eurai

Sukčiai vėl padarė didelių nuostolių vyresnio amžiaus Klaipėdos ir Vilniaus gyventojams – bendra iš jų išviliota suma siekia beveik 131 tūkst. eurų.  Pirmadienį 16.10 val. į Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą kreipėsi moteris (gim. 1947 m.). Ji pareiškė, kad vasario mėn. (data ir laikas nustatomi) Klaipėdoje, namuose, jai paskambino nepažįstami asmenys, jie kalbėjo lietuvių ir rusų kalbomis.

Aplinkos ministras patvirtino Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų skyrimą žuvų įveisimui. Šiemet tam skirta 300 tūkst. eurų – apie 50 tūkst. eurų daugiau nei ankstesniais metais. Kaip pranešė Aplinkos ministerija, žuvivaisai skiriamos lėšos naudojamos žuvų įveisimui tik valstybiniuose vandens telkiniuose, į kuriuos neišduoti leidimai naudoti žvejybos plotą, t. y. neišnuomoti vandens telkiniai.

Kauno apygardos prokuratūra kreipėsi į teismą su civiliniais ieškiniais dėl nepagrįsto praturtėjimo, siekdama išieškoti iš esamų ir buvusių Lazdijų, Prienų rajonų ir Marijampolės savivaldybių tarybų narių daugiau nei 42 tūkst. eurų. Kaip pranešė prokuratūra, iš Lazdijų rajono savivaldybės tarybos nario Gintauto Salatkos prašoma priteisti daugiau nei 11,7 tūkst. eurų minėtos savivaldybės naudai.

Biuro baldų gamintojos „Narbutas International“ apyvarta praėjusiais metais siekė 164,7 mln. eurų – 2 proc. mažiau nei 2024 metais, kai ji siekė 168 mln. eurų. Pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją (EBITDA) augo 3 proc. iki 18,5 mln. eurų (2024 metais – 17,9 mln. eurų), skelbia bendrovė. „2025 metų apyvarta (...) vertinama kaip geras rezultatas.

Finansų ministerijai siūlant didinti atsiskaitymų grynaisiais ribą nuo 5 tūkst. iki 10 tūkst. eurų, konservatorių frakcijos nariai įregistravo siūlymą šią ribą mažinti iki 3 tūkst. eurų. Parlamentarai Mindaugas Lingė, Ingrida Šimonytė ir Gintarė Skaistė registravo Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siūloma ir visiškai uždrausti grynųjų pinigų operacijas tarp įmonių bei panaikinti teisines spragas, leidžiančias skaidyti mokėjimus.

Finansų ministerijai siūlant didinti atsiskaitymų grynaisiais ribą nuo 5 tūkst. iki 10 tūkst. eurų ir kai kurioms institucijoms tai kritikuojant, ministras sako, kad tam tikrų rizikų yra, tačiau tai nebūtų lemiamas veiksnys kovoje su šešėliu. „Girdėjome įvairių institucijų pasisakymus. Jie iš tiesų mato rizikas tam tikras. Turbūt turėtume sutikti, kad tam tikros rizikos egzistuoja. Iš kitos pusės žiūrint, tos ribos dydis, ar tai būtų 5 tūkst., ar trys, ar 10 tūkst.

Nacionalinis plėtros bankas ILTE pradeda naują veiklos etapą ir per artimiausius ketverius metus į Lietuvos ekonomiką ketina įlieti 6 mlrd. eurų, iš kurių pusę sudarytų iš privačių investuotojų – tarptautinių finansų institucijų – per obligacijas ir kitais būdais pritrauktos lėšos. „ILTE taps plėtros banku, tokiu būdu papildys finansų rinką ir veiks ten, kur trūksta komercinių bankų finansavimo“, – žurnalistams pirmadienį sakė finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.

Nuo metų pradžios padidinus bazinę socialinę išmoką, beveik 250 aukšto meistriškumo šalies sportininkų gaus didesnes valstybės stipendijas, taip pat augs valstybės premijos, pranešė Nacionalinė sporto agentūra (NSA). Valstybės stipendijos sportininkams ir premijos sportininkams bei treneriams mokomos priklausomai nuo bazinės socialinės išmokos dydžio. Nuo šių metų šis dydis padidintas beveik 6 proc. – nuo 70 iki 74 eurų.

Lietuvai dar neatsiskaičius už dvi reformas, už kurias turėtų būti išmokėtos likusios ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės plano (RRF) lėšos, susisiekimo ministras sako, kad jos bus įgyvendintos iki šių metų vidurio ir likusias RRF lėšas Lietuva gaus.

Individualių namų gyventojai vėl gali pretenduoti į paramą keičiant neefektyvius, malkas ar iškastinį kurą naudojančius katilus. Tam skirta dar 3,3 mln. eurų, pranešė Energetikos ministerija. Numatoma kompensuoti vidutiniškai apie 3,5 tūkst. eurų išlaidų už įrengiamą šilumos siurblį (žemė–vanduo, vanduo–vanduo, oras–vanduo ar oras–oras) ir apie 1,5 tūkst. eurų – už penktos klasės naują biokuro katilą.

2026 m. sausio 1 d. Bulgarija įsiveda eurą ir tampa dvidešimt pirmąja euro zonos nare, praneša Lietuvos bankas pranešime spaudai. Tai istorinis įvykis Bulgarijai, o euro zonos gyventojams ir įmonėms – plačios naujos galimybės. Šis žingsnis padės užtikrinti didesnį ekonomikos stabilumą, sklandesnius sandorius ir stipresnę Europos integraciją. Įsivedusi eurą, Bulgarija turės tvirtesnį pagrindą ilgalaikiam ekonomikos augimui ir atsparumui.

Vienoje iš sostinės automobilių aikštelių buvo pranešta apie neblaivų vairuotoją ir netinkamai pastatytą automobilį. Prie atvykusių pareigūnų netrukus prisistatė vairuotojo draugas, stovėsena ir iškalba primindamas advokatą. Susitikimą užfiksavo ir „Farų“ operatorius. Vėlų vakarą Vilniaus pareigūnai atvyko į vieno prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelę, kur liudininkas pranešė apie galimai neblaivų vairuotoją.

Ispanijos kairiųjų vyriausybė pirmadienį pranešė, kad skyrė platformai „Airbnb“ daugiau nei 64 mln. eurų baudą už draudžiamų nuomoti nekilnojamojo turto objektų skelbimų talpinimą tuo metu, kai šalis išgyvena būsto krizę.

Marijampolės apylinkės teismas išnagrinėjo kaimynų ginčą dėl patirtų išlaidų, remontuojant daugiabučio namo kaminus. Namo bendraturtis Aidas siekė solidariai prisiteisti iš dviejų kaimynių beveik 100 eurų. Teismas šį ieškinį išsprendė kiekvienai skirdamas konkrečias mokėtinas sumas centų tikslumu. Pavyzdžiui, iš vienos moters priteista 4,9 euro, tačiau už ieškovo advokatą jai teks pakloti net 223 eurus.

Kitais metais nuo 770 iki 1036 eurų padidės vienkartinė išmoka gimus vaikui. Tai numatančias įstatymo pataisas, įsigaliosiančias nuo 2026 m. birželio 1 d., antradienį priėmė Seimas. Jas vienbalsiai palaikė 107 Seimo nariai.  Naujas dokumentas numato, kad kiekvienam gimusiam vaikui skiriama 14 bazinių socialinių išmokų (BSI) dydžio vienkartinė išmoka. Tai reiškia, kad išmoka gimus vaikui išaugtų maždaug 266 eurų – nuo 770 iki 1 tūkst. 36 eurų.

Lietuva pateikė prašymą Europos Komisijai (EK) išmokėti dar 388 mln. eurų šaliai skirtų europinio Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų, pirmadienį pranešė Finansų ministerija. Penktuoju mokėjimo prašymu Lietuva turės atsiskaityti už 5 RRF plano rodiklius – taip iš viso bus atsiskaityta už 111 rodiklių. Šiuo metu Komisijai iš viso atsiskaityta už 106 RRF plano rodiklius. Paskutinį, ketvirtąjį Lietuvos prašymą išmokėti 514,5 mln.

„Čekiukų“ byloje kaltinamam Kaišiadorių rajono merui Šarūnui Čėsnai prokuroras teismo prašo skirti 10 tūkst. eurų baudą ir trejiems metams uždrausti eiti renkamas ar skiriamas valstybines pareigas. Tokios bausmės politikui paprašė baigiamąją kalbą Kauno apygardos teisme pasakęs prokuroras Valentinas Alekna. „Kaltinamajam prašome paskirti 10 tūkst. eurų dydžio galutinę baudą.

Kakavos pupelių ateities sandorių kaina toliau mažėja dėl duomenų, rodančių dideles tiekimo apimtis į Dramblio Kaulo Kranto – didžiausios pasaulyje kakavos gamintojos – uostus, skelbia „Bloomberg“. Kakavos pupelių ateities sandorių kaina Niujorko prekių biržoje pirmadienį pasiekė 4878 dolerių už toną – žemiausią lygį nuo praėjusių metų vasario. Anot „Bloomberg“, kakavos siuntos į Dramblio Kaulo Kranto eksporto uostus trečią savaitę iš eilės viršija 100 tūkst. tonų.

Lietuvos biudžeto deficitas ir skola kitąmet augs, todėl šalis turėtų ieškoti tvarių pajamų šaltinių, stiprinti daugiapakopę pensijų sistemą, nurodo misiją Lietuvoje baigęs Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Anot fondo, 2026-aisiais Lietuvos fiskalinė padėtis prastės dėl poreikio didinti išlaidas krašto apsaugai, nepalankių demografinių tendencijų ir žaliojo kurso, todėl valstybei būtina išsami finansų strategija.

Neįtikėtina istorija Klaipėdoje – sūnus su mama iškasė po žemėmis paslėptus 86 tūkst. eurų, kuriuos savo kieme laikė kitas kaltinamosios sūnus. Teismas abu nuteisė dėl vagystės ir pinigų plovimo, jiems paskirtos realios įkalinimo bausmės. Klaipėdos apygardos teismas išnagrinėjo neeilinę šeimos bylą, kurioje Renatas ir jo mama Danguolė pripažinti kaltais dėl didelės vertės pinigų vagystės ir nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo.

Bent kelis kartus per mėnesį finansinį nerimą jaučia 64 proc. jaunų (18–29 m.) Lietuvos gyventojų, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi apklausa. „Nors finansinis nerimas yra ganėtinai plačiai paplitęs tarp jaunų žmonių, gera žinia ta, kad jį bent kelissyk per mėnesį nurodo patiriantys 7 proc. punktais mažiau respondentų nei 2023 m., kada pirmą kartą uždavėme šį klausimą“, – pranešime teigia „Swedbank“ Finansinio raštingumo srities vadovė Justina Bagdanavičiūtė.

Vidaus reikalų ministras Vladislovas Kondratovičius sako, kad norint įvykdyti metų viduryje vidaus tarnybos pareigūnams duotus pažadus papildomai kitąmet dar reikėtų 40 mln. eurų. „Mes kalbėjome, kad kasmet vykdyti statutą, sumokėti mano minėtas išmokas (maždaug po 300 eurų policijos pareigūnams, ištarnavusiems daugiau kaip 25 metus – BNS) ir taip pat papildomai padidinti atlyginimus 7 proc., kitais metais būtų užtekę 60–70 mln. eurų.

Marijampolės apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla dėl nepagrįsto praturtėjimo, kuri atskleidė šeimoje kilusius nesutarimus po garbaus amžiaus moters mirties. Mirusiosios anūkas teismo prašė iš atsakove byloje tapusios pusseserės priteisti 79 135 eurus senelės santaupų. Anot jo, būtent tokią sumą giminaitė pasisavino neteisėtu būdu. Bylos detalės Bylos duomenimis, po 2021 metų rudens, kai COVID-19 susirgo beveik visa šeima, senolė grįžo iš ligoninės nusilpusi.

Kitų metų valstybės biudžete trūksta lėšų finansuoti socialinės globos, individualios bei pagalbos žmonėms su negalia paslaugas, sako Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovė. „Finansavimas yra nepakankamas ir jis nepakankamas ne pirmais, antrais ar trečiais metais, (…) stebiu tą tendenciją jau senokai“, – Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto (SRDK) posėdyje trečiadienį kalbėjo SADM Ekonomikos departamento vadovė Jūratė Dringelienė.

Europos investicijų bankas (EIB) paskolins Lietuvai 300 mln. eurų gynybos projektų ar kitų reikmių finansavimui. Anksčiau skelbta, kdd Vyriausybė ir EIB derasi dėl 400 mln. eurų paskolos, o derybas tikimasi baigti iki lapkričio.  Finansų ministerija ir bankas penktadienį pasirašys tai numatančią sutartį, pranešė ministerija.

Finansų ministerija siūlo vienintelės šovinių gamintojos Baltijos šalyse Giraitės ginkluotės gamyklos įstatinį kapitalą padidinti daugiau nei 25 mln. eurų iki 47,5 mln. eurų. Tai numatantis nutarimo projektas artimiausiu metu bus teikiamas Vyriausybei, pranešė ministerija. „Papildoma 25 mln.

Su Europos Centrinio Banko (ECB) plėtojamu skaitmeninio euro projektu gerai susipažinęs mažiau kaip dešimtadalis Lietuvos gyventojų, o 51 proc. teigia apie jį nieko negirdėję. Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) užsakymu 2025 m. rugsėjo 24 – spalio 9 d. atliktos naujausios „Baltijos tyrimų“ apklausos rezultatai parodė, jog net tie, kurie yra girdėję apie skaitmeninį eurą, jį įsivaizduoja kitaip nei apibrėžia ECB. Pavyzdžiui, 39 proc.

Šiuo metu antstoliai rūpinasi apie 100 tūkst. vaikų priteistų alimentų ieškojimu, o Lietuvoje vykdoma apie 46 tūkst. alimentų išieškojimo bylų, trečiadienį pristatant apklausos duomenis pranešė antstolis Jonas Petrikas. „Turime užtikrinti, kad 100 tūkst. vaikų gautų jiems tinkamą išlaikymą vaikystėje. Šiuo metu administruojama 46 tūkst. vykdomųjų bylų, tai yra pakankamai didelis kiekis ir kiekvienais metais jų gauname papildomai tarp 3,5 tūkst. ir 4 tūkstančių“, – teigė antstolis.

2025 m. antrąjį ketvirtį sezoniškai pakoreguotas valdžios sektoriaus deficito ir bendrojo vidaus produkto (BVP) santykis euro zonoje sudarė 2,7 proc., o visoje Europos Sąjungoje (ES) – 2,9 proc., praneša Eurostatas. Tuo metu Lietuvoje buvo fiksuojamas 3 proc. deficitas. Deficito ir BVP santykis šių metų antrą ketvirtį, palyginti su pirmuoju, euro zonoje išliko nepakitęs. Tuo metu ES jis šiek tiek padidėjo nuo 2,8 proc. praėjusį ketvirtį.

Kaunietis Marius V. kreipėsi į teismą, nes niekaip neišsireikalavo iš pažįstamo asmens, kad šis grąžintų jam paskolintus 1,4 tūkst. eurų. Gražiuoju susitarti nepavyko, todėl ginčą teko spręsti teismui. Bylos duomenimis, Marius kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iš atsakovo Vytauto Š. priteisti 1,4 tūkst. eurų negrąžintą skolą bei 5 procentų dydžio procesines palūkanas. Įdomu tai,  kad Vytautas teisme dievagojosi grąžinęs minimą skolą.

Euro kursas JAV dolerio atžvilgiu trečiadienį stabilizavosi išvakarėse pasiektame aukščiausiame nuo 2021-ųjų rugsėjo lygyje – beveik 1,185 dolerio už eurą, investuotojams laukiant JAV centrinio banko sprendimo dėl bazinių palūkanų ir atnaujintų ekonominių prognozių, kurios bus paskelbtos vėliau šiandien.

Finansų ministerija siūlo mokėti mažesnius dienpinigius tais atvejais, kai komandiruotė užtrunka trumpiau nei pusę darbo dienos – iki keturių valandų.  „Logiška, kad jei komandiruotė trunka trumpiau nei pusę darbo dienos, gali būti mokama mažiau nei 50 proc. maksimalių dienos dienpinigių“, – BNS sakė ministerija, neturinti duomenų, kiek komandiruočių trunka trumpiau nei keturias valandas.

Monetos dažnai tebūna priedas prie mokamos sumos parduotuvėse, jomis atiduodame grąža, paliekame arbatpinigių, duodame dienpinigių vaikams ar kišame jas į kavos aparatą. Dėl to į tai, kaip atrodo monetos nugarėlė, dažnai neatkreipiame dėmesio. O vertėtų. Už paprastą monetą jums pinigų niekas nepasiūlys, tačiau, jei moneta yra labai reta (pvz., proginė ar iškaldinta su klaida) jums už ją gali pasiūlyti tūkstančius eurų. Už lietuvišką monetą – virš 3 tūkst.

Sugadinti pinigai nebūtinai reiškia prarastas lėšas – tuo įsitikino gyventojas, kuris rado džinsuose išskalbtus banknotus ir kreipėsi į Lietuvos banką. Verta žinoti, kad net ir išskalbti, išblukę ar sulipę banknotai gali būti keičiami, jei atitinka nustatytas taisykles.  „Svarbiausia, kad būtų išlikę daugiau nei pusė vientiso banknoto ploto ir bent viena atpažįstama apsaugos priemonė.

Gyventojai vis dar gali teikti paraiškas ir gauti pinigų už tai, kad jų žemės sklype išaugo medžiai savaiminukai. Dotacija Projekto veiklos finansuojamos remiantis 2024 m. birželio 6 d. Europos socialinio fondo agentūros atliktu medžių savaiminukų išsaugojimo ir įtraukimo į miško žemės apskaitą išlaidų fiksuotųjų vieneto įkainių nustatymo tyrimu. Pagal Aprašą teikiamo finansavimo forma – dotacija, ji apskaičiuojama teikiant paraišką Agentūros informacinėje sistemoje.

Vyriausybė trečiadienį svarstys „Nemuno aušros“ frakcijos inicijuotas pataisas didinti atsiskaitymų grynaisiais ribą nuo 5 tūkst. iki 15 tūkst. eurų. Finansų ministerija siūlo tam nepritarti.  Ministerija pabrėžia, kad remiantis tarptautinių organizacijų tyrimais, elektroninių mokėjimų skatinimas yra viena  priemonių, galinčių pagerinti šešėlinės ekonomikos ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM) vengimo kontrolę.

Netrukus mūsų piniginėse gali atsirasti visai kitokie eurai – su upėmis, paukščiais, pastatais ar kitokiais gamtos bei kultūros motyvais. Socialiniuose tinkluose Nevyriausybinė organizacija (NVO) „Sengirė“ pasidalijo pasiūlymu, kaip galėtų atrodyti naujoji 100 eurų kupiūra.  „Kreipiamės į Europos Komisijos atstovybę Lietuvoje ir Marių Vaščegą. Girdėjome, kad vyksta konkursas naujosioms eurų kupiūroms.

Mirus tėvui, vienas iš dviejų jo vaikų patikrino vyro banko sąskaitą ir pamatė, kad buvo atlikti du pervedimai. Jie atlikti prieš pat tėvo mirtį. Paaiškėjo, kad abu pavedimus atliko tėvo sugyventinė. Du broliai dėl to kreipėsi į teismą, nors moteris aiškino, kad tokia buvo velionio valia, esą pinigai buvo išleisti laidotuvėms ir skoloms padengti. Iš Birutės broliai prašė priteisti be teisinio pagrindo įgytą 3,5 tūkst. eurų sumą bei bylinėjimosi išlaidas.

Kaune antradienį pastebėta, kad iš namo galimai pavogti 14,5 tūkst. eurų, informavo policija. Policijos departamento duomenimis, apie 16 val. 55 min. Medetkų take pastebėta, kad iš namo neaiškiomis aplinkybėmis dingo 14,5 tūkst. eurų.  Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vagystės.

Netrukus mūsų piniginėse gali atsirasti visai kitokie eurai – su upėmis, paukščiais, pastatai ar kitokiais gamtos bei kultūros motyvais. Europos Centrinis Bankas (ECB) paskelbė viešą būsimų euro banknotų konkursą, kuriuo siekiama atnaujinti dabartinį dizainą ir priartinti jį prie šiuolaikinių europiečių vertybių.

Euro kursas penktadienį nukrito kiek žemiau 1,17 JAV dolerio žymos, atsitraukdamas nuo neseniai pasiekto aukščiausio lygio nuo 2021-ųjų, įtampos tarptautinėje prekyboje stiprėjimui temdant investuotojų nuotaikas, skelbia „Trading Economics“. JAV prezidentas užsiminė, kad Europos Sąjunga netrukus gaus laišką, kuriame bus nurodyti konkretūs muitai, su kuriais ji susidurs, o tai rodo, kad ES pastangos iki rugpjūčio 1-osios sudaryti prekybos susitarimą stringa.

Lietuvai nutarus apvalinti prekių ir paslaugų krepšelio galutinę sumą ir taip pamažu atsisakyti 1 ir 2 centų monetų, per du mėnesius Lietuvos bankui (LB) jau grąžinta 17 mln. tokių monetų. Ši tendencija rodo, kad atsiskaitymas smulkiausiomis monetomis vyksta aktyviai, tiek verslas, tiek vartotojai noriai prisideda prie paprastesnės ir patogesnės atsiskaitymų aplinkos kūrimo, pranešė LB.

Ketvirtadienį Europos Sąjungos vadovai leido Bulgarijai nuo 2026 m. sausio 1 d. naudoti bendrąją šalių bloko valiutą – eurą. Į ES viršūnių susitikimą Briuselyje susirinkę lyderiai pritarė Europos Komisijos pasiūlymui leisti Bulgarijai tapti 21-ąja euro zonos nare. Ši Balkanų šalis nuo 2007 m. yra ES narė ir būtų pirmoji valstybė, įsivedusi eurą po to, kai 2023 m. bendrą valiutą pradėjo naudoti Kroatija. Narystė euro zonoje užtikrina lengvesnę prekyba ir keliones.

Europoje vis daugiau dėmesio sulaukia iš pirmo žvilgsnio įprastos monetos, kurios dėl riboto tiražo ar išskirtinių priežasčių tampa tikromis investicijomis. Viena tokių – Monako 2 eurų proginė moneta, skirta princesei Grace Kelly. Šiandien jos vertė rinkoje gali siekti net iki 30 000 eurų. 2007 metais Monakas nusprendė išleisti 2 eurų proginę monetą, skirtą 25-osioms garsiosios aktorės ir Monako princesės Grace Kelly mirties metinėms paminėti.

Šiandien vis daugiau žmonių paskolas renkasi ne tik būtiniausiems poreikiams, bet ir svajonėms įgyvendinti – nuo įprasto būsto remonto iki vilos Ispanijoje ar net plastinės operacijos. Kokioms reikmėms skolinamasi dažniausiai, pasakoja „Luminor“ banko Mažmeninės bankininkystės vadovas Edvinas Jurevičius, rašoma pranešime spaudai. Investuoja ne tik į savo, bet ir kitų gerovę Pasak eksperto, klientai dažnai ima paskolą kito turimo būsto remontui ar rekonstrukcijai.

Nuo šių metų gegužės 1 dienos Lietuvoje bus pradėtas mažinti apyvartoje esantis 1 ir 2 centų monetų kiekis. Už prekes ir paslaugas atsiskaitant grynaisiais pinigais, galutinio pirkinių krepšelio suma bus apvalinama taip, kad dviejų smulkiausių nominalų monetų nebeprireiktų.

Vis labiau nerimaujant dėl tarp Jungtinių Valstijų ir dar keleto šalių prasidedančio prekybos karo, savaitės pradžioje nukrito euro kursas. Valiutos kursas pernakt nusmuko iki 1,0141 JAV dolerio – žemiausio lygio nuo 2022 m. lapkričio. Tiesa, pirmadienį ryte jis vėl kiek pakilo ir pasiekė 1,0245 JAV dolerio – 1 centu mažiau nei penktadienį vakare.

Vilniuje iš moters ir vyro sukčiai išviliojo po 11,7 tūkst. ir 17 tūkst. eurų. Kaip pranešė Policijos departamentas, penktadienį, 13.53 val., į pareigūnus kreipėsi 1973 m. gimusi moteris, kuri pareiškė, kad sausio 16 d. jai paskambino banko ir policijos darbuotojais prisistatę sukčiai ir taip apgaulės būdu išviliojo 11,7 tūkst. eurų. Tuo metu sausio 31 d., apie 12.18 val. į pareigūnus pasikreipęs 2005 m. gimęs jaunuolis pranešė, kad sausio 24 d. iš jo nepažįstamieji išviliojo 17 tūkst. eurų.

2025 m. sausio 1 d. sukanka 10 metų, kai vienintelė Lietuvos valiuta yra euras. Pasak Šiaulių banko vyriausiosios ekonomistės Indrės Genytės-Pikčienės, euras padėjo mūsų šaliai atlaikyti pastarųjų metų išbandymus ir leido Lietuvai tapti patrauklia šalimi užsienio investuotojams. „Euro turėjimas ir priklausymas euro zonos klubui turėjo labai reikšmingą reputacinę naudą Lietuvai, nes tai vienareikšmiškai yra rimtas pripažinimas.