Skaitmeninis euras – tai Europos Centrinio Banko (ECB) išduoti skaitmeniniai pinigai, kuriais būtų galima atsiskaityti tiek internetiniu ryšiu, tiek be jo. Paprastai tariant, tai – skaitmeninė euro banknotų ir monetų versija, kurios vertė bus lygiai tokia pati kaip ir grynųjų.
Skaitmeninį eurą remtų ECB, todėl būtų garantuojamas jo stabilumas, tačiau bent pačioje pradžioje jis nebūtų skirtas didelėms santaupoms laikyti – vienas asmuo šioje piniginėje galėtų laikyti ne daugiau kaip 3 000 eurų sumą. Taip siekiama, kad skaitmeninis euras būtų kasdienių mokėjimų priemonė, o ne pagrindinė santaupų laikymo vieta.
Nepaisant to, kad daug kalbama apie šio sprendimo naudą, klausimų kartais kyla daugiau nei atsakymų. Visuomenėje daugiausia diskusijų kyla dėl privatumo užtikrinimo ir dėl fizinių pinigų ateities – ar ECB planuoja atsisakyti grynųjų?
Išskirtiniame tv3.lt interviu su Europos liaudies partijos nariu F. Navarrete Rojas – atsakymai į aktualiausius klausimus:
Europoje jau turime greitus bankinius pavedimus, bekontaktes korteles ir mobiliąsias mokėjimų programėles. Kokią konkrečią problemą sprendžia skaitmeninis euras?
Visos mokėjimų sistemos, kurios veikia tarpvalstybiniu mastu visoje euro zonoje, nėra europietiškos. Dešimtmečius Europos mastu veikiantį mokėjimų tinklą iš esmės kūrė Amerikos bendrovės.
Šiandien tai jau yra geopolitinė rizika. Europa turi labai turtingą skaitmeninių mokėjimų ekosistemą, tačiau ji dažniausiai veikia tik nacionaliniu lygmeniu arba apima tik dalį valstybių. Dabar jie pradeda jungtis ir tampa tarpusavyje suderinami, tačiau vis tiek neapima visos euro zonos.
Todėl mums reikia dar vienos alternatyvos. Nuolat rizikuojame prarasti galimybę atsiskaityti visoje bendrojoje rinkoje. O bendra rinka yra vertingiausias ekonominis turtas, kurį turime Europos Sąjungoje. Jei prarasime galimybę atsiskaityti tarp valstybių, prarasime ir savo rinką.
Daugelį metų buvo galima pakęsti šimtaprocentinę priklausomybę nuo ne europietiškų paslaugų teikėjų. Tačiau šią silpnybę galima panaudoti kaip geopolitinį įrankį – jau tai buvo panaudota, tik ne prieš Europą, bet prieš kitas valstybes. Kai kurios šalys buvo atjungtos nuo tarptautinių mokėjimo kortelių sistemų.
Todėl kyla klausimas: o kas, jeigu taip nutiktų mums? Ar tai būtų priimtina rizika? Net ir pati grėsmė jau yra problema. Nebūtina, kad blogiausias scenarijus iš tikrųjų įvyktų – jei kažkas derybose gali pagrasinti tokiu veiksmu, mes jau atsiduriame labai sudėtingoje padėtyje.
Taigi skaitmeninis euras labiau sprendžia geopolitinę, o ne ekonominę problemą?
Taip, tačiau geopolitinės problemos labai greitai gali virsti ekonominėmis. Tą matėme tarifų ir prieigos prie rinkų ribojimų atvejais. Todėl iš esmės skaitmeninis euras pirmiausia yra geopolitinis apsidraudimo mechanizmas. Tačiau kartu jis yra ir ekonominis apsidraudimas, nes geopolitika daro didžiulę įtaką ekonomikai.
Projekto kaina kol kas neaiški
Kiek šis projektas kainuos?
Kalbant apie išlaidas, yra dvi pagrindinės dalys. Pirmoji – kiek Europos Centriniam Bankui kainuos sukurti centrinę infrastruktūrą. Šios išlaidos būtų padengiamos iš paties ECB pajamų, todėl tam nebūtų naudojamos nei ES, nei nacionalinių biudžetų lėšos.
Šiuo metu turime tik preliminarius vertinimus, nes sistema dar nėra sukurta, bet, ECB vertinimu, centrinės infrastruktūros sukūrimas galėtų kainuoti 800 mln.–2 mlrd. eurų.
Antroji išlaidų dalis – kiek kainuos visai Europos finansų sistemai, t. y. bankams ir kitiems tarpininkams, prisijungti prie šios infrastruktūros. Čia vertinimai gerokai skiriasi. ECB skaičiuoja, kad tai galėtų kainuoti apie 3–6 mlrd. eurų visam Europos finansų sektoriui. O finansų pramonės atstovų vertinimai siekia 9–18 mlrd. eurų.
Atvirai kalbant, niekas tiksliai nežino, kiek tai kainuos. To nežino ir pats sektorius, nes techninės projekto detalės dar nėra parengtos. Šiuo metu tai tėra teisinis pagrindas.
Atsakė, kas matys žmonių mokėjimus
Vienas didžiausių nuogąstavimų apie skaitmeninį eurą yra privatumas. Kas galėtų matyti žmogaus informaciją apie atsiskaitymus skaitmeniniu euru?
Pirmiausia tai priklausytų nuo to, ar žmogus pasirinktų naudoti internetinę, ar neprisijungus veikiančią (angl. offline) skaitmeninio euro versiją.
Jei pasirenkama offline versija, ji veikia lygiai taip pat kaip atsiskaitymas grynaisiais pinigais. Apie mokėjimą žino tik mokėtojas ir gavėjas, nes tarp jų nėra jokio tarpininko.
Vienintelis registruojamas veiksmas – kai internetinis skaitmeninis euras paverčiamas offline versija. Tai prilygsta grynųjų pinigų išėmimui iš bankomato. Pats pinigų išėmimas iš banko sąskaitos yra registruojamas, tačiau tai, ką su tais pinigais darote vėliau, niekur nefiksuojama.
Jei pasirenkama internetinė versija, kuri suteikia daugiau funkcijų, tuomet, palyginti su dabartinėmis skaitmeninių mokėjimų sistemomis, centrinė sistema – šiuo atveju ECB – žino gerokai mažiau.
Šiandien mokėjimų schemos operatorius mato visą operaciją. Kliento bankas mato savo kliento operacijos dalį, prekybininko bankas mato savo dalį, nes turi nurašyti ir įskaityti lėšas, o mokėjimų sistemos operatorius mato viską.
Skaitmeninio euro sistema sukurta taip, kad ji galėtų veikti centriniam bankui nežinant, kokie konkretūs žmonės slypi už mokėjimo. Centrinis bankas matytų tik tai, kad vienas raidžių ir skaičių kodas perveda pinigus kitam kodui. Jis nežinotų, kam tie kodai priklauso. Šią informaciją atskirai saugotų mokėtojo ir gavėjo bankai.
Jeigu reikėtų atkurti visą operacijos vaizdą – informaciją, kurią šiandien mato tokios bendrovės kaip „Visa“ ar „Mastercard“, – tai galėtų būti padaryta tik teisėsaugos, policijos arba kovos su pinigų plovimu institucijų prašymu. Tam reikėtų sujungti informaciją iš trijų skirtingų šaltinių – dviejų privačių ir vieno viešojo.
Jeigu ir toks privatumo lygis, kuris yra geresnis nei dabartinėse sistemose, kai kam atrodo nepakankamas, prisiminkite, kad šis teisės aktų paketas kartu stiprina ir grynųjų pinigų naudojimą. Jei norite, naudokitės grynaisiais. Mes šiuo klausimu esame visiškai neutralūs.
Grynųjų pinigų ateitis
Taigi skaitmeninis euras nepakeis grynųjų pinigų?
Tai priklausys nuo kiekvieno žmogaus pasirinkimo. Kasdieniame gyvenime spręsite jūs patys. Nėra jokio plano, jokios krypties ar ketinimo atsisakyti grynųjų pinigų. Tikslas – suteikti žmonėms daugiau pasirinkimo galimybių.
Mes tik užtikriname, kad jie turėtų daugiau pasirinkimo galimybių ir kad visos mokėjimo priemonės veiktų net nutrūkus elektros tiekimui ar kilus geopolitinei įtampai. Tikslas – didesnis atsparumas ir didesnis pasirinkimas. O pasirinkti teks jums, aš negaliu to padaryti už jus.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
- nieko nebus. Ši vieta jau užimta: kasdienių mokėjimų priemonė yra popieriniai ir metaliniai grynieji pinigai - labai europietiška atsiskaitymo priemonė. Grynuosius visur priima: krautuvėj, turguj, tarpuvartėj, kioske, oro uoste, bažnyčioj, troleibuse.
