studentai

Pasibaigus pagrindiniam priėmimui į universitetus ir kolegijas, aukštosiose mokyklose liko per 1,5 tūkst. valstybės finansuojamų vietų bei studijų stipendijų, į kurias bus galima pretenduoti per papildomą priėmimą. Rugpjūčio 10 prasidedančiame papildomame priėmime galės dalyvauti ir tie asmenys, kurie savo prašymo nebuvo užregistravę pagrindinio priėmimo metu.

Per antrąjį priėmimo etapą Lietuvos universitetuose ir kolegijose pakviestas studijuoti 2 481 stojantysis. Kvietimų sulaukė mažiau nei pusė norinčių – kaip nurodo Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO), antrame etape iš viso užsiregistravo dalyvauti 5,8 tūkst. asmenų. Per antrąjį etapą studijuoti valstybės finansuojamose ir su studijų stipendijomis vietose pakviesti per 1,3 tūkst. asmenų.

Antradienį stojantieji į aukštąsias mokyklas sulauks antrojo etapo kvietimų studijuoti. Iš viso antrame etape stojantieji varžosi dėl 2,4 tūkst. valstybės finansuojamų vietų ir studijų stipendijų, taip pat dėl galimybės studijuoti savo lėšomis. Per pirmąjį pagrindinio priėmimo etapą su aukštosiomis mokyklomis sudaryta 18 650 sutarčių, iš jų 12 360 – dėl valstybės finansuojamų vietų ar studijų stipendijų.

Pasibaigus vasaros sezonui, didmiesčių keliuose pagausėja transporto priemonių, susidaro spūstys. Ne paslaptis, kad tai į studijas grįžę studentai. Vis dėlto problemų su ilgomis eilėmis turi ir patys studentai. Tiesa, tai susiję su internetiniu ryšiu. Kaip pasakoja degudegu.lt interneto paslaugų užsakymo platformos, padedančios objektyviai pasirinkti interneto tiekėją bendraįkūrėjas Arminas Ubartas, rugsėjis – itin sudėtingas metas interneto paslaugas teikiančioms įmonėms.

Lietuvoje šiuo metu susiklosčiusi tokiu butų nuomos situacija, kad norint patogiai ir jaukiai apsigyventi reikia kaip reikiant patuštinti piniginę. Jei pavasarį kainos dar buvo šiek tiek sumažėjusios, tai prasidėjus vasarai jos vėl šoktelėjo į kruptelėti verčiančias aukštumas. Išsinuomoti vieno kambario butą didžiuosiuose miestuose, priklausomai nuo daugybės detalių, gali kainuoti ir 300 ar daugiau eurų. Toli gražu ne kiekvienas gali skirti tiek pinigų nuomai.

Vyriausybė pritaria, kad į studijų kainą nebūtų įskaičiuotos lėšos aukštųjų mokyklų ūkiui ir administravimui. Tokias pataisas yra pasiūlęs Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas „valstietis“ Eugenijus Jovaiša. „Svarbu tai, kad institucijoms, kuriose mažėja priėmimas į valstybės finansuojamas vietas ar yra prasti mokslinės veiklos rezultatai, lėšos administravimui ir ūkiui taip pat mažėtų“, – pristatydama Vyriausybės išvadą trečiadienį sakė švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.

Lietuvoje netyla diskusijos apie aukštojo mokslo reformą, kuri sukėlė nemažai klausimų ir abejonių ne tik švietimo bendruomenėms, bet ir būsimiems studentams. Gegužės pradžioje buvo paskelbti ir švietimo įstaigų reitingai. Savo ateitį planuojantys jauni žmonės neabejotinai patiria aplinkos įtaką dėl aukštosios mokyklos pasirinkimo. Todėl ne vienam kyla klausimas, kuo tikėti ir remtis.

Aukštojo mokslo reformą žadanti švietimo ir mokslo ministrė pagaliau pristatė, kas gresia ir aukštųjų studentams, ir jų dėstytojams. Aiškėja, kad stojantiesiems į aukštąsias gali didėti reikalavimai, studijų programų skaičius mažės, bakalauro studijos greičiausiai trumpės, o dėstytojams ir jų pagalbininkams žadamos didesnės algos. Tokiomis permainomis netiki net patys dabartiniai studentai. Esą užsibrėžta tiek, kiek nespėta padaryta per ilgus aštuonerius metus.

Sportinė mašina, kurios neturi niekas kitas, jau gražiai važiuoja lenktynių trasa, o jos gamintojai netveria džiaugsmu. Dėstytojai kukliai įsiterpia, kad buvo ir jų pagalbos. Skambiai Lotusu pavadinta mašina, deja turu vieną trūkumą- į ją netelpa pats aukščiausia jos gamintojas Lotusu pavadintu naujausiu ir vienetiniu sportiniu automobiliu Šiaulių valstybinės kolegijos studentas Edvinas lekia lenktynių trasa.

Internetinėje erdvėje paviešinti kraupūs vaizdai, kuriuose užfiksuoti studentai, šokantys su negyvu delfinu, o vėliau juo atsikratoma išmetus pro langą. Šiurpą keliantys kadrai užfiksuoti Airijoje, Corko mieste. Filmuotoje medžiagoje siaučia du vyrai, kurie ant savo rankų neša negyvą žinduolį. Pasirodo, kad tai technologijų instituto studentai, kurie gyvūno egzekuciją įgyvendino universiteto patalpose. Pora vaikinų užfiksuoti šokantys su delfinu, o visai netrukus jis išmetamas pro langą.

Pasinėrę į nuobodžius darbus, įnikę į rutiną, daugelis mūsų su meile prisimena senus gerus studentavimo laikus. „Oi, kokie laikai buvo“, – šūkteli susitikę su kursiokais. Tačiau ar tikrai toks malonus buvo studentavimo laikotarpis? Tai ne vien pasisėdėjimai ant žolytės, mėgaujantis kursiokių suruoštu pikniku. Ir ne vien lėbavimai miestų centruose bei naujos neužmirštamos pažintys.

Ketvirtadienį Seimas pritarė, kad alkoholį įsigyti galės tik asmenys, sulaukę 20 metų. Ši tvarka įsigalios jau nuo 2018 metų. Tad pasitikti saulės su taure rankoje abiturientai negalės. Mokinius vienijanti organizacija tikina, kad alkoholis mokykloje negalimas, tačiau neoficialioje išleistuvių dalyje alkoholis, turbūt, egzistuos. Studentus vienijanti organizacija savo ruožtu tikina, kad šis draudimas apsunkins studentų renginių organizavimą.

Šiuo metu Lietuvos studentams pats darbymetis. Vieni ginasi baigiamuosius darbus, kiti laiko sesiją, tad nieko keisto, kad laisvo laiko lieka nedaug. Juolab tokiai pareigai, kaip tvarkymuisi. Nieko keisto, kad siautulingas studentų gyvenimas turi ir pasekmių. Socialiniuose tinkluose viešinamos nuotraukos iš įvairių studentų bendrabučių. Tik neskubėkite smerkti netvarkos. Juk visi buvome studentais ir kartais tikrai pritrūkdavo laiko ne tik mokslams, bet ir kitiems buities reikalams.

Šeštadienį Lietuvos abiturientai laiko užsienio kalbos (rusų) valstybinį brandos egzaminą. Anot Nacionalinio egzaminų centro pranešimo, Lietuvos savivaldybių administracijų įsteigtuose centruose vyks egzamino klausymo, skaitymo ir rašymo dalys. Laikyti rusų kalbos egzaminą užsiregistravo 1827 kandidatai. Pagal patvirtintą, programą užsienio kalbos valstybinį brandos egzaminą sudaro keturios dalys. Kalbėjimo dalis vyko anksčiau. Pagrindinė brandos egzaminų sesija baigsis birželį.

Visuomenėje nenurimus diskusijoms dėl aukštojo mokslo reformos, Švietimo ir mokslo (ŠMM) ministerija rengia viešas konsultacijas ir susitikimus su besidominčia švietimo bendruomene. Visgi, kol kas nėra ir vieno aiškaus aukštųjų mokyklų apjungimo plano. Ministerija pabandė atsakyti į dešimt aktualiausių klausimų, kurie neramina studentus dėl jų ateities.  1. Ar sumažėjus aukštųjų mokyklų nesumažės nemokamų studijų vietų? Valstybės finansuojamų vietų skaičiaus mažinti nenumatoma.

Klaipėdos universiteto studentai sukilo prieš valdžios regionų politiką ir švietimo reformą: studentus šokiravo žinia, kad meninių specialybių studentams uostamiestyje jau nuo šio rugsėjo bus skirtos vos 8 valstybės finansuojamos vietos, kai tuo tarpu Vilniuje – per 100. Studentus liūdina atskirtis: vėl yra Vilnius ir visa likusi Lietuva, kuriai net kultūros nereikia.

Pavasario pabaigą neretam baigiamųjų kursų studentui žymi bemiegės naktys ir didžiausiu galvos skausmu tapęs diplominio darbo rašymas. Tačiau aukštosios mokyklos baigimas gali būti lydimas ir kur kas pakilesnių emocijų, ypač, jei studijuojama meno srityje. Štai pavyzdžiui, Šiaulių universitete rengiami muzikos pedagogai pranašauja ypatingai – pastariesiems sudarytos sąlygos baigiamuosius darbus įgyvendinti meniniu projektu.

Gegužės 18 d. Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakultetas (KTU EVF) ir Kauno Jono Jablonskio gimnazija pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Abi šalys sutarė aktyviai įsitraukti į moksleivių verslumo gebėjimų ugdymą ir verslumo klasės gimnazijoje kūrimą.

Dažnas gyvenimą su kambariokais prisimena tik iš studentavimo laikų. Vis dėlto šios nuotraukos jus staigiai nukels į tuos laikus, kai tekdavo rietis dėl neplautų indų ar nepaklotos lovos. Tik šiuo atveju šiems kartu gyvenantiems žmonėms nepasisekė žymiai labiau. Pavyzdžiui, viena socialinių tinklų vartotoja atskleidė, kad vieną dieną jos kambariokas į namus parsinešė tikrą ožio galvą, o kitas šaldytuve paliko visą vištos karkasą.

Tarptautinis akademinis tinklas „European Taxation and Accounting in Practice“ (ETAP) Šoprono mieste, Vengrijoje, surengė 18-ąją Europos apskaitos savaitę. Renginys kiekvienais metais organizuojamas skirtingose šalyse nuo 1999 m. Jame dalyvauja studentai ir dėstytojai iš 17 universitetų iš 14 šalių. Šiais metais renginys pritraukė 28 dėstytojus ir 76 studentus iš visos Europos.

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) prezidentas Pranas Žiliukas sako, kad šiemet nustatyti reikalavimai dėl minimalaus studentų skaičiaus studijų programose gali atsijoti maždaug 100 programų. „Revoliucijos gal nedaro, bet poveikį jis daro didelį. Mažėjant studentų apskritai, minimalaus studentų skaičiaus padidinimas nors keletu reiškia daug. Šiais metais jisai tikrai reikš daugiau kaip 100 programų netektį.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) nuo 2017 metų rugsėjo įveda reikalavimus dėl minimalaus studentų skaičiaus studijų programose. Tokius reikalavimus ministerija nustato pirmą kartą, BNS informavo ŠMM.

Reformuojant aukštąjį mokslą numatoma studijų programų skaičių mažinti nuo 1800 iki 700 – planuojama, kad neliks tų programų, kurios surenka per mažai studentų. „Mes keliame programoms ne tik stojimo (balo) kartelę, bet mes keliame ir rentabilumo reikalavimus priklausomai nuo studijų krypties.

Lietuvos sporto universitetas (LSU) sako, kad į bendrą Kauno universitetą jungtųsi tik tuo atveju, jei tai darytų visi dabar veikiantys universitetai. „Jeigu būtų Kaune vienas universitetas, mes turbūt labai rimtai galvotume, kad jungtumėmės į vieną integruotą universitetą.

Palyginti su kitomis Europos šalimis didelė Lietuvos gyventojų dalis yra įgiję bakalauro laipsnį. Kadangi pastarojo pakanka susirasti darbą, apie tolesnes – magistrantūros studijas dažnai ne tik kad nebegalvojama, bet ir manoma, jog antroji studijų pakopa tėra tik laiko švaistymas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad aukštojo mokslo pertvarka turi prasidėti ne nuo diskusijos apie institucijų kiekį, bet nuo studijų programų peržiūros ir finansavimo modelio keitimo. „Kai kalbame apie aukštąjį mokslą, visada minime, kad aukštojo mokslo kokybė yra gerokai nusmukusi, todėl būtina pradėti būtent nuo kokybės, tai yra nuo studijų programų kiekio ir jų kokybės peržiūrėjimo bei naujo finansavimo modelio.

Kauno universitetų rektoriai skirtingai vertina darbo grupės siūlymus Kaune sukurti vieną plačios aprėpties universitetą: Vytauto Didžiojo universiteto rektorius planą kritikuoja, Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius jį palaiko. „Mes priėję tokią aklavietę Lietuvoje su aukštuoju mokslu, kad bet koks judesys jau yra teigiamas. Toliau taip tęstis nebegali“, – BNS sakė KTU rektorius Petras Baršauskas.

Šiaulių universitetas norėtų išlikti kaip specializuota aukštoji mokykla, sako jo rektorius Donatas Jurgaitis. „Mes labai norėtume, (...) kad Šiaulių universitetas ten, kur jis stiprus, tose srityse jis išliktų ne kaip universitetas, o kaip specializuotas universitetas, kurio pavadinime galėtų būti ir žodis „akademija“ ar kitoks žodis, o tose srityse, kurios pas mus yra silpnos, jas sustiprinti galėtume įvairiais tinkliniais ryšiais su kitais Lietuvos universitetais“, - BNS antradienį sakė unive...

Kas jau kas, bet Didžiosios Britanijos gyventojai moka linksmintis. Tiesa, neretai dėl audringų šėlionių daugeliui britų išaušus rytui tenka rausti iš gėdos. Užsienio žiniasklaida prieš dieną išplatino garbės nedarančius kadrus iš Kembridžo studentų šventės „Caesarian Sunday“. Universiteto parke jaunimas ne tik šnekučiavosi, bet ir kilnojo taurelę. Ir, matyt, ne vieną. Daugiau nei 2 tūkstančiai studentų taip atsipalaidavo, jog pamiršo bet kokį susivaržymą.

Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (EVF) studentas Varun Murthy Tekpalli Srinivasa neseniai grįžo iš tarptautinės „Erasmus+“ praktikos Maltoje. Apskaitos ir audito magistrantūros programoje studijuojantis jaunuolis įmonėje „ML Components“, platinančioje elektronikos detales, buvo atsakingas už atlyginimų išmokėjimą darbuotojams ir buhalterinę įmonės apskaitą.

XXI amžiaus inovacijoms kokybiškai keičiant gyvenimą, kinta ne tik vadinamosios Z kartos mokinių mokymo(si) poreikiai, bet ir paties mokytojo, ilgus metus laikyto tiesiog žinių šaltiniu, portretas. Šiandienos mokiniams reikalingi inovatyvūs išmaniųjų technologijų virtuozai, kurie nestokoja universaliųjų žinių ir taiko tarpdisciplininio mokymo metodiką.

Stojimui į aukštąsias mokyklas artėjant septynmyliais žingsniais, abiturientams svarbu apsispręsti ne tik, kokią specialybę pasirinkti, bet ir kuriame Lietuvos mieste kurti savo ateitį. Ir nors iki šiol didžiausius pirmakursių srautus sutraukdavo karjeros aukštumas žadantys šalies didmiesčiai, pastaruoju metu ne mažiau konkurencingos aukštojo mokslo bei darbo rinkos perspektyvos atsiveria ir kituose, kiek mažesniuose, Lietuvos miestuose.

Geriausi ekonomistai ruošiami Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakultete (KTU EVF). Tai pripažino „Investors forum“ vertinimo komisija, KTU ekonomikos bakalauro studijų programai skyrusi „Investors‘ Spotlight“ kokybės ženklą, reiškiantį, kad ji atitinka užsienio investuotojų poreikius ir užima lyderės poziciją šalyje rengiant šios srities specialistus.

Žymus Lietuvos šou verslo atstovas R. Žiogas pastarosiomis savaitėmis drauge su Lietuvos moksleivių sąjunga ir Socialinių mokslų kolegija lankėsi įvairiuose Lietuvos miestuose, kuriuose su moksleiviais dalijosi savo patirtimi ir patarimais. „Jaunas žmogus iš jauno žmogaus nori semtis patarimų, gauti žinių. Aš jiems kaip vyresnis brolis, kuris pataria, moko, apsaugo ir motyvuoja. Džiugina, kai galiu jaunam žmogui padėti augti ir bręsti kaip asmenybei“, – sako R. Žiogas.

Daugelis žino tą jausmą, kuomet studijų metais svarbiausia būdavo ne kaip ir kur gyveni, o ką ir su kuo veiki. Ypač jei atvykai studijuoti iš mažo miestelio į sostinę. Bendrabutis, kuris studentų tarpe vadinamas tiesiog „baraku“, daugeliui tapdavo ne tik namais, bet ir linksmiausių vakarėlių vieta, kuriuos nutraukti pavykdavo tik piktai budėtojai ar apsauginiams. Tačiau ši bendro naudojimo patalpa visada pasižymėdavo tvarkos stygiumi ir pačių studentų išdaigomis.

Pastarąjį mėnesį, kai daugelis mūsų dar gyveno praėjusių švenčių ir naujų metų darbų pradžios nuotaikomis, studentai dieną naktį ruošėsi egzaminams. Sesijai jau pasibaigus, ne vienas jų gali lengviau atsikvėpti ir susumuoti semestro rezultatus. Prekybininkai savo ruožtu taip pat įvertino, kaip studentams sekėsi per žiemos sesiją. Paaiškėjo, jog didžioji dauguma neišlaikė ... mitybos egzamino.

Prasidėjus naujiems mokslo metams, pats laikas pradėti galvoti ne tik apie tai, kokių linksmybių atneš artimiausia ateitis, bet ir apie tai, ką vertėtų pasiimti iš studijų bei kaip tai padaryti efektyviai. Pristatome 5 patarimus, kaip mokytis, kad sesijos metu netektų patirti nereikalingo streso. Mokytis po truputį, bet dažnai. Turbūt visi savo kailiu patyrėme ar bent girdėjome apie bemieges naktis egzaminų sesijų metu.

Lietuvą palieka ne tik žmonės ieškodami geresnio darbo, bet ir studentai ieškodami geresnės studijų kokybės. Tą pastebėjo ir ekonomistas iškėlęs teoriją, kad ateityje išleisime daug daugiau Jungtinėje Karalystėje nei iš jos plauks perlaidų į Lietuvą. O bet kokios išlaidos ten, o ne Lietuvoje turi įtaką ir bendrai Lietuvos ekonomikai. „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas pasitelkęs Eurostato statistiką įvertino, kad lietuviai Jungtinėje Karalystėje (JK) išleidžia 73 mln.

Vienu metu įvairiausiomis technikomis jaunieji masažuotojai lepino moterų krepšinio komandos sportininkes. Krepšininkės mėgavosi ne tik atpalaiduojančiais tradiciniais, bet ir egzotiškais masažais, turėjusiais nustebinti visko mačiusią komisiją. Aromaterapinės žvakės, įvairių rūšių aliejus, gintaro vanduo, medus - papildomi atributai šalia įvairiausiais būdais atliekamo įprasto masažo. Kauno kolegijos salėje susirinkę jaunieji masažuotojai varžosi, kuris iš jų vertas nugalėtojo titulo.

Seime sunkiai į priekį pajudėjus urėdijų pertvarkai, premjeras Saulius Skvernelis prognozuoja, kad nebus lengva priimti ir švietimo, valstybės įmonių, kitas Vyriausybės siūlomas reformas. „Galima matyti, kad bus nelengvos visų grandžių švietimo reformos, mes kol kas kalbame apie aukštojo mokslo kokybės kompleksinį pokytį. Tas pokytis negalimas ir be tinklo konsolidavimo, ir be kartelės užkėlimo.

Kitais metais manimalus stojimo balas į universitetus galėtų didėti, sako ministrė Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė sako, kad kitais metais minimalus stojimo balas į universitetus galėtų didėti iki keturių. „Šiai dienai ateina visi ir priimame visus. Pirmas žingsnis, kurį teko priimti, diskutuojant su universitetų rektorių konferencija, su kolegijų direktorių konferencija, tai stojimo kartelės kėlimas.

Šiandien Lietuvos krepšinio federacija gavo oficialų patvirtinimą, jog Lietuvos vaikinų ir merginų studentų rinktinės yra kviečiamos dalyvauti 29-osiose studentų žaidynėse Taipėjuje. Vasaros Universiados vaikinų turnyre varžysis 24 komandos, merginų – 16. Burtų traukimo ceremonija gegužės 11 dieną vyks Taipėjuje, delegacijų vadovų susitikimo metu.   Merginų turnyre dalyvaus:   Amerika: JAV, Kanada, Argentina, Čilė.   Azija: Japonija, Taipėjus, Kinija, Pietų Korėja.

Grupė sutdentų, kurią sudarė 10 žmonių, penkias dienas pėsčiomis žygiavo iš Bardčivo gyvenvietės į Chorogą – Kalnų Badachšansko srities centrą Tadžikistane, praneša BBC. Vasario pirmąją Tadžikistane prasideda užsiėmimai visose šalies mokslo įstaigose. Jaunuoliai grįžta po žiemos atostogų į universitetus Choroge, Dušanbėje ir Daganre.   Dėl regioną užgriuvusio snygio nusigauti į norimą vietą automobiliu tapo neįmanoma.

Vieno seniausių Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakulteto mokslininkai baiminasi, jog po planuojamos pertvarkos iškils grėsmė lituanistinių, literatūros disciplinų dėstymui, fakulteto ir universiteto vadovybė kol kas negali pasakyti, kiek dėstytojų pertvarka palies. Kaip skelbia lrt.lt, kadenciją baigiantis fakulteto dekanas Antanas Smetona gina idėją, kad po pertvarkos fakultetas turėtų vadintis Humanitariniu ir teigia, kad keistis turėtų ne tik pavadinimas, bet visa fakulteto struktūra.

Vilniaus universiteto profesorius Virginijus Šikšnys ir prancūzų mokslininkė Emmanuelle Charpentier, dirbanti Berlyno institute, apdovanoti Danijos fondo „Novo Nordisk” premija, kurios vertė – 3 mln. Danijos kronų (403 tūkst. eurų). Mokslininkai apdovanoti už genomo redagavimo technologijos CRISPR-Cas9 tyrimus, pranešė Vilniaus universitetas. Šiuos tyrimus jie vykdė atskirai. „Tai didžiulė garbė ir privilegija bei, žinoma, staigmena.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė trečiadienį pasveikins Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutą (TSPMI) su gimtadieniu. Valstybės vadovė Prezidentūroje susitiks su šios aukštosios mokyklos studentais ir dėstytojais, siekdama parodyti dėmesį šiai vienai prestižiškiausių šalies aukštųjų mokyklų. TSPMI įsteigtas 1992 metų vasario 7 dieną. Jis vienas pirmųjų Baltijos šalyse ėmė plėtoti politikos mokslus.

Aukštojo mokslo tinklo pertvarka būtina ne tik siekiant geresnės kokybės, bet ir reaguojant į demografinius rodiklius, nes studentų skaičius mažės iki 2025 metų, sako švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė. „Studentų skaičiaus kritimas vyksta ir, norime ar nenorime, vyks iki 2025 metų“, – antradienį pristatydama reformos gaires opozicinei Liberalų sąjūdžio frakcijai Seime sakė ministrė.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) ir Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) atstovai pasirašė integracijos sutartį. Pagal ją, iki 2018-ųjų numatyta baigti šių aukštųjų mokyklų susijungimą. Sutartį pirmadienį pasirašė VDU ir LEU tarybų pirmininkai – kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus bei Henrikas Algirdas Juškevičius, taip pat abiejų universitetų rektoriai, Senatų vadovai.

Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ ketvirtadienį Vilniuje prasideda didžiausia Baltijos šalyse mokymosi, žinių ir karjeros planavimo paroda „Studijos“. Tris dienas lankytojai galės vienoje vietoje susipažinti su profesiniu mokymu, koleginėmis ir universitetinėmis studijomis, su darbo rinkoje vyraujančiu specialistų poreikiu, jie bus kviečiami savarankiškai priimti su ateities planavimu susijusius sprendimus, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija.