studentai

Lietuvos regionuose turi išlikti kokybiškas aukštasis mokslas, tačiau tai nebūtinai reiškia, kad turi būti išlaikytos neefektyviai dirbančios esamos aukštosios mokyklos, sako ministras pirmininkas Saulius Skvernelis. „Universitetinės studijos regionuose, tame tarpe ir Šiauliuose, išliks – mes kalbame apie tai, kad jos turėtų būti visiškai kitokios kokybės.

Niekas nepaneigs, kad studentų gyvenimas yra labai linksmas ir kupinas iššūkių, tačiau kartais linksmybės gali užsitęsti kiek per ilgai. Vieni studentai atvykę mokytis į naują miestą renkasi gyventi bendrabutyje dėl to, kad jiems ten atrodo linksmiausia: aplink būrys bendraamžių, o vakarėliai – kada tik užsinori. Kiti jame gyvena dėl taupumo – bendrabutis mažiausiai du kartus pigesnis nei nuomojamas butas.

Nevalstybinės aukštosios mokyklos laisvai nebegaus valstybės biudžeto lėšų studijų kainai. Vyriausybė posėdyje trečiadienį numato pagal Seimo birželį priimą Mokslo ir studijų įstatymą atitinkamai pakoreguoti poįstatyminius teisės aktus. Anot Vyriausybės kanceliarijos rengtos pažymos, pagal įstatymą nebelieka teisinio pagrindo numatyti ir skirti valstybės biudžeto lėšų studijų kainai apmokėti nevalstybinėse aukštosiose mokyklose ir užsienio aukštųjų mokyklų filialuose, įsteigtuose Lietuvoje.

Daugiau kaip pusė studentų pritaria (30 proc.) ar greičiau pritaria (28 proc.), kad Lietuvos aukštosios mokyklos turėtų būti jungiamos, 59 proc. teigia, kad šalies valdžia turėtų finansiškai skatinti aukštąsias mokyklas, kurios siekia susijungti. Tai parodė Lietuvos studentų sąjungos vykdyta apklausa, kurioje sudalyvavo 1692 studentai. Į aukštųjų mokyklų jungimąsi palankiau žiūri Vilniuje ir Kaune studijuojantys jaunuoliai (59 proc.) nei kitų miestų studentai (51 proc.

Valstybė šiemet kompensuos studijų kainą 2 tūkst. 428 bakalauro ir vientisųjų studijų studentams, mokantiems už studijas. Kaip pranešė Švietimo ir mokslo ministerija, kompensacijas šiemet gaus iki šiol didžiausias studentų procentas – 9,69 proc. Kaip numatyta Mokslo ir studijų įstatyme, studijų įmoką gali atgauti iki 10 proc. gerai besimokančių studentų. Papildomai pridėjus 1,2 mln. eurų kompensacijoms šiemet iš viso skiriama 4,965 mln. eurų.

Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) posėdyje penktadienį priimtas sprendimas padidinti stojamąjį balą. Universitetuose minimalus balas pakils nuo 2 iki 2,5, kolegijose – nuo 1,4 iki 1,8 balo, BNS pranešė Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU). Pasak LURK prezidento, VGTU rektoriaus Alfonso Daniūno, didesni reikalavimai stojantiesiems – dar vienas žingsnis siekiant geresnės studijų kokybės ir aukštosios mokyklos diplomo prestižo.

Turbūt kiekvienas žmogus, kuriam bent kurį laiką gyvenime teko praleisti studentiškame bendrabutyje, puikiausiai žino, ką reiškia žodis „netvarka“ ir žodžių junginys „be galo didelė netvarka“. Vaizdo įraše, pavadintame „Netvarkingiausias merginų studenčių kambarys pasaulyje“ matome iš tiesų didžiulę netvarką. Vaizdo įrašą internete paviešino du kambariokai, kurie išdrįso parodyti, kaip gyvena jų kaimynė.

Šildymo sezono metu tarakonų problema opi ne tik daugiabučiuose namuose, bet ir studentų bendrabučiuose. Šį rudenį sulaukta dešimčių istorijų apie naktį studentų lovose bėgiojančius, nuo lubų krentančius, dušuose besislepiančius tarakonus. „Jaučiuosi kaip siaubo filme – grįžtu iš paskaitų į kambarį ir bijau pajudėti. Pirmiausiai lėtais judesiais apžiūriu aplinką, pasiimu šlepetę ir imu talžyti tarakonus, lendančius iš radiatorių, spintos, sienų – kovoju už savo teritoriją.

Ketvirtadienį Lietuvoje minima Tarptautinė studentų diena. Ta proga studentas perims Kauno mero pareigas, vyks studentų konferencija, koncertas. Šventės pradžią paskelbs Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, vienai dienai savo darbo kabinetą perleisiantis studentų atstovui. Dieninę programą atidarys akademiškumo konferencija „Apšvietimas“, skirta aptarti studentų kūrybiškumą, verslumą, akademiškumą bei kitas aktualias jaunimui temas.

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA) jau keletą metų įgyvendina tarptautinį, 28-iose Europos šalyse atliekamą studentų tyrimą EUROSTUDENT. Paskutinis šeštasis tyrimas yra atliktas šių metų balandžio-birželio mėnesiais. Lapkričio 17 d. proga pristatomi EUROSTUDNET VI sužinotus šešis faktus apie studentus: Trečdalis studentų tyrime teigia jog gyvena su tėvais, o kas penktas (20 proc.) Statistikos departamento teigimu gyvena bendrabutyje. 28 proc.

Studentų bendrabučiai ir pašėlusios linksmybės – šios dvi sąvokos, regis, yra neatskiriamos viena nuo kitos. O juk kada jeigu ne dabar! Taip greičiausia atsakytų dauguma studijuoti iš visų Lietuvos miestų ir miestelių suvažiavę jaunuoliai. Naujienų portalas tv3.lt apsilankė viename Vilniaus universiteto bendrabutyje ir pasikalbėjo su ten gyvenančiais studentais.

Geriausiems už mokslą mokantiems bakalauro ir vientisųjų studijų studentams valstybė kompensuoja studijų kainą. Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė priėmė sprendimą didinti kompensacijoms skirtas lėšas, kad už studijas sumokėtus pinigus galėtų susigrąžinti kuo daugiau gerai besimokančių studentų. Kaip numatyta Mokslo ir studijų įstatyme, studijų įmoką gali atgauti iki 10 proc. gerai besimokančių studentų. 2016 m. šiam tikslui iš viso bus skiriama beveik 5 mln. eurų.

Dalis iš jūsų yra patyrę, kad reiškia gyventi studentų bendrabutyje. Kitiems bent jau yra tekę girdėti apie tai, koks gyvenimas verda „barake“. Naujienų portalas tv3.lt nutarė pasižvalgyti po vieną Vilniaus universitetui (VU) priklausančių studentų bendrabučių Didlaukio gatvėje ir įsitikinti, kokiomis sąlygomis čia gyvena Lietuvos ateitis.

Šiandien vykusiame Valstybinio studijų fondo (VSF) Valdybos posėdyje nuspręsta skirti papildomus 1,2 mln. eurų geriausiai besimokiusių, tačiau už studijas mokėjusių bakalauro ir vientisųjų studentų studijų kainos apmokėjimui. Viso kompensavimui už studijas skirta 4,7 mln. eurų. Įmokas už studijas atgaus daugiau nei 5000 studentų. Taip bus įgyvendinama Mokslo ir studijų įstatymo nuostata, kad iki 10 proc.

Vieni studentai atvykę mokytis į naują miestą renkasi gyventi bendrabutyje dėl to, kad jiems ten atrodo linksmiausia: aplink būrys bendraamžių, o vakarėliai – kada tik užsinori. Kiti jame gyvena dėl taupumo – bendrabutis mažiausiai du kartus pigesnis nei nuomojamas butas. Plačiau papasakoti apie bendrabučio kasdienybę ir atverti savo kambario duris sutiko trys kambario draugės pirmo kurso studentės.

Nerimaujant, kaip keisis stojimo į universitetus tvarka Jungtinėje Karalystėje, vyriausybė suskubo patvirtinti 2017-2018 m. stojančiųjų į Anglijos ir Velso universitetus priėmimo sąlygas. Panašu, kad kol kas visi turės galimybę studijuoti patinkančią studijų programą ir gauti lengvatinę paskolą studijoms kaip iki šiol.  Jungtinės Karalystės universitetų ministras Džo Džonsonas tikina, kad studentai iš viso pasaulio visapusiškai praturtina aukštąsias mokyklas ir įneša pasaulietiškumo.

„Swedbank“ pradeda teikti finansavimą studentams, turintiems teisę į valstybės remiamą paskolą Lietuvoje. Sutartis dėl paskolos jaunuoliai banke galės pasirašyti per mėnesį – nuo spalio 6 d. iki lapkričio 3 d. Praėjusiais metais Lietuvos bankai studijų reikmėms lengvatinėmis sąlygomis iš viso paskolino 11 mln. eurų. Planuojama, kad panašaus dydžio finansavimas bus suteiktas ir šiais metais.

Lygų galimybių kontrolieriaus tarnyba paskelbė, kad studentų priėmimo tvarka į Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) magistratūros studijas netiesiogiai diskriminuoja moteris, nes užduodami klausimai apie asmeninį gyvenimą yra joms mažiau palankūs. VDU atstovai tikina, kad diskriminacijos nėra, tačiau pripažįsta, kad toks įspūdis gali susidaryti, todėl tvarką ketinama keisti, atsisakant neaiškių formuluočių.

Šiuo metu galiojančią dešimtbalę vertinimo sistemą Lietuvos universitetuose ketinama pakeisti iki kito rugsėjo. Dėl tokio termino sutarė Lietuvos universitetų rektorių konferencija. „Šiais mokslo metais studentų vertinime išlieka dešimtbalė sistema. Per šiuos metus planuojama sukurti naują sistemą“, - BNS sakė konferencijos vadovas Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektorius Alfonsas Daniūnas.

Dažnai studijuoti į naują miestą atvykę studentai nesugeba tinkamai suvaldyti savo finansų. Pasitaiko atvejų, kuomet jau per pirmą savaitę jaunuoliai ištuština visą savo mėnesio biudžetą. Tad ką reikėtų daryti, kad piniginė taip greit nesuplonėtų? Finansų specialistai pateikia 7 patarimus studentams, kurie gali jiems padėti sutaupyti, neatsisakant mėgstamos veikos.

Pasinėrę į nuobodžius darbus, įnikę į rutiną, daugelis mūsų su meile prisimena senus gerus studentavimo laikus. „Oi, kokie laikai buvo“, – šūkteli susitikę su kursiokais. Tačiau ar tikrai toks malonus buvo studentavimo laikotarpis? Tai ne vien pasisėdėjimai ant žolytės, mėgaujantis kursiokių suruoštu pikniku. Ir ne vien lėbavimai miestų centruose bei naujos neužmirštamos pažintys.

Studentams ruošiama naujovė – universitetuose nebeliks dešimtbalės sistemos. Numatoma, kad ateityje vietoje dešimtukų ar penketukų studentai bus įvertinami lygiais – puikus, tipinis ar slenkstinis. Pasak Švietimo ir mokslo ministerijos, pasiekimų lygmenys padės apibrėžti gerai besimokančio studento sąvoką. Tuo tarpu kai kurie studentai pasimetę – esą apie tokią naujovę jie girdi pirmą kartą.

Tradicinės studentų krikštynos viename Rusijos universitetų, po kurių abiturientai yra „įšventinami į studentus“, buvo karštos visomis prasmėmis – socialiniuose tinkluose nerimsta aistros, kaip vertinti tokį vyresniųjų kolegų universitete poelgį, rašoma regioniniame leidinyje vse42.ru. Fotografijoje, kurią leidinio redakcijai atsiuntė įvykio liudininkas, – matyti apsinuoginę būsimi studentai. Anot užmiestyje vykusių „krikštynų“ liudininko, tai buvo viena iš konkurso užduočių.

Naujų mokslo metų šventė paliečia ne tik tėvelius su vaikus, pedagogus ir jaunus žmones. Šventę ausims dovanoja linksmai nusiteikę bendruomenės, kupinos sveikinimų ir linkėjimų, o pro akis nuo ankstyvo ryto nepraslysta gatvėmis žygiuojančios išsipuošusios dailiosios lyties atstovės. Ši rugsėjo 1–oji ne išimtis. Oras buvo lyg užsakytas: protarpiais išlindusią saulę ir karščio bangą atvėsindavo vėjo gūsiai.

Trys lietuviai studentai Šiaurės Airijoje nuteisti už tai, kad iš parduotuvių Belfaste pavogė drabužių už 1,8 tūkst. svarų sterlingų (2 tūkst. eurų). Portalas Irishnews.com pranešė, kad marškinėlius, džinsus ir švarkus studentai sakė pavogę, nes grįžę namo po vasaros darbo Šiaurės Airijoje norėjo padaryti įspūdį šeimai ir draugams. 23 metų sporto mokslų studentas ir du 22 metų inžinerijos studentai buvo sulaikyti rugpjūčio 21 dieną, su savimi jie turėjo dalį pavogtų daiktų.

Dar gerokai prieš prasidedant mokslo metams visų specialybių studentai be išimties, o ypač ką tik „iškepti“ pirmakursiai, pradeda nemokamą, tačiau vieną svarbiausių kursų gyvenime – asmeninių finansų valdymą. Deja, tik labai nedidelė dalis studentų nepatiria finansinių sunkumų ir su finansiniais iššūkiais susitvarko sklandžiai. „Swedbank“ užsakymu atlikta studentų apklausa rodo, kad tik trečdaliui studijuojančiųjų pakanka turimų lėšų, o kas mėnesį pinigų pritrūksta kas penktas studentas.

Kiek šiemet studentams kainuos išsinuomoti būstą? Nekilnojamojo turto agentai jaunimui džiugių naujienų neturi – per kelerius metus vien sostinėje nuoma pabrango daugiau kaip dešimtadaliu. Į butų žvalgybą besileidžiantys studentai piktinasi, kad nuomos kainos viršija padorumo ribą. Tuo tarpu ekspertai ragina nepamiršti – esą rudeniop situacija pasitaisys ir nuoma atpigs. Trečio kurso studentai Lukas ir Linas kol kas glaudžiasi universiteto, taip vadiname barake.

Pirmadienį prasideda studentų prašymų valstybės remiamoms paskoloms priėmimas. Studentai, norintys gauti valstybės remiamą paskolą 2016-2017 mokslo metams, elektroninius prašymus-anktetas galės pateikti iki rugsėjo 16 dienos. Paskolos suteikiamos studijų įmokai sumokėti, pragyvenimui, dalinėms tarptautinėms studijoms.

Aukštosios mokyklos bendrojo priėmimo metu šiemet priėmė 23 468 studentų (9,8 proc. mažiau nei pernai), iš jų 14 832 yra šių metų abiturientai (14,6 proc. mažiau). 235 asmenys pasirašė po dvi studijų sutartis, todėl galiojančių studijų sutarčių yra 23 703, pranešė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti. Asociacijai bendrajam priėmimui organizuoti šiemet buvo pateiktas 30 931 prašymas (5 proc.

Liko kiek daugiau nei puse mėnesio, kai į didžiuosius Lietuvos miestus suplūs gausus būrys studentų. Suprantama, kad didžiausi gyvenimo pokyčiai laukia pirmakursių, kurių dauguma išbandys, ką reiškia gyvenimas studentų bendrabutyje, trumpiau dar vadinamame „barake“. Socialiniuose tinkluose pagausėjo nuotraukų iš „barako“ gyvenimo. Jau studento duonos atikandę jaunuoliai dalinasi nuotraukomis tarsi norėdami perspėti pirmakursius apie jų laukiantį gyvenimą.

Lietuvai pakaktų dviejų - trijų didesnių universitetų, sako švietimo ir mokslo ministrė „darbietė“ Audronė Pitrėnienė. Tačiau ji priduria nematanti pagrindo priverstinai mažinti aukštųjų mokyklų skaičių ir sako, kad „pats gyvenimas tai sutvarkys“. „Žinot, jei taip jau drastiškai - du trys universitetai dideli ir viskas“, - Žinių radijui antradienį sakė A.Pitrėnienė, paklausta, kelių universitetų reikia Lietuvoje. Tačiau ministrė neįvardijo, kurių universitetų Lietuvai nereiktų.

Dažnas mokyklą baigęs jaunuolis renkasi arba studijas užsienyje, arba iš viso nusprendžia neskubėti studijuoti. Trūkstant studentų lietuvių, universitetai mielai priima jaunuolius kad ir iš Afrikos. Uteniškis Vladas studijuoti nusprendė sostinėje. Apie verslininko karjerą svajojančiam jaunuoliui čia, į Romerio universitetą, pavyko įstoti iškart pabaigus mokyklą.

Baigiasi bendrojo priėmimo į universitetus ir kolegijas pirmasis etapas - šiame etape gavę kvietimus studijuoti sutartis su aukštosiomis mokyklomis turi pasirašyti iki ketvirtadienio vakaro. Šiame etape kvietimų studijuoti aukštosiose mokyklose šiemet sulaukė beveik 25 tūkst. asmenų. Penktadienį bus paskelbtos likusios laisvos vietos ir prasidės antrasis pagrindinio priėmimo etapas.

Minimalaus konkursinio balo kilstelėjimas nuo 1 iki 2 suveikė: tokio ryškaus pirmakursių, įstojusiųjų į mokamas vietas, sumažėjimo nebuvo jau seniai. Palyginti su 2015 m., už studijas pasiruošusių mokėti studentų į universitetus priimta 17 proc. mažiau. Kai kurie universitetai, ypač smarkiai priklausomi nuo už mokslą mokančių ir prastesnius stojamuosius balus turinčių studentų, buvo priversti susitaikyti su beveik dvigubai mažesniu pirmakursių skaičiumi. Universitetai stengiasi tik dėl 50 proc.

Savaitgalį Šiaulių universiteto (ŠU) priėmimo komisija paskelbė bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas pirmojo etapo rezultatus. Iš Šiaulių universitete I pakopos (bakalauro) studijas pasirinkusiųjų skaičiaus matyti, kad šiemet universitetą papildysiančių studentų kiekis bus panašiai toks, koks ir praėjusiais metais. Į bakalauro studijas jau pakviesti 255 stojantieji, iš jų 72 – į valstybės finansuojamas studijų vietas, 1 – į valstybės nefinansuojamą vietą su studijų stipendija.

Netrukus studentai sužinos stojimo į aukštąsias mokyklas rezultatus – nemažai jaunuolių teks apsigyventi kitame mieste. Remiantis nekilnojamojo turto portalo skelbimų statistika apžvelgiama, ką ir už kokią kainą galima išsinuomoti didmiesčiuose. Butų nuomos kainos didesnės nei pernai Šiemet butus nuomojančių savininkų lūkesčiai didesni nei pernai – už nuomą prašoma bent keliais procentais didesnės sumos.

Vasaros metas dažniausiai asocijuojasi su pramogomis ir atostogomis, tačiau vis dažniau jaunas žmogus šiuo laikotarpiu siekia užsidirbti savų pinigų. Galimybių pilna: nuo darbo Lietuvos kurortuose iki tarptautinių programų leidžiančių išvykti į JAV. Kalbintieji jaunuoliai pasakoja, kad nors išvykus dirbti į užsienį gali daugiau pakeliauti, sąlygos tikrai nėra auksinės.

Liepos antra pusė – laikas, kai gyvenamosios vietos dar neturintys studentai leidžiasi į aktyvias jos paieškas. Kokios būsto nuomos galimybės ir kainos jų laukia? Studentai gali rinktis tarp keleto būsto variantų – buto nuomos, bendrabučio, kambario nuomos pas šeimininkę arba didesnio buto nuomavimo kartu su draugais. Kiekvienas iš šių variantų turi privalumų ir trūkumų.

Šiandieninė visuomenė ima suvokti, kad sveikata būtina rūpintis ne tik tada, kai susergama, o savimi rūpintis reikia nuolatos. Dėl šios priežasties daugelis kreipiasi į kineziterapeutus, didelį dėmesį skiria reabilitacijai, tad šių specialistų paklausa vis auga. „Ateityje kineziterapeutai bus išties paklausūs, kadangi daugėja pagyvenusių asmenų, kuriems šių specialistų pagalba bus reikalinga ne tik sveikstant po ligų, bet ir palaikant fizinę formą.

Baigus studijas į darbo rinką plūsteli jaunų ir ambicingų žmonių srautas. Dalis pradeda aktyviai siuntinėti savo gyvenimo aprašymus, kiti kreipiasi į Darbo biržą. Daugelį metų prestižine laikyta teisės specialybė toliau praranda savo žavesį, nes būtent šį išsilavinimą įgiję jaunuoliai po mokslų  stoja į bedarbių eilę. Įdarbinimo įmonių atstovai pastebi, kad vien stovėjimas Darbo biržoje iš situacijos išsikapstyti nepadės.

Turizmas šiuo metu yra viena iš sparčiausiai augančių verslo sričių visame pasaulyje. Atrodo, tai šaka, kurioje niekada nenuobodu – laisvalaikio, kelionių organizavimas, ekskursijos. Taigi, kokių įgūdžių ir gebėjimų reikia, norint dirbti šį įdomų ir permainingą darbą? „Turizmo administravimas yra viena seniausių studijų programų Lietuvoje, gyvuojanti nuo 1993 metų.

Šiaulių universitetas šiais metais stojantiesiems siūlo daugiau kaip 20 bakalauro studijų programų. Taip pat šiame universitete studentams sudarytos sąlygos pasirinkti jiems įdomius dalykus, įgyti kuo daugiau tarpdisciplininių žinių. Studentai gali pasirinkti gretutines studijas, gali derinti tradicines studijas su nuotolinėmis ir kooperuotomis studijomis, kai realios užduotys atliekamos organizacijose, rinktis jungtines studijų programas su Lietuvos ir kitų šalių aukštosiomis mokyklomis.

Sutiksite, jog šiandien anglų kalba reikalinga kiekviename žingsnyje. Visgi, įdomu, ar mokantis universitete ji taip pat tokia reikalinga? Ar anglų kalbos įgūdžiai būtini net studijuojant Lietuvos universitete? Atsakymas – vienareikšmiškai taip. Literatūra, mokymosi medžiaga, paskaitos – visose šiose studijų aspektuose be šios užsienio kalbos neišsisuksime, tad kol nevėlu – susigriebkite, kad vėliau netektų patirti nuostabą keliančių netikėtumų.

Ekonomikos profesija tampa vis vertingesnė ir ne paslaptis, kad dažnam jaunam žmogui ji asocijuojasi su sočia ateitimi ir didelėmis ateities perspektyvomis. Šios profesijos populiarumui įgaunant pagreitį, ekonomikos studijos taip pat plečiasi ir ima ruošti universalius specialistus, tad karjeros galimybės dar labiau išauga. „Kauno technologijų universiteto ekonomikos studijų programa yra išties labai plati.

Kambariokai gali būti tikras auksas arba kasdienis galvos skausmas. Vieni noriai dalinasi viskuo ką turi, kiti – slapta vagiliauja. Tik neskubėkite teisti. Šios istorijos herojus – taip pat suklydo darydamas skubotas išvadas. 3 metus su tuo pačiu kambarioku gyvenantis vaikinas pastebėjo, jog kurį laiką dingsta jo maistas. Natūralu, jog jis pradėjo įtarinėti savo bičiulį. „Pastaruoju metu pastebėjau, jog maistas, kurį kaupiu šaldytuve, pradėjo dingti.

Besiruošiantiems studijuoti svarbu ne tik pasirinkti tinkamą specialybę, aukštąją mokyklą, bet ir nuspręsti, kokia studijų forma priimtiniausia – nuolatinė ar ištęstinė. Tai priklauso nuo daugelio aspektų, kaip užimtumas, darbas, finansai ir kiti svarbūs gyvenimiški veiksniai. Apie šių studijų rūšių skirtumus, privalumus bei trūkumus skaitytojams pasakoja Klaipėdos valstybinės kolegijos Studijų ir karjeros centro vadovė Vilma Bridikienė.

Dviem studentams iškyla prie ežero Kelmės rajone baigėsi siaubingai: kūrenant laužą nugriaudėjo sprogimas, skeveldrų sužeisti abu jaunuoliai išvežti į ligoninę. Spėjama, kad kažkas laužavietėje paliko karo laikų sprogmenį. Žuvį prie Bridvaišio ežero rūkančius jaunuolius nuo žūties veikiausiai apsaugojo metalinė rūkykla. Ant laužo kaitinama rūkykla sulaikė daugelį skeveldrų. Jos sudraskė rūkyklą. Sprogimo banga du prie laužo buvusius jaunuolius nusviedė apie dešimt metrų.

Renkantis tiek aukštąją mokyklą, tiek specialybę, daugeliui būsimų studentų taip pat itin aktualu papulti ir į valstybės finansuojamą (VF) studijų vietą. Visgi, šių skaičius ribotas ir pasiseka ne visiems. Sėkmingai perėjus atranką į norimos profesijos studijas, tačiau patekus į valstybės nefinansuojamą (VNF) vietą daugelis sutrinka, atsisako savo svajonių specialybės ir renkasi atsarginį studijų variantą, kur už mokslą mokėti neteks. Vis dėlto, tai nėra tinkamiausia išeitis.

Kiekvienoje pasaulio šalyse skiriasi ne tik studentai, bet ir vietos, kuriose jie gyvena – bendrabučiai. Daugelis lietuvių skundžiasi itin prastomis bendrabučių sąlygomis mūsų šalyje. Socialiniuose tinkluose galima rasti nemažai nuotraukų iš Lietuvos studentų gyvenimo. Reikia pripažinti, kad nuotraukose matoma kasdienybė – daugiau nei nuvilianti. Kyla klausimas: ar ir kitose šalyse į studentą žiūrima taip aplaidžiai? Ar tikrai studentai gali išgyventi bet kuriomis sąlygomis.