Kaip pranešė Policijos departamentas, trečiadienį Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas gavo 45 metų vyro pareiškimą.
Jis pranešė, kad nuo liepos 18 iki gruodžio 4 dienos investavimo platformoje nepažįstami asmenys iš jo kriptovaliutos piniginės apgaule išviliojo pinigines lėšas.
Nuostolis – 72 tūkst. 525 eurai
Surinkta medžiaga dėl apgaule įgyto didelės vertės svetimo turto.
Šią savaitę policija gavo dar kelis pranešimus, kad per investavimo platformas iš žmonių išviliota 112,4 tūkst. eurų, didžiausia suma – apie 100 tūkst. eurų – buvo išviliota Jonavos rajone.
Kaip antradienį pranešė Policijos departamentas, nuo liepos mėnesio iki gruodžio 11 dienos Jonavos rajone, Ratušėlių kaime, 61 metų moteris, investuodama per internetinę platformą, prarado apie 100 tūkst. eurų.
Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.
Neseniai „Spinter tyrimų” atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad trečdalis šalies gyventojų susidūrė su telefoniniais sukčiais.
Kitas populiarus finansinio sukčiavimo būdas – prisidengimas įvairiomis investavimo schemomis. Atpažinti tokį lėšų išviliojimo būdą teko beveik kas trečiam apklausos dalyviui (29 proc.), tačiau pastebima, kad su tokiomis schemomis dažniau susiduria vyrai (34 proc.) ir aukštesnio išsilavinimo respondentai (30 proc.).
„Pagrindinis tokio sukčiavimo tikslas yra įtikinti žmogų, kad jis pervestų pinigus į neegzistuojančią investicijų bendrovę. Atpažinti, kad tokia bendrovė neegzistuoja, galima iš pačio jos puslapio ir pateikiamų „savininkų“ vardų – dažniausiai puslapis bus labai primityvus, nekokybiškai sukurtas, o nurodyti kontaktai – išgalvoti“, – yra sakęs Medicinos banko Pinigų plovimo ir sukčiavimo prevencijos departamento direktorius Petras Gotautas.
