 5 milijonus eurų. Sukčiai ne tik gyventojams siuntinėja apgaulingas SMS žinutes ar elektroninius laiškus, bet ir kuria netikras socialinių tinklų paskyras. Taip pat sukčiai apsimetinėja naujienų portalais, energetikos įmone „Ignitis“ ar Lietuvos paštu, bando įtikinti gyventojus investuoti ir taip ištuština jų banko sąskaitas.

Vilniuje moteris investiciniams sukčiams per beveik pusantro mėnesio atidavė 29 tūkst. eurų. Kaip pranešė Policijos departamentas, pirmadienį, 11 val., į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą kreipėsi 69 metų moteris. Ji pranešė, kad nuo rugsėjo 19 iki spalio 30 dienos Vilniuje, norėdama investuoti pinigus bei užsiregistravusi investavimo platformoje, nenustatytiems asmenims pervedė šiek tiek daugiau nei 29 tūkstančius eurų. Policija dėl sukčiavimo surinko medžiagą.

Socialiniuose tinkluose siaučiant sukčiams, kurie pasinaudodami žinomais vardais kuria netikras anketas ir bando pasipelnyti iš žmonių, ekspertai įspėja, kaip neapsigauti ir atpažinti netikrus „Facebook“ puslapius. Socialiniuose tinkluose dezinformacijos analizės centras „Debunk.org“ pasidalino naudingais patarimais, kaip neužkibti ant sukčių kabliuko. „Vienas neapgalvotas pelės paspaudimas gali kainuoti labai brangiai.

Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė kreipėsi į visus su įspėjimu neužkibti ant sukčių kabliuko, nes pastaruoju metu, naudodamiesi Ž. Pinskuvienės vardu ir atvaizdu, pradėtos kurti netikros socialinių tinklų paskyros.